- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-363-926/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Advokatai
- Angelė Ikasalienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. (toliau – M. T.) gynėjos advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį, asmeniui praradus pavojingumą. Baudžiamoji byla M. T. atžvilgiu buvo nutraukta.
M. T. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.
Tuo pačiu nuosprendžiu M. Z. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
M. Z. T. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.
Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. T. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2018 m. balandžio 14 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia metaliniu įrankiu sudavė vieną smūgį R. G. į galvą, šiam nukritus, sudavė rankomis ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. G. muštinę žaizdą kairio momens srityje, poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje, odos nubrozdinimus pakaušio kairėje, viršutinės lūpos dešinėje bei sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. gynėja advokatė A. Ikasalienė prašo panaikini Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 19 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį M. T. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; jam taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
2.1. Pasak M. T. gynėjos, pirmosios instancijos teismo išvados, kurių pagrindu M. T. buvo apkaltintas, yra prieštaringos, paremtos liudytojų, nemačiusių įvykio, parodymais, išvados dėl nukentėjusiajam padarytų konkrečių sužalojimų yra neargumentuotos ir prieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms jo sužalojimo aplinkybėms. Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, kad įvykio metu nukentėjo tiek R. G., tiek M. T.. Tuo tarpu faktą, kad ne M. T., o būtent R. G. užpuolė ir sužalojo fiziškai akivaizdžiai silpnesnį M. T., patvirtina nuoseklūs M. T. parodymai, liudytojos G. K., mačiusios visą konflikto eigą, parodymai, iš dalies M. Z. T., atėjusios prie savo vyro jam pašaukus ir padėjusios vyrui apsiginti nuo R. G., parodymai bei teismo medicinos eksperto L. U., tyrusio R. G. sužalojimus, parodymai.
2.2. Šioje vietoje pabrėžiama, kad R. G. tvirtino, jog jį sužalojo M. T.. Vėliau pažymėjo, kad prie jo sužalojimo prisidėjo ir M. Z. T.. R. G. teigimu, M. T. iš nugaros jam sudavė smūgį į galvą metaliniu laužtuvu, nuo smūgio jis krito. M. T. jį užgulė ir toliau mušė, smūgiavo į galvos sritį, sudavė 5 gal ir daugiau smūgių. R. G. visą laiką gulėjo veidu žemyn ant pilvo, gynėsi mosikuodamas rankomis, sugriebė už metalinio laužtuvo, laikė jį, įkando M. T. į pirštą. Prie jų priėjo M. Z. T., kuri gulinčiam R. G. sudavė ranka smūgius į galvą, buvo jį užgulusi, atsiguldama ant M. T.. M. T. nulipo nuo jo tik kai šis apsimetė negyvu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus M. T. ir M. Z. T. neigė. M. T. aiškino, kad tai jį užpuolė R. G., iš nugaros 2 kartus smūgiavo jam į galvą, jis krito prie kultivatoriaus, R. G. ant jo, spaudė jį, nepaleido, dar smūgiavo į galvą, jis bandė išsilaisvinti, R. G. įkando jam į pirštą. Pavykus ištrūkti ir atsistoti, R. G. vėl jį pargriovė ir jis nugriuvo netoli tos vietos, kur krito pirmą kartą, tik į kitą pusę – arčiau akmenų krūvos (pirmosios, iš viso yra trys akmenų krūvos). R. G. vėl jį užgulė, jis šaukėsi pagalbos, atskubėjo jo žmona M. Z. T., kuri nutraukė nuo jo R. G.. M. T. įsitikinimu, R. G. galvą susižalojo į metalines kultivatoriaus dalis, kai užkrito ant jo, nes jis gulėjo prie pat kultivatoriaus, o R. G. yra už jį aukštesnis, todėl galėjo siekti kultivatoriaus dalis. Be to, R. G. galėjo galva trenktis į kultivatoriaus dalis ir tuo metu, kai M. T., būdamas po juo, muistėsi, stengdamasis ištrūkti. M. Z. T. taip pat nurodė, kad smūgių R. G. nesudavė, į įvykio vietą atskubėjo išgirdusi šaukiant savo vyrą. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie jų sodybos netoli kultivatoriaus prie akmenų krūvos, esančios arčiau jų sodybos, jos vyras M. T. gulėjo ant žemės veidu žemyn, jį buvo užgulęs kaimynas R. G.. Siekdama išlaisvinti savo vyrą, ji suėmė rankomis už R. G. striukės (apačios) ir nuritino R. G. nuo savo vyro. Iš aptarto seka, kad R. G. ir M. T. parodymai skyrėsi. Vertinamo įvykio metu jokių kitų asmenų šalia nebuvo.
2.3. Nagrinėjant bylą teisme, pasak M. T. gynėjos, paaiškėjo, kad įvykį per savo namų virtuvės langą matė liudytoja G. K.. Jos paaiškinimai apie įvykio aplinkybes iš esmės atitinka M. T. parodymus bei neprieštarauja M. Z. T. parodymams. Liudytojos G. K. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamame internetiniame žemėlapyje „Regia“ matyti, kad šis namas (viena namo siena su langais) yra priešais įvykio vietą, todėl akivaizdu, kad per šio namo langą matoma vieta, esanti tarp (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta ir R. G. pateiktos nuotraukos, kuriose matomas liudytojos namas. Iš nuotraukos matyti, kad liudytojai stebėti įvykį per langą nebuvo jokių kliūčių. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl nesivadovauja liudytojos G. K. parodymais. Byloje nenustatyta, kad ji būtų suinteresuota melagingai apkalbėti nukentėjusįjį, jos santykiai su konflikto šalimis kaimyniški, daugiau ji bendravusi su R. G.. Vien tai, kad liudytoja nebuvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, pasak M. T. gynėjos, nesudaro pagrindo atmesti jos parodymus kaip nepatikimus. Iš G. K. parodymų visumos matyti, kad ne M. T. užpuolė R. G., o priešingai, R. G. sudavė nusisukusiam nuo jo M. T. du smūgius (užsimojo du kartus), po ko, M. T. nukrito prie kultivatoriaus, o R. G. krito ant jo. Esant tokiems G. K. parodymams, yra pagrindas spręsti, kad krisdamas ant M. T., R. G. susižalojo galvą į metalines kultivatoriaus dalis. Tokią R. G. galvos susižalojimo galimybę patvirtino ir teismo medicinos ekspertas L. U., nurodęs, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ir šiam atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.
2.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas taip ir nenustatė, kokiu būdu R. G. buvo padarytas sužalojimas krūtinės srityje (poodinė kraujosruva krūtinės kairėje). Vadovaujantis R. G. parodymais, tokių sužalojimų M. T. jam negalėjo padaryti, nes R. G. tvirtino, jog visą konflikto laiką jis gulėjo ant pilvo, veidu žemyn. Esant tokioms aplinkybėms, jokios objektyvios galimybės sužaloti nukentėjusiajo krūtinę M. T. neturėjo. Teisminio nagrinėjimo metu pati teisėja atkreipė dėmesį į tai, kad R. G. nešioja masyvų metalinį kryžių ir pasiteiravo, ar negalėjo jam ant krūtinės nustatyta kraujosruva atsirasti nuo kryžiaus. Nukentėjusysis tai patvirtino. Iš aptarto seka, kad kraujosruva krūtinės kairėje nukentėjusiajam buvo padaryta ne tyčiniais M. T. veiksmais. Tuo tarp, kokiu būdu nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje, pirmosios instancijos teismas iš viso nenustatinėjo.
2.5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiojo R. G. parodymų vertinimu. Teigiama, kad R. G. parodymai yra nepatikimi, neinformatyvūs, hiperbolizuoti, nelogiški bei neįtikinami. R. G. teisme įvykio aplinkybių nuosekliai nepaaiškino, nurodydamas, kad negali pasakyti, kaip viskas vyko, kad keletą minučių matė žvaigždes, kad jam juoda pasidarė, kad iki galo gulėjo veidu žemyn, kad M. T., gulėdamas ant jo, visą laiką rankoje turėjo metalinį strypą ir tuo pačiu rankomis daužė jį, kad į galvą jam sudavė daug smūgių. Nepaaiškino, kaip M. T. jam į burną įkišo pirštą, jei tuo pačiu metu abiem rankomis jis laikė strypą. Paklausus, ką jis darė, kai M. T. neva gulėjo ant jo, parodė judesius rankomis pasukdamas jas prieš save, bet tokių judesių, gulėdamas ant žemės ant pilvo, jis objektyviai negalėjo padaryti. Dar daugiau, nukentėjusysis tvirtino, kad atėjusi M. Z. T. taip pat jį daužė ir buvo jį užgulusi, atsiguldama ant M. T.. Taip pat aiškino, kad prie traktoriaus ir kultivatoriaus jokio remonto nebuvo, jokių įrankių nebuvo, nors tam prieštarauja jo paties įvykio vietoje darytų nuotraukų turinys. Teigė, kad įvykio metu buvo sudaužytas jo telefonas, bet faktinės bylos aplinkybės to nepatvirtina – telefonu nukentėjusysis darė nuotraukas, jis buvo apžiūrėtas tyrėjos, apžiūros metu jis veikė. Be to, nukentėjusysis sakė, kad buvo sukruvinta jo striukė, bet policijai apžiūrėti jos nepateikė.
