Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-841/2015, iškeltoje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovėms I. B. ir E. L. S., tretiesiems asmenims A. S., P. B., Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. K. prašė teismo: nustatyti jai 4 metrų pločio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei I. B. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), Korporacijos „Matininkai“ parengtame žemės sklypo servitutų nustatymo plane pažymėtą raudona brūkšnine linija ir indeksu S1, kurio plotas 630 kv. m, ir per atsakovei E. L. S. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Korporacijos „Matininkai“ parengtame žemės sklypo servitutų nustatymo plane pažymėtą raudona brūkšnine linija ir indeksu S2, kurio plotas 309 kv. m, siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1139 kv. m, tinkamą naudojimą pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo servitutų nustatymo planą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad kai pirko sodybą, į ją galėjo patekti keliuku, kuris ėjo per atsakovių žemę ir sodybą, ir manė, jog šiuo keliuku galės naudotis, nors dokumentuose ir nebuvo nustatyta, kad yra nustatytas servitutas. Ieškovės vertinimu, atsakovės neteisėtai išardė keliuką, kadangi šiuo metu kito kelio nėra. Servituto atlygintinumo nesvarstė, prašė nustatyti neatlygintiną servitutą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės G. K. atsakovei I. B. 645,32 Eur, o atsakovei E. L. 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 12,77 Eur proceso išlaidas valstybei.

Teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnyba pateikta 2014-08-29 išvada, nustatė, kad ieškovė turi galimybę į savo namų valdą patekti per jai priklausantį žemės sklypą, nesuvaržant kitų žemės sklypų savininkų teisių. O pagal Šiaulių rajono savivaldybės tarybos patvirtintą 2012-05-17 Susisiekimo sistemos Šiaulių rajone specialųjį planą kelias į ieškovės sodybą nėra numatytas. 2014-11-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis konstatavo, kad tarp E. L. S. sodybos ir G. K. sodybos nėra kelio ir į ieškovės sodybą galima privažiuoti dviem lauko keliukais.

Teismas sprendė, kad nustatyti kelio servitutą nėra objektyviai būtina, nes ieškovė gali naudotis savo daiktu tinkamai, neapribodama kitų savininkų teisių. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į savivaldybę su prašymu sutvarkyti plane numatytą privažiavimą. Teismo vertinimu, neatlygintinio servituto nustatymas prieštarautų servituto atlygintinumo principui, nes atsakovės patirtų nuostolius ir apribojimus, kurių atlyginti ieškovė nėra pasirengusi ir neketina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) G. K. prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6. 1. Kelias į sodybą atsirado seniai ir valstybė privalėjo išpirkti žemę, kuriame buvo kelias.

Nacionalinės žemės tarnybos nurodytoje pirmoje vietoje nėra suprojektuoto kelio ir tokio kelio įrengimas brangiai kainuotų, o antroje vietoje taip pat būtina nustatyti servitutą.

Servituto atlygintinumo klausimas galėtų būti sprendžiamas atskirai.

Atsiliepdamos į apeliantės apeliacinį skundą, atsakovės I. B. ir E. L. S. prašo skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovių žemės sklypuose nėra numatyta servitutų ir nėra kelio, kuriuo ieškovė galėtų pateikti į jai priklausantį žemės sklypą.

Apeliantės skundo teiginiai yra prieštaringi, apeliantė pripažįsta, kad kelio šiuo metu nėra, tačiau nurodo, jog jis atsirado seniai.

Apeliantės žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį ir nenustačius prašomo kelio servituto, kadangi apeliantė gali pateikti į savo sodybą per jai pačiai priklausantį žemės sklypą.

Apeliantė neįrodė, kad dėjo pastangas įrengti privažiavimą prie sodybos per jai pačiai priklausantį žemės sklypą.

Apeliantė prašė nustatyti neatlygintiną servitutą.

Atsiliepdama į apeliantės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Apeliantė nepagrįstai manė, kad per lauką išvažinėtas privačių asmenų pasiremontuotas kelias, vedęs į sodybą, galėjo būti laikomas valstybės ar savivaldybės keliu, ir jis gali būti priskiriamas valstybės išperkamajai žemei.

8.2. Jokiame teritorijų planavimo dokumente bendro naudojimo ar servitutinio kelio, jungiančio ieškovės sodybą ir bendro naudojimo kelią, nebuvo.

8.3. Nacionalinės žemės tarnyba atskleidė kitus būdus, kaip realiai galima pateikti į žemės sklypą, kuriame yra apeliantei priklausanti sodyba, kuo mažiau suvaržant ar visai nesuvaržant kitų žemės sklypų savininkų teisių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės ieškovės G. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės teisinę apsaugą, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims. Taigi servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatomas tik tuo atveju, kai jis objektyviai būtinas.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo, iš pateiktų įrodymų įvertina, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, jog galėtų savo daiktu tinkamai naudotis neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ir ieškovė į savo žemės sklypą patekdavo per atsakovių žemės sklypą, naudodama anksčiau egzistavusį per lauką išvažinėtą keliuką. Taip pat teismas nustatė, kad šiuo metu atsakovių žemės sklypuose nėra minėto kelio. Antstolių fiksuotos ir Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintos aplinkybės, kad yra kitos atsakovių teisių ir teisėtų interesų nevaržančios galimybės pateikti į ieškovės žemės sklypą – du kiti lauko keliukai, ir apeliantė skunde šių aplinkybių iš esmės neneigia, teigdama, jog kito tinkamo kelio įrengimas jai brangiai kainuotų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės ir 2016-02-01 teisme gautas Nacionalinės žemės tarnybos raštas, ir jame nurodyta, kad per atsakovei E. L. S. priklausantį žemės sklypą iki atsakovei I. B. priklausančio žemės sklypo ribos ėjo valstybei priklausantis bendro naudojimo kelias, kuris nebuvo įskaičiuotas į atsakovės E. L. S. privataus žemės sklypo plotą. Tarnyba nurodė, kad žemės sklypas, kuriame ieškovė prašo nustatyti 309 kv. m ploto servitutą yra išregistruotas, servitutų nustatymo plane servituto vieta apytikriai yra ant valstybei priklausančio bendro naudojimo kelio, kuriuo ne tik ieškovė, bet ir kiti asmenys gali naudotis be jokių apribojimų. Taigi teisėjų kolegijos nustatytos faktinės aplinkybės, kad iki apeliantei priklausančio žemės sklypo yra bendro naudojimo kelias ir apeliantė gali juo naudotis, t. y. nėra pagrindo papildomai nustatyti servitutą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas, turi įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nacionalinė žemės tarnyba savo rašte nurodė, kad atsakovė E. L. S. žinojo, kad yra bendro naudojimo kelias, nes jis buvo pažymėtas jos turimo žemės sklypo plane, o jo plotas nurodytas plano eksplikacijos lentelėje.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovėms nepriteistinos jų patirtos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.