Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiesiems J. V., M. G., kaltinamajam T. L., jo įstatyminei atstovei Z. Š., VTAS atstovei Svetlanai Čumačenko, gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) II kurse, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., būdamas nepilnametis, 2012-06-03, apie 19 val., veikdamas kartu su BK 13 str. nustatyto amžiaus nesulaukusius asmeniu - mažamečiu P. B., gim. (duomenys neskelbtini), prie upės Nemunas, netoli Nemajūnų plento, Kaune, tikslesnė įvykio vieta nenustatyta, laikydamas už rankos nepilnametį M. G., ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pareikalavo atiduoti sportinio kostiumo „Adidas“ bliuzoną, tačiau M. G. nesutikus ir bandant ištrūkti bei pasipriešinus, T. L., panaudojęs fizinį smurtą, t.y. sudavęs M. G. vieną kartą kumščiu į petį, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimus dešinio kelio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei į pagalbą pasikvietęs mažametį P. B. bei abiems kartu nuo nukentėjusiojo nuvilkus sportinio kostiumo „Adidas“ bliuzoną, 100 litų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, padarydamas J. V. 100 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis T. L. parodė, kad buvo prie Nemuno su draugu, draugas vedžiojo šunį. Priėjęs prie keturių vaikinų, su vienu iš vaikinų kaltinamasis susimušė: kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė į petį, šis – kaltinamajam į šoną. Mano, kad, galbūt, pats kaltinamasis pradėjo konfliktą. Nurodo, kad gali būti, jog jis pareikalavo vaikinų išversti savo kišenes. Prasidėjus konfliktui, nukentėjusiojo draugai pabėgo. Po konflikto kaltinamasis toje vietoje pamatė likusį bliuzoną, jis buvo šlapias, jį paėmė, galvojo gražinti. Namuose bliuzoną padėjo į spintą. Kai su nukentėjusiuoju mušėsi, bliuzonas buvo prasegtas, kaltinamasis pagriebė už kapišono, gali būti, kad jį traukė ir turbūt dėl to nukentėjusysis iš bliuzono išsivilko ir bliuzonas įkrito į balą. Nukentėjusysis įvykio metu buvo suklupęs, todėl bliuzonas buvo sušlapęs iki pusės bei sušlapusios jo rankovės. Įvykio metu kaltinamojo draugas buvo šalia, kokius veiksmus atliko, neatsimena. Nukentėjusysis pabėgo pas savo draugus, kurie buvo ant kalno. Nurodė, kad įvykio aplinkybės galėjo būti tokios, kaip jas nurodė nukentėjusysis. Iki įvykio minėtų vaikinų kaltinamasis nepažinojo, konfliktų su jais nebuvo. Mamai sakė, kad susimušė, kad vaikinas išsinėrė iš bliuzono. Eidamas namo, matė minėtus berniukus bei juos kvietė ateit pasiimt bliuzoną, bet jie neatėjo. Nežino, kodėl paėmė bliuzoną, gal galvojo, kad bliuzonas jam tiks.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. L. parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad birželio 3 d., vakare, kartu su K., A., N. ėjo Nemuno krantu nuo namų link Kauno marių. Kažkuriuo momentu buvo nusisukę, o atsisukę pamatė, kad link jų ateina du vaikinai: Povilas (kaip nustatyta bylos duomenimis - P. B.) bei T. (kaip nustatyta bylos duomenimis – T. L.). Nukentėjusysis P. B. pažinojo iš matymo. Šie vaikinai nukentėjusiajam ir jo draugams pastojo kelią, liepė išversti kišenes, parodyti ką jose turi. Nukentėjusysis su draugais, išvertę kišenes, parodė, kad nieko neturi. Tada kaltinamasis pagriebė nukentėjusiajam už rankos, liepė nusirengti sportinį bliuzoną, bandė jį nuimti. Nukentėjusiajam nesutikus, abu susimušė. Nukentėjusysis, jam bandant ištrūkti, paslydo ir suklupo ant kelių. Kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė kumščiu į petį. Tuo metu atėjo P. B., ir šie asmenys abu nukentėjusįjį nurengė: bliuzonas buvo atsegtas, ir minėti vaikinai kažkaip jį nutraukė nuo nukentėjusiojo už kapišono. Kiti nukentėjusiojo draugai, prasidėjus konfliktui, iš įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusysis muštis nenorėjo, mušėsi, kad iš jo neatimtų bliuzono. Nukentėjusysis su savo draugais kaltinamojo ir pastarojo draugo neįžeidinėjo, iki įvykio jokio žodinio konflikto tarp jų nebuvo. T. L., nuvilkęs nuo nukentėjusiojo bliuzoną, su juo nuėjo. Nukentėjusysis nematė, kad į įvykio vietą būtų atėjusi moteris su kitais asmenimis, matė, kad tolėliau pakrantėje yra poilsiaujančių žmonių, tačiau kiek jų buvo, neįžiūrėjo, jų veidų nesimatė. Nuėjęs pas draugus, pastariesiems pasakė, kad iš jo paėmė bliuzoną. Tą pačią dieną su T. L. nukentėjusysis susitikęs nebuvo. Grįžęs namo, apie įvykį papasakojo seneliui. Bliuzonas gražintas, nešiojimui tinkamas. Paaiškino, kad anksčiau buvo nurodęs, jog visas įvykis įvyko Kalantos g. prie namo, nes tėvai neleido eiti prie Nemuno, todėl bijojo, kad tėvai barsis. Jo draugai taip pat nepasakė tikrosios įvykio vietos, nes jie visi bijojo savo tėvų ir nenorėjo sakyti, kad buvo prie Nemuno. Eidami po įvykio namo, sugalvojo tėvams pasakyti kitą įvykio vietą.

Nukentėjusysis J. V. parodė, kad namo anūkas grįžo apsiašarojęs, paaiškino, kad prie „Snoro“ bankelio jį su draugais užpuolė du vaikinai, jiems visiems liepė išversti kišenes; kadangi jie nieko neturėjo, anūkui liepė nusirengti; šiam nesutikus, apsistumdė. Anūkas nurodė, kad vieną iš minėtų vaikinų, pravarde „B.“, jis pažinojo iš matymo. Bliuzonas buvo gražintas po mėnesio, suglamžytas, tačiau nešioti tinkamas. Bliuzono vertė 100 Lt. Taip pat nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltininko priteisti jam patirtą žalą dėl anūkui pirktų vaistų, pastarojo patirto streso ir išgąsčio, tačiau dabar jis kaltinamajam dovanoja, civilinio ieškinio atsisako. Po pirmo posėdžio namo grįžęs anūkas buvo pasimetęs ir pasakė, kad iš tikrųjų įvykis buvo prie Nemuno. Anūkas nurodė, kad su draugais susitarė sakyti kitą įvykio vietą, kadangi ir anūkas, ir jo draugai bijojo, kad nebūtų tėvų barami, nes jiems neleidžiama ten eiti.

Liudytojas K. M. parodė, kad 2012 m. pavasarį trise: jis, N. B. ir M. G. vaikščiojo prie Nemuno. Pamatė link jų einančius P. ir T. su šunimi. Nurodė, kad liudytojas P. pažįsta iš matymo. Priėjęs kaltinamasis liepė jiems parodyti kišenes. Liudytojas su draugais parodė kišenes, kad jose nieko neturi, nes išsigando. T. T. iš M. G. pareikalavo atiduoti bliuzoną. P. tuo metu stovėjo šalia ir žiūrėjo. Kai T. M. G. paėmė už rankos, liudytojas su draugais pabėgo, nes išsigando, bijojo, kad ir juos T. gali mušti. Atsisukęs dar pamatė, kad T. M. G. mušė – matė, kaip trenkė per ranką, smūgį į pilvą. Po to M. G. pas juos atbėgo be megztinio. Įvykio vietoje buvo sausa. M. buvo įkritęs į Nemuną, kai iš jo norėjo atimti bliuzoną, jis bėgo, o T. jį pagavo prie vandens. Po įvykio kaltinamasis nuėjo. Vėliau T. sutikti neteko. Po įvykio jie visi nuėjo namo. Nurodė anksčiau nurodęs ne tą įvykio vietą, nes nenorėjo sakyti tėvams, kad buvo prie Nemuno, bijojo, kad nebartų, nes prie Nemuno eiti neleidžia. M. G. sugalvojo sakyti kitą įvykio vietą, o ne ten kur buvo, nes taip pat bijo pasakyti tėvams.