2.6. Ginčijamas ir liudytojų T. B. bei A. Č. parodymų vertinimas. Pasak advokatės, liudytojas T. B. patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietą matė, jog M. T. iš nosies bėgo kraujas, kad jis taip pat skambino pagalbos telefonu. Ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, kad jam atvykus į įvykio vietą M. T., M. Z. T. ir R. G. tarpusavyje nesutarė, kas ką užpuolė. Liudytojas A. Č. teisme parodė tik tai, ką įvykio dalyviai aiškino atvykus į įvykio vietą, paties įvykio jis nematė. Patvirtino, kad sužalojimus buvo patyrė abu asmenys, t. y. tiek M. T., tiek R. G.. Nukentėjusiajam buvo nustatytas sužalojimas galvoje, o M. T. nosis buvo kruvina, jo veido srityje buvo matomas kraujas. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymų visumos nevertino, pacituodamas tik dalį jų nurodytų aplinkybių apie tai, ką jiems sakė R. G., nors liudytojai aiškino ir tai, ką dėl įvykio aplinkybių jiems sakė M. T..
2.7. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad policijai nepavyko nustatyti visiškai tikslios įvykio vietos. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai šių aplinkybių, t. y. kur konkrečiai buvo nukritę abu konflikto dalyviai ir ar vienoje vietoje, ar dviejose vietose, nesiaiškino. Nakties metu dar kartą atvykę į įvykio vietą tik su R. G., policijos pareigūnai fotografavo jo nurodytoje vietoje ir pagal tai surašė protokolą. Tai patvirtino ir policijos pareigūnas A. L. nurodęs, kad jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų konkrečią vertinamo įvykio vietą, nebuvo. Vietą nurodė R. G.. Iš M. T. parodymų, kurie patvirtinti liudytojos G. K. parodymais, matyti, kad M. T. ir R. G. po šio smūgių M. T., nukrito prie pat kultivatoriaus. Ten nukrito ir R. G.. Po to, M. T. atsistojus ir kiek paėjus į šalį, R. G. vėl nustvėrė M. T. ir pargriovė jį kiek toliau nuo kultivatoriaus link kelio, kur netrukus atėjo M. Z. T., nutraukusi R. G. nuo savo vyro. R. G. atsistojęs priėjo prie akmenų krūvos prie M. T. ir M. Z. T. sklypo ribos ir čia atsisėdo. Būtent šioje vietoje R. G. aptiko liudytojas T. B. netrukus atvykęs pagal R. G. prašymą. Čia nukentėjusįjį aptiko ir liudytojas A. Č.. Ši faktinė aplinkybė, kad R. G. po įvykio atsisėdo prie arčiausiai kultivatoriaus esančios akmenų krūvos, patvirtina, kad konflikto dalyviai buvo nukritę prie pat kultivatoriaus, kas betarpiškai patvirtina faktą, kad R. G. nustatytas sužalojimas galvoje galėjo atsirasti šiam atsitrenkiant į kultivatoriaus detalę.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. ir jo gynėja advokatė A. Ikasalienė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir M. T. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. gynėjos advokatės A. Ikasalienės apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
5. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu M. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad šio nuosprendžio 1 punkte aprašytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis jis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. G., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, matyti, kad nustatydamas, jog M. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė nukentėjusiojo R. G. parodymais, teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų parodymais bei rašytine bylos medžiaga, kurios visumoje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų pakanka pagrįstai spręsti, kad M. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, įvertinusi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir patikrintus įrodymus, sutikti su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija negali. Akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, visiškai ignoravo M. T., M. Z. T. ir G. K. parodymus, iš esmės nepateikdamas jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl nukentėjusiojo R. G. parodymų, be kita ko, nepatvirtintų nei vieno iš byloje apklaustų asmenų, patikimumo ir objektyvumo, nepašalindamas esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. ir kitų asmenų parodymų, kas neabejotinai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl M. T. kaltės.
6. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užkirsti kelią neteisėtų ir nepagrįstų pirmosios instancijos teismo sprendimų įsiteisėjimui, turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus, remiantis jų visuma padaryti kitokias išvadas. Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, aukštesnės instancijos teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006). Tokiu būdu, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK reikalavimų, sprendžiant, kad apylinkės teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo nuosprendis naikintinas, M. T. atžvilgiu priimant naują išteisinamąjį nuosprendį, nustačius, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 3 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
7. Šios išvados kontekste visų pirma aptartini nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirti bei patikrinti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. T. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, ir parodė, kad įvykio dieną savo sklypo ribose jis remontavo traktorių su kultivatoriumi. Jam bevykdant tvarkymo darbus, R. G. atėjo nuo (duomenys neskelbtini) prie jo. Pradėjo reikšti pretenzijas neva traktorių jis tvarko ant R. G. žemės sklypo ribos, liepė pasišalinti, nors iki R. G. namų valdos buvo apie 60 cm. Jis pasakė, kad dirba savo sklype ir liepė šiam eiti ir netrukdyti. Nusisuko nuo R. G. ir tuo metu šis jam į pakaušį sudavė du smūgius, tikriausiai kumščiu. Jis nukrito prie kultivatoriaus. R. G. užkrito ant jo ir dar gal 4 ar 5 kartus sudavė jam į pakaušį. Matydamas, kad bus blogai, pašaukė žmoną M. Z. T. ir stengėsi išsilaisvinti. Kažkiek atsisukęs ėmė šį stumti rankomis nuo savęs. R. G. tuo metu jam dar sudavė kelis kartus į veidą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis stengėsi nustumti R. G. nuo savęs, kai šis jam įkando į dešinės rankos 4 pirštą. Jis suriko iš skausmo ir vis stengėsi išsilaisvinti. Vienu momentu jam beveik pavyko atsistoti, bet R. G. vėl jį parsigriovė veidu žemyn. Tačiau, jo pastangų išsilaisvinti negalima pavadinti smurtu prieš R. G., kuris pusmetriu už jį aukštesnis ir daug sunkesnis. Pagal savo ūgį ir svorį – 156 cm ir 62 kg, jis negalėjo pasipriešinti R. G.. Į įvykio vietą atėjusi jo žmona nutempė nuo jo R. G., jis išsilaisvino, atsistojo ir atsirėmė į kultivatorių, nes labai skaudėjo galvą ir blogai jautėsi. Bandė surinkti 112, bet iš karto nepavyko, nes labai drebėjo rankos. R. G. atsisėdo ant akmens prie tvoros ir ėmė kažkam skambinti. Pasėdėjęs ant akmens šis atsistojo, atėjo prie jų ir ėmė grasinti įvairiais būdais, kad vis tiek jį užmuš, kad jo namus susprogdins kauniečiai. Neužilgo atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Jis nė vieno smūgio R. G. nesudavė, jokio laužtuvo neturėjo. Jo kratos metu nerado ir policijos darbuotojai. Jis tokio įrankio neturi. Kai R. G. sėdėjo, jis matė ant šio galvos kažkokį raudonumą, tačiau galvą jis galėjo susižeisti, kai krito ant jo prie kultivatoriaus į kultivatoriaus atsikišusias metalines detales. Jokių muštynių jis nesukėlė, gynėsi, stūmė R. G. nuo savęs. Jokio laužtuvo neturėjo. Kai pirmą kartą nukrito, su R. G. kažkiek vartėsi ant žemės. Antrą kartą nukrito kiek toliau nuo kultivatoriaus. Lazdelių, reikalingų kultivatoriaus, pakelto ant kaladžių, stabilumui, konfliktuodamas su R. G. nenaudojo. G. K. gyvena nuo jų gal 20-30 m, bet jos langas išeina į įvykio vietą. Su G. K. nebendrauja. Anksčiau tarp jo ir R. G. nebuvo jokių muštynių.
9. Išteisintoji M. Z. T. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ji buvo darže prie ūkinio pastato. Jos vyras buvo už kiemo tvoros – savo sklypo valdoje, kur remontavo traktorių. Apie 20 val. ji išgirdo vyro pagalbos šauksmą. Ji greitai nubėgo link tos vietos, iš kurios sklido vyro balsas, ir pamatė, kad kažkoks žmogus guli ant jos vyro, spaudžia jį ir neleidžia išlįsti, todėl iš karto paėmė tą vyrą už striukės ir nutraukė nuo savo vyro. Tada pastebėjo ant to vyro viršugalvio ruoželį, kur lašelis prie lašelio buvo kraujo, tačiau kraujas nebėgo. Tai buvo labiau įbrėžimas. Atėjusi vyrus rado prie akmenų krūvos, truputį toliau nuo kultivatoriaus. Ta akmenų krūva yra prie jų sklypo ribos, ten dar ir riboženklis įkaltas. Tas vyras iš karto atsistojo ir nuėjęs atsisėdo ant akmenų, tada ji pažino, kad tai jų kaimynas R. G.. Jokių smūgių šiam nesudavė. R. G. paskambino T. B., kvietė atvažiuoti. Jis atvažiavo su draugais. Ji prie tų akmenų, kur sėdėjo R. G., pamatė mažytį pultelį, kurį paėmė ir atidavė R. G., tačiau jis pagrasino, o paskui atsistojęs atėjo arčiau ir pasakė, kad vis tiek juos užmuš, kad susprogdins jų namą. Jos vyro veidas buvo kruvinas – kraujo buvo aplink nosį, rankos pirštą ir ranką. Įvykio pradžios nematė, atėjusi M. T. ir R. G. rado prie akmenų krūvos, truputį toliau nuo kultivatoriaus. Tos akmenų krūvos eina palei (duomenys neskelbtini) gatvę ir yra prie jų sklypo ribos, kur yra įkaltas ir riboženklis. Jos vyras yra nekonfliktiškas žmogus, kartu gyvena 50 metų, išsilavinęs, baigęs universitetą, dirbęs mokytoju, tačiau ramybės neduoda R. G. dėl sklypo ribų.
10. Nukentėjusysis R. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, apie 20 val. jis pamatė stovintį traktorių, todėl iš priekio padarė nuotrauką. Ėjo toliau, dar padarė vieną nuotrauką. Tuo metu išėjo M. T. su geltonu kibirėliu ir pasakė „ko tu, b**t, čia fotografuoji“. Atsakė, kad fotografuoja savo sklypą. Kai jis priėjo prie akmenų krūvos, jam trenkė per galvą su armatūra, nuo ko jis krito į priekį, o M. T. krito ant viršaus ir prasidėjo grumtynės. Jis visada gulėjo veidu žemyn. Tada atėjo ir M. Z. T., kuri jam irgi sudavė – kartu su M. T. jį mušė, kai jis gulėjo ant žemės. Vienu metu M. T. čiupo jį už kaklo ir vienas jo pirštas įlindo į burną, todėl į jį kando, norėjo, kad paleistų. Gulėdamas veidu į žemę veido nesusižalojo, krūtinė buvo sužalota – matėsi kraujosrūvos, kurios galėjo atsirasti ir nuo kryžiaus, kurį visuomet nešioja. Negalėjo susižeisti galvos į padargus. Jam trenkė metaliniu strypu. Jis nebuvo priėjęs prie kultivatoriaus, tik nuotrauką padarė. Viskas vyko toliau, kur krūmas yra. Policija irgi ten apžiūrėjo, akinių ieškojo. Raktai ten buvo iškritę. Juos M. Z. T. paėmė ir po visko jam atnešė. Jį užpuolė iš galo, nuo smūgio jis nukrito ir kaip ten viskas vyko toliau, nežino. Negali pasakyti, kaip buvo sužalotas M. T. veidas, gal nuo jo paties kraujo išsiterliojo. Jokio remonto M. T. neatlikinėjo, jokių įrankių įvykio vietoje nebuvo. Į galvą gavo daug smūgių. M. T. visą laiką tą metalo gabalą, su kuriuo trenkė pirmąjį smūgį, laikė rankoje. Po visko, kažkaip netyčia paspaudė telefoną ir atsiliepė T. B., kuriam pasakė, kad greičiau atvažiuotų, nes M. T. jį užpuolė. T. B. tuo metu buvo miestelyje, o po skambučio atvažiavo motociklu su draugu ir iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Po to policiją iškvietė ir M. T.. Strypą M. Z. T. perdavė savo seseriai prie tvoros.
11. Liudytojas A. L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas. R. G. žino, nes priėmė iš šio pareiškimą ir jį apklausė. Komisariate R. G. ką pasakojo, tą ir užfiksavo. Ant R. G. galvos buvo užklijuotas tvarstis, ant veido jokių sužalojimų nematė. Įvykio vietą, kurią apžiūrinėjo nakties metu (pasišviesdamas prožektoriumi) jam parodė R. G.. Įvykio vieta buvo daugiau ant kelio, kur netoliese stovėjo traktorius. Nuo traktoriaus iki tos vietos, kurią nurodė R. G., buvo gal kokie 5 metrai. Objektyvių duomenų, kurie rodytų tikrąją įvykio vietą, nebuvo. Tą vakarą iki įvykio vietos apžiūros, kiek pamena, lijo.
12. Liudytoja L. T. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. T. ir M. Z. T. yra jos tėvai, o nukentėjusysis yra tėvų kaimynas. Apie tos dienos įvykius negali nieko papasakoti, nes nedalyvavo juose. Apie tai sužinojo iš mamos ar iš sesers, realiai po mėnesio sužalojimų ant tėčio nematė. M. Z. T. sesuo yra neįgali, ji visiškai kurčia, ją reikia aptarnauti. Branduolinė gelta yra pažeidusi jos smegenis.
13. Liudytoja L. K. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. T. ir M. Z. T. yra jos tėvai, o nukentėjusysis tėvų kaimynas. Apie įvykį nieko negali papasakoti, nes jame nedalyvavo. Jai paskambino vėlai vakare, tą patį vakarą. Mama buvo labai susijaudinusi, nežinojo ką daryti, nes nesulaukė tėčio. Sužinojo, kad tėčio neparveža iš ligoninės dėl konflikto. Tada susisiekė su broliu ir važiavo į policiją, kur pasakė, kad tėtis ligoninėje, todėl ten nuvažiavo. Tėtis gulėjo po lašeline. Akivaizdžių sužalojimų ji nepastebėjo, bet tėtis nuolat kartojo, kad jam labai skauda galvą, nosyje matėsi kraujo krešuliai. Ranka buvo užklota, lašelinė pajungta, todėl ji sužaloto piršto nematė. Tėvas pasakojo, kad įvyko konfliktas. Kai jis dirbo prie traktoriaus, atėjo kaimynas ir kažkaip susikonfliktavo. Smulkmenų nežino. Mamos sesuo yra neįgali nuo vaikystės – ji nekalba ir negirdi, sunkiai juda. Jie visi rūpinasi mamos seserimi, bet pagrinde tėvai, nes gyvena kartu. Pagalbinių priemonių vaikščiojimui mamos sesuo neturi. Ji sunkiai, bet po truputį paeina.
14. Liudytojas T. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. T. ir M. Z. T. yra jo buvę kaimynai, o R. G. – jo sutvirtinimo sakramento tėvas. Įvykio dieną jis buvo išėjęs į kiemą susitikti su draugais, kai jam paskambino R. G. ir pasakė, kad šį užpuolė ir kažkokiu metalo gabalu prakirto galvą, iš kurios bėga kraujas. R. G. pasiteiravo, ar šis gali greičiau grįžti namo iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Draugas su motoroleriu jį parvežė. Grįžęs matė prakirstą R. G. galvą. R. G. sėdėjo ant akmens prie tvoros kampo, nuo traktoriaus buvo nutolęs apie 5 metrus, beveik nesiorientavo. M. T. iš nosies bėgo kraujas, daugiau sužalojimų nematė. Matė, kad buvo metalinis plaktukas, kurį paėmė ir ar M. T., ar M. Z. T. nunešė į savo kiemą. Įvykio jis nematė. Kai atvyko, R. G. iš galvos kraujas jau buvo nustojęs bėgti, bet galva buvo labai kruvina. Kitų sužalojimų nematė. M. T. judėjo, visur vaikščiojo, todėl mano, kad šis jautėsi gerai. Prie jo M. T. nekalbėjo apie savo sužalojimus. Jis pirmas paskambino policijai ir pranešė apie konfliktą tarp kaimynų, pasakė, kad prakirsta galva. Iškvietęs policiją liko įvykio vietoje, kad kaimynai daugiau nesimuštų, nes jie ir toliau kivirčijosi dėl savo žemės sklypų. R. G. buvo suteikta pagalba įvykio vietoje – greitoji pagalba sutvarstė galvą ir išsivežė. M. Z. T. tuo momentu stovėjo prie M. T., ji bandė raminti tiek vieną, tiek kitą, kad toliau nesikivirčytų. M. Z. T. nebuvo sužalota, rankose ji nieko neturėjo. Iš R. G. nebuvo jokių grasinimų. Kaimynai visą gyvenimą kovojo ir kovos dėl tų žemių. Įvykio vietoje jokio metalo gabalo nebuvo. Tai žino, nes po įvykio viską apėjo ir matė, jog tokio daikto ten tikrai nebuvo. Liudytojas pažymėjo, kad buvo išlaikomas R. G., kai mokėsi 8-10 gimnazijos klasėse. Baigė 10 klasių. Po įvykio iki rugsėjo gyveno pas R. G..
15. Specialistas L. U. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. G. nustatytas sužalojimas – muštinė žaizda, galvoje galėjo būti padarytas kietu, buku daiktu. Nesant individualių žaizdos savybių, gali pasakyti, kad žaizda galėjo atsirasti tiek trenkiant nukentėjusiajam, tiek ir jam pačiam atsitrenkiant į kietą, buką daiktą. Visi R. G. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti riek suduodant R. G. smūgius, tiek ir jam krentant bei atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus. Kadangi daiktas – traktorius su kultivatoriumi, turi kieto, buko daikto savybes, atmesti versijos, jog R. G. galėjo susižaloti į jį, negalima. Kiek yra sužalojimų, tiek ir poveikių.
16. Liudytoja G. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis ir M. T. su M. Z. T. yra jos kaimynai. Įvykio dieną ji buvo virtuvėje, o M. T. prie savo kultivatoriaus. Visą dieną matė ten jį dirbantį. Jai stovint prie lango iš kairės pusės prie M. T. priėjo R. G. ir kažką pakalbėjo. Prie tvoros stovėjo kultivatorius, o jie kalbėjosi arčiau kelio. M. T. dar pora kartų numojo ranka ir nusisuko, kaip suprato, toliau tęsti darbus. Tada R. G. du kartus rankomis smūgiavo ir M. T. nukrito prie kultivatoriaus. Ant jo užkrito R. G.. Jie ten abu pasikočiojo po žemę. M. T. pavyko iš po jo išsilaisvinti, bet M. T. atsistojus ir paėjus į šalį, R. G. vėl jį pagavo, parvertė ir užvirto ant jo. Tada labai greitai atbėgo M. Z. T., kuri, paėmusi už striukės galų, nutempė R. G., kad M. T. galėtų iš po jo išlįsti. Pirmas atsistojo M. T. ir paėjo link tvoros, antras atsikėlė R. G. ir atsisėdo ant akmenų. M. Z. T. nuėjo link M. T., dar kažką pasisukusi pakėlė nuo žemės, kažką nedidelio, ir padavė sėdinčiam R. G.. Jokių smūgių R. G. M. Z. T. nesudavė. Po to labai greitai atvažiavo policija. Negali pasakyti, kad matė kažkokius sužalojimus ant R. G., nes nebuvo prie jo. Jis tik po pirmo griuvimo, kai užvirto ant M. T., o po to atsikėlė, kažką nusivalė nuo galvos. Buvo susitikusi su M. Z. T. turgelyje ir šios paklausė, ar susitaikė su kaimynu. Ši jai pasakė, kad vyksta teismo procesai, jie yra kaltinamieji, nes įvykio niekas nematė. Tada ji ir pasakė, kad matė įvykį.
17. Liudytoja G. S. apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. T. ir M. Z. T. yra jos tėvai, o nukentėjusysis – kaimynas. Apie užpuolimą susižinojo iš skambučio. Keleto dienų bėgyje vyko tėčio aplankyti ligoninėje. Jo būklė ją gąsdino, nes jis nerišliai šnekėjo, buvo sutrikusi jo dėmesio koncentracija, skundėsi galvos skausmais ir pati moralinė jo būklė buvo bloga, nes nesijautė saugus. Matė, kad buvo apibintuotas jo pirštas. Tėtis paaiškino, kad įkando kaimynas R. G., kuris jį užpuolė.
18. Liudytojas A. Č. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Įvykio dieną buvo gautas iškvietimas (duomenys neskelbtini) miestelyje, kad sumuštas žmogus. Jis su kolega atvyko į įvykio vietą. M. T. sėdėjo prie savo žemės ūkio technikos, o nukentėjusysis sėdėjo ant akmenų krūvos. Toje vietoje buvo traktorius ir kultivatorius, kurie stovėjo prie tvoros gatvės pusėje. Abu aiškino, kad susimušė dėl remontuojamos technikos, kad ne vietoje ją remontuoja, varva tepalai ir teršia gamtą. Nukentėjusiajam buvo sužalojimas galvoje, o M. T. – kruvina nosis, veido srityje buvo kraujo. Dabar neatsimena, kada atėjo M. Z. T.. Kai jie atvyko, jos nebuvo, ji atėjo vėliau. M. T. pasidarė bloga, dėl ko, jį tarnybiniu automobiliu nuvežė į priėmimą. Policiją kvietė visai pašalinis asmuo, kažkoks jaunuolis, po kažkurio laiko jis taip pat atėjo. Kai pradėjo aiškintis, tai buvo aišku, jog vyriškiai susimušė. Neatsimena, kad būtų buvusi kokia nors kalba dėl moters ir jos vaidmens tame įvykyje. Toje situacijoje moters vaidmuo jiems buvo visiškai neaiškus. Kiek atsimena, ten ėjo tvora, kai baigiasi tvora, tai ten buvo akmenų krūva, ant ribos. Ant tos krūvos ir sėdėjo nukentėjusysis. Nukentėjusysis sakė, kad jam su lomu užvožė per galvą. Šio klausė, kur tas lomas, tai nukentėjusysis atsakė, kad jį padavė moteriškei ir ji jį paslėpė. To lomo įvykio vietoje nebuvo, prie padargų buvo tik raktai.
19. Kaip nustatyta 2018 m. balandžio 14 d. R. G. pareiškimo duomenimis, 2018 m. balandžio 14 d., apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, M. T. jam iš nugaros trenkė metaliniu laužtuvu į galvos sritį. Po minėto smūgio jis nukrito ant žemės. Įvyko grumtynės. Grumtynių metu rankomis jam sudavė dar apie penkis smūgius į veido sritį ir krūtinę. Atėjusi M. T. žmona M. Z. T. taip pat rankomis jam sudavė apie penkis smūgius į veido ir krūtinės sritis. Dėl minėto įvykio jam buvo padaryti sužalojimai. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam diagnozavo galvos muštinę žaizdą, daugybinius galvos, krūtinės ir rankų sumušimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 14-19).
20. Remiantis 2018 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš abiejų pusių gatvės yra gyvenamieji namai. Ties sklypu Nr. 9, prie pat kelio važiuojamosios dalies stovi traktorius, prie kurio prikabintas kultivatorius. Prie sklypo Nr. 7 sukrauti akmenys. Prie šių akmenų ant žvyruotos kelio dangos matoma daug skirtingų formų ir dydžių batų pėdsakų įspaudų. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 20-26).
21. 2018 m. balandžio 14 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 14 d., jam dirbant kartu su vyr. patruliu M. K., apie 20.20 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra įvykęs konfliktas tarp kaimynų, kurio metu vyrai susimušė. Atvykus nurodytu adresu, paaiškėjo, kad policiją kvietė T. B., bet paklaustas apie įvykį, jis nurodė, kad jo nematė. Bendraujant su R. G., kuris sėdėjo ant akmens, matėsi, kad jam praskelta galva. R. G. sakė, kad kaimynas M. T. kažkokiu metaliniu strypu jam sudavė per galvą. M. T. aiškino, kad kaimynas R. G. užsipuolė jį, kad prie namų tvarkė kultivatorių. Abu vyriškiai konflikto metu patyrė sužalojimus, dėl ko buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Abiems vyrams alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. 0255 buvo nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 29).
22. 2018 m. balandžio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. G. parodė 2018 m. balandžio 14 d. įvykusio konflikto vietą (duomenys neskelbtini) ir kur šis pasitraukė po konflikto (1 t., b. l. 53-57).
23. 2018 m. birželio 11 d. R. G. pateikė 12 spalvotų fotonuotraukų (1 t., b. l. 58-69). Tą pačią dieną jis pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Grand“, kurio apžiūra buvo užfiksuota apžiūros protokole. Jo metu buvo apžiūrėta informacija telefone, rastos ir apžiūrėtos nuotraukos, kurias pateikė R. G. (1 t., b. l. 70-82).
24. Akistatų tarp nukentėjusiojo R. G. ir M. Z. T. bei tarp nukentėjusiojo R. G. ir M. T. metu, kiekvienas iš asmenų liko prie savo duotų parodymų (1 t., b. l. 96-101, 102-108).
25. Kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 346/2018 (06) užfiksuotų duomenų, R. G. nustatyta muštinė žaizda kairio momens srityje, poodinė kraujosruva krūtinės kairėje, odos nubrozdinimai pakaušio kairėje bei viršutinės lūpos dešinėje pusėje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryta tiek kieto buko, tiek kieto turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 133-134).
26. Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė 2018 m. balandžio 14 d., 20:16:53 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl to, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas dėdę užpuolė ir trenkė į galvą geležiu. Pranešėjas – T. B.. Šio pokalbio metu užfiksuota, kad, T. B. teigimu, R. G. yra sąmoningas, jis vaikšto, bet jam svaigsta galva (1 t., b. l. 174-179).
27. 2018 m. balandžio 25 d. kratos, atliktos (duomenys neskelbtini), metu rasta ir paimta sukimo rankena su galvute, kombinuotas raktas, raktas, metalinė detalė ir šautuvas (1 t., b. l. 195-197, 2 t., b. l. 1-5). Apžiūrėjus šiuos daiktus 2018 m. rugpjūčio 27 d., ant jų tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (2 t., b. l. 6-9)
28. Remiantis 2018 m. birželio 22 d, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvados Nr. G 344/2018(06) duomenimis, M. T. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje kairėje plaštakoje, paviršinė kastinė žaizda dešinės plaštakos IV piršte, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Ranka ar dantys gali veikti kaip kieti buki žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant ranka į galvą ar kairę plaštaką bei sukandant dešinės plaštakos IV pirštą. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (2 t., b. l. 41-42).
29. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, jų kontekste sprendžiant M. T. kaltės klausimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, kartu ir vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, visų pirma pažymėtina, kad nors nei nukentėjusysis R. G., nei M. T. neneigia tarp jų įvykio dieną kilusio konflikto, kurio metu buvo sužaloti abu asmenys, tačiau pats M. T., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl R. G. sužalojimo nepripažino, nurodydamas, jog jokių smūgių R. G. analizuojamo įvykio metu jis nesudavė, priešingai, būtent R. G. jam sudavė du smūgius į pakaušį, po ko, jis nukrito šalia kultivatoriaus, R. G. užlipo ant jo ir sudavė dar 4 ar 5 kartus į pakaušį bei kelis kartus į veidą, dėl ko, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kai M. T. stengėsi nustumti R. G. nuo savęs, šis įkando jam į dešinės rankos 4 pirštą. Šie M. T. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, kas iš dalies (t. y. kad įkando M. T. į rankos pirštą) patvirtino ir nukentėjusysis. Analogiškos pozicijos M. T. laikėsi ir akistatos su R. G. metu (1 t., b. l.102-108). Svarbu ir tai, kad dėl aptartų R. G. veiksmų M. T., taip pat, kaip ir R. G., iš karto po įvykio kreipėsi tiek į medikus, tiek ir į policijos įstaigą. Pagal M. T. pareiškimą dėl galimai neteisėtų R. G. veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Alytaus apylinkės teismui, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje R. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, M. T. atžvilgiu, buvo nutraukta R. G. mirus (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys).
30. Nors skundžiamu nuosprendžiu aptarta M. T. versija buvo atmesta, tačiau, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą, sugretinusi juos tarpusavyje, su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Atmesdamas M. T. parodymus, pirmosios instancijos teismas nevertino jų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų kontekste, nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė nukentėjusiojo parodymų visumai, neatsižvelgdamas į jo parodymuose esančius esminius prieštaravimus, visiškai ignoruodamas ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos G. K., betarpiškai stebėjusios komentuojamą įvykį, parodymus. Nors nėra pagrindo abejoti tuo, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo (šiuo atveju atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens) paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys/paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, tačiau analogiškos įrodymų vertinimo taisyklės yra taikomos sprendžiant ir nukentėjusiojo asmens parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą. Nesant jokių nukentėjusiojo parodymus patvirtinančių objektyvių duomenų, pasikliauti vien tik jo, neabejotinai suinteresuoto bylos baigtimi, parodymais ir jų pagrindu pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo. Būtina visapusiška ir objektyvi visų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų analizė, neignoruojant ir kaltininko parodymų. Juo labiau, kai juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.
31. Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų visumos, M. T. versiją apie būtent jam R. G. suduotus smūgius bei jų mechanizmą, patvirtino vertinamą įvykį pro savo virtuvės langą mačiusi ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K., apie kurios parodymus, sprendžiant M. T. kaltės klausimą, skundžiamame nuosprendyje nutylėta, nepaaiškinant, kodėl pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus, iš esmės patvirtinančius M. T. pateiktą įvykių versiją ir paneigiančius nukentėjusiojo parodymus, atmeta kaip nepagrįstus. Remiantis G. K. parodymais, ji aiškiai matė, kaip M. T., nueinančiam link šalia jo buvusio kultivatoriaus, R. G. sudavė du smūgius rankomis, po ko, M. T. nukrito prie kultivatoriaus, R. G. užšoko ant jo ir jie abu pasivartė ant žemės. M. T. pavykus išsilaisvinti ir atsistoti, R. G. vėl jį pagavo ir pargriovė ant žemės ir vėl užvirto ant jo. Tada prie vyrų pribėgusi M. Z. T., čiupo R. G. už striukės ir nutempė šį nuo M. T.. Ši liudytoja betarpiškai patvirtino ir tai, kad M. T. jokių smūgių R. G. nesudavė.
32. Netikėti šios liudytojos parodymais vien tik todėl, kad ji nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nėra pagrindo. Apklausiama pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino tokio savo elgesio priežastis, nurodydama, kad apie tarp R. G. ir M. T. vykstančius teismo procesus ji sužinojo iš M. Z. T. atsitiktinai, susitikus su ja turguje ir paklausus, ar M. T. susitaikė su kaimynu R. G.. M. Z. T. nurodžius, kad tarp asmenų vyksta teisminiai ginčai, nes komentuojamo įvykio niekas nematė, G. K. patvirtino vertinamą įvykį vis tik mačiusi. Svarbu tai, kad, sprendžiant iš policijos pareigūno A. Č. parodymų, jokių veiksmų, siekdami nustatyti galimai vertinamą įvykį mačiusius liudytojus, atvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai neatlikinėjo (apklausdami tik įvykio vietoje buvusius asmenis ir M. T. artimuosius), ką iš esmės patvirtino ir G. K., nurodžiusi, jog į jos namus įvykio dieną policijos pareigūnai nebuvo atvykę. Akivaizdu, kad būtent dėl šios priežasties, t. y. policijos pareigūnams neatlikus visų įmanomų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti vertinamo įvykio liudytojus, G. K. buvo apklausta tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio metu patenkinus 2019 m. kovo 25 d. pareikštą M. T. gynėjos advokatės A. Ikasalienės prašymą. Šioje vietoje būtina paminėti ir tai, kad, remiantis 2019 m. gegužės 22 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų visuma, G. K. apklausoje dalyvavo tiek nukentėjusysis R. G., tiek ir jo atstovė, jie galėjo užduoti klausimus liudytojai, šia teise teisiamojo posėdžio metu R. G. atstovė aktyviai naudojosi ir jokių pastabų dėl G. K. apklausos nei ji, nei nukentėjusysis neturėjo, todėl tvirtinti, kad atliekant liudytojos G. K. apklausą buvo pažeistos atitinkamos baudžiamojo proceso nuostatos ir šiuo pagrindu atmesti jos parodymus kaip nepatikimus, nebuvo pagrindo.
33. Šios išvados kontekste pažymėtina ir tai, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą G. K. suinteresuotumą bylos baigtimi ar norą padėti M. T. išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Priešingai, remiantis jos parodymų visuma, ji artimiau bendravo ne su M. T. bei jo sutuoktine, bet su R. G., ką betarpiškai patvirtino ir M. T., su M. Z. T.. Vertinant šios liudytojos parodymų patikimumą ir objektyvumą būtina atsižvelgti ir į tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausos metu jis buvo nuosekli, detaliai papasakojo vertinamo įvykio faktines aplinkybes, savo parodymais patvirtindama ir objektyviais bylos duomenimis nustatytus faktus – pvz., kad vertinamo įvykio metu R. G. dėvėjo neryškios spalvos striukę.
34. Jokių abejonių tuo, kad G. K. per savo virtuvės langą galėjo matyti analizuojamo įvykio vietą, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Bylos duomenimis, liudytojos G. K. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Viešai prieinamuose internetiniuose žemėlapiuose www.maps.lt, www.regia.lt ir „Google Street View“ matyti, kad šio namo viena siena su langais yra priešais įvykio vietą, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad jokių kliūčių G. K. pro savo namo langą stebėti įvykio vietą, esančią tarp (duomenys neskelbtini), vertinamu atveju nebuvo. Juo labiau, kad įvykio metu vis dar buvo šviesu, nelijo, nebuvo apsiniaukę, todėl matomumas buvo geras.
35. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nesant pagrindo netikėti G. K. parodymų visuma, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek G. K., tiek ir M. T. pateiktą vertinamo įvykio versiją iš dalies patvirtino ir M. Z. T., į įvykio vietą atbėgusi jau įsiplieskus R. G. ir M. T. konfliktui. Ji patvirtino, jog tuo metu, kai, pakviesta M. T., ji atbėgo į įvykio vietą, ji pamatė R. G., užlipusį ant M. T. ir neleidžiantį šiam atsistoti (būtent tokios pozicijos laikėsi M. T., nurodydamas, kad tai R. G. buvo užlipęs ant jo, o ne priešingai, kaip kad teigia nukentėjusysis). Paėmė R. G. už striukės ir nutempė jį nuo M. T. (nukentėjusysis, savo ruožtu, tvirtino, jog atbėgusi savo vyrui į pagalbą, M. Z. T., šiam būnant po M. T., užgulė M. T. ir sudavė jam (nukentėjusiajam) kelis smūgius). Jokių smūgių R. G. nesudavė. Vertinant šiuos M. Z. T. parodymus, iš dalies patvirtinančius M. T. pateiktą įvykio versiją, svarbu pažymėti, kad ji yra M. T. sutuoktinė, todėl jos suinteresuotumas nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi neatmestinas. Ir vis tik, nesivadovauti jos parodymais tik dėl jos ryšio su M. T., teisinio pagrindo nėra. M. Z. T. skirtingose proceso stadijose išdėstytos analizuojamo įvykio aplinkybės buvo nuoseklios ir neprieštaringos, dalį jos parodymų patvirtino ir aukščiau aptarta liudytoja G. K. bei pats M. T., todėl teisėjų kolegija M. Z. T. parodymais tiki ir jais remiasi spręsdama M. T. kaltės klausimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme.
36. Svarbu tai, kad ir skundžiamame nuosprendyje M. Z. T. parodymų patikimumas ir objektyvumas, kiek jis susijęs su jos veiksmų vertinimu R. G. atžvilgiu, taip pat nekvestionuojamas. Priešingai, nuosprendyje teigiama, kad M. Z. T. davė nuoseklius parodymus, jog grumtynių metu ji tik traukė nukentėjusįjį už striukės, norėdama jį nutempti nuo M. T.. Remiantis šiais duomenimis, skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, kad netikėti M. Z. T. parodymais nėra pagrindo (7 nuosprendžio lapas). Tačiau, jos parodymų vertinimas, kiek jis susijęs su M. T. pateiktais kaltinimais, skundžiamame nuosprendyje neaptartas. Priežastys, kodėl pirmosios instancijos teismas nesivadovauja jos tuo pačiu nuosprendžiu nuosekliais ir neprieštaringais pripažintais parodymais sprendžiant M. T. kaltės klausimą, nenurodytos. Šioje vietoje būtina pastebėti, kad nukentėjusysis R. G. (kurio parodymais pirmosios instancijos teismas grindė M. T. kaltės klausimą) viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai tvirtino, jog po to, kai M. T. metaliniu daiktu jam smogė į galvą ir jis nuo smūgio nukrito, likusį grumtynių laiką M. T. buvo ant jo viršaus, o nukentėjusysis veidu į žemę. Esant tokiai situacijai, kyla pagrįstas klausimas, kokiu būdu, M. Z. T. galėjo nutraukti R. G. nuo savo vyro (būtent šiuos M. Z. T. parodymus pirmosios instancijos teismas pripažino patikimais), jei šis visą grumtynių laiką, remiantis R. G. parodymais, buvo po M. T. ir paleistas jis buvo tik šiam apsimetus negyvam. Tokie prieštaravimai teismo procesiniame sprendime negalimi, todėl pripažinti tokį įrodymų vertinimą tinkamu ir pagrįstu, kai tame pačiame nuosprendyje dėl to paties asmens parodymų iš esmės daromos dvi skirtingos išvados, nėra pagrindo.
37. Tuo tarpu kaip matyti iš nukentėjusiojo R. G. parodymų, jam, priėjusiam prie akmenų krūvos, M. T. trenkė į galvą su metaliniu daiktu (armatūra), po ko, jis krito ant žemės, M. T. užlipo jam ant viršaus ir trankė jį toliau. Vienu metu R. G., jo teigimu, sugriebė už M. T. rankoje turėto metalinio daikto. Taip pat buvo momentas, kai M. T. čiupo nukentėjusįjį už kaklo ir vienas jo pirštas įlindo R. G. į burną, dėl ko, šis į jį įkando, tikėdamasis, kad bus paleistas. Tada atėjo M. Z. T., kuri irgi jam sudavė smūgius. Grumtynės baigėsi tik tada, kai R. G. sulaikęs kvėpavimą, paleido M. T. rankoje buvusį metalinį daiktą ir tokiu būdu apsimetė negyvu.
38. Remdamasis būtent šiais nukentėjusiojo parodymais, pripažindamas juos patikimais ir objektyviais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. T. sudavė R. G. kaltinime nurodytą skaičių smūgių, dėl ko, R. G. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Tačiau, nesutinkant su tokiu nukentėjusiojo parodymų vertinimu, visų pirma pažymėtina, kad M. Z. T., remiantis šių R. G. parodymų visuma, taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl R. G. sužalojimo, tačiau, skundžiamu nuosprendžiu jie nepasitvirtino, dėl ko, M. Z. T. buvo išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Vertinant tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, kyla pagrįstas klausimas, kodėl skundžiamame nuosprendyje iš esmės paneigiant M. T. bei jam palankių asmenų parodymus ir pasikliaujant vien tik nukentėjusiojo R. G. parodymų visuma, buvo padarytos dvi visiškai priešingos išvados dėl dviejų toje pačioje byloje ir tuo pačiu pagrindu (nukentėjusiojo parodymais) kaltintų asmenų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo atveju dėl visiškai neaiškių priežasčių, jų neaptariant ir skundžiamame nuosprendyje, viena nukentėjusiojo parodymų dalimi (kaltinančia M. T.) priimant nuosprendį buvo tikima, o kita parodymų dalis, kiek ji susijusi su M. Z. T. veiksmų vertinimu, buvo atmesta kaip nepagrįsta. Toks prieštaringas nukentėjusiojo parodymų vertinimas ir jo pagrindu priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Šioje vietoje buvo būtina nuosekli ir detali nukentėjusiojo parodymų analizė, sugretinant jo išdėstytas vertinamo įvykio aplinkybes su kitais byloje ištirtais įrodymais, patvirtinančiais/paneigiančiais R. G. poziciją, kas skundžiamu nusprendžiu vis tik nebuvo padaryta.
39. Tuo tarpu įvertinusi nukentėjusiojo R. G. parodymus, juos sugretinusi su kitais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais, dėl aukščiau išdėstytų priežasčių nesant pagrindo netikėti liudytojos G. K. parodymais, teisėjų kolegija sprendžia, kad besąlygiškai pasikliauti nukentėjusiojo parodymais ir jų pagrindu konstatuoti M. T. kaltę, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio teisėto pagrindo. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, o jo pateiktų argumentų, susijusių su jam nustatyto sužalojimo mechanizmu bei su kitomis byloje reikšmingomis aplinkybėmis, jokie objektyvūs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys nepatvirtina.
40. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pasisakytina dėl R. G. tyčiniais M. T. veiksmais neva suduoto smūgio į galvą metaliniu daiktu. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad daiktas, atitinkantis nukentėjusiojo apibūdinimą, įvykio vietoje rastas nebuvo. Taip pat jis nebuvo rastas ir M. T. gyvenamojoje vietoje atlikus kratą. Nors kratos metu iš M. T. gyvenamosios vietos buvo paimti įvairūs metaliniai įrankiai (skirti traktoriui remontuoti), tačiau ir ant šių daiktų tyrimui reikšmingi pėdsakai nebuvo rasti. Remiantis liudytojo T. B., atvykusio į įvykio vietą po R. G. skambučio, parodymais, R. G. jam tvirtino, kad sužalotas jis buvo metalo gabalu. Su tuo, pasak liudytojo, galima buvo sutikti pamačius R. G. galvoje buvusią kraujuojančią žaizdą. Tačiau, liudytojo teigimu, įvykio vietoje jokio metalo gabalo nebuvo. Jis tai puikiai žino, kadangi po visko apėjo įvykio vietą, tačiau jokio daikto, atitinkančio R. G. apibūdinimą, jis nerado.
41. Nors R. G. tvirtino, kad į įvykio vietą atvykus T. B., daiktas, kuriuo jis buvo sužalotas jau buvo išneštas, dėl ko, ir nebuvo rastas, tačiau, nukentėjusiojo parodymai apie šio daikto išnešimą iš įvykio vietos, nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. G. nurodė, jog daiktą, kuriuo jis buvo sužalotas, M. Z. T., iš karto po grumtynių paėmusi nuo žemės, padavė savo seseriai ir daugiau jis jo nematė. Tačiau, kaip nustatyta policijos pareigūno A. Č. parodymais, jam atvykus į įvykio vietą ir išklausius R. G. poziciją, šis tvirtino, kad lomą, su kuriuo jis buvo sužalotas, jis (nukentėjusysis) padavė M. Z. T. ir ši jį paslėpė.
42. Tikėti nukentėjusiojo versija, jog metalinį daiktą, kuriuo jis buvo sužalotas, jis savanoriškai padavė M. Z. T., atsižvelgiant į tai, kad jis ją taip pat kaltino smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu atlikimu, įvertinus dar ir itin konfliktinius kaimynų tarpusavio santykius, nėra pagrindo. Juo labiau, jog apie įvykį detaliai papasakojęs T. B., faktą, kad metalinį daiktą, kuriuo jis buvo sužalotas, jis perdavė M. Z. T., R. G. kažkodėl nutylėjo, dėl ko, T. B. ieškojo panašaus daikto įvykio vietoje. Kita nukentėjusiojo versija, t. y. kad komentuojamą daiktą M. Z. T. pati pakėlė nuo žemės ir padavė savo seseriai, M. Z. T. kategoriškai neigiant šį faktą, taip pat neįtikima. Bylos duomenimis, M. Z. T. sesuo yra neįgali, ji sunkiai vaikšto, o jos smegenų veikla stipriai sutrikusi, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl abejotina, jog toks asmuo galėjo paslėpti galimo nusikaltimo įrankį iki į įvykio vietą atvykstant policijos pareigūnams. Juo labiau, kad M. Z. T. sesers įvykio vietoje nematė ir betarpiškai komentuojamą kaimynų konfliktą stebėjusi liudytoja G. K.. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į dar vieną R. G. pateiktą versiją ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad daiktą, kuriuo jis buvo sužalotas, M. Z. T. perdavė ne savo seseriai, bet dukrai. Tačiau ir ši versija nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nepasitvirtino – nei viena iš M. Z. T. dukterų komentuojamo įvykio dieną nebuvo įvykio vietoje, ką jos betarpiškai patvirtino ir apklausiamos teisiamojo posėdžio metu.
43. Kritikuojant nukentėjusiojo R. G. parodymus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, jo teigimu, nei traktoriaus, nei kultivatoriaus įvykio dieną M. T. neremontavo, jokių įrankių įvykio vietoje nebuvo. Tačiau, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų, kurias šis patvirtino daręs įvykio dieną iki jo konflikto su kaimynu, nuotraukose užfiksuotas traktorius su kultivatoriumi stovi pakeltas ant kaladžių, kultivatoriaus padargai paremti į žemę mediniu pagaliu, šalia traktoriaus guli geltonas kibirėlis įrankių (tai, kad konfliktas kilo po to, kai M. T. iš garažo atsinešė geltoną kibirėlį, patvirtino tiek M. T., tiek ir G. K.), plaktukas (1 t., b. l. 61-68), kas iš esmės paneigia nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir leidžia pagrįstai abejoti ir kitų jo parodymų patikimumu bei objektyvumu.
44. Darant šią išvadą paminėtina ir tai, kad nors dėl savo sužalojimų R. G. kaltino ne tik M. T., bet ir M. Z. T., tačiau apie jos galimai neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu jis nei T. B., nei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nesakė, šią versiją iškėlė tik policijos įstaigai pateikdamas pareiškimą dėl įvykio ir jį palaikydamas tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau ir šioje vietoje jo parodymai skirtingose proceso stadijose skyrėsi. Pirmosios apklausos metu jis nurodė, jog M. Z. T., bandydama iš savo sutuoktinio atimti jo rankose turėtą laužtuvą, būtent M. T., o ne jam sudavė smūgius ir, atėmusi laužtuvą, atsitraukė nuo konfliktuojančių vyrų (1 t., b. l. 33-35), iš ko seka, kad jokių smūgių R. G. ji nesudavė. Kitos apklausos metu R. G. tas pačias aplinkybes jau aiškino kitaip, t. y. kad M. Z. T. ir jam sudavė smūgius, buvo jį užgulusi ir kartu su M. T. paleido jį tik tuomet, kai šis apsimetė negyvu (1 t., b. l. 36-39), ką nukentėjusysis tvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.
45. Be aptartų mažareikšmių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose, įvertintina ir jo nurodyta padėtis grumtynių metu. Remiantis R. G. parodymais, jis visą grumtynių laiką, po to, kai M. T. jam neva sudavė smūgį į galvą metaliniu daiktu, gulėjo veidu žemyn. M. T. tuo metu smūgiavo jam į įvairias kūno vietas ir paleido jį tik tuomet kai šis apsimetė negyvu. Tačiau, kaip matyti iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų, po vertinamo konflikto sužalojimai buvo nustatyti ne tik R. G., bet ir M. T. – kraujosruva kairėje plaštakoje, kastinė žaizda dešinės plaštakos 4 piršte ir lengvo laipsnio smegenų sutrenkimas (1 t., b. l. 41-42). Be to, remiantis liudytojų T. B. ir A. Č. parodymais, kuriuos patvirtino M. T., M. Z. T., iš dalies ir pats nukentėjusysis, po įvykio kraujavo M. T. nosis. Kokiu būdu nukentėjusiajam, visą laiką gulint veidu į žemę, galėjo atsirasti M. T. nustatyti sužalojimai, nėra aišku. Aplinkybių, kuriomis galėjo būti sužalotas M. T., nepaaiškino ir nukentėjusysis, teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, nurodydamas, kad galbūt M. T. veidą buvo išsitepęs jo paties krauju. Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. G. aiškino, kad gulėdamas veidu į žemę jis judino savo rankas, vienu momentu buvo sugriebęs ir neva M. T. rankoje tuo metu buvusį metalinį daiktą, tačiau, atsižvelgiant į žmogaus fiziologinius aspektus, abejotina, kad asmuo, prispaustas ant žemės veidu į ją, galėjo atlikti kokius nors aktyvius veiksmus rankomis ant jo sėdinčiam asmeniui, juo labiau, padaryti jam tam tikrus sužalojimus veido ir galvos srityje.
46. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausiamas teisiamojo posėdžio metu R. G. neneigė įkandęs M. T. į rankos pirštą, teigdamas, kad tai padarė tuo metu, kai M. T. jį suėmė už kaklo ir vienas M. T. pirštas atsidūrė jo burnoje, tačiau, toks nukentėjusiojo nurodytas M. T. piršto sužalojimo mechanizmas, atsižvelgiant į R. G. nurodytą jo paties padėtį grumtynių metu – veidu į žemę, kelia pagrįstų abejonių. Juo labiau, kad, R. G. teigimu, grumtynių metu M. T. visą laiką savo rankoje turėjo metalinį daiktą, kuriuo sudavė nukentėjusiajam pirmąjį smūgį. Kokiu būdu, vienoje rankoje laikydamas laužtuvą M. T., sverdamas vos 56 kg sugebėjo ant žemės nulaikyti daugiau nei 100 kg sveriantį R. G. ir dar sugriebti jam, gulinčiam veidu į žemę, už kaklo taip, kad vienas jo pirštas atsidurtų R. G. burnoje, vėlgi nėra aišku. Čia įvertintinas ir faktas, kad ant R. G. veido, sprendžiant tiek iš byloje pateiktų fotonuotraukų (3 t, b. l. 130), tiek ir iš specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, jokie sužalojimai nebuvo nustatyti.
