Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-04-02 · Administracinė byla Nr. I-175-386/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-02
Bylos Nr.
I-175-386/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė (pran.), Alona Romanovienė
Trečiasis asmuo
notarei Genei Pietarienei
Pareiškėjas
K. M., E. R. V., S. A. A.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-175-386/2009Procesinio sprendimo kategorijos 55.2; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui notarei Genei Pietarienei, 2009-04-02 viešame teismo posėdyje naginėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų K. M. , E. R. V. , S. A. A. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui notarei Genei Pietarienei dėl administravimo subjekto neveikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai K. M. , E. R. V., S. A. A. skundu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kaip administravimo subjektų, neveikimą pareiškėjų K. M. , E. R. V. , S. A. A. atžvilgiu neteisėtu ir nepagrįstu ir įpareigoti šias institucijas kuo skubiau priimti sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės įgijimo pareiškėjams - įpėdiniams E. R. V. , S. A. A. , K. M. į P. M. po mirties paliktą 2,0000 ha asmeninio ūkio žemės Klaipėdos r., Vėžaičių sen., Jokulių k., paveldėjimo teisės realizavimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Pareiškėjai savo skundą grindžia tuo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija negali riboti paveldėjimo teisės realizavimo į turtą, nurodytą paveldėjimo teisės liudijime.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2008-01-22 paveldėjimo teisės liudijime, išduotame P. M. įpėdiniams nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro turtinė teisė atsiradusi iš 1994 m. sausio 20 d. Vėžaičių apylinkės tarybos sprendimo Nr. 1 ir 1994 m. birželio 23 d. patikslinto sprendimo Nr. 38, bei turtinė teisė - teisė pirkti žemę iš valstybės pagal aukščiau nurodytus sprendimus. Juridiniu paveldėjimo teisės liudijimo parengimo pagrindu nurodyta Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. R5-2343-(2.6). Pažymėtina, kad minėtoje Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje konstatuotas tik faktas, jog P. M. Klaipėdos rajono Vėžaičių 1994 m. sausio 20 d. tarybos sprendimu Nr. 1 ir 1994 m. birželio 23 d. patikslintu sprendimu Nr. 38 buvo skirta 2,00 ha asmeninio ūkio žemės ir kad žemės sklypai buvo suprojektuoti Vėžaičių kadastro vietovės Jokulių kaime bei už juos nebuvo sumokėta. Atsakovės teigimu, pažymoje buvo nurodytas tik mirusiosios turtas – Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius, kaip ir kiti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos struktūriniai padaliniai, nesprendžia paveldėjimo klausimų ir neturi informacijos kas bus mirusiojo įpėdiniai, turėsiantys teisę pirkti asmeninio ūkio žemę. Paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas yra priskirtas notarų kompetencijai. Atsakovė mano, kad atlikdamas šį notarinį veiksmą notaras privalėjo patikrinti, ar įpėdiniai atitinka sąlygas priimti mirusiojo palikimą. Šiuo konkrečiu atveju, Klaipėdos rajono I-asis notaro biuras prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo patikrinti, ar mirusiosios įpėdiniai buvo jos šeimos nariai ir vedė bendrą ūkį pagal palikimo atsiradimo metu galiojusius teisės aktus (Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d., 1964 m. CK 329 str.). Atsakovės nuomone tokių įrodymų nėra, ir nenustačius šių faktų asmeninio ūkio žemė negalėjo būti paveldėjimo teisės objektu.

Pareiškėjų motina P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 35).

2007-11-20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjų K. M. , E. R. V. , S. A. A. pareiškimas suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkintas (b.l. 37).

Iš 2008-01-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas sudaro tik turtinė teisė, atsiradusi iš 1994 m. sausio 20 d. Vėžaičių apylinkės tarybos sprendimo Nr. 1 ir 1994 m. birželio 23 d. patikslinto sprendimo Nr. 38, bei turtinė teisė - teisė pirkti žemę iš valstybės pagal aukščiau nurodytus sprendimus. Juridiniu paveldėjimo teisės liudijimo parengimo pagrindu nurodyta Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. R5-2343-(2.6). 2007-11-20 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymoje notarų biurui nurodyta, kad <...Žemės sklypai suprojektuoti Vėžaičių kadastro vietovės Jokulių kaime. Už minėtą žemę nėra sumokėta.> (b.l.33). 2007-11-20 žemėtvarkininkės Vėžaičių seniūnijai spausdintame rašte (b.l. 34) ranka darytas prierašas „Projektinis žemės skl. Nr. (duomenys neskelbtini)“. P. M. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 36), pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l.3). Pareiškėjai nei notarei, nei teismui nepateikė įrodymų, kad jie buvo velionės P. M. šeimos nariai ir vedė bendrą ūkį pagal palikimo atsiradimo metu galiojusius teisės aktus (Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d., 1964 m. CK 329 str.).

Įvertinęs šiuos pareiškėjų ir atsakovės argumentus, teismas konstatuoja, kad tarp pareiškėjų ir atsakovės kylantis ginčas yra susijęs ir su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčo esmę sudaro paveldėjimo teisės pagal įstatymą turinio teisėtumas, t.y. ar turtinė teisė pagrįstai pripažinta paveldėjimo teisės objektu. Teisėjų kolegijos nuomone, keliamas ginčas nėra grynai administracinis. Nors pareiškėjai skundžia viešojo administravimo subjektų aktus, tačiau ginčas taip pat yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais. Dėl tokio ginčo pobūdžio kyla abejonių, kuris teismas - administracinis ar bendrosios kompetencijos turėtų jį nagrinėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą šios bylos teismingumo klausimui išspręsti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėAlona RomanovienėEglė Kiaurakytė