Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, neteistam, našliui, pradinio išsilavinimo, pensininkui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą ten pat, galimai padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. 2017 metų balandžio 10 dieną, laikotarpiu nuo 13 val. 00 min. iki 14 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) gatvės namo Nr. 12A kieme, vairuodamas ratinį traktorių T-40AM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą – prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, privalėdamas įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitų eismo dalyvių, to nepadarė, traktoriumi važiuodamas atbuline eiga link stovinčios savadarbės puspriekabės priekinės dalies, kur ties jos kaire puse stovėjo J. G., prie traktoriaus turėjusi prikabinti šią puspriekabę, privažiavo per arti, traktoriaus užpakalinis kairės pusės ratas įsirėmė į J. G. kairįjį šoną ir ją prispaudė prie puspriekabės priekinio borto kairės pusės, dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. G. mirė.

Tai, jog T. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, visiškai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji J. J. parodė, jog 2017 m. balandžio 10 d. vakare pasiskambinus tėvams T. G. ir J. G., atsiliepęs tėvas pasakė, kad jo žmona mirė. Ji nuvažiavusi pas tėvus, tėvą rado šoke, mamą – negyvą, gulinčią lovoje. Iš pradžių tėvas negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, po to po truputį pradėjo pasakoti, jog prispaudė traktoriumi po to, kai jam nuslydo koja nuo pedalo, traktorius staigiai šoko. Po įvykio tėvas sunkiai išgyveno jos motinos mirtį, šeimos gydytoja jam buvo skyrusi raminamuosius, juos tėvas gėrė 4 mėnesius, šiuo metu situacija yra patenkinama. Tėvas buvo patyręs traumą, po šios traumos jam atsirado psichikos sutrikimai, tačiau specializuota pagalba jam nebuvo reikalinga, prireikus kreipdavosi į šeimos gydytoją. Nukentėjusioji parodė, jog tėvas turi ir kitų sveikatos sutrikimų (periodiškai sutrinka širdies ritmas, tėvas sunkiai vaikšto, jam yra išoperuoti klubo sąnariai, viena koja trumpesnė), iš namų faktiškai niekur neina ir nenori eiti. Jis augina namuose bites, turi pasisodinęs daržovių, gyvena vienas. Ji pati pagal galimybes tėvo namuose apsilanko beveik kiekvieną dieną, skambina jam ir rūpinasi. Iki šiol tėvas nebuvo registruotas psichikos sveikatos centre.

Ekspertė Silva Gruzdienė teismo posėdyje patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, jog T. G. dėl psichikos sutrikimo (demencijos) veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų, negalėjo jų valdyti, jam yra rekomenduojamos ambulatorinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Paaiškino, jog bendraujant ekspertizės darymo metu su T. G. šis negalėjo paaiškinti nei paties įvykio, nei aplinkybių, iš bylos medžiagos matė, kad jo parodymai gan nuoseklūs, tačiau pats jis ekspertizės metu nepaaiškino. Ekspertė parodė, jog T. G. reikalingas labiau ne medikamentinis gydymas, bet psichologinė pagalba ir socialinio darbuotojo konsultacijos, kad T. G. neprarastų įgūdžių, kurie jam dar išlikę. Darant T. G. ekspertizę po įvykio nebuvo praėjęs didelis laiko tarpas, jis jautriai reagavo į įvykius ir jam reikėjo tos pagalbos. Dabar lyg jo emocinė savijauta yra pagerėjusi, tačiau kad negilėtų atminties sutrikimai, būtina socialinio darbuotojo, psichologo pagalba, kad jam pačiam būtų lengviau funkcionuoti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (13-16 b. l.) matyti, jog 2017-04-11 apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) esančią sodybą, joje rasta medinė traktoriaus priekaba, be valstybinių numerių. Priekabos prikabinimo ašis nuleista žemyn. Nuo ašies kaiščio 0,54 m atstumu rastas medinis priekabos bortas, pertrūkęs, pietrytiniame kampe įlinkęs (nuo šios vietos panaudojus specialią plėvelę, paimtos mikrodalelės, kurios supakuotos į voką). Ūkinio pastato pietinėje pusėje, ties pietrytiniu kampu, yra įrengta stoginė, stoginėje stovi traktorius „T-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Traktoriaus durys yra atidarytos, spynelė be išorinių apgadinimų. Galinėje dalyje esanti jungtis nuleista žemyn. Jungtis nuo ratų yra išsikišusi 0,35 m atstumu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (17-23 b. l.) matyti, jog 2017-04-10 apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) esantį namą, jo kambaryje, ant lovos, rastas J. G. kūnas. J. G. guli ant nugaros, galva padėta ant pagalvės, rankos sulenktos per riešą, kojos ištiestos į priekį. J. G. vilki juodos spalvos megztinį, su pavaizduotais baltos spalvos gėlių žiedais, juodos spalvos kelnes ir spalvotas kojines. J. G. veide, dešinės akies voko srityje, yra kraujosruva, virš akies kaktoje apie 1 cm ilgio siaura žaizda, tarp žaizdos ir akies yra pailga raudona dėmė, panaši į kraują. Ant J. G. smakro kairėje pusėje yra pailga raudona dėmė.