47. Kritiškai vertinant nukentėjusiojo R. G. parodymus dėl jam M. T. veiksmais suduoto smūgio į galvą metaliniu daiktu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš byloje pateiktų nukentėjusiojo fotonuotraukų, kirstinė žaizda jam buvo nustatyta viršugalvio kairiame šone (3 t, b. l. 131-133). Įvertinus R. G. ir M. T. ūgių skirtumus (R. G. ūgis 177 cm, M. T. – 156 cm), kyla pagrįstas klausimas, ar M. T. iš tiesų galėjo pasiekti R. G. viršugalvį, priėjęs jam iš nugaros, ir į jį suduoti smūgį metaliniu daiktu, padarydamas 4x0,2 cm dydžio žaizdą. Juo labiau, kad šio smūgio nematė ir liudytoja G. K., nurodžiusi priešingai, kad būtent R. G. pirmasis sudavė M. T. du smūgius rankomis į galvos sritį, po ko, šis nukrito. Remiantis jos parodymais, R. G. po jo M. T. suduotų smūgių į galvos sritį, šiam nukritus, užšoko ant M. T. prie pat kultivatoriaus. M. T. pavykus išsilaisvinti, R. G. pakilo nuo žemės ir kažką nusivalė nuo galvos (galimai kraują), kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis įvykio vietoje iš tiesų galėjo susižaloti ir be M. T. tyčinių veiksmų, pvz. šiam galva atsitrenkiant į kultivatoriaus padargus.
48. Nors skundžiamame nuosprendyje ši versija atmesta, nurodant, kad grumtynės vyko ne prie kultivatoriaus, o kitoje vietoje, tačiau kokioje vietoje, taip ir liko neaišku. Bylos duomenimis nustatyta, kad atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai aplinkybių, kur konkrečiai buvo nukritę abu konflikto dalyviai ir ar vienoje vietoje, ar dviejose vietose, nesiaiškino. Nakties metu dar kartą atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai ją apžiūrėjo, tačiau vėlgi pasikliaudami vien tik nukentėjusiojo nurodyta įvykio vieta. Apžiūrint įvykio vietą nei M. T., nei M. Z. T. nedalyvavo. Remiantis policijos pareigūno A. L. parodymais, jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų konkrečią vertinamo įvykio vietą, nebuvo, ją pareigūnams nurodė R. G.. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad pareigūnas A. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino ir tai, kad iki jiems apžiūrint įvykio vietą, lauke lijo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nustatyti konkrečią įvykio vietą remiantis vien tik įvykio vietos apžiūros protokolu, surašytu iš esmės pasikliaujant vien tik R. G. parodymais, nebuvo jokios galimybės. Tam buvo būtina byloje dalyvavusių asmenų parodymų analizė, tačiau ir ji, siekiant nustatyti konkrečią įvykio vietą, skundžiamame nuosprendyje neatlikta.
49. Iš M. T. parodymų, kurie patvirtinti ir liudytojos G. K. parodymais, matyti, kad M. T. ir R. G. po šio smūgių M. T., nukrito prie pat kultivatoriaus. Ten nukrito ir R. G.. Po to, M. T. atsistojus ir kiek paėjus į šalį, R. G. vėl nustvėrė M. T. ir pargriovė jį kiek toliau nuo kultivatoriaus link kelio, kur netrukus atėjo M. Z. T., nutraukusi R. G. nuo savo vyro. R. G. atsistojęs priėjo prie akmenų krūvos prie M. T. ir M. Z. T. sklypo ribos ir čia atsisėdo. Būtent šioje vietoje R. G. aptiko liudytojas T. B. netrukus atvykęs pagal R. G. prašymą. Čia nukentėjusįjį aptiko ir liudytojas A. Č.. Ši faktinė aplinkybė, kad R. G. po įvykio atsisėdo prie arčiausiai kultivatoriaus esančios akmenų krūvos, leidžia pagrįstai manyti, kad konflikto dalyviai vis tik buvo nukritę prie pat kultivatoriaus. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į nukentėjusiojo parodymus. Jo teigimu, nuo neva jam M. T. suduotos smūgio į galvą, jis nukrito šalia akmenų krūvos, ant kurios, sprendžiant iš bylos duomenų, sėdėjo nukentėjusysis jau po grumtynių. Tuo tarpu kaip matyti iš paties nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų, kultivatorius įvykio dieną stovėjo prie pat akmenų krūvos, šalia tos vietos stovėjo ir į įvykio vietą atvykęs T. B. su draugu (1 t., b. l. 61-68). Šių duomenų visuma, įvertinus dar ir liudytojos G. K. parodymus, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog komentuojamas konfliktas įvyko būtent prie kultivatoriaus.
50. Esant šiems duomenims, atmesti M. T. ir jo gynėjos dar pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iškeltą versiją, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats į pakelto ant medinio pagalio kultivatoriaus rėmą, užlipęs ant M. T. ir su juo grumdamasis, nėra pagrindo. Jokių objektyvių šią aplinkybę paneigiančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Šios versijos nepaneigė ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U., nurodydamas, kad R. G. nustatytas sužalojimas galvoje galėjo būti padarytas ir jam atsitrenkiant į kietą buką daiktą, kuo galėjo būti ir kultivatoriaus dalys.
51. Nors specialisto išvadoje teigiama, kad visi R. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti keturiais trauminiais poveikiais, tačiau, įvertinus tai, kad nei nukentėjusysis, nei M. T., nei G. K. neneigė, jog R. G. ir M. T. įvykio metu buvo nukritę ant žemės, kur vartėsi, be kita ko, tarp akmenų krūvos, kultivatoriaus ir žvyruoto kelio, neatmestina galimybė, jog R. G. galėjo susižaloti ir pats, grumdamasis su M. T. ir vartydamasis ant kieto paviršiaus. Svarbu ir tai, kad R. G. krūtinėje nustatytas sužalojimas, kaip jis pats patvirtino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, galėjo atsirasti ir nuo ant jo kaklo įvykio metu kabėjusio kryžiaus, todėl sieti šį sužalojimą su tyčiniais M. T. veiksmais šiuo atveju nebuvo jokios galimybės.
52. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pasikliauti vien tik prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, ir jų pagrindu konstatuoti M. T. kaltę jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, nėra pagrindo. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių M. T. inkriminuojamus neteisėtus veiksmus R. G. atžvilgiu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Versija, jog R. G. galėjo susižaloti ir pats abipusio konflikto su kaimynu M. T. metu, nebuvo paneigta. Nustatyti, kuris iš asmenų, t. y. ar M. T., ar R. G. pirmasis sudavė smūgius, po kurių abu asmenys nukrito ant žemės ir toliau grūmėsi, nėra galimybės. Juo labiau, jog nukentėjusysis R. G. jau yra miręs, todėl pašalinti jo parodymuose esančius prieštaravimus jį apklausiant apeliacinės instancijos teisme, nėra galimybės.
53. Šioje vietoje būtina įvertinti ir tai, kad tarp R. G. ir M. T. jau ilgą laiką buvo susiklostę itin priešiški tarpusavio santykiai, kaimynai nesutarė dėl žemės sklypų ribų, tačiau, sprendžiant iš byloje esančių duomenų visumos, visų konfliktų iniciatorius buvo būtent R. G.. Būtent jis nesutiko su M. T. ir M. Z. T. sklypo, besiribojančio su nukentėjusiojo žemės sklypu, ribomis, jis ir vertinamo įvykio dieną provokavo konfliktą – be jokios priežasties fotoaparatu fiksavo M. T. žemės sklypo ribose buvusį traktorių, tokiu būdu, neabejotinai trukdydamas M. T. darbą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad privačioje byloje, kai nesutaria artimi asmenys, jų santykiai įtempti, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Būtent tokiame kontekste turėjo būti vertinami nukentėjusiojo R. G. parodymai. Šioje byloje aplinkybes, kad M. T. jokių smūgių R. G. nesudavė, patvirtina konfliktą tiesiogiai mačiusi liudytoja G. K., kurios parodymai skundžiamame nuosprendyje buvo ignoruoti.
54. Tuo tarpu siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn (atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės), turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, tačiau nepašalinus abejonių ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių M. T. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, visos abejonės aiškinamos jo naudai. Tuo tarpu nesilaikydamas šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl apelianto kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, M. T. kaltę grindė tik prielaidomis, padarytomis R. G. parodymų visumoje, ir dėl to priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuris šiuo nuosprendžiu naikintinas, priimant naują – išteisinamąjį nuosprendį M. T. atžvilgiu, pripažįstant, kad vertinamu atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 3 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 333 straipsniu,
nusprendžia:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį, kuria M. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui praradus pavojingumą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
M. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Likusią Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. kovo 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.