Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – transporto vadybininku, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 165 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015-09-04 apie 03.45 val., panaudodamas fizinę jėgą, tai yra išdaužydamas balkono durų stiklo paketą, neteisėtai, atvirai, prieš O. V. valią, įsibrovė į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Taip pat A. J. 2015-09-04 apie 03.45val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtavo prieš savo šeimos narį - šiame bute buvusią sutuoktinę J. J., tai yra tyčia parvertė nukentėjusiąją ant grindų ir ją smaugė bei rankomis sudavė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė J. J. nubrozdinimą nosies srityje, kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, pereinant į į kairiojo smilkinio sritį, kraujosruvą dešinio skruosto, žando srityje, kraujosruvą liežuvio kairėje, kraujosruvą kaklo priekyje viršutiniame trečdalyje dešinėje, nubrozdinimą kaklo priekyje apatiniame trečdalyje viduryje, kraujosruvą kaklo nugarinėje dalyje, kraujosruvą kaklo kairėje, kraujosruvą kairiojo peties nugarinėje dalyje, pereinant į nugaros dešinę pusę, kraujosruvą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą, nubrozdinimą kairiojo kelio priekinėje dalyje, kraujosruvą nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Analizuojant ir vertinant, ar šioje byloje ištirti įrodymai atitinka minėto nusikaltimo sudėties požymių visumą, būtina pažymėti, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas.

Baudžiamajai atsakomybei už tokią veiką kilti būtina nustatyti taip pat ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Šiuo atveju veikos padarymo motyvai nėra svarbūs, kadangi jie nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis.

Įvertinęs šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad A. J. prieš savininkės O. V. ir kartu su ja gyvenančios J. J. valią įsibrovė į jų butą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog A. J. 2015-09-04 apie 03.45 val., atvykus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio butas Nr. 73 priklauso O. V., ir jame kartu su ja gyvena J. J., gyvenamojo namo laiptinės durys buvo užrakintos. Buto durys taip pat buvo užrakintos, nes buvo nakties metas ir nukentėjusiosios bute miegojo. Tuomet kaltinamasis balkonų turėklais užlipęs į antrame aukšte esantį butą, kuriame gyvena nukentėjusiosios, atvirai išspyrė jo duris ir taip neturėdamas savininko leidimo ar ar kitokio teisėto pagrindo, savavališkai, tyčia, jėga pašalinęs kliūtis (duris) pateko į gyvenamosios patalpos (šiuo atveju buto) vidų. Šias bylos aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų O. V., J. J. parodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės. Minėta, kad kvalifikacijai visiškai jokios reikšmės neturi tai, dėl kokių priežasčių kaltinamasis norėjo patekti į būtą. Todėl kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis taip norėjo patikrinti, ar dukra yra namuose, nagrinėjamu atveju yra nereikšmingos ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Svarbu yra tai, kad pagal veikos padarymo aplinkybes, iš kurių matyti, kad veikiama buvo nakties metu, esant užrakintoms laiptinės durims ir bute gyvenantiems asmenims miegant, kaltinamajam dėl to įlipus į antro aukšto balkoną ir išspyrus duris tam, kad patekti į butą, neabejotinai yra aišku, kad kaltinamasis neturėjo jokio teisėto pagrindo patekti į butą, kuriame nukentėjusiosios gyvena, ir tai jis suprato. Tačiau nežiūrint to, jis prieš buto savininkės O. V. ir kartu su ja gyvenančios J. V. valią į jį pateko, kas patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia.

Taigi, ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. J. pripažinti kaltu padarius BK 165 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.Jo atsakomybę šiame epizode lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos veikos padarymui.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė nežymiai sutrukdžius J. J. sveikatą baudžiamojoje byloje yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2015-09-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad J. J. pranešė, kad neblaivus jos sutuoktinis A. J., įlipęs per balkoną į butą, ėmė ją smaugti bei mušti, spardė bei sudavė smūgius rankomis. Atvykus policijos pareigūnams, įvykio vietoje, prie buto durų, rastas plaukų kuokštelis. (b.l. 6-7).

2015-09-04 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad J. J. paaiškino, kad A. J. smurtas jos atžvilgiu pasireiškė rankų ir kojų smūgiais, buvo suduota apie 10 smūgių (b.l. 13-15).

Ištyrus ir įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine J. J. metu, prieš tai prieš jos valią patekęs į butą, kuriame ji atskirai nuo jo gyvena, tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir pargriovęs ją ant grindų sudavė daugybinius smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, dėl ko pastaroji patyrė daugybinius sužalojimus. To pasėkoje nukentėjusiajai J. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, smurtavo nakties metu, prieš tai nukentėjusiajai miegant jėga atvirai prieš jos valią patekęs į butą, smurtavo labai intensyviai, o smūgių skaičius (daugiau nei 10 kartų), lokalizacija rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai, turint tikslą ją sužaloti, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Pats veikos pobūdis ir ypatingai įžūlus kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, nežiūrint to, kad jie gyvena šiuo metu atskirai ir vyksta santuokos nutraukimo procesas, jie yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme. Todėl kaltinamojo veika dėl nežymaus J. J. sveikatos sutrikdymo kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. J. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.Jo atsakomybę šiame epizode lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.

Dėl kaltinimo padarius nežymų sveikatos sutrikdymą O. V.

A. J. teismui buvo perduotas kaltinant jį ir dėl O. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl to jo veika buvo kvalifikuota taip pat kaip savarankiškas nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 2 d.

Jis buvo kaltinamas tuo, kad 2015-09-04 apie 03.45 val. bute, esančiame Partizanų g. 47-73, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, smurtavo prieš giminaitę - savo žmonos motiną O. V., tai yra tyčia jai ne mažiau 3 kartus suduodamas per kairę ranką, padarė O. V. kraujosruvą kairiame rieše, kairėje plaštakoje ir žaizdą kairėje plaštakoje, taip mušdamas padarė nukentėjusiajai O. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinimas A.j. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo O. J. buvo grindžiamas ir Teismo medicinos specialisto 2015-09-11 išvada Nr. G2549/15(02), kurioje nurodyta, kad O. V. nustatyta kraujosruva kairiame rieše, kairėje plaštakoje ir žaizda kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 42).

Ištyrus ir įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus dėl O. V. sužalojimo teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad O. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais kaltinamojo A. J. veiksmais. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo veikoje nėra nustatyta jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių visumos, kas reiškia, kad jis O. V. atžvilgiu nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių. Todėl kaltinamasis iš šio kaltinimo išteisintinas.

Byloje esanti specialisto išvada tik patvirtina, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau nepatvirtina, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė dėl suduotų smūgių ar kitokių tyčinių kaltinamojo veiksmų, nes išvadoje nurodyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu. Tokia specialisto išvada nepaneigia kaltinamojo parodymų, kad jis nesmurtavo prieš O. V., tai yra, kad jis nukentėjusiajai smūgių nesudavė ir tyčia kitaip jos nesužalojo.

Analizuojant kaltinamojo duotus parodymus pažymėtina tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės neneigia buvus kaltinime nurodytu laiku bei vietoje konfliktą su nukentėjusiąja J. J. ir jo metu įvykio vietoje buvus O. V. Pripažįsta, kad griebė O. V. norėdamas atimti telefoną, o ne ją sužeisti. Kadangi ji telefono nepaleido ir nenorėjo atiduoti, įvyko dėl to susistumdymas, tačiau smūgių nebuvo suduota, rankos jai specialiai, kad atimti telefoną nežalojo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad sudavė ir O. V. tik tam, kad byla būtų baigta supaprastinta tvarka.

Todėl išanalizavus visų apklaustų asmenų parodymus matyti, kad jie nei kiekvienas atskirai, jei šių parodymų bei kitų rašytinių įrodymų visumą nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių apie kaltinamojo A. J. O. V. tyčia suduotus smūgius į kairę ranką. Jais yra patvirtintos tik tos aplinkybės, dėl kurių jokių abejonių ir ginčo faktiškai nėra. Tai yra aplinkybės apie nukentėjusiosios patirtus sužalojimus (jų mastą, lokalizaciją, sunkumą), laiką bei vietą. Tačiau tokių aplinkybių, iš kurių būtų galima patikimai spręsti, kaip nukentėjusioji šiuos sužalojimus patyrė, ar kaltinamasis veikė kokiu nors būdu tyčia jos atžvilgiu, nei vienas iš šių įrodymų nepatvirtina. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai yra aiškiai nepakankami kaltinamojo kaltei dėl kaltinime jam inkriminuojamo nusikaltimo O. V. atžvilgiu padarymo, tai yra nežymaus sveikatos jai sutrikdymo, pagrįsti.

Todėl teismas šioje byloje, remdamasis kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, ir jiems neprieštaraujančiais kitais įrodymais, kurių esmė yra ta, kad jis jokių smūgių nukentėjusiajai O. V. kaltinamasis nesudavė ir tyčia sužalojimų nepadarė, o ji sužalojimus galėjo patirti kaltinamajam griebiant telefoną, kurį ji laikė rankose, ir stengiantis jį atimti (išplėšti iš jos rankų), metu. Iš kaltinamojo parodymų, kuriuose jis neneigia pripuolęs prie nukentėjusiosios ir griebęs jai už rankose turėto telefono, matyti, kad tai jis darė tik tam, kad atimti jai iš rankų laikytą telefoną. Tai aiškiai parodo, kad jo veikoje nebuvo jokios tyčios nukentėjusiają sužaloti ar sukelti jai kaip nors fizinį skausmą ar juolab ją sužaloti.

Ir nors, kaip minėta, abejonių ir ginčo dėl to, kad nukentėjusiajai O. V. dėl kaltinime nurodytu laiku bei vietoje patirtų sužalojimų buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina ir specialisto išvada, nėra, tačiau vien šios aplinkybės, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo fakto konstatavimo, nepakanka norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 2 d. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, tai yra sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, tai yra veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Tuo tarpu šioje byloje, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą neįrodo, kad kaltinamasis nukentėjusiąją mušė ( kad tyčia sudavė kaltinime nurodytus ne mažiau kaip tris smūgius į ranką) ir savo tyčiniais veiksmais siekė ją sužaloti (nes griebė tik tam, kad atimti telefoną).

Taigi, konstatuotina, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma aiškiai rodo, kad specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai visgi atsirado ne dėl kaltinamojo A. J. tyčinių smurto veiksmų, siekiant pastarajai sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti jos sveikatą. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, įstatyme (Baudžiamajame kodekse) nenumatyta.

Todėl nenustačius kaltinamojo veiksmuose O. V. atžvilgiu BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties, jis iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. šiame epizode išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę už jo padarytus nusikaltimus (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. J. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas, tačiau teistumui išnykus, dėl ko darytina išvada, kad A. J. nėra linkęs nusikalsti asmuo ir yra teisiamas pirmą kartą. Tuo pačiu tai rodo, kad nagrinėjamu atveju jo nusikalstamą elgesį įtakojo ta aplinkybė, kad tarp jo ir sutuoktinės yra susiklostę konfliktiški santykiai bei tai, kad nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymais nustatyta, jog veikų padarymo metu jis buvo neblaivus, kas sunkina jo atsakomybę.

Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tam, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, A. J., kuris yra pirmą kartą teisiamas asmuo, pakanka skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų. Konstatuotina, kad tokios rūšies bausmė bus pakankama tam, kad A. J. būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį kiekviename iš epizodų atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta visais po vieną A. J. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra vedęs, dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina savo rūšimi viena švelniausių iš BK 140 str. 2 d. ir BK 165 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Bausmės dydis kiekviename iš epizodų nustatytinas mažesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji J. J.yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 70 Eurų turtinės ir 3000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji O. V. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo.

J. J. civiliniame ieškinyje 70 Eurų dydžio turtinė žala yra grindžiama tuo, kad buvo patirtos tokio dydžio išlaidos dėl gydymui reikalingų medikamentų įsigijimo. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios teiginius apie vaistams dėl patirtų sužalojimų ir išgyvenimų turėtas išlaidas ir atitinkamai dėl to byloje reiškiamą ieškinį turtinei žalai atlyginti. Todėl nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys 70 Eurų turtinei žalai atlyginti laikytinas neįrodytu ir yra atmestinas.

Pasisakant neturtinės žalos klausimu, pažymėtina, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių kaltininko veiksmų, kurie pasireiškė smurto naudojimu, nukentėjusioji J. J. patyrė ne tik sužalojimus, atitinkančius nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą, bet ir psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą ir be jokios abejonės baimę,, dėl ko jai buvo teikiama ir psichologinė pagalba (b.l. 181-182), kas atitinka neturtinės žalos turinį. Tačiau teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai atsiradusius negatyvius padarinius, įvertinęs nukentėjusiųjų ir kaltininko santykius, tarpusavio interesus, į tai, kad reali turtinė žala faktiškai nebuvo padaryta ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad J. J. prašoma priteisti suma yra aiškiai neproporcinga nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija. Dėl to pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinas iš dalies ir J. J. priteistina suma dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 500 Eurų.

Kadangi kaltinamasis A. J. išteisintinas dėl kaltinimo padarius O. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai šios nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl procesinių išlaidų

Be to, nukentėjusiosios O. V. ir J.januškienė prašė priteisti atstovavimo išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą (b.l. 163) 400 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, kitas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje, pagal kurį pinigus sumokėjo J.januškienė.

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatui už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą (ieškinio surašymą) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogija turėtų vadovautis CPK 98 str. 2 d.

Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Kadangi šioje byloje sprendžiama dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų jos įgaliotam atstovui advokatui išieškojimo iš kaltinamojo, o šios išlaidos susijusios su civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo parengimu, dėl to nukentėjusiosios atstovavimu teisme, tai nagrinėjamu atveju ir šiame procese, nežiūrint to, kad tai baudžiamasis procesas, sprendžiant tokių išlaidų dydžio pagrįstumo, privalu vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais bei praktika.

Vertinant patirtų išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, atkeiptinas dėmesys, kad visa byla faktiškai išnagrinėta faktiškai per 4 posėdžius, bendra nagrinėjimo trukmė yra nedidelė, posėdžiuose buvo apklausti tik trys asmenys, teikiama teisinė pagalba nukentėjusiajai J.januškienei, sumokėjusiai už pagalba pinigus, pagal savo pobūdį nebuvo didelės apimties, nes surašytas ieškinys yra nedidelės apimties, jis nebuvo susiję su sudėtingais teisės aiškinimo klausimais ar situacijomis. Be to, kaltinamasis iš vieno kaltinimo yra išteisintinas. Dėl to teismas sprendžia, kad būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai J. J. 400 Eur už jos atstovavimą šioje byloje. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos bei jų dydis aiškiai neatitinka jau minėtų tokioms išlaidoms taikomų būtinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl prašoma iš nuteistojo išieškoti procesinių išlaidų sumą mažintina.

Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. J. prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovo (advokato) teisinę pagalbą turi būti tenkintas tik iš dalies, t. y. jai iš kaltinamojo priteista iš viso tik 250 Eur išlaidų, patirtų dėl jos atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotam atstovui - advokatui) šiame procese. O. V. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, nesant tai patvirtinančių duomenų, atmestinas.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d ir BK 165 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

- pagal BK 165 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmę 7 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

Draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios J. j., uždraudžiant A. J. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško laisvės apribojimo bausmės įvykdymo;Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus O. V. sveikatos sutrikdymo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios įpareigojant jį iki nuosprendžiu paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios:

nebendrauti, neieškoti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja J. J..nesilankyti nukentėjusiosios J. J. gyvenamosiose, darbo ir kitose jos galimo buvimo vietose.

Išaiškinti, kad būste, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), lieka gyventi nukentėjusioji. Įspėti nuteistąjį A. J., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Nukentėjusiosios J. J. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti atmesti, o neturtinei žalai atlyginti patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš A. J. 500 Eurų.

Nukentėjusios O. V. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.

Pripažinti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. J. jos atstovavimui patirtas 250 Eur išlaidas advokato padėjėjai ir jas išieškoti iš A. J.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius daiktinius įrodymus – plaukus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.