Iš specialisto išvados Nr. M 164/2017(05) (38-39 b. l.) matyti, jog J. G. mirties priežastis - krūtinės sumušimas. Į tai nurodo masyvios kraujosruvos su minkštųjų audinių sutraiškymu nugaroje, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais, krūtinkaulio lūžis, abiejų menčių lūžiai, stuburo krūtininės dalies fragmentinis lūžis su nugaros smegenų pažeidimu. Sužalojimai J. G. kūne galėjo atsirasti 1-3 paros iki tyrimo dienos (tirta 2017-04-12). J. G. lavone, be minėtų sužalojimų, rastos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais veide, abiejuose žastuose, abiejose blauzdose, dubens kaulų abipusis lūžis. Šie visi sužalojimai, pagal makroskopinį vaizdą, padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), neužilgo iki mirties. Mirtį sukėlusieji sužalojimai, tai yra masyvios kraujosruvos su minkštųjų audinių sutraiškymu nugaroje, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais, krūtinkaulio lūžis, abiejų menčių lūžiai, stuburo krūtininės dalies fragmentinis lūžis su nugaros smegenų pažeidimu, taip pat dubens kaulų abipusis lūžis, pagal makroskopinį vaizdą, tikėtina, padaryti kieto buko daikto (paviršiaus) spaudžiamuoju-traiškomuoju poveikiu. J. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Iš daiktų pateikimo protokolo (40 b. l.), daiktų apžiūros protokolo (42-59 b. l.), matyti, jog T. G. ikiteisminio tyrimo metu perdavė tyrėjai traktorių, savadarbę priekabą, karutį, šie daiktai buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros metu nustatyta, jog traktorius yra ratinis, mėlynos spalvos, T-40 AM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo stogas apdengtas juodos spalvos plėvele. Didžioji dalis traktoriaus kėbulo iš išorės ir iš vidaus surūdiję, vietomis kėbulas yra aplankstytas ir pažeisti jo dažai. Išdužę abu galiniai traktoriaus žibintų apsauginiai stikliukai. Traktoriaus kabinoje esantys laidai nepaslėpti ir kai kurie iš jų nepritvirtinti, laidai ir kitos detalės apsilieję tepalu. Prie traktoriaus yra prijungti du akumuliatoriai, tačiau traktoriaus variklis neužsiveda, nėra jokio degimo, todėl patikrinti traktoriaus techninės būklės,- kaip jis važiuoja, kaip veikia jo stabdžiai ir prikabinimo mechanizmas, nėra galimybės. Galinis kairysis vaizdo veidrodėlis pakeltas aukštyn, todėl iš traktoriaus kabinos vairuotojo vietos, žiūrint pro jį į galą, nesimato vaizdas ant žemės. Žiūrint iš traktoriaus kabinos vairuotojo vietos, pro galinį langą matosi prikabinimo mechanizmas ir vaizdas ties abiem galiniais ratais. Galinio dešiniojo vaizdo veidrodėlio nėra. Traktoriaus galinėje dalyje įrengtas prikabinimo mechanizmas, skirtas prikabinti agregatus, priekabas ir kita. Vieta, prie kurios kabinasi, sudaryta iš dviejų apvalių metalinių kilpų, tarp kurių yra tarpas. Savadarbė priekaba neregistruota, medinė, priekabos abu šonai ir priekinė dalis į aukštį padaryta iš dviejų lentų, priekabos dugnas irgi sudarytas iš medinių lentų. Vietomis medinės lentos yra sužaliavusios, suskilusios ir aplūžę. Priekabos priekinėje dalyje įrengtas nemechanizuotas prikabinimo įtaisas, skirtas prikabinti priekabą prie transporto priemonės. Vieta, kuri kabinasi, sudaryta iš dviejų apvalių metalinių kilpų, tarp kurių yra tarpas. Priekaba prie traktoriaus tvirtinasi į priekabos ir traktoriaus metalines kilpas įstačius metalinį kaištį. Apžiūros metu prikabinti priekabos prie traktoriaus nėra galimybės, nes traktorius ir priekaba pastatyti atskirai vienas nuo kito nemažu atstumu, o traktoriaus variklis neužsiveda, ir privažiuoti juo prie priekabos neįmanoma, tačiau atskirai įstačius metalinį kaištį į traktoriaus ir į priekabos metalines kilpas, jis įsistato. Metalinis karutis su dviem ratais ir rankena. Ant jo kraujo ir kitokių dėmių nėra. Po apžiūros daiktai grąžinti T. G. (60 b. l.).

