Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Vytautas Kursevičius Kopija Teisėjas Kęstutis Stulginskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-30-210/2009

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės E. U. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal padarytą veiką, numatytą Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, iškelta baudžiamoji byla nutraukta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 dalies 9 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 str. 5 d., 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. paskirtos auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu pastoviai būti namuose nuo 22 iki 06 val., uždraudžiant lankytis viešose vietose: kavinėse, baruose, restora­nuose, biliardinėse, interneto kavinėse, vietose, kur yra atrakcionai, tęsti mokslą bei paskirti atlikti 70 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respubli­kos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, iškelta baudžiamoji byla nutraukta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 dalies 9 punktą išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d., 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 str. paskirtos auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimas vieneriems metams, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu pastoviai būti namuose nuo 22 iki 06 val., uždraudžiant lankytis viešose vietose: kavinėse, baruose, restora­nuose, biliardinėse, interneto kavinėse, vietose, kur yra atrakcionai, tęsti mokslą bei paskirti atlikti 70 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš nuteistųjų D. V. ir J. K. solidariai 5375,97 (penki tūkstančiai trys šimtai septyniasde­šimt penkis litai 97 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 9000,00 (devyni tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui E. U. naudai, o jiems neturint turto ar lėšų šią sumą išieškoti iš jų įstatyminių atstovų V. V., V. V., D. K., R. K..

Priteista iš nuteistųjų D. V. ir J. K. solidariai 1000,00 (vienas tūkstantis litų) už advokato pagalbą E. U. naudai.

Priteista iš D. V. ir J. K. solidariai 3690,90 (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt litų, 90 ct) Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų gynėjų, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės prašiusios apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. ir J. K. nuteisti už tai, kad 2008 m. sausio 19 d. apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais veiksmais siekdami pagrobti M. U. turtą, panaudoję fizinį smurtą – D. V. sudavus vieną smūgį kumščiu M. U. į veidą, nuo smūgio nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir J. K. ne mažiau tris kartus spiriant į galvą ir veidą, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, D. V. ištraukus iš nukentėjusiojo kišenės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2626“ su SIM kortele, kurių vertė 304 Lt, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą, tuo padarydami E. U. turtinę žalą.

Be to, D. V. ir J. K. buvo kaltinami tuo, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų: 2008 m. sausio 19 d. apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, siekdami pagrobti svetimą turtą, einančiam gatve M. U., D. V. tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusysis M. U. nukrito ant žemės, po to J. K. tyčia spiriant ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į galvą ir veidą, nuo šių suduotų smūgių visumos nukentėjusiajam buvo padarytas galvos ir veido sumušimas, viršutinio žandikaulio lūžis su poslinkiu, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, abiejų akių obuolių sumušimai, kraujosruvos ir muštinės žaizdos ir muštinės žaizdos veide, ko pasekoje dėl viršutinio žandikaulio lūžio, kuris sukėlė sveikatos sutrikdymą daugiau negu 10 dienų laikotarpiui, nesunkiai sužalojo M. U..

Taipogi apeliantė nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, jog dėl teisiamųjų įvykdytų nusikaltimų jos nepilnamečio sūnaus M. U. atžvilgiu, ji patyrė gana didelę turtinę žalą, t. y. sūnaus gydymo išlaidas, kurias sudaro jos pirkti vaistai, papildomas bei pagerintas maitinimas, transporto išlaidos, papildomos išlaidos susijusios su po pamokiniu mokymusi, išlaidos piniginėms padėkoms gydytojams ir slaugytojoms (4050,00 Lt), išlaidos pagerintam maitinimui ((duomenys neskelbtini) pažyma viso 7500 Lt), išlaidos susijusios su papildomu po pamokiniu sūnaus mokymusi (3740 Lt).

