Utenos apylinkės teismo nuosprendis

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: 2016 m. kovo 6 d. apie 15 val. namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,41 prom. girtumas), tarpusavio konflikto metu, du kartus koja spyrė dukrai J. A. į kairįjį šoną, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą,

Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Po to laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio mėn. vidurio, tiksliai nenustatytos datos iki 2016 m. balandžio 27 d. telefoninių pokalbių metu bei siųsdamas žinutes savo mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) žmonai D. A., naudodamas psichinę prievartą jos atžvilgiu, grasino su ja fiziškai susidoroti, papjauti. Tokiais veiksmais, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją D. A., turint jai pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tuo V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d.

Kaltu V. A. prisipažino visiškai ir parodė, kad santuokoje su D. A. turi penkis vaikus, iš kurių vyriausia yra dukra J.. Jo santuoka yra nutraukta 2016 m. rugsėjo mėnesį, jam uždrausta bendrauti su buvusia sutuoktine ir jis gyvena atskirai nuo šeimos, pas uošvę, girtauja mažai, yra susitaręs dėl įsidarbinimo artimiausiu laiku individualioje (duomenys neskelbtini) įmonėje. Tuomet, 2016 m. kovo mėnesį būdamas neblaivus sukonfliktavo su dukra J. ir jai spyrė vieną ar du kartus. Dėl tokio elgesio gailėjosi, dukters atsiprašė ir ji jam atleido. O žmonai siųsdamas žinutes norėjęs ją pagąsdinti ir tokiu būdu bandęs išsaugoti irstančią šeimą. Suprantąs, kad tai buvo psichologinis smurtas ir jam gėda dėl savo elgesio.

Ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamesnius parodymus ir pripažino, kad 2016 m. kovo 6 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. grįžo į namus, namuose buvo duktė J. ir sūnus R.. Koridoriuje tarp jo ir dukters J. kilo konfliktas ir jis dukrai spyrė koja. Tuomet sūnus R. norėjo užstoti seserį, dėl to ir jam sudavė delnu į veidą. Anksčiau smurto jų atžvilgiu nėra naudojęs (b.l. 42-43).

2016 m. balandžio mėn. viduryje žmona D. liepusi jam susirinkti daiktus, nes nutarė skirtis. Jis galvojęs, kad žmona susirado kitą vyrą, ėmė dar labiau vartoti alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus vaikščiodavo apie namus, kur gyveno D. ir stebėdavo ją, rašydavo žinutes ir skambindavo jai, baugindamas, kad jai nebus gyvenimo, kad saugotųsi, kad ją papjaus. Tačiau taip norėjęs tik pagąsdinti ją, žmoną gąsdino iki 2016-04-27. Atsimena, kad tą dieną nuėjo prie D. namų, buvo stipriai neblaivus ir viską pamena miglotai, pradėjo trankyti buto duris, prašė įsileisti. Lauke prie ūkinių pastatų iš nevilties, kad žmona nori su juo skirtis, persipjovė kairę ranką su statybiniu peiliuku. Tada prašė žmonos iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Nei žmonai, nei vaikams nebūtų nieko blogo daręs, tiesiog iš nevilties dėl skyrybų norėjęs ją pagąsdinti (b.l. 165-166)

Nukentėjusioji J. A. ikiteisminio ityrimo metu parodė, kad 2016-03-06 apie 15 val., namuose neblaivus tėvas reikalavo duoti automobilio raktelius, ji nedavė ir dėl to kilo konfliktas vyko buto koridoriuje. Netrukus į namus grįžo brolis R. A., kuris matė jų konfliktą. Tuomet tėvas, matant R., jai koja spyrė du kartus į kairįjį šoną, ji pajuto skausmą, liepė tėvui liautis. Bandydamas ją apginti, priėjo brolis R. ir tėvas jam vieną kartą ranka sudavė į kairiąją veido pusę. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tėvas vėliau dėl tokio savo elgesio jos atsiprašė. Tai buvo pirmas kartas, kai jos atžvilgiu tėvas naudojo fizinį smurtą, jam dėl to pretenzijų neturi.

2016 m. balandžio mėn. mama D. A. jai papasakojo, kad tėvas telefonu siuntinėja žinutes ir grasina susidorojimu. Tomis žinutėmis mamai buvo grasinama, grasinimai tęsėsi iki balandžio pabaigos, kuomet atėjęs prie namų durų, tėvas persipjovė ranką. Mama labai bijojo, kad jis gali ką nors padaryti, nes tuo metu tėvas nuolat girtavo. Grasinimai buvo nukreipti mamos atžvilgiu, nes ji neapsikentusi nuolatinio tėvo girtavimo jam pasakė, kad skiriasi ir paprašė išeiti iš namų (b.l. 11-14, 82-83).

Nukentėjusioji D. A. ikiteisminio ityrimo metu irgi parodė, kad jos vyras tuo metu nuolat girtavo ir namuose kildavo žodiniai konfliktai. 2016 m. kovo mėn. V. A. buvo įspyręs dukrai J. A. į šoną, bet ji tėvui atleido, su juo susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. 2016-04-27 po vidurnakčio V. A. iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) parašė jai, žmonai, žinutę su tekstu „Išsijunk (necenzūrinis žodis) televizorių“. Kadangi tuo metu ji žiūrėjo televizorių, suprato, kad vyras vaikšto aplink namus ir jai dėl to buvo neramu. Ji išjungė televizorių ir girdėjo kažką aplink namus vaikštant, į savo kambarį pasikvietė dukras R. ir I. A.. Ji nemiegojo bijodama, kad vyras gali joms kažką padaryti, kadangi nuo tada, kai ji pasakė vyrui, kad skiriasisu juo, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. vidurio jis jai pradėjo skambinėti ir rašyti iš savo mobilaus ryšio telefono žinutes, grasindamas ją papjauti ir pan. Tiek ji, tiek vaikai buvo įbauginti, mano, kad vyro grasinimai buvo realūs, kadangi jis nuolat su savimi nešiojosi peilį. Dukra I. jai sakė, kad tėvas rodė peilį, jis yra neprognozuojamo, ūmaus būdo. 2016-04-27, apie 3 val. jis ėmė daužyti namų duris, prašydamas įleisti, o kiek vėliau prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Durų ji neatidarė, paskambino policijos pareigūnams ir tik jiems atvažiavus, atidarė duris ir pamatė koridoriuje gulintį V. A., kuris buvo kruvinas. Policininkų akivaizdoje jis jai negrasino, tačiau iškeikė necenzūriniais žodžiais. Bet grasinimai papjauti iki tol tęsėsi apie porą savaičių. Greitoji med. pagalba jį tuomet išvežė į ligoninę, o koridoriuje rado jo mobilaus ryšio telefoną, kurį paėmė. Tiek ji, tiek vaikai buvo įbauginti, žinant, kad jis su savimi nuolat nešiojosi peilį. Vaikai bijojo būti namuose net dienos metu. 2016-04-22 jis per lubose esančią skylę pateko į butą, pasiėmė maisto ir išplūdęs vaikus necenzūriniais žodžiais, išėjo (b.l. 72- 76, 78-79).

Nukentėjusioji I. A. minėtas aplinkybes irgi patvirtino (b.l. 95-97).

Liudytojas R. A. parodė, kad 2016 m. kovo 6 d. neblaivus tėvas seseriai J. du kartus koja spyrė į kairįjį šoną. Jis norėjęs seserį užstoti ir tuomet tėvas ir jam ranka pliaukštelėjo į veidą, bet tai jam fizinio skausmo nesukėlė, jis nenukentėjo, žala nebuvo padaryta, todėl jokių pretenzijų savo tėvui neturėjo (b.l. 17-18).

2016 m. kovo 6 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridorius, kuriame kaltinamasis smurtavo (b.l. 8-9).

Blaivumo testas Nr. 2113 patvirtina, kad 2016-03-06, 16.20 val. V. A. buvo nustatytas 1,41 prom. girtumas (b.l. 33).

Apžiūros protokolu užfiksuotas kaltinamojo siųstų D. A. grąsinamojo pobūdžio žinučių turinys (b.l.102-113).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad V. A. dukters atžvilgiu padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama pagal LR BK 140 str. 2 d. ir yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. O sutuoktinės D. A. terorizavimas telefono žinutėmis, jos sistemingas bauginimas ir grasinimas jai fiziniu susidorojimu vertinama kaip psichinė prievarta, dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai gali būti realūs. Šioje dalyje kaltinamojo nusikalstama veika atitinka LR BK 145 str. 2 d. ir yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų kategorijos.

Motyvuojamoji dalis

V. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo nusikalstamo elgesio (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad vieną nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. A. baustas administracine tvarka (b.l. 141-145), neteistas, turi psichinės sveikatos sutrikimą, linkęs piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau pasižymintis darbštumu ir ketinantis artimiausiu metu vėl įsidarbinti-nurodė konkrečią įmonę (b.l. 139, 149).

Todėl teismas skiria bausmes už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų sankcijos ribose ir remdamasis LR BK 63 str. 4 d. jas subendrina dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės. Jas sudėdamas teismas vadovaujasi LR BK 65 str. 1 d. 1a p. nustatyta taisykle: viena laisvės atėmimo diena prilyginama vienai arešto parai (1:1).

Kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskyrus subendrintą bausmę, remiantis LR BK 64¹ str. ji sumažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir kaltinamojo asmenybę sprendžia, jog bausmės tikslai visgi gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, bet LR BK 75str. pagrindu atidėjus jam galutinės bausmės vykdymą bei paskyrus įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

V. A. keturias paras išbuvo laikinajame sulaikyme (b.l. 34-35, 151-153), todėl tai įskaitytina į bausmę (LR BPK 140 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-303 str., teismas

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 60 parų arešto.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 2 d. ir skirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Remiantis LR BK 63 str. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Pritaikius LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę jam sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimo bausmę dešimčiai mėnesių.

Pritaikius LR BK 75 str. šios bausmės vykdymą jam atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), nesilankyti nukentėjusiųjų A. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti su D. A., per keturis mėnesius pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti į keturias paras, išbūtas laikiname sulaikyme.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti jam palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinį įrodymą-peilį, saugomą Utenos AVPK Molėtų r. PK sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.