Iš daiktų pateikimo protokolo (61-68 b. l.), daiktų apžiūros protokolo (69-84 b. l.) matyti, jog nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai pateikė J. G. megztinį, marškinėlius, apatinius drabužius, juosmens juostą, sijoną, kelnes, kojines, šie daiktai apžiūrėti kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros metu nustatyta, jog megztinis priekinėje dalyje ir nugaros srityje purvinas, nugaros srityje vietomis aplipęs smulkiais šiaudais, megztinio siūlės vietomis prairę. Sijonas priekinėje dalyje ir nugaros srityje purvini, vietomis aplipę žemėmis. Juodos spalvos megztos kelnės, vietomis kelnių siūlės prairę, purvinos ir aplipę smulkiomis dalelėmis. Marškinėliai trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos, apatinėje dalyje pilkos spalvos. Marškinėlių priekinėje dalyje ir nugaros srityje vietomis purvina. Marškinėlių nugaros srityje, aukštyje nuo 64 iki 72 cm ir plotyje nuo 18 iki 34 cm matosi neaiškios kilmės dėmė. Apatiniai baltos spalvos marškinėliai vietomis priekinėje dalyje ir nugaros srityje purvina. Dvejos megztos kojinės purvinos. Daiktai ikiteisminio tyrimo metu grąžinti nukentėjusiajai J. J. (85 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. 11-2273(17), Nr. 11-2418(17) (87-92 b. l.) matyti, jog atlikus objektų tyrimą nustatyta, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo traktoriaus priekabos borto, rasti 2 juodi su violetiniu atspalviu vilnos pluoštai, vienodi su J. G. megztinio dominuojančiais pluoštais. Tirti pateikto priekabos borto pavyzdžio mediena yra paprastosios eglės (Picea excelsa Link) mediena. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo priekabos borto taip pat yra paprastosios eglės mikrodalelių. Tos pačios medžių rūšies - paprastosios eglės (Picea excelsa Link.) - medienos mikrodalelių rasta ir ant J. G. megztinio ir sijono: ant megztinio dešinės ir kairės rankovės rastos kelios mikrodalelės, ant nugaros - viena, ant sijono priekinės ir užpakalinės pusės rasta po vieną eglės medienos mikrodalelę. Ant tirti pateikto J. G. megztinio rasta geltonkerpės (Xanthoria (Fr.)) mikrodalelė. Tos pačios genties kerpių -geltonkerpių (Xanthoria (Fr.)) - yra ant tirti pateikto priekabos borto medienos pavyzdžio ir ant tirti pateiktos lipnios juostos, kuria nurinktos mikrodalelės nuo priekabos borto. Tikėtina, kad J. G. megztinis kontaktavo su traktoriaus priekabos bortu, kurio pavyzdys pateiktas tyrimui. Nustatyti, kuri megztinio dalis kontaktavo su traktoriaus priekabos bortu.

