- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-299-493-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 64-1-00419-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- A. L., ir V
- Advokatai
- Angelė Fominienė
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-299-493/2009
2009 m. gegužės 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš R. S. priklausančios saugyklos) laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (D. T. priklausančio turto vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008-05-21 iki 2009-01-19.
Iš A. L. priteista R. S. naudai 600 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš A. L. ir V. P. solidariai priteista D. T. naudai 5350 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. P. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t.y., jis laikotarpyje nuo 2008-04-22 16.00 val. iki 2008-04-24 09.30 val., tikslesnis laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, per sandėlio liuko angą įsibrovė į R. S. priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo slapta pagrobė svetimą turtą – R. S. priklausančius 36 maišus su bulvėmis, su kiekviename iš jų esančiais po 38 kg. bulvių, vieno maišo su bulvėmis vertė – 17 litų, kurių bendra vertė 612 litų, bei 150 vnt. tuščių sietinių maišų, vieno maišo vertė 0,5 litų, viso 75 litų, tuo padarydamas R. S. 687 litų turtinę žalą.
Be to, A. L. ir V. P. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją ir saugyklą, o būtent: 2008 m. gegužės 19 d. apie 23.00 val. vagystės tikslu, veikdami bendrai, A. L. ir V. P. kartu su teisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, įsibrovė į vaizdo kameromis saugomą teritoriją – D. T. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur išgręžę kiaurymes, įsibrovė į kuro talpyklą bei keturių traktorių kuro bakus, ir pagrobė D. T. priklausantį turtą – 1000 litrų dyzelinio kuro, kurio 1 litro vertė 2,70 lito, bendra vertė 2700 litų, tuo padarydami D. T. bendrą 2700 litų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (R. S. turto vagystė) panaikinti, taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl vagystės iš R. S. priklausančio sandėlio, rėmėsi jo sugyventinės S. F. teisminio nagrinėjimo metu duotais neaiškiais parodymais, kurie prieštaravo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Teismo metu nukentėjęs R. S. patvirtino, kad kas nebuvęs jo bulvių saugykloje ir nežinodamas patalpų, negalėjo patekti į patalpas. Nuteistasis tvirtina, kad bulvės 2008-05-21 buvo paimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 149 str. 1 d., nefotografuota, bulvės paimtos be liudininkų. Jos buvo nufotografuotos ir atpažintos kaip vogtos tik sekančią dieną.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo A. L. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Nors nuteistasis A. L. neigia įvykdęs R. S. turto vagystę, tačiau jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. kaltę dėl bulvių vagystės iš R. S. sandėlio pagrindžia nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiojo R. S. parodymai, kratos ir daiktų apžiūros protokolai, liudytojos S. F. parodymai.
Nukentėjusysis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus. R. S. apibūdino iš jo pavogtas bulves, nurodė, kad rinktinės „Nora“ veislės bulvės buvo sufasuotos į maišus po 38 kg., bulvės buvo sudėtos į oranžinės spalvos tinklinius maišus su mėlynos spalvos raišteliais, raišteliai buvo užrišti viena kilpa. Šių bulvių jis nepardavinėja, o pristatinėja dideliais kiekiais užsakovams. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad buvo pavogta 150 vnt. tinklinių violetinės spalvos su mėlynais raišteliais maišų, kuriuos jis urmu perka vienoje Klaipėdos įmonėje. Kratos metu A. L. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), priklausančiose S. F. , buvo rasti 138 vnt. naujų sietinių maišų violetinės spalvos, du sietiniai oranžinės spalvos maišai su juose esančiomis po 38 kg. bulvių, 1 oranžinės spalvos sietinis maišas (t. 1, b. l. 162, 163). Krata buvo atlikta laikantis Lietuvos Respublikos BPK 149 str. numatytos tvarkos, jos teisėtumą, laikantis BPK reikalavimų, patvirtino Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja (t. 1, b. l. 160, 161). Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad bulvės buvo paimtos pažeidžiant BPK reikalavimus. Apžiūrėjus kratos metu paimtus daiktus, nustatyta, kad oranžiniuose permatomuose maišuose yra bulvės. Maišas užrištas mėlynos spalvos plastikine juostele, surišimo būdas – viena kilpa. Apžiūrėjus violetinės spalvos maišus, nustatyta, kad 100 vnt. maišų yra surišti nailoniniu siūlu. Likę maišai netvarkingai sudėti į vieną maišą. Iš maišo trijų pusių matomos siūlės, o maišo viršuje surišimui skirta mėlynos spalvos plastikinė juostelė (t. 1, b. l. 174-186). Taigi, kratos metu pas A. L. buvo rastos bulvės ir maišai, kurių požymiai, detalės visiškai sutapo su R. S. apklausų metu nurodytais bulvių ir maišų, kurie buvo pavogti iš jo sandėlio, požymiais. Tai pagrįstai leido teismui daryti išvadą, kad tiek bulves, tiek maišus A. L. pavogė, o ne pirko turguje, kadangi, kaip parodė nukentėjusysis, šių bulvių jis nepardavinėjo. Be to, pas jį buvo rasti beveik visi iš R. S. sandėlio pavogti maišai, kurie taip pat nėra pardavinėjami. Nukentėjusysis parodė, kad juos užsakinėja dideliais kiekiais Klaipėdoje. Be to, A. L. parodymus apie tai, kad bulves ir maišus pirko turguje, paneigia ir liudytojos, A. L. sugyventinės, S. F. parodymai, kadangi ji tvirtino, jog bulves ir maišus pirko ji. Tai leidžia daryti išvadą, kad tiek A. L. , tiek S. F. stengiasi, jog A. L. išvengtų baudžiamosios atsakomybės, todėl A. L. ir S. F. parodymai apie tai, kad bulvės ir maišai buvo pirkti turguje vertintini kritiškai. Byloje esantys įrodymai kaip tik duoda pagrindą išvadai, kad A. L. įvykdė R. S. turto vagystę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. L. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (R. S. turto vagystė).
Atmestinas apelianto prašymas švelninti jam bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas apeliacinę bylą teismas gali švelninti paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad A. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl kuro vagystės yra tai, kad jis prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę dėl kuro vagystės sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe. A. L. padarė du apysunkius tyčinius turtinius nusikaltimus. A. L. anksčiau teistas 10 kartų, tame tarpe ir už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Be to, jis niekur nedirba, charakterizuojamas patenkinamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. L. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. L. augina du nepilnamečius vaikus, už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskyrė jam laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai yra žymiai mažesni, negu Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis ir dar labiau jas švelninti nėra pagrindo. Nuteistajam paskirtos bausmės atitinka tiek padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, tiek kaltininko asmenybę. Be to, bendrindamas bausmes, teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.), todėl galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta taip pat nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos nuomone, A. L. atžvilgiu taip pat nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.
Teisėjų kolegijos nuomone, A. L. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str., kadangi bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo nebus pasiekti. Nuteistasis A. L. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas 11 kartą, nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tai rodo, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti, iš teistumų nedaranti išvadų asmenybė. A. L. prisipažino padaręs tik vieną iš jam inkriminuotų nusikaltimų, nusikaltimais padarytos žalos neatlygino ir net nesistengė atlyginti. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios duotų pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. L. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą nebus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.