Liudytojas N. B. parodė, kad vasaros pradžioje jis, K. M., M. G. ir K. T. vaikštinėjo prie Nemuno. Prie jo su draugais priėję du vaikinai liepė išversti kišenes ir parodyti, ar nieko neturi. Liudytojas su draugais parodė, kad nieko neturi. Tada minėti vaikinai liudytoją su draugais apžiūrinėjo, kuo šie apsirengę, ir kaltinamasis M. G. liepė nusirengti džemperį. M. G. nenorėjo to daryti, bandė pabėgti, bet jį pagavo ir nurengė jo džemperį. Liudytojas su kitais draugais tuo metu buvo netoli nuo tos vietos, jie pabėgo tada, kai minėti vaikinai buvo nusisukę ir kažką prie M. G. darė. Jie pabėgo, nes galvojo, kad ir iš jų gali ką nors atimti. Liudytojas atsisukęs matė, kaip nuo M. G. nuiminėjamas megztinis - kai M. G. nenorėjo nusiimti bliuzono, bandė priešintis, jam vieną ar kelis kartus buvo trenkta, matė nurengimo pradžią, tai yra, kai nurengė rankoves. Matė, kaip nurenginėjo vienas, o kitas stovėjo šalia. Atėjęs M. G. pasakė, kad iš jo atėmė bliuzoną. Vėliau kaltinamojo sutikti neteko. Liudytojas su draugais kaltinamajam ir jo draugui susitikę nesakė nieko, konfliktuoti minėti vaikinai pradėjo pirmi. Įvykio vietoje liudytojas žmonių nematė. M. G. buvo suklupęs į drėgną vietą, galėjo sušlapti kelnes, megztinio rankoves arba apačią. Dalis įvykio vyko ant kranto, dalis – vandeny. Iš pradžių nurodė neteisingą įvykio vietą, nes visų tėvai neleidžia jiems toli eiti, todėl bijojo, kad tėvai neaprėktų. Nurodyti kitą įvyko vietą jie sugalvojo visi, eidami namo.

Liudytojas P. B. parodė, kad su T. palei Nemuną vedžiodami šunį, sutiko tris – keturis jaunuolius, kurie pradėjo keiktis, metė akmenį į šunį. T. priėjus prie vaikinų, vienas jų trenkė T. į petį, o T. trenkė atgal. Tuo metu link jų ėjo kažkokie žmonės. Vieną vaikiną T. laikė už kaklo, taip pat laikė už kapišono. Šis vaikinas kažkaip išsinėrė iš bliuzono ir visi vaikinai pradėjo bėgti. T. paėmė paliktą bliuzoną, norėdamas jį vėliau gražinti. Liudytojas nuo vaikinų su T. buvo 4-5 m atstumu. Vaikinams kišenės kraustomos nebuvo. Negirdėjo, ką T. su vaikinais kalbėjo, ar liepė jiems išversti kišenes. Vaikinai savo kišenių išvertę nebuvo. Liudytojas nurodė teisminio posėdžio metu geriau prisimenantis įvykio aplinkybes, policijoje melavęs, nes galvojo, kad teismo nebus. Taip pat nurodė, kad, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, buvo apsipykęs su T., ir dėl to davė tokius parodymus. Nurodė, kad viską, ką pasakė policijoje, yra neteisinga. Taip pat nurodė, kad teisybę pasakė tik tai, kad jis pats stovėjo toliau nuo visų ir nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 24) liudytojas nurodė, kad T. L., priėjęs prie sutiktų keturių vaikų, kažką pradėjo kalbėti, ką kalbėjo, liudytojas negirdėjo. Tačiau matė, kaip vienam iš tų vaikų T. L. vieną kartą sudavė, pataikydamas į veidą, o vaikas suklupo į vandenį. Tada T. L. pradėjo nuiminėti bliuzoną, tačiau tas vaikas nesileido, tuomet T. L. lyg dar kartą spyrė ar trenkė tam vaikinui į veidą, atsegė bliuzono užtrauktuką, jį nutraukė nuo vaiko ir nubėgo.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė Z. Š. parodė, kad tą dieną su sūnumi buvo atvykusi pas seserį, kuri gyvena prie Nemuno. Ji deginosi, o sūnus su draugu B. vedžiojo vilkinį šunį bei buvo nuėję prie už maždaug 50 m esančių vaikų. Kas ten vyko, ji nematė. T. atėjęs kažką nešėsi rankose bei pasakė, kad apsistumdė su vaikais.