Iš specialisto išvados Nr. 11-41(18) ( 101-102 b. l.) matyti, jog atlikus eismo įvykio tyrimą nustatyta, kad yra tikėtini tokie šio eismo įvykio mechanizmo elementai: traktorius T-40 AM, vairuojamas T. G., važiavo atbulas link puspriekabės priekinės dalies, prieš puspriekabę, ties jos kaire puse buvo J. G.. Traktoriaus T-40 AM užpakalinis kairės pusės ratas įsirėmė į J. G. kairįjį šoną, ją prispaudė prie puspriekabės priekinio borto kairės pusės. J. G. buvo suspausta tarp traktoriaus T-40 AM užpakalinio rato ir puspriekabės borto. Traktoriaus T-40 AM vairuojamo T. G. nurodytomis aplinkybėmis (J. G. bandant prie traktoriaus prikabinti puspriekabę, T. G. vairuojamas traktorius pradėjo važiuoti atbulas link jos) jo veiksmai - vairuodamas traktorių T-40 AM, pradėjo važiuoti atbulas ir užpakaliniu ratu prispaudė už traktoriaus buvusią J. G. prie puspriekabės - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

Iš specialisto išvados Nr. 11-42(18) (103-106 b. l.) matyti, jog atlikus kompleksinį teismo medicinos – eismo įvykio objektų tyrimą nustatyta tikėtina išvada, jog pradinio kontakto metu J. G. buvo vertikalioje padėtyje, kairiu šonu pasisukusi į traktoriaus galą, o dešiniu šonu į puspriekabę. Tikėtina, jog J. G. sužalojimų padarymo mechanizmas buvo toks: J. G. buvo ties traktoriaus T-40 AM užpakaliniu kairiuoju ratu vertikalioje padėtyje, kairiu šonu pasisukusi į traktoriaus galą, traktorius T-40 AM, vairuojamas T. G., pradėjo važiuoti atbuline eiga ir užpakaliniu ratu įsirėmė į J. G. kairįjį šoną (kairį petį, žastą, krūtinės kairį šoną, kairį klubą) ir jos dešinįjį šoną prispaudė prie priekabos priekinio borto kairės pusės. Šio kompresinio spaudimo metu lūžo J. G. dešinės pusės II-XII šonkauliai, kairės pusės III-XII šonkauliai, stuburas, krūtinkaulis, kairė ir dešinė mentės, dubens kaulai, taip pat buvo padarytos masyvios kraujosruvos su minkštųjų audinių sutraiškymu nugaroje, odos nubrozdinimai kairiame petyje, kairiajame ir dešiniajame žaste, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste. Poodinės kraujosruvos J. G. dešinėje ir kairėje blauzdose buvo padarytos kontaktuojant su traktoriaus T-40 AM arba puspriekabės vilkimo kabliu ar kablio tvirtinimo rėmu. Tikėtina, pirminis traktoriaus T-40 AM kontaktas buvo su J. G. kairiuoju petimi ir žastu. J. G. kairio peties ir žasto odos nubrozdinimas buvo padarytas kontaktuojant su traktoriaus T-40 AM užpakaliniu kairės puses ratu ir (ar) purvasargiu. J. G. dešinės pusės II-XII šonkauliu, kairės puses III-XII šonkauliu, stuburo, krūtinkaulio, kairė ir dešinė mentės, dubens kaulų lūžiai, masyvios kraujosruvos su minkštųjų audinių sutraiškymu nugaroje, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste buvo padaryti, suspaudus J. G. tarp traktoriaus T-40 AM užpakalinio kairės puses rato ir puspriekabės priekinio borto. J. G. dešinės ir kairės blauzdų poodinės kraujosruvos buvo padarytos kontaktuojant su traktoriaus T-40 AM arba puspriekabės vilkimo kabliu ar kablio tvirtinimo rėmu.