Apeliantės nuomone, dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nepakankamai įvertino tas aplinkybes, jog jos sūnus dėl šio nusikaltimo tikrai patyrė didžiulį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės iki šiol jaučiasi emocinė depresija, net šviesiu paros metu bijo vienas vaikščioti gatvėmis, skundžiasi galvos skausmais, nerimu, blogai miega naktimis, blaškosi, padidėjęs dirglumas, įtampa, pablogėjusi dėmesio koncentracija, gydytojo neurologo nustatyta diagnozė: potrauminis sindromas. Nurodo, jog teismas, spręsdamas kaltinamųjų neteisėtais veiksmais jos sūnui ir jai padarytos žalos dydį, labiau atsižvelgė ir vertino kaltinamųjų ir jų tėvų turtinę padėtį, o ne atsiradusias pasekmes ir žalą padariusių asmenų kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės E. U. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.) ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus, tačiau neteisingai paskyrė bausmes ir netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendis keistinas.

Priimdamas nuosprendį ir nustatydamas kaltininkų padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nepilnamečio nukentėjusiojo M. U., nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. U. įstatyminės atstovės E. U., nepilnamečio liudytojo N. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad D. V. ir J. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nesant tam pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo taikė kaltininkų atžvilgiu Lietuvos Respubli­kos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p. bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 straipsniu, iškeltą baudžiamąją bylą nutraukė. Nutraukiant šiuo pagrindu baudžiamąją bylą svarbu ne tik formalus tokio veiksmo pagrindas, tačiau būtina atskleisti ir faktinį pagrindą, pačios veikos pavojingumą, jos padarymo faktines aplinkybes, įžūlumą, kaltininkų elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Bylos aplinkybės liudija, kad nusikaltimas buvo tyčinis, įžūlus, nors padarytas ir nepilnamečių, tačiau prieš nepilnametį asmenį. Jo padarymo laikas ir aplinkybės rodo, kad kaltininkų elgesiui iki nusikaltimo padarymo neturėjo arba mažai turėjo įtakos ir mokykla ir tėvai, nuo jų veiksmų nukentėjęs asmuo patyrė turtinės ir neturtinės žalos, kurios ikiteismo posėdžio ir po jo nei kaltininkai, nei jų tėvai nesiėmė atlyginti. Tai rodo, jog jie neįvertino savo elgesio ir iš jo nepadarė reikiamų ir tinkamų išvadų, todėl jau vien tuo pagrindu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas jų atžvilgiu negalėjo būti taikomas.

Dėl D. V. ir J. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis (BK 180 straipsnio 1 dalis). Taigi šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas, t.y. tokia veika kėsinamasi į du savarankiškus objektus – sveikatą ir turtą. Abi veikos padaromos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, tuo pačiu metu kėsinantis į abu objektus, nepriklausomai nuo to ar kaltininkų sumanymas buvo išankstinis, ar kilo pradėjus vieną iš veiksmų.

Bylos aplinkybės liudija, jog kaltininkai D. V. ir J. K., pirmiausiai panaudojo nukentėjusiojo M. U. atžvilgiu fizinį smurtą, kuris sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir kartu, iškart po jo panaudojimo, pasinaudoję nukentėjusiojo valios palaužimu ir netekus pastarajam galimybės pasipriešinti, užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas, kai neteisėtai užvaldant turtą padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, turi būti kvalifikuojamas kaip plėšimas, kuris visiškai apima nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aptartos aplinkybės atitinka LR BK 180 str. 1 d. dispoziciją iš ko išplaukia, kad kaltininkai D. V. ir J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas konstruodamas teisės normas tokiu būdu, kai dvi savarankiškos nusikalstamos veikos sujungiamos vienoje teisės normoje iš karto numatė, kad tokios veikos yra žymiai pavojingesnės ne jas vertinant atskirai, numatė už tokias veikas ir griežtesnę atsakomybę.