Liudytoja J. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos sesers sūnus. Sūnėnas tą dieną, kai įvyko nagrinėjamas įvykis, su mama buvo atvykęs pas ją į svečius. Ji gyvena netoli hidroelektrinės, Petrašiūnų pusėje. Sūnėnas su mama buvo išėję pabūti prie Nemuno. Kiek pamena, T. į namus grįžo šlapias, kažką sakė, kad susimušė. Ji pati įvykio nematė, apie įvykį su sūnėnu, jo mama nekalbėjo.

2012-06-04 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1400/12(02) nurodoma, kad M. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti dėl dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 20).

2012-06-20 Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad T. L. pateikė juodos spalvos bliuzoną „Adidas“ (b. l. 38), kurio apžiūra, požymiai užfiksuoti 2012-07-04 Daiktų apžiūros protokole (b. l. 39-40). Sportinis bliuzonas „Adidas“ grąžintas J. V. (b. l. 41).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis T. L., pareikalavęs atiduoto bliuzoną, laikydamas nukentėjusįjį už rankos ir neleisdamas nukentėjusiajam pabėgti – tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis bei panaudodamas fizinį smurtą - suduodamas smūgį nukentėjusiajam, kartu su mažamečiu draugu numovė nuo nukentėjusiojo pastarojo bliuzoną bei jį užvaldė. Šias aplinkybes posėdžio metu nurodė ir patvirtino tiek nukentėjusysis M. G., tiek liudytojai K. M. bei N. B.. Be to, minėtas įvykio aplinkybes patvirtino ir netiesioginis įvykio liudytojas – nukentėjusysis J. V., kuriam apie nusikaltimą iš karto po įvykio papasakojo pastarojo anūkas M. G.. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. G., liudytojų K. M., N. B. parodymais, kadangi jie iš esmės yra logiški, nuoseklūs, vienodi ir neprieštaraujantys tarpusavyje, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, šie asmenys nebuvo kaltinamojo bei kartu su pastaruoju buvusio asmens – P. B. pažįstami, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis ir jo draugai būtų turėję kokių nors priešiškumų su kaltinamuoju, taigi nėra nustatyta jokio pagrindo, dėl kurio nukentėjusysis M. G., liudytojai K. M., N. B. būtų buvę suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį T. L.. Nors tiek nukentėjusysis M. G., tiek minėti liudytojai iš pradžių nurodė neteisingą įvykio vietą, tačiau, pradėjus šios aplinkybės aiškinimąsi, jie visi nurodė tikrą įvykio vietą, paaiškindami, kad taip pasielgė, nes bijojo prisipažinti tėvams, kad buvo nuėję, kur jiems buvo neleidžiama eiti, bei bijojo būti išbarti. Teismas laiko, kad klaidingas šios aplinkybės nurodymas, paaiškinant įtikinamas to priežastis, neduoda pagrindo suabejoti kita minėtų asmenų duotų parodymų dalimi. Be to, nukentėjusiojo M. G., liudytojų K. M., N. B. nurodytas įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir kartu su kaltinamuoju įvykio vietoje buvęs liudytojas P. B., nurodęs, kad T. L. kažką sutiktiems vaikams kalbėjo, vienam iš tų vaikų sudavė į veidą, vaikas suklupo į vandenį, T. L. pradėjo nuiminėti nuo minėto vaiko bliuzoną, o vaikui priešinantis, dar kartą spyrė ar trenkė tam vaikinui į veidą, nutraukė bliuzoną nuo vaiko ir nubėgo. Ir nors bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas davė jau kitokius parodymus, pateikdamas versiją, jog konfliktą tariamai išprovokavo nukentėjusysis su draugais, jog T. L. neketino pagrobti bliuzono, teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjui melavo, ir šiuo metu geriau atsimena įvykio aplinkybes, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas buvo apklaustas praėjus nedaug laiko po įvykio, dalyvaujant Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui, liudytojo įstatyminiam atstovui, ir nė vienam iš šių asmenų nekilo įtarimų, jog apklausiamas liudytojas, duodamas parodymus, naujai kuria įvykio aplinkybes, be to, liudytojas neturi teisės susipažinti su bylos medžiaga, taigi, jam negalėjo būti žinomos nukentėjusiojo bei liudytojų K. M., N. B. nurodytos aplinkybės, tuo tarpu liudytojo P. B. tariamai išgalvotos aplinkybės visiškai atitinka nukentėjusiojo bei jo draugų nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, nelogiškas šio liudytojo paaiškinimas, kad apie įvykį, buvusį daugiau nei prieš šešis mėnesius, jis atsimena geriau apklausos teisme metu, kai, tuo tarpu, jis negalėjo prisiminti, ką veikė dieną prieš vieną ar dvi savaites. Taigi teismas, laiko, kad liudytojas P. B., suprasdamas, kad, jam neturint reikiamo amžiaus, jis negali būti patrauktas atsakomybėn pagal baudžiamuosius įstatymus, tokius parodymus davė, siekdamas sušvelninti savo draugo – kaltinamojo T. L. atsakomybę. Todėl teismas remiasi šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes įrodymų tyrimo pabaigoje, pakeitęs savo gynimosi taktiką, iš esmės taip pat patvirtino ir kaltinamasis T. L..

