Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1284-253/2013

Teisėjas Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-04376-2013-7)

2013 m. liepos 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Judrė“ dėl visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys M. B., M. B., A. B., M. B., J. B., A. D., A. K., R. M., E. M., T. M., D. M., R. N., L. R., P. S., D. Š., A. Š., E. V., D. V., K. V., L. S., V. Z., V. Č., G. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-05-13 nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems nutartyje, pašalinti. Ieškovė buvo įpareigota suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad jis neprieštarautų ieškinio pagrindui, tiksliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokiais konkrečiais klausimais 2013-04-11 susirinkimo darbotvarkė neatitiko pirminės darbotvarkės, ar nauji svarstyti klausimai savo esme ir turiniu priešingi pirminei darbotvarkei, aiškiai ir konkrečiais nurodyti, kokiems teisės aktams ar vidaus taisyklėms prieštarauja kiekvienas iš prašomų panaikinti nutarimų, kokias ir kaip konkrečiai kiekvienas ginčijamas nutarimas pažeidžia ieškovės subjektines teises, kokiu pagrindu ieškovė reikalauja nutarimą dėl klubo narių šalinimo panaikinti ne tik savo atžvilgiu, tačiau visų kitų jame minimų klubo narių atžvilgiu, jei pastarieji ieškinio dėl tokio nutarimo panaikinimo nereiškia, ir kaip tai pažeidžia ieškovės subjektines teises, ieškovė taip pat įpareigota pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio aplinkybes dėl kiekvieno ginčijamo nutarimo neteisėtumo. Ieškovei buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

2013-05-22 teisme teismo nustatytu terminu gautas ieškovės patikslintas ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškinio dalykas neatitinka ieškinio pagrindo, nenurodyti kiti nutartimi reikalauti duomenys, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes dėl kiekvieno ginčijamo nutarimo neteisėtumo, šių ieškinio netikslumų šalinimas negali būti atliktas parengiamojo proceso metu, kadangi tai galėtų keisti ieškinio pagrindą ir ribas ir tai būtų staigmena atsakovams.

Su tokiais teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatymo neapibrėžiama, kokios kliūtys yra esminės, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į ieškinyje dėstomas aplinkybes. Formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ir ieškinį atsisakant priimti dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepriimtina analizuotoje teismų praktikoje pastebėta tendencija civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 str.). Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taip pat teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).

Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Judrė“ 2013-04-11 įvykusio narių susirinkimo nutarimus: dėl audito išvados patvirtinimo, dėl skundo policijai dėl veiklos nutarimo patvirtinimo, dėl klubo pirmininko ataskaitos nepatvirtinimo, dėl nutarimo dėl revizijos komisijos ataskaitos, nutarimo nepriėmimo dėl klubo narių vėlavimo sumokėti nario mokestį, nutarimą dėl vidaus taisyklių nepatvirtinimo, nutarimą einamaisiais klausimais dalyje dėl naujo visuotinio narių susirinkimo sušaukimo, visus nutarimus dėl klubo narių šalinimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė pakankamai įrodymų, reikalingų pagrįsti ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų šalinimas negali būti taikomas ieškinio priėmimo stadijoje, o turi būti sprendžiamas bylos pasirengimo stadijoje, t.y. parengiamojo posėdžio metu, kada yra siekiama išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 230 str. 1 d.).

Esant šioms aplinkybėms, minėtam teisiniam reglamentavimui bei kasacinio teismo formuojamai praktikai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį formaliais pagrindais, nepagrįstai nurodė, kad ieškinio netikslumų šalinimas negali būti atliktas parengiamojo proceso metu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, ieškinio ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.