- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 1-2791-716/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00053-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- R. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
susipažinęs su Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyrusi, dirbanti VŠĮ „V. V. m.“, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme,t. y. ji 2012 m. birželio 4 d. apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilnius, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-5-495/2013 dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo Darbo partijoje bei kitų nusikaltimų, teismo posėdyje prisiekusi sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį davė melagingus parodymus apie tai, kad ji neatsimena ar, dirbdama Darbo partijos frakcijos referente, gaudavo papildomas išmokas iš Darbo partijos, bet melagingai parodė, jog atlyginimas jai buvo mokamas tik į banko sąskaitą, taip pat davė melagingus parodymus apie tai, kad:
- pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 16, kuriame buvo nurodyta, kad jai (R. S.) buvo išmokėtas 616 litų darbo užmokestis už gruodžio mėnesį bei nurodyta, jog oficialiai išmokėta 884 litai,
- pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 62, kuriame buvo nurodyta, kad jai (R. S.) buvo išmokėta 200 litų kalėdinė premija,
- pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 63, kuriame buvo nurodyta, kad jai (R. S.) buvo išmokėtas 765 litų darbo užmokestis už sausio mėnesį,
- pagal jai teismo posėdžio metu pateiktą susipažinti 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderį Nr. 132, kuriame buvo nurodyta, kad jai (R. S.) buvo išmokėtas 615 litų darbo užmokestis už vasario mėnesį,
ji neatsimena gavusi šiuose orderiuose nurodytas pinigines sumas, skirtas jai kaip neoficialus darbo užmokestis, ir neatsimena, ar pasirašė šiuose orderiuose,
be to davė melagingus parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus melagingus parodymus, kad jokių papildomų priedų prie savo darbo užmokesčio ji negaudavo, bei kad ji nėra gavusi kasos išlaidų orderiuose Nr. 16, 62, 63, 132 nurodytų pinigų.
Tyrimo metu apklausta R. S. nurodė prisipažįstanti, kad apklausiama liudytoja Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl Darbo partijos melagingai sakė, kad neatsimena, ar dirbdama Darbo partijos frakcijos referente gaudavo papildomas, nes iš tiesų ji papildomas išmokas yra keletą kartų gavusi ir kai buvo apklausiama Vilniaus apygardos teisme tai atsiminė, bet to nepasakė, sakydama, kad to neatsimena. Ji buvo priimta dirbti pas Seimo narę L. G. pusę etato, tačiau su L. G. taip pat sutarė, kad jeigu bus papildomo darbo tai už jį bus papildomai primokama. Papildomi darbai jau buvo susiję ne su jos tiesioginiu darbu Seime kaip referentės darbais, bet kitais darbais, kurie buvo atliekami jau Darbo partijai. Tai pavyzdžiui reikėdavo parašyti straipsnius į Darbo partijos laikraštį „Laikas“. Ar tie papildomi priedai bus legalūs ar nelegalūs ji su L. G. nekalbėjo, to klausti jai net mintis nekilo. Kai atlikdavo papildomus darbus, ji nueidavo į Darbo partijos centrinę būstinę, ten sekretorės ar kokie kiti darbuotojai jai paduodavo priklausančius priedus. Ar tarp tų darbuotojų, kurie jai paduodavo pinigus, buvo ir N. S. negali pasakyti, nes ji iš tiesų jos nepažinojo, su ja jos niekas nesupažindino. Todėl apklausiama liudytoja Vilniaus apygardos teisme šios aplinkybės ji nemelavo, nes jos iš tiesų nepažinojo. Be to būdavo atvejų, kad kas nors kitas pinigus paimdavo iš Darbo partijos centrinės būstinės ir jai atnešdavo į Seimą. Kai gaudavo minėtus pinigus (priedus) ji pasirašydavo kasos išlaidų orderius kaip pinigų gavėja, bet tai nebūtinai būdavo tuo pačiu metu, kai gaudavo pinigus. Orderius ji pasirašydavo vėliau tais atvejais, kai ne ji pati paimdavo pinigus būstinėje, o juos kas nors kitas jai atnešdavo, tuomet orderį pasirašydavo vėliau, kai užeidavo į būstinę. Pagal pranešime apie įtarimą nurodytus