Pažymėtina, jog esant vagystei kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Taigi kvalifikuojant kaltininkų veiksmus, kai jie po pavartoto smurto užvaldė nukentėjusiojo turtą, kaip turto vagystę, būtų neteisinga, nes iš esmės vagystei būdinga slaptumo arba netikėtumo požymiai, o šiuo atveju – smurtas buvo tik turto užvaldymo būdas. O tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Nors apeliantas savo apeliaciniuose skunde teigia, kad iš kaltininkų parodymų galima daryti išvadą, kad jie užpuldami nukentėjusįjį tarėsi jį tik sumušti, t.y. padaryti jam sužalojimus, todėl veiksmai turėtų būti atskirti ir kvalifikuojami atskirai, tokia pozicija teisiškai nebūtų teisinga, nes skirtingai nei kaltininkų kai kurie paimti iš jų visumos parodymų konteksto teiginiai, jų veiksmai rodo veiksmų – ir fizinio smurto panaudojimo ir turto užvaldymo vientisumą, todėl teismo išvada, kad D. V. ir J. K. pagrobė nukentėjusiojo turtą panaudodami prieš jį fizinį smurtą, yra pagrįsta ir teisingai įvertinta kaip plėšimas. Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą yra numatyta BK 180 straipsnyje. Esant tokiems argumentams, kolegija pripažįsta, kad D. V. ir J. K. veika prieš nukentėjusįjį šioje byloje teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Taipogi pažymėtina, jog kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nereikalaujama nustatinėti, ar plėšimas nepadarytas grupės iš anksto susitarusių asmenų. Šio nusikaltimo sudėtyje tokio požymio nenustatyta. Tokia aplinkybė turi reikšmės tik bausmės kaltininkams parinkimui ir paskyrimui.

Dėl turtinės žalos priteisimo.

Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, bei išlaidos, kurios atsirado, pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. U. įstatyminė atstovė E. U. apeliaciniu skundu prašo papildomai priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. V. ir J. K. jos naudai 15290 Lt, nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. U. įstatyminė atstovė E. U. nurodė, jog dėl teisiamųjų įvykdytų nusikaltimų jos nepilnamečio sūnaus M. U. atžvilgiu, ji patyrė gana didelę turtinę žalą, t. y. sūnaus gydymo išlaidas, kurias sudaro jos pirkti vaistai, papildomas bei pagerintas maitinimas, transporto išlaidos, papildomos išlaidos susijusios su po pamokiniu mokymusi, išlaidos piniginėms padėkoms gydytojams ir slaugytojoms (4050,00 Lt), išlaidos pagerintam maitinimui ((duomenys neskelbtini) pažyma viso 7500 Lt), išlaidos susijusios su papildomu po pamokiniu sūnaus mokymusi (3740 Lt).

Bylos aplinkybės liudija, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo 15290 Lt sumai, į kurią įeina išlaidos piniginėms padėkoms gydytojams ir slaugytojoms (4050,00 Lt), išlaidos pagerintam maitinimui ((duomenys neskelbtini) pažyma viso 7500 Lt), išlaidos susijusios su papildomu po pamokiniu sūnaus mokymusi (3740 Lt), kadangi pateikti dokumentai yra nekonkretūs, prieštaraujantys įstatymų reikalavimams, nenurodytos konkrečios gautos sumos, nėra gavėjų parašų, pavardžių (išlaidos mokytojams). Dėl išlaidų gydytojams ir slaugytojoms, teismas pažymi, jog už M. U. gydymą ligonininė buvo apmokėta iš valstybinės ligonių kasos, todėl šios sumos negali būti priteisiamos dar kartą, be to, to nenumato ir įstatymai. Taipogi pažymėtina, kad jei minėtos išlaidos gydytojams ir slaugytojoms buvo padėkos, tai jos buvo mokėtos laisvanoriškai, nebūnant tam reikalingumo, todėl jos negali būti priteisiamos iš žalą padariusių asmenų. Taipogi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netenkino civilinio ieškinio dalies dėl 7500 Lt (dėl pagerinto maitinimo), nes minėta suma nėra patvirtinta pirkimo čekiais, ko reikalauja įstatymas, o tik bendro pobūdžio pažyma, kuri yra be datos, numerio, pasirašyta ne ant firminio blanko, dėl ko šis dokumentas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu. Kita vertus pagrindas tokiam pagerintam maitinimui turėtų būti gydytojų komisijos išvada, kurios taip pat byloje nėra.

Dėl neturtinės žalos dydžio vertinimo.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad D. V. ir J. K. naudodami fizinį smurtą ir suduodami smūgius nukentėjusiajam M. U., pagrobė E. U. priklausantį turtą. Kad nukentėjusiajam M. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina teismo medicinos instituto specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. U. buvo nustatytas galvos ir veido sumušimas, viršutinio žandikaulio lūžis, nosies kaulų lūžis su poslinkiu, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, abiejų akių obuolių sumušimai, kraujosruvos. Ryšium su tuo buvo patirtas tiek fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai bei nepatogumai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino pinigine išraiška, atsižvelgdamas, kad M. U. nėra nustatytas darbingumo netekimas, jog šiuo metu jis lanko mokyklą, pradėjo sportuoti, atsižvelgė į kaltininkų, jų tėvų materialinę padėtį. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nustatyta, kad nukentėjusiajam M. U. sužalojimai padaryti D. V. ir J. K. veiksmais, t.y. suduodant smūgį kumščiu M. U. į veidą, po ko, šiam nugriuvus ant žemės, spiriant ne mažiau tris kartus nukentėjusiajam į galvą ir veidą, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstami veiksmai, kuriais buvo sukelti neigiami padariniai, buvo tyčiniai, nes nusikaltimas, kurio padarymu pripažinti kaltais D. V. ir J. K., yra tyčinis, taip pat atsižvelgiant į gana skaudžias pasekmes, dėl ko nukentėjusiajam sumažėjo bendravimo galimybės iki šiol jaučiasi emocinė depresija, į tai, jog šviesiu paros metu bijo vienas vaikščioti gatvėmis, skundžiasi galvos skausmais, nerimu, blogai miega naktimis, blaškosi, skundžiasi padidėjusiu dirglumu, įtampa, pablogėjusia dėmesio koncentracija, gydytojo neurologo nustatyta diagnozė: potrauminis sindromas, į tai, kad E. U. yra nukentėjusiojo M. U. motina ir juos sieja labai artimas ryšys, taip pat atsižvelgiant į tai, kad neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, taigi tokio atlyginimo paskirtis kompensacinė, t. y. negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Tačiau visais atvejais jis turi buti teisingas ir adekvatus patirtiems išgyvenimams ir skausmui, bei atitikti besiformuojančią tokio pobūdžio bylose teisminę praktiką. Įvertinusi visus paminėtus reikšmingus šio klausimo sprendimui kriterijus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistinos neturtinės žalos dydis 9000 Lt yra aiškiai per mažas, dėl ko yra didintinas. Taipogi pažymėtina, jog svarbu tai, kad atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui netaptų nepateisinamai didelė našta, jam neatsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Todėl, nuosprendis šioje dalyje keičiamas, didinant priteistą nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. U. priteistą žalą iki 15000 Lt.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.

Pirmosios instancijos teismas atleisdamas D. V. ir J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal padarytą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir pritaikęs Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p., kaltinamiesiems pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis dėl padarytos veikos bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 235 str., nutraukdamas iškeltą baudžiamąją bylą, nepakankamai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos aplinkybės liudija, jog atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. ir J. K. nusikalto būdami nepilnamečiai, nusikalto pirmą kartą, įvykdė tyčinius nusikaltimus, tačiau priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, neatlygino net dalies žalos, o atsipašymą priėmė tik nukentėjusioji ir nukentėjusiojo nepilnamečio M. U. įstatyminė atstovė E. U., o pats nepilnametis nukentėjusysis M. U. atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. ir J. K. atsiprašymo nepriėmė. Apylinkės teismas visiškai nepagrįstai, kaip nurodyta nuosprendyje pripažino, jog D. V. ir J. K. atlygino dalį žalos (valstybiniai ligonių kasai). Pažymėtina, jog J. K. ir V. V. sumokėti pinigai (200 Lt) Valstybiniai ligonių kasai negali būti pripažįstami kaip dalinis žalos atlyginimas, kadangi išlaidos, kurias patyrė Valstybinė ligonių kasa yra nuostoliai, t y. išlaidos pašalinančios nusikalstamos veikos pasekmes, o ne tiesioginė nusikaltimu padaryta žala, o nuostoliai nėra priskiriami žalos atlyginimo institutui. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas atleisdamas D. V. ir J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės vadovavosi LR BK 93 str. 1 d. 3 p., t. y., kad pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau, neteisingai nurodė, kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, jog vadovaujasi 93 str. 1 d. 3 p., nes, apylinkės teismas vadovavosi aplinkybėmis nurodytomis BK 93 str. 1 punkte, o ne 3 punkte, t. y., kad nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl ko nepagrįstai D. V. ir J. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, ryšium su kuo nuosprendis šioje dalyje keičiamas. Kadangi D. V. ir J. K. nusikalto būdami nepilnamečiai, nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausti, D. V. mokymo įstaigos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas gerai, J. K. mokymo įstaigos pateiktoje charakteristikoje charakterizuojamas patenkinamai, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., 2 d., esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atlikimo bei D. V. ir J. K. paskirti bausmės vykdymo atidėjimą ir auklėjamojo poveikio priemones.

Nuosprendžiu Šiaulių teritorinei ligonių kasai priteista solidariai iš D. V. ir J. K. 3690, 90 Lt. Solidariai iš kaltų asmenų nusikalstama veika padaryta žala išieškoma tais atvejais, kai šia veika kelių asmenų bendrais veiksmais žala padaroma tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui (LR CK 6.279 str.). Šiuo atveju tretysis asmuo – Šiaulių teritorinė ligonių kasa - nusikalstama veika žalą patyrė netiesiogiai - ji apmokėjo ligoninei nukentėjusiojo M. U. gydymo išlaidas, todėl šios turėtos išlaidos iš kaltų asmenų turi būti išieškomos taikant ne solidariąją, bet dalinę atsakomybę (LR CK 6.280 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, nuosprendis šioje dalyje keičiamas, iš kiekvieno nuteistojo priteisiant po 1845,45 Lt Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kadangi jų abiejų vaidmuo padarant žalą buvo vienodas (LR BPK 328 str. 4 p.).

2009-01-08 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė prašė nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. U. priteisti 1000 Lt, advokato pagalbai apmokėti už atstovavimo išlaidas, solidariai iš D. V. ir J. K.. Buvo pateiktas advokatės Eugenijos Povilaitienės pinigų priėmimo kvitas ir advokato orderis. Ryšium su tuo, jog byloje yra duomenų apie tai, kokias išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti turėjo nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė E. U., todėl šis prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusiosios ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. U. įstatyminės atstovės E. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendį:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant jam 12 mėnesių laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemones: Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. nustatytus elgesio apribojimus: tęsti mokslą; įpareigoti būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant jam 12 mėnesių laikotarpiui auklėjamojo poveikio priemones: Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d. 1 p., 2 p. nustatytus elgesio apribojimus: tęsti mokslą; įpareigoti būti savo namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Padidinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu priteistos nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo M. U. įstatyminei atstovei E. U. neturtinės žalos dydį iki 15000 Lt.

Priteisti iš D. V. ir J. K. po 1845,45 Lt Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo M. U. gydymą. J. K. neturint turto ar savarankiško uždarbio jam priklausančią nuostolių dalį ligonių kasai - 1845,45 priteisti iš jo tėvų D. K. ir R. K..

Priteisti solidariai iš D. V. ir J. K. nukentėjusiajai ir nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminei atstovei E. U. 1000 Lt atstovavimo išlaidų. J. K. neturint turto ar savarankiško uždarbio jam priklausančią išlaidų advokatui dalį - 500 lt priteisti iš jo tėvų D. K. ir R. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.