Todėl teismas laiko, kad kaltinamojo T. L. padarytas nusikaltimas visiškai įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal BK 180 str. 1 d. Nusikaltimas baigtas, nes pagrobtu turtu kaltinamasis disponavo pagal savo valią.

Iš kaltinimo kaltinamajam T. L. šalintina aplinkybė, kad svetimą turtą jis pagrobė, grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtą - šios aplinkybės nenurodė nei nukentėjusysis, nei liudytojai K. M., N. B., kitų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis T. L. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, neteistas, jo atžvilgiu 2011-12-21 nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str., Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 68), VŠĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b. l. 70), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, T. L. motina Z. Š. socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota, dažnai keičia gyvenamąją vietą, T. L. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 m., žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, neturintis mokymosi motyvacijos, nelankantis mokyklos, epizodiškai darantis teisės pažeidimus, motina Z. Š. už sūnaus nepriežiūrą bausta administracine tvarka (dėl sūnaus mokyklos nelankymo, dėl to, kad sūnus naktį su kitais nepilnamečiais buvo kieme, dėl sūnaus dviejų alkoholinių gėrimų vagystės) (b. l. 76), Kauno AVPK Dainavos PK Saulėtekio PN nepilnamečių reikalų specialistų duomenimis, T. L. nuo 2012-04-19 yra įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (b. l. 72), Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro 2012-07-24 charakteristikoje nurodyta, kad T. L. mokosi patenkinamai, dažnai praleidinėja pamokas, pamokų metu dirba nenoriai, nesugeba nusiteikti darbui, ilgesniam laikui susikaupti, dažnai tingi dirbti, jam reikalinga nuolatinė kontrolė, pasirinkta specialybe nesidomi, daugiausia bendrauja su bendramoksliais, kurie yra nepatenkinamo elgesio, todėl tikrų draugų neturi, linkęs meluoti (b. l. 78).

Kaltinamojo įstatyminė atstovė Z. Š. parodė, kad sūnumi nesiskundžia, jis jai padeda. T. yra lėtas vaikas. Už sūnaus nepriežiūrą buvo bausta administracine tvarka tris kartus. Mano, kad sūnus negerai pasielgia, kai bendrauja su netinkamai besielgiančiais draugais (vienas iš tokių draugų yra P. B.), nelanko mokyklos.

Nors kaltinamasis T. L. padarė vieną nusikaltimą, būdamas neteistu, tačiau padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas kartu su kitu asmeniu, kas rodo dar didesnį šio nusikaltimo pavojingumą, jo atžvilgiu 2011-12-21 jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 93 str., tai yra už analogiško nusikaltimo padarymą, byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė 2011-12-21 teismo nutartimi kaltinamajam, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių atlikimo laikotarpiu (paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, T. L. socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje dėl delinkventinio elgesio registruotas nuo 2011 m., žinomas kaip socialinės rizikos grupės vaikas, neturintis mokymosi motyvacijos, nelankantis mokyklos, epizodiškai darantis teisės pažeidimus, motina Z. Š. už sūnaus nepriežiūrą bausta administracine tvarka (dėl sūnaus mokyklos nelankymo, dėl to, kad sūnus naktį su kitais nepilnamečiais buvo kieme, dėl sūnaus dviejų alkoholinių gėrimų vagystės), Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro 2012-07-24 charakterizuojamas gana neigiamai, jokių duomenų, kad kaltinamojo charakteris pagerėjo, elgesys pasikeitė, pateikta nebuvo. Visos šios aplinkybės rodo, kad nėra jokių pagrindų manyti, kad T. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą bei bandė paaiškinti įvykio aplinkybes tik įrodymų tyrimo pabaigoje, išklausius kitų proceso dalyvių parodymus. Be to, nors kaltinamasis iš esmės kaltu prisipažino, tačiau, nors ir pripažindamas padaręs nusikaltimą, duodamas parodymus, teigė neatsimenąs jokių įvykio aplinkybių, kartu su juo buvusio asmens veiksmų, svetimo daikto paėmimo tikslo. Todėl teismas nelaiko, kad kaltinamasis T. L. buvo nuoširdus ir tikrai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kas taip pat neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis suprato savo neteisėtą elgesį, jį įvertino, dėl ko būtų galima manyti, kad ateityje jis nebedarys naujų įstatymų pažeidimų. Be to, kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Nors posėdžio metu nukentėjusieji pareiškė kaltinamajam dovanojantys, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys, o po įvykio kaltinamasis nesidomėjo nukentėjusiojo sveikatos būkle, nebandė spręsti jokių klausimų dėl galimai nukentėjusiojo M. G. dėl įvykio patirtos žalos, ar atsiprašyti, taigi, nebandė ir nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Taigi, teismas laiko, kad nėra nustatyta jokių sąlygų, kurioms esant, kaltinamojo atžvilgiu būtų galimą taikyti BK 93 str. ar BK 38 str.

Remiantis anksčiau nurodytais motyvais, teismas laiko, kad kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, taip pat nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 str., 91 str. nuostatomis.

Atsižvelgiant į aplinkybes, kad kaltinamasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, veikdamas kartu su kitu asmeniu, jo atžvilgiu 2011-12-21 jau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas už analogiško nusikaltimo padarymą, vadovaujantis LR BK 93 str., nusikaltimą kaltinamasis padarė, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių atlikimo laikotarpiu, charakterizuojamas neigiamai, kaip nelankantis mokyklos, darantis įvairius teisės pažeidimus, bendraujantis su asmenimis, kurie yra nepatenkinamo elgesio, teismas laiko, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, todėl kaltinamajam T. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgus, kad kaltinamasis T. L. nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, teisiamas pirmą kartą, nukentėjusieji kaltinamajam atleido, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje už ši nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bei, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.), skiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Civilinio ieškinio nukentėjusysis J. V. atsisakė.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sportinis bliuzonas „Adidas“, grąžintas saugojimui J. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas nukentėjusiajam J. V..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

T. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant mokytis arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso, išduoto T. L. vardu, paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - sportinį bliuzoną „Adidas“, grąžintą saugojimui J. V., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusiajam J. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.