kasos išlaidų orderius Nr. 16, 62, 63, 132 pinigus gavo kaip šiandien apklausos metu minėtus priedus už papildomus darbus Darbo partijoje ir šiuose orderiuose pasirašė kaip pinigų gavėja, todėl apklausiama Vilniaus apygardos teisme sakė netiesą, kad neatsimena, ar gavo juose nurodytas sumas ir ar juose pasirašė, nes iš tiesų tai atsiminė, bet to teisiamajame posėdyje nepasakė. Taip pat ji teisiamojo posėdžio metu melagingai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu jos, kaip liudytojos, duotus parodymus, kad ji nebuvo gavusi jokių papildomų priedų prie savo darbo užmokesčio bei kad ji nebuvo gavusi paminėtuose orderiuose nurodytų pinigų. Be to, Vilniaus apygardos teisme melagingai nurodė, kad jai atlyginimas buvo mokamas tik jį pervedant į banko sąskaitą, nes iš tiesų šios apklausos minėti priedai jai buvo išmokami grynais pinigais. Įtariamoji nurodė, kad tikrai nuoširdžiai gailisi, kad padarė šį nusikaltimą. Ji ryžosi duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes bijojo, kad pati gali būti apkaltinta kokiais nors neteisėtais dalykais, susijusiais su tais pinigais. Vėliau, kai buvo apklausiama liudytoja Vilniaus apygardos teisme, jai buvo dar baisiau prisipažinti, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, todėl ir toliau laikėsi tos pačios pozicijos (t. 2, b. l. 93- 94)
Iš Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarties matyti, kad Vilniaus apygardos teismas nutarė pranešti Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui apie asmenis, galimai padariusius nusikalstamas veikas, tame tarpe apie R. S., galimai padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje. Remiantis šia nutartimi 2013 m. liepos 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00061-13, iš kurio 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00053-17 įtariamosios R. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 7 - 14)
Iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio matyti nustatytos aplinkybės, kad V. U., V. V., V. G., laikotarpiu nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2006 m. gegužės 17 dienos, M. L., laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2006 m. gegužės 17 dienos, veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 391 straipsnio 1 dalies pagrindu apgaulingai tvarkė juridinio asmens Darbo partijos teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti Darbo partijos 2004, 2005 ir 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl tokių šių asmenų veiksmų buvo apgaulingai tvarkoma Darbo partijos buhalterinė apskaita - vedama dviguba buhalterija, tvarkoma atskira neoficialių piniginių lėšų apskaita. Tai yra Darbo partija ne visas ūkines finansines veiklos operacijas, susijusias su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 2004 - 2006 metais įrašė į oficialią buhalterinę apskaitą. Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje buvo parodytos ne visos 2004, 2005 ir 2006 metų ataskaitinių laikotarpių ūkinės finansinės operacijos. Nuosprendyje išdėstyti liudytojos R. S.teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Nurodyta, kad liudytoja R. S.parodė, kad kad ji nuo 2005 iki 2007 metų dirbo Seime Darbo partijos frakcijoje referente. Jai 1500 litų darbo užmokestis buvo mokamas Seime. Neatsimena, ar gaudavo papildomas išmokas iš Darbo partijos. Teisme perskaityti liudytojos R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2005 m. gegužės mėnesį pradėjo dirbti Seimo Darbo partijos frakcijos referente, puse etato. Jokių papildomų priedų prie darbo užmokesčio nėra gavusi. Pateikus liudytojai Darbo partijos neoficialios buhalterinės apskaitos dokumentus – kasos išlaidų orderius, kuriuose yra jos, kaip gavėjos, parašai, R. S. parodė, kad orderiuose nurodytų pinigų sumų nėra gavusi, ar tai ji pasirašė, neprisimenanti, orderiuose esantys gavėjų parašai, atrodo yra jos ar panašūs į jos. Kokiomis aplinkybėmis liudytoja galėjo pasirašyti pateiktus kasos išlaidų orderius, R. S. nurodė, kad to negali įsivaizduoti. Teisme liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu nei papildomai paaiškino, kad ji Seime dirbo pusę etato, o atlyginimas už visą etatą buvo maždaug 1500 Lt. Ji nurodė, kad 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 132 esantis parašas panašus į jos, tačiau kategoriškai to tvirtinti negali. Ji neprisimena, ar gaudavo atsiskaitymo lapelius ir neprisimena, kad būtų gavusi orderyje nurodytą nurodytą 615 Lt sumą, taip pat neprisimena pasirašinėjusi šį dokumentą. 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 63 esantis parašas yra panašus į jos. Ji neatsimena, ar yra gavusi orderyje nurodytą 765 Lt sumą. 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 62 esantis parašas yra panašus į jos, bet to kategoriškai patvirtinti negali. Ji neatsimena, kad būtų gavusi orderyje nurodytą 200 Lt dydžio kalėdinę premiją, neprisimena pasirašinėjusi šį dokumentą. 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 16 esantis parašas yra panašus į jos, bet to kategoriškai patvirtinti negali, nes neatsimena, kad būtų pasirašinėjusi tokius dokumentus, tai pat neatsimena, kad būtų gavusi orderyje nurodytą 616 Lt sumą. Liudytojai nežinoma, kas 2004 - 2006 metais buvo Darbo partijos iždininke. N. S. ji nepažįsta ir visiškai neatsimena, kad būtų gavusi iš šios moters kokius nors pinigus. V. V. ji pažinojo. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad byloje pateikti dokumentai liudija, kad Darbo partijoje, laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., darbuotojai buvo priimami dirbti darbo sutarčių pagrindu, kuriose buvo sulygtas minimalus darbo užmokestis, tuo tarpu N. S. viso tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ji nuo 2004 metų pavasario mokėjo neoficialų darbo užmokestį tiek Darbo partijos centrinės būstinės darbuotojams, tiek Seimo narių padėjėjams. Tai darydavo V. V. nurodymu, kuri ir nurodydavo, kokią konkrečią sumą reikia papildomai prie oficialaus atlyginimo išmokėti. Šiuos mokėjimus ji fiksuodavo kasos išlaidų orderiuose, vėliau tai buvo atvaizduojama kasos knygoje. Ji nustatytą dieną atlyginimus mokėdavo Darbo partijos centrinėje būstinėje, dažniausiai V. V. kabinete, o jeigu, kuris iš asmenų tą dieną neatvykdavo, tai pinigus jiems išmokėdavo savo nuolatinėje darbo vietoje UAB „K.“, esančioje Vilniuje, Aguonų gatvėje. Tokia tvarka mokėjo darbo užmokestį ir šioje byloje kaltinamiesiems M. L., V. G., V. V.. Tokį darbo užmokesčio išmokėjimą matydavo partijos iždininkė M. L.. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad šiuos liudytojos N. S. parodymus visiškai patvirtino byloje ištirti įrodymai, kuriuos išvardijo ir aptarė nuosprendyje (kratų metu paimtuose kompiuteriuose buvusi informacija, elektroninio susirašinėjimo laiškai, telefoniniai pokalbiai, rašytiniai įrodymai, kaltinamosios M. L. parodymai, kitų liudytojų parodymai, specialistų išvados). Teismas nuosprendyje nurodė, kad liudytojai V. J. – B., A. A. – K., D. P. – D., M. N., A. J., I. R., A. B., V. R., J. K., V. D., V. D., B. Z. (parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, perskaityti teisme, liudytojui mirus, pripažino gavę orderiuose nurodytas pinigų sumas ir tai patvirtinę savo parašu. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad byloje atlikus rašysenos ir parašų tyrimus žaliame segtuve rastuose kasos išlaidų orderiuose, specialistų išvadomis nustatyta, pinigų gavėjais yra pasirašę visa eilė kitų liudytojų, kas taip pat patvirtina neoficialių piniginių lėšų mokėjimą Darbo partijoje liudytojos N. S. apklausose nurodytomis aplinkybėmis. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad byloje atlikus rašysenos ir parašų tyrimus žaliame segtuve rastuose kasos išlaidų orderiuose, Specialistų išvadomis nustatyta, pinigų gavėjais yra pasirašę visa eilė kitų liudytojų, kas taip pat patvirtina neoficialių piniginių lėšų mokėjimą Darbo partijoje liudytojos N. S. apklausose nurodytomis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose pasirašė:
1. S. D. – 2007 m. sausio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-3394-(06);
2. V. T. – 2007 m. sausio 26 d. specialisto išvada Nr. 11-3432-(06);
3. T. K. – 2006 m. gruodžio 15 d. specialisto išvada Nr. 11-3395-(06);
4. K. L. – 2007 m. sausio 30 d. specialisto išvada Nr. 11-3389 (06);
5. L. U. – 2007 m. sausio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3387 (06);
6. I. Č. – 2007 m. sausio 31 d. specialisto išvada Nr. 11-3391-(06);
7. J. P. – 2006 m. gruodžio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-3392 (06);
8. J. G. – 2006 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr. 11-3433 (06);
9. L. J. -2006 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada Nr. 11-3393 (06);
10. Z. P. – 2006 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-3388 (06);
11. R. S. (2007 m. sausio 2 d. specialisto išvada Nr. 11-3386 (06).
Teisme buvo apklausti liudytojais S. D., V. T., T. K., K. L., L. U. – K., I. Č. – Š., J. P. – K., L. J., Z. P., R. S., R. K. – O., kurie neigė specialistų išvadose nustatytas aplinkybes. Liudytojai V. T., I. Č., Ž. Š. (kuris ikiteisminio tyrimo metu pripažino pasirašęs ant nurodytų kasos išlaidų orderių) teisme neigė savo parašus ant Darbo partijos neoficialių kasos išlaidų orderių, kiti – (be anksčiau nuosprendyje nurodytų J. S., G. V.), taip pat I. Č. – Š., L. J., Z. P., R. S., R. K. – O., J. P. – K., L. V. – G. (jos parašai nerasti) neigė gavę nurodytas pinigų sumas arba aiškino jokių aplinkybių neprisimenantys, kaip ir liudytojais apklausti S. D., K. L. – T., T. K.. Teismo vertinimu, nei vieno iš šių asmenų parodymai neatitinka faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, priešingai juos paneigia jau aukščiau ištirti įrodymai, todėl jie vertintini BK 235 straipsnio 1 dalies prasme. Pažymėtina, kad visus šiuos liudytojus vienija bendra aplinkybė, kad jie dirbo Darbo partijoje arba buvo kitaip tampriai su ja susiję, todėl teismas daro išvadą, kad jie, duodami tikrovės neatitinkančius parodymus, siekia padėti išvengti atsakomybės kaltinamiesiems šioje byloje. Įsiteisėjusiajame nuosprendyje yra pasakyta, kad apibendrinant įrodymų, susijusių su Darbo partijoje neoficialaus darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimu, vertinimą, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Darbo partija nagrinėjamu laikotarpiu realiai darbuotojams ir kitiems su partija susijusiems asmenims mokėjo darbo užmokestį ne tokį, koks buvo numatytas darbo sutartyse, o ženkliai didesnį. Tokiu būdu buvo pateikiami valstybės įgaliotoms institucijoms žinomai neteisingi duomenys apie darbo užmokestį, tuo pačiu išvengiama teisės aktais reikalaujamų mokėti mokesčių ir įmokų valstybei. Tai yra konstatuota ir Specialisto išvadoje, atlikus partijos ūkinės - finansinės veiklos tyrimą – „2005 metais Darbo partijoje iš kasoje neapskaitytų pinigų išmokėta darbo užmokesčio ir premijų suma sudaro 458 598 Lt, o per laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gegužės 3 d. Darbo partijoje iš kasoje neapskaitytų pinigų išmokėta 211 395 Lt darbo užmokesčio ir premijų, kurie nebuvo apskaityti Darbo partijos oficialioje buhalterinėje apskaitoje, taip pat nuo kurių nebuvo sumokėti atitinkami mokesčiai ir įmokos valstybei (t.1, b. l. 70 - 101).
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis, kurį paskelbus įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2013-07-12 nuosprendis (su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodytais pakeitimais) (t. 1, b. l. 102 - 107).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, kurią priėmus buvo baigtas baudžiamasis procesas byloje dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje ir kitų su tuo susijusių nusikaltimų (t. 1, b. l. 108 - 113).
Iš liudytojos R. S.2006 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolo matyti R. S. nurodytos aplinkybės (t. 2, b. l. 1 - 3).
Iš tyrimo metu Nr. 01-2-00078-07 (kuris buvo pradėtas dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu tiriant apgaulingos apskaitos tvarkymą Darbo partijoje, vėliau sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-2-00061-13, iš kurio atskirtas šis ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00053-17, b.b. 1 t. 52-67 l.) paimti dokumentai - kasos išlaidų orderiai (originalai):
1) 2006 m. sausio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 16, kuriame buvo nurodyta, kad R. S.buvo išmokėtas 616 litų darbo užmokestis už gruodžio mėn. (su prierašu „oficialiai gauta 884“) (t. 2, b. l. 17);
2) R. S., kaip valstybės tarnautojos, atsiskaitymo lapelis už 2006 m. sausio mėn. (t. 2, b. l. 18);
3) 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 62, kuriame buvo nurodyta, kad R. S.buvo išmokėta 200 litų, skirtų jai kaip kalėdinė premija (t. 2, b. l. 19);
4) 2006 m. vasario 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 63, kuriame buvo nurodyta, kad R. S.buvo išmokėtas 765 litų darbo užmokestis už sausio mėn. (t. 2, b. l. 20);
5) R. S., kaip valstybės tarnautojos, atsiskaitymo lapelis už 2006 m. vasario mėn. (t. 2, b. l. 21);
6) 2006 m. kovo 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 132, kuriame buvo nurodyta, kad R. S. buvo išmokėtas 615 litų darbo užmokestis už vasario mėn. (t. 2, b. l. 22).
Iš 2007 m. sausio 2 d. specialisto išvados Nr. 11-3386 (06) matyti, kad aukščiau išvadintuose kasos išlaidų orderiuose skiltyse „Gavėjo parašas“ pasirašė R. S.(t. 2 b. l. 15 - 16).Iš Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje pateiktų dokumentų (patvirtintos dokumentų kopijos) (t. 2, b. l. 23 - 60), matyti, kad pateikta:
R. S.liudytojo priesaika, kuria ji prisiekė teisme sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti, tuo pačiu ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už šios priesaikos sulaužymą (t. 2, b. l. 47);2012 m. birželio 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo išrašas, kuriame išdėstyti R. S.duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu. Šių parodymų esmė buvo išdėstyta ir prieš tai minėtame Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendyje (t. 2, b. l. 48 - 51);2006 m. gegužės 17 d. nutarimas daryti kratą ir kratos protokolas, 2006 m. birželio 20 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolas. Šių procesinių veiksmų metu buvo rasti, paimti ir apžiūrėti Darbo partijos neoficialias pajamas ir išlaidas patvirtinantys dokumentai, tame tarpe ir kasos išlaidų orderiai, patvirtinantys neapskaitytų lėšų išmokėjimą liudytojai R. S.(t. 2,b. l. 28 - 46, 57 - 60).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad R. S. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja Vilniaus apygardos teisme be to davė melagingus parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus melagingus parodymus. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos pripažintas aplinkybes patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamosios bylos dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje pateikti dokumentai, liudytojo priesaika ir teismo posėdžio protokolas. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta R. S. kalta, o R. S. veiksmus teisingai kvalifikuotus pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajai už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad R. S. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji R. S. neprieštarauja, prašo baudą sumažinti ir leisti mokėti dalimis per keturis mėnesius (t. 2, b. l. 118).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajai paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tiriant kaltinamosios R. S. asmenybę nustatyta, kad ji bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 113 - 114), anksčiau neteista, dirba, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. prokuroro prašomo dydžio baudą, jos mokėjimą išdėstant per protingą 4 mėnesių laikotarpį.
R. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 96 - 98) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (kompaktinis diskas), teismas sprendžia vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu
nusprendė:
R. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 27 MGL (1016,82 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. S. galutinę 18 MGL (677 eurų ir 88 eurocentų) dydžio baudą.
Baudą skirti sumokėti per 4 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus R. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.
Kaltinamoji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.