Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-748-366/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-09
Bylos Nr.
1S-748-366/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Civilinis ieškovas
E. G.
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Teisėjas Aleksandras Jakubovskis Nr. 1S-748-366/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. J. ir A. Š. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., padarymu perduota Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 mėnesių terminą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ignalinos rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. J. ir A. Š. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu.

2013 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė paprašė teismo grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti ir nustatyti trijų mėnesių terminą.

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant 3 mėnesių terminą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. skundu prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-08-19 nutartį, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės R. B. prašomus proceso veiksmus atlikti arba organizuoti jų atlikimą pačiam teismui, prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisėjui; nustatyti, kad proceso veiksmai būtų atlikti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Mano, kad prokurorės prašomiems veiksmams (patikslinti kaltinimus, atlikti teisme apklaustų asmenų parodymų patikrinimus vietoje, siekiant nustatyti nukentėjusiojo patirtų sužalojimų atsiradimo mechanizmą, skirti kompleksinę ekspertizę) atlikti yra per vėlu (įvykis įvyko 2011-12-26), nes nuo įvykio praėjo 1 metai ir 8 mėnesiai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojai ir kaltinamieji keitė parodymus, nurodydami, kad nebeprisimena arba nematė esminių įvykio aplinkybių, apklausiami teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad daugelio esminių aplinkybių nematė arba neprisimena, be to, teisme girdėjo vieni kitų parodymus, įskaitant ir jo, liudytojai ir kaltinamieji tarpusavyje buvo ir yra labai glaudžiai susiję draugiškais ryšiais ir yra didelė tikimybė, kad jie tarpusavyje susitars ir galimai net surežisuos parodymų patikrinimą vietoje. Be to, E. G. nuomone, neįmanoma atkurti identiškų įvykio metu buvusių aplinkybių (sniego, ledo, tamsos, apšvietimo ir pan.), todėl tokie pertekliniai proceso veiksmai galimai bus bevaisiais ir nepadidins galimybės teismui išsamiai ir nešališkai nustatyti įvykio aplinkybes, o tik dar labiau užvilkins ir taip vilkinimą šios bylos tyrimą. Nurodo, kad visiškai neaišku, kodėl prokuratūra nepateisinamai aplaidžiai nesiėmė tinkamų veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu prašomiems proceso veiksmams atlikti, kai 2012-12-06 Panevėžio apygardos teismas nutartyje konstatavo aplaidų šio ikiteisminio tyrimo organizavimą ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo dalis dėl A. Š. buvo atlikta neišsamiai ir nevisapusiškai, taip pat nurodė, kokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nebuvo pakankamai įvertinti nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Be to, 2013-08-19 pats buvo pateikęs prašymą teismui imtis priemonių kaltinamajam aktui ar ikiteisminiam tyrimui papildyti ta apimtimi, kad kaltinamajam A. Š. kaltinimai būtų pareikšti ne tik dėl 1 ar 2 jam tyčia suduotų smūgių į galvą iš kojos, bet ir dėl to, kad jis jį apglėbė iš nugaros, kurį laiką dar laikė (taip sudarydamas sąlygas toliau A. J. jam dar mažiausiai vieną kartą iš kumščio suduoti į galvą), po to pastūmė į nugarą ir dar su kaltinamuoju A. J. jį vijosi, dėl ko galėjo nukristi ant betoninio grindinio, t. y. dėl sudėtinės bendrininkavimo veiksmų dalies, padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties, apie jo prašymą užsiminta tik formaliai jį išdėstant ir iš esmės neišsprendus, apsiribojus nurodant, kad tenkinamas tik prokurorės prašymas jos nurodytais prašymo pagrindais, t. y. jo prašymas iš esmės nebuvo išnagrinėtas jame nurodytais motyvais. Nurodo, kad teismas prokurorės prašymą tenkino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 str. 3 p. numatytu pagrindu. Tačiau pastebi, kad ši baudžiamojo įstatymo norma taikytina tik bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Tuo tarpu skundžiama nutartis priimta jau įrodymų tyrimo stadijoje nagrinėjimo teisme metu, kurioje šis klausimas turėjo būti sprendžiamas remiantis kitomis baudžiamojo įstatymo normomis (BPK 256, 287, 288 str.). Dėl to darytina išvada, kad tenkinant prokurorės prašymą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti bylos perdavimo prokurorui motyvai yra itin abejotini ir teisiškai nepagrįsti, nes nenurodyta, kokia apimtimi turi būti keičiami kaltinimai, ar iš viso būtina juos keisti, kaip konkrečiai jie turėtų ar galėtų būti keičiami prašyme nenurodė ir pati prokurorė. Be to, gavęs prašymą papildyti ikiteisminį tyrimą, teismas nebūtinai turi perduoti bylą prokurorui. Pažymi ir tai, kad jeigu prokurorės prašomus atlikti veiksmus teisme neįmanoma dėl sudėtingumo arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą (kaip tai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje), teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ir organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Be to, įrodymų tyrimo metu ir pats prokuroras gali prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant atitinkamus proceso veiksmus ar prašyti paskirti ekspertizę negrąžinant bylos prokurorui. Taip pat teismas, rengdamas išvažiuojamąjį posėdį į įvykio vietą, pats galėjo atlikti prokurorės prašomus veiksmus. Taigi esant pagrįstų abejonių dėl prokurorės prašomų atlikti veiksmų tikslingumo ir svarbiausia – rezultatyvumo ir esant galimybei juos atlikti pačiam teismui, pavesti tai padaryti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, darytina išvada, kad nėra jokio loginio pagrindo bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti ir galimai kaltinimams patikslinti (kurie gali būti ir nepatikslinti). Mano, kad tik atlikus prokurorės prašomus veiksmus ir paaiškėjus esminėms bei svarbioms aplinkybėms, teisme galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo prokurorui BPK 254 str. 3 d. nustatyta tvarka, kas akivaizdžiai labiau atitiktų ir nepažeistų BPK 1 str. įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį. Nurodo, kad BK 138 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių, tyčinių nusikaltimų, todėl ikiteisminiam tyrimui dėl šios veikos atlikti yra nustatytas maksimalus 6 mėnesių terminas (BPK 176 str. 1 d. 2 p.). Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas net 12 mėnesių, į teismą ši byla perduota prieš 8 mėnesius, todėl trijų mėnesių termino nustatymas, palyginus nesudėtingiems proceso veiksmams atlikti ir taip akivaizdžiai užvilkintoje byloje, yra nepagrįstas.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, skundžiama Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-08-19 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Sutiktina su E. G. pastebėjimu, kad BPK 234 str. 3 p. norma, kurią skundžiamoje nutartyje cituoja apylinkės teismas, taikytina tik bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Tačiau tai laikytina technine klaida, kadangi tokia pat galimybė perduoti bylą prokurorui pagal jo prašymą yra numatyta ir BPK 254 str. 3 d., t.y. bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, būtent šia norma ir vadovavosi apylinkės teismas perduodamas bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Tas pats yra numatyta ir BPK 164 str. BPK 170 str. numatyta, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimų sujungimo ir atskyrimo, dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo. Taigi būtent prokuroras yra betarpiškai atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamai parengtos ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimą į teismą. Iš aukščiau paminėtų teisės normų akivaizdu, jog prokuroras yra savarankiška ir nepriklausoma figūra baudžiamajame procese. Iš loginės baudžiamojo proceso normų analizės darytina vienareikšmiška išvada, kad tik prokuroras gali nuspręsti ar jam užtenka duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Todėl nors BPK 254 str. 3 d. sakoma, kad teismas gali perduoti bylą prokurorui, jei yra toks jo prašymas, tačiau realiai teismas negali tokio prašymo netenkinti. Jei prokurorui motyvuotai paprašius grąžinti bylą tyrimui papildyti, teismas atsisakytų tokį prašymą tenkinti, tai reikštų, kad teismas verčia prokurorą palaikyti kaltinimą byloje, kurioje paties prokuroro nuomone nepakanka duomenų kaltei pagrįsti. Taip būtų pažeisti prokuroro savarankiškumo ir nepriklausomumo principai bei pažeistos prokuroro teisės numatytos BPK.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. J. ir A. Š. kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu ikiteisminiam tyrimui papildyti grąžino pagal teisme pareikštą prokurorės prašymą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė savo prašymą – bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti pateikė žodžiu ir jį motyvavo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai patenkino minėtą prokurorės prašymą ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog po kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų teisme tikslinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus (parodymų patikrinimus vietoje, ekspertizes ir kt.), galimai tikslinti kaltinimus, kas gali turėti reikšmės priimant nuosprendį šioje byloje, o tokį papildomą įvykio tyrimą atlikti teisminio nagrinėjimo metu yra sudėtinga ir tai labai apsunkintų bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Atkreiptinas dėmesys, kad pats nukentėjęs E. G. yra pateikęs teismui rašytinį prašymą (2013-08-19), kuriuo prašė teismo imtis įstatyme numatytų priemonių dėl kaltinamojo akto papildymo (patikslinimo), įskaitant ir kitą ikiteisminio tyrimo medžiagą bei prašė bylą perduoti prokurorui, įpareigojant per kuo trumpiausią terminą pašalinti pažeidimus ar papildyti, ar pakeisti ikiteisminį tyrimą (kaltinamąjį aktą), t.y. pats prašė atlikti tai, ką ir ketina atlikti prokurorė, prašydama grąžinti bylą. Šiame skunde E. G. pasvarstymai, kad visi reikalingi procesiniai veiksmai būtų greičiau atlikti negrąžinant bylos yra deklaratyvūs. Teiginiai, kad tokiu būdu yra vilkinamas procesas niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nepagrįstas ir nemotyvuotas pirmos instancijos teismo nutarties skundimas taip pat vilkina procesą.

Pareiškėjo reikalavimas, kad nutartyje būtų nurodyta kaip turi būti keičiamas kaltinimas yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis esminiams BPK principams. Jei teismas nurodytų kaip reikia keisti kaltinimus tai ne tik, kad pažeistų prokurorų nepriklausomumą, bet ir parodytų teismo išankstinę nuomonę ir šališkumą.

Nepagrįstos E. G. pretenzijos, kad teismas pirmiausiai turėjo išspręsti jo prašymus. Kaip jau minėta, jis iš esmės prašė to paties, ką ir ketina atlikti prokurorė. Bylą grąžinus prokurorui iš nukentėjusiojo nebus atimta galimybė ir toliau reikšti prašymus ir aktyviai dalyvauti procese.

Įvertinus tai kas išdėstyta skundžiamas teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui jo prašymu yra pagrįstas ir teisėtas, o atsižvelgus į numatomų papildomų tyrimo veiksmų apimtį ikiteisminiam tyrimui šioje byloje papildyti apylinkės teismo nustatytas 3 mėnesių terminas nėra per ilgas, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. skundą ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-08-19 nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius