Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. atstovui advokatui Justui Viliui, nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui bei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Justo Vilio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2024 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2024 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad

jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. rugsėjo 27 d., 08.56 val., nusižengimo padarymo tipas – Raudono šviesoforo signalo nesilaikymas), valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 440,00 Eur dydžio bauda (b. l. 16-17).

II. Skundo argumentai

III. Atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymo

V. T. atstovo advokato J. Vilio skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir SEAKĮ nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas Pareiškėjas.

SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Teismų praktikoje pažymima, jog ANK ir SEAKĮ nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Iš to seka, kad transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkas turi pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

Nagrinėjamai situacijai aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 431 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą arba už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų vykdymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį, vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti.

Pažymėtina, jog ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. <...>Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. ANK aiškiai įtvirtina, jog asmens elektroninis paštas yra gaunamas iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ (suvestinės redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 3, 38 punktai).

Iš skundo turinio matyti, kad Pareiškėjas ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų nepateikimą laiku teisina tuo, kad pranešimas su reikalavimu pateikti duomenis buvo negautas dėl Juridinių asmenų registre nurodytų pasenusių duomenų, t.y. el. pašto adreso, kuris yra nenaudojamas, bei dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo vardu yra registruota daug transporto priemonių, tokiu būdu Pareiškėjas dėl žmogiškos klaidos nepastebėjo pranešimo ir laiku nepateikė prašomos informacijos.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad užfiksavus 2023 m. rugsėjo 27 d., 08.56 val., automobiliu „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytą administracinį nusižengimą bei Institucijai išsiaiškinus, kad šis automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, Institucija šiai bendrovei surašė 2024 m. vasario 9 d. pranešimą dėl užfiksuoto nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, prašė per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo pranešti duomenis apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiu minėtu automobiliu (b. l. 49). Teismas pažymi, kad toks Institucijos pranešimas buvo išsiųstas 2024 m. vasario 9 d. V. T. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. Iš byloje esančio išrašo, nustatyta, kad transporto priemonės „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 61), o iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad įmonė viešame registre yra išviešinusi šį elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini), o įmonės vadovu įvardintas V. T. (b. l. 52-60). Taigi V. T. neabejotinai kilo minėtose teisės normose numatyta pareiga institucijai per įstatyme nustatytą 5 darbo dienų terminą pateikti duomenis apie asmenį, kuris 2023 m. rugsėjo 27 d., 08.56 val., naudojosi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdoma transporto priemone, „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakomybė už minėtų duomenų nepateikimą kyla juridinio asmens, kuris yra transporto priemonės savininkas (valdytojas / naudotojas), vadovui. Aktualią informaciją galėjo pateikti ir kitas įmonės įgaliotas asmuo, tačiau V. T., įmonės vadovas, tokio įgalioto asmens neįvardijo ir duomenų apie suteiktus (perleistus) įgaliojimus teismui nepateikė, o to nepadarius, juridinio asmens vadovas, yra tinkamas ANK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Dėl skundo argumento, kad Juridinių asmenų registre buvo pateiktas pasenęs ir nebenaudojamas įmonės el. pašto adresas pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Lietuvos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, ir V. T., kaip šios bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas elektroninis paštas, o to nepadarius, pagrįstai kyla neigiami padariniai. Pažymėtina, kad pranešimas apie transporto priemonę konkrečiu laikotarpiu vairavusį asmenį per 5 darbo dienas nėra tiesiog formalus įpareigojimas, šis terminas yra imperatyvus ir jo nesilaikymas yra vertinamas kaip administracinis nusižengimas. Nustačius tam tikrus KET pažeidimus, kuriuos padarė nenustatytas vairuotojas, atitinkamų institucijų informavimas apie tai padariusį asmenį yra esminė sąlyga tinkamam, greitam ir sklandžiam įvykio aplinkybių ištyrimui. Tuo tarpu tokio termino nesilaikymas sudaro prielaidas dėl praėjusio laiko neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, iš tiesų atsakingą asmenį ir kitas tyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamos situacijos vertinimo nekeičia ir skunde nurodyta aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo vardu yra registruota daug transporto priemonių ir Pareiškėjas pranešimo laiku nepastebėjo dėl žmogiškos klaidos. Teismas pažymi, jog V. T., teikdamas kontaktinius duomenis valstybės informacinėse sistemose, turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, nurodyti aktualius kontaktus, o, tai padaręs, juos reguliariai tikrinti. V. T., kaip bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi bendrovės elektroninio pašto adresu, nurodytu viešuose registruose, gaunami pranešimai ir vykdomi juose nurodyti įpareigojimai.

Skunde taip pat nurodoma, jog Pareiškėjas, kad ir praleidęs jam nustatytą terminą, tačiau reikalavimą pateikti duomenis įvykdė iš karto, vos tik jam apie reikalavimą tapo žinoma, tačiau pažymėtina, kad asmuo yra baudžiamas pagal ANK 431 straipsnio 1 ar 2 dalį būtent už duomenų nepateikimą konkrečiu nustatytu laikotarpiu (5 darbo dienas), todėl asmens veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės, ar pareiga galiausiai buvo įvykdyta, ar ne, kadangi administracinis nusižengimas jau yra baigtas. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad V. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų ir per nustatytas 5 darbo dienas nenurodė asmens duomenų (asmens vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas naudojosi, vairavo įmonės automobilį. Toks V. T. neveikimas apsunkino įvykio tyrimą, todėl pagrįstai buvo sprendžiamas jo patraukimo atsakomybėn klausimas.

ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už pakartotinai padarytą šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Taigi, pakartotinai padarytu nusižengimu laikomas toks nusižengimas, kai nepraėjus metams laiko po to, kai pirmą kartą pritaikyta atsakomybė ir asmuo nubaustas, padaro naują tokį patį nusižengimą, o šiuo konkrečiu atveju, kai asmuo padaro ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skundu taip pat prašoma, teismui manant, kad Pareiškėjas visgi padarė administracinį nusižengimą, paskirti tik įspėjimą, arba, teismui manant, kad tik įspėjimo paskyrimas yra negalimas, sumažinti paskirtą baudą.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Nagrinėjamu atveju V. T. buvo paskirta 440 Eur dydžio bauda, t.y. lygi sankcijos minimumui. Nutarime nurodyta, kad administracinė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nustatytos dvi Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei administracinį nusižengimą padarė (duomenys neskelbtini) metų sulaukęs asmuo, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2019 m. kovo 26 d. įstatymo, įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., redakcijos – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta išskirtinė aplinkybė, kurių pagrindu V. T. atžvilgiu galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš pateiktų dokumentų, t.y. 2024-08-12 VšĮ (duomenys neskelbtini) aprašymo matyti, jog V. T. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ta pati diagnozė nurodyta 2024 m. liepos 22 d. minėtos sveikatos priežiūros įstaigos epikrizėje. Lydinti diagnozė – (duomenys neskelbtini). Taikyta operacija. Be to, nustatyta dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: Pareiškėjo amžius bei tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą bei nuoširdžiai gailisi.

Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą manytina, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti V. T. paskirtą nuobaudą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2024 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninant paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

V. T. atstovo advokato Justo Vilio skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. K. 2024 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti V. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 40 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – II-1135-865/2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.