Iš įtariamojo T. G. apklausos protokolo (159-161 b. l.), matyti, jog apklausos 2017-05-15 metu T. G. nurodė, jog 2017-04-10, tarp 13 ir 14 val., norėjo prie savo traktoriaus prikabinti priekabą ir nuvažiuoti parsivežti malkų. Traktorius stovėjo garaže, o savadarbė priekaba kieme. Nuėjęs prie traktoriaus jį užsikūrė, matė lauke vaikščiojančią žmoną. Priekabą norėjo prisikabinti pats, žmonos pagalbos neprašė. Vairuodamas traktorių, privažiavo atbuline eiga prie priekabos, prie prikabinimo vietos. Žmona, priėjusi, pabandė kelis kartus prikabinti priekabą prie traktoriaus, tačiau jai neišėjo. Jis tuo metu sėdėjo traktoriuje. Žmonai pasakė, kad ji pasitrauktų, tačiau ši nesitraukė. Traktoriaus variklis visą laiką buvo užvestas. J. G. anksčiau nėra kabinusi priekabos prie traktoriaus, todėl nelabai ir mokėjo. Kodėl ji sugalvojo prikabinti priekabą, nežino, jos neprašė, ketino pats prisikabinti priekabą. Matė, kad žmona stovėjo prie galinio traktoriaus rato, toje pusėje, kur yra traktoriaus durys, per kurias jis įlipa. Jam nelabai gerai matėsi žmona, nes ją užstojo traktoriaus ratas. Tuo metu, kai stovėjo ir žmona bandė prikabinti priekabą, nebuvo išjungęs bėgio, buvo įjungtas atbulinis bėgis, tačiau koja buvo numygęs sankabą. Staiga jam nuslydo koja nuo sankabos pedalo ir traktorius pavažiavo atgal. Traktorius pavažiavo atgal apie vieną ar du metrus, ir jis vėl numygo sankabos pedalą, tuomet traktorius vėl sustojo. Apsidairė, bet žmonos niekur nebematė. Kadangi žmonos niekur nematė, labai išsigando, įjungė pirmą bėgį ir pavažiavo traktoriumi į priekį. Tuomet iš karto sustojo ir iš jo išlipo, neišjungęs traktoriaus variklio. Išlipęs priėjo prie traktoriaus galo, matė, kad prie galinio kairiojo rato gulėjo žmona, nukritusi ant žemės. Kas vyko po to, kai priėjo prie gulinčios žmonos, neprisimena.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-223/2017 (130-133 b. l.) matyti, kad atlikus teismo psichiatrijos ekspertizės metu konstatuota, jog T. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo tikėtina demencija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur. T. G. dėl šios demencijos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Tikėtina, kad demencija pradėjo vystytis po galvos smegenų traumos 1999 m., jos progresavimui turėjo įtakos ir tiriamojo lėtinės ligos (cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai). Ekspertai priėjo išvados, jog T. G. dėl savo psichinės būklės nėra pavojingas visuomenei, jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, rekomenduoja skirti ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Atliekant šios ekspertizės metu psichologinį tyrimą, bendraujant su T. G., šis apie žmonos mirties aplinkybes teigė, jog „traktorius pradėjo eiti ir nepastebėjau“ (keikiasi) ... Pristūmiau traktorių, ji turėjo prikabinti, nepastebėjau. Nunešiau ją į lovą. Pirmą čiesą iškvietė miliciją“ (b. l. 130-133).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad T. G. 2017-04-10 sodybos kieme, vairuodamas traktorių T – 40 atbuline eiga, nepastebėjo už traktoriaus stovėjusios J. G. ir ją prispaudė prie toliau stovėjusios priekabos borto, taip J. G. padarydamas sužalojimus, dėl kurių ši mirė, todėl T. G. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. T. G. gynėjo A. Leonavičiaus teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės veikai įvertinti, tai yra nesiaiškinta, ar T. G. matė gale stovinčią J. G., kuri pati nusprendė prikabinti priekabą, taip pat nenustatytas nukentėjusiosios neatsargumo laipsnis, yra nepagrįsti. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog J. G. mirtinai sužalota jai stovint ties traktoriaus T-40 AM užpakaliniu kairiuoju ratu, prieš puspriekabę, kairiu šonu pasisukus į traktoriaus galą, kuomet traktorius T-40 AM, vairuojamas T. G., pradėjo važiuoti atbuline eiga ir užpakaliniu ratu įsirėmė į J. G. kairįjį šoną ir jos dešinįjį šoną prispaudė prie priekabos priekinio borto kairės pusės. Tai yra ją mirtinai sužalojant stovėjo ties ratu. Kaip nustatyta traktoriaus apžiūros metu (42 b. l.), žiūrint iš traktoriaus kabinos vairuotojo vietos pro galinį langą matosi prikabinimo mechanizmas ir vaizdas ties abiem galiniais ratais, ta aplinkybė, jog vaizdas yra matomas, yra akivaizdi ir iš nuotraukos, darytos iš traktoriaus galo (44 b. l., foto Nr. 3). Tad ir T. G., vairuodamas atbuline eiga, privalėjo J. G. matyti, jeigu būtų laikęsis transporto priemonės eksploatavimo taisyklių (vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga įsitikinti, kad tai yra saugu), įvykio nebūtų buvę. Taip pat