Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos už vandenį ir nukanalizavimą priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų įvertinimą nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovas yra šio buto nuomininkas pagal 2004 m. balandžio 28 d. Tarnybinę gyvenamosios patalpos sutartį Nr. B-3 ir nuo 2012 m. sausio 13 d. deklaravęs savo gyvenamąją vietą šiuo adresu. Ieškovė teikė vartojamąsias paslaugas vandens tiekimą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atsakovas su ieškove sutarties dėl atsiskaitymo už butui patiektą vandenį nesudarė, tačiau faktiškai naudojosi ieškovės teikiamomis paslaugomis. Iš priskaitymų apmokėjimų žiniaraščių, kitos rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atsakovui tiekė paslaugas, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 2 d. susidarė 496,73 Eur įsiskolinimas už suteiktas paslaugas.

Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl paslaugų teikimo, tačiau vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.71 straipsniu ir 6.384 straipsnio 1 dalimi, bei Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, laikytina, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovas neterminuotą vandens tiekimo sutartį nuo vartotojo naudojamų geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo įrenginių prijungimo prie ieškovės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Tai reiškia, kad atsakovui atsirado pareiga mokėti ieškovei mokesčius, susijusius su paslaugų teikimu. Pagal CK 6.584 straipsnio 1 dalį vandens tiekimas yra viena iš komunalinių paslaugų. Mokestis už karštą ir šaltą vandenį mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka remiantis savivaldybes patvirtintomis vandens suvartojimo normomis.

Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos piniginės prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atsakovas privalo vykdyti savo kaip tiekiamo vandens vartotojos pareigas ir atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CK 6.38 ir 6.63 straipsniai).

CK 6.38 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Ieškovė tiekė vandenį į atsakovui priklausantį butą, atsakovas naudojosi suteiktomis paslaugomis, tačiau už ieškovės paslaugas nemokėjo, todėl naudodamasi ieškovės paslaugomis, atsakovas privalėjo vykdyti prievoles – už suteiktas paslaugas mokėti nustatytus mokesčius (CK 6.351 straipsnis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovas savo prievolės mokėti ieškovei tinkamai nevykdė ir yra skolingas 496,73 Eur, todėl ši suma ieškovei priteistina iš atsakovo (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašą ir 0,87 Eur už nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybei, nes jos viršija minimalią 3 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (kodas 132751369) 496,73 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 73 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,71 Eur (šešiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,17 Eur (keturių eurų 17 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.