atmestini ir advokato A. Leonavičiaus teiginiai, jog nebuvo nustatytas nukentėjusiosios neatsargumo laipsnis, nes ši aplinkybė turi įtakos vertinant ne baudžiamosios atsakomybės ribas, bet sprendžiant klausimus dėl žalos atlyginimo CK 6.270 straipsnyje numatytais pagrindais (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą). Kadangi žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nėra svarstomas, ši aplinkybė nagrinėjant bylą baudžiamąją bylą yra neaktuali. Teismas iš įstatymo uždraustos veikos aprašymo, atsižvelgęs į teismo psichiatrijos išvadas dėl T. G. sveikatos būklės, gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, šalina nurodytą kaltės formą (nusikalstamą nerūpestingumą), nes T. G. negalėjo suvokti, kad elgiasi nusikalstamai nerūpestingai, ši kaltės forma negalėjo būti nurodyta aprašant jo veiką. Taip pat iš įstatymo uždraustos veikos aprašymo, kaip nesusijęs su eismo įvykiu, šalinamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų pažeidimas. Šis KET 9 punktas numato eismo dalyvių bendras pareigas ir nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis, todėl taip pat neturėjo būti nurodytas ir yra perteklinis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat įrodyta, kad T. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, tai yra dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo padarytos veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Nustatyta, jog T. G. sirgo tikėtina demencija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur, dėl šios demencijos T. G. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog demencija, tikėtina, pradėjo vystytis po galvos smegenų traumos 1999 m., jos progresavimui turėjo įtakos ir tiriamojo lėtinės ligos (cukrinis diabetas, išeminė širdies liga, širdies ritmo sutrikimai), jis dėl šio psichikos sutrikimo negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, tai yra buvo nepakaltinamumo būsenoje (BK 17 straipsnis), turi būti sprendžiamas klausimas, ar T. G. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BK 98 straipsnio nuostatos). Ekspertizę atlikę teismo psichiatrai siūlo T. G. taikyti priverstinį ambulatorinį gydymą (stebėjimą) psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą. Remiantis BK 98 straipsnio 2 dalimi, ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kuris dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamos medicinos priemonės taikomos iki kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta tokio asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Tai yra, priverčiamos medicinos priemonės taikomos, jeigu asmuo yra pavojingas visuomenei ir tokiam asmeniui yra reikalingas priverstinis gydymas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu dalyvavusi teismo psichiatrė S. Gruzdienė teigė, jog atsižvelgus į T. G. asmenybę, nukentėjusiosios J. J. paaiškinimus, šis psichiatrų rekomenduojamas stebėjimas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą turi labiau prevencinį pobūdį ir susijęs ne su gydymu dėl veikos ar asmens pavojingumu, bet su įvykio metu T. G. patirtos emocinės traumos pasekmėmis (galimų atminties sutrikimų, socialinės pagalbos teikimu). Todėl teismas, įvertinęs padarytos veikos pobūdį (veika priskiriama neatsargioms veikoms, dėl šios įstatymo uždraustos veikos nukentėjo T. G. šeimos narys), T. G. asmenybę (80 m. amžiaus, silpnos fizinės sveikatos, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (150 b. l.)), ekspertės S. Gruzdienės paaiškinimus teismo posėdyje, pripažįsta, jog nėra įrodyta, kad T. G. pagal patologinę būseną yra pavojingas visuomenei ir jam yra reikalingas priverčiamasis gydymas, todėl baudžiamąją bylą nutraukia ir netaiko jokios priverčiamosios medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindai). Tačiau nutraukdamas baudžiamąją bylą teismas, atsižvelgęs į T. G. amžių ir jo sveikatos būklę, T. G. perduoda jo dukrai J. J. globoti (BPK 403 straipsnio 3 dalis).

Įvykio vietos apžiūros metu 2017-04-11 nuo priekabos paimtos mikrodalelės, saugomos Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinamos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą T. G., padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje, atžvilgiu nutraukti, nes jis nėra pavojingas visuomenei ir jam nėra reikalingas priverčiamasis gydymas.

T. G. perduoti jo dukrai J. J. globoti.

Iš įvykio vietos apžiūros metu 2017-04-11 nuo priekabos paimtas mikrodaleles, saugomas Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per bylą nagrinėjusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis