Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-150-134/2010

Teisėjas Irena Pocevičienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

NUTARTIS

2010 m. kovo 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. V. ir M. B. apeliacinius skundus dėl K. rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

E. V. nuteistas ;

- pagal BK 284 str. 1 d.- laisvės atėmimu8 mėnesiams;

- pagal BK 290 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1d., 2d.5d.1p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 290 str. – laisvės atėmimu 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1d., 2d.,5d.1p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. ir M. B. nuteisti už tai, kad 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 00 val. 30 min. namo kieme, viešoje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Panevėžio apskrities VPK, K. rajono policijos komisariato patrulius J. J. ir T. U., o būtent: triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, nepakluso patrulių J. J. ir T. U. teisėtiems įspėjimams, E. V., vedamas į tarnybinį automobilį, priešinosi, vartojo necenzūrinius, garbę ir orumą žeminančius žodžius skirtus patruliams J. J. ir T. U., tuo metu M. B. pribėgęs koja spyrė į tarnybinio automobilio ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines radiatoriaus apdailos groteles ir vartodamas necenzūrinius, garbę ir orumą žeminančius žodžius, skirtus patruliams, nubėgo tolyn, o E. V. nusikalstamą veiką tęsė policijos tarnybiniame automobilyje, Panevėžio apskrities VPK K. rajono policijos komisariato, esančio K. m., Gedimino g. 54, operatyvaus valdymo poskyrio patalpose bei VšĮ K. ligoninė patalpose, esančiose K. m., Krantinės g. 28, t.y. jis patruliui J. J. išsakė garbę ir orumą žeminančius žodžius, įžeidinėjo jį ir jam grasino, tokiais savo veiksmais E. V. ir M. B. tyčia pažeidė viešąją tvarką bei įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl E. V. apeliacinio skundo

E. V. skunde nurodo, kad teismas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuodamas, kad jis pasipriešino policijos pareigūnams ir jiems grasino, nustatė per didelę nusikalstamų veiksmų apimtį, nes jis šių veiksmų neatliko, tai patvirtina ir baudžiamųjų įstatymų už pasipriešinimą ir grasinimą policijos pareigūnams neinkriminavimas. Šie apelianto argumentai nepagrįsti. Aplinkybės, kad E. V. atsisakė sėsti į policijos automobilį, vedamas priešinosi pareigūnams ir buvo įsodintas, tik panaudojus dujas, o automobilyje grasino pareigūnui J. J. fiziniu susidorojimu, nustatytos nukentėjusiųjų T. U. ir J. J. parodymais, iš dalies – ir paties apelianto parodymais, jog jis nesutiko sėsti į policijos automobilį. Tai, kad apeliantui neinkriminuoti baudžiamieji įstatymai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už pasipriešinimą ir grasinimą policijos pareigūnams, reiškia, kad šie jo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, nuo kurio iškyla baudžiamoji atsakomybė už šias veikas, tačiau šie E. V. veiksmai visiškai pagrįstai nurodyti nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašant visus jo atliktus neteisėtus veiksmus.

Apeliantas skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jam nepagrįstai skyrė griežčiausią straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuota jo veika, sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Skundžiamu nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 290 str., kurių sankcijos, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis. Tačiau pagal BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. E. V., anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė du naujus nesunkius tyčinius nusikaltimus, taigi, jis yra recidyvistas. Laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Švelnesnės rūšies bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kurie mažina nuteistojo asmenybės ar jo veikos pavojingumą ir suteikia pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

E. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kuriais kėsinosi į viešąją tvarką ir policijos pareigūnų veiklą. E. V. veiksmai buvo tęstinio pobūdžio ir pasireiškė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymu, necenzūrinių žodžių vartojimu ir triukšmavimu, dėl šių veikų buvo sutrikdyta aplinkinių namų gyventojų rimtis ir įžeisti policijos pareigūnai. Apelianto atsakomybę dėl šių veikų lengvina viena aplinkybė - prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, o sunkina dvi aplinkybės - veikų padarymas bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio. E. V. nusikaltimus padarė, būdamas teistas už analogišką vienam iš nusikaltimų, t.y. už viešosios tvarkos pažeidimą. Apeliantas anksčiau yra baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą ir policijos pareigūno nurodymų nevykdymą, jo įžeidimą (46 b.l.) Nors šios nuobaudos nusikaltimų padarymo metu buvo išnykę, tačiau ankstesnis apelianto baustumas ir teistumas rodo jo susiformavusį polinkį daryti analogiškas veikas. Be to, E. V. K. rajono apylinkės teismo 2004-02-17 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (40 b.l.). Nors E. V. mokymo įstaigos ir ankstesnės darbovietės pateiktose charakteristikose apibūdinamas teigiamai (144; 146 b. l.), tačiau apelianto pakartotinai daromos analogiškos veikos rodo, kad sugebėjimas gerai dirbti, mokytis teigiamai nepaveikė jo antivisuomeninių nuostatų, nes apeliantas linkęs inicijuoti konfliktus ir juos spręsti nusikalstamu būdu. Aptartas apelianto nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumas nesuteikia pagrindo manyti, kad yra pagrindas nesilaikyti BK 56 str. 1 d. numatytos bausmės skyrimo recidyvistui taisyklės ir E. V. skirti švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmę. Apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurias teismas parinko, teisingai įvertinęs BK 54 str. 2 d. išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir galutinė apėmimo būdu subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra pagrindo.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, tik nustačius visas BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. E. V. padarytų nusikaltimų sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka šiame straipsnyje nurodytas dvi pirmąsias sąlygas. Tačiau šiame sprendime aptarti apelianto asmenybę apibūdinantys duomenys, susiję su jo ankstesniu teistumu ir baustumu administracine tvarka už analogiškas veikas nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Dėl M. B. apeliacinio skundo

M. B. tyčinius nesunkius nusikaltimus, už kuriuos skundžiamu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme, padarė, būdamas nepilnametis, likus vos daugiau kaip 2 mėnesiams iki pilnametystės. BK 91 str. 3 d. nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės skyrimą nepilnamečiui, numato, jog ši bausmės rūšis už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. M. B. nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau įvykdytus sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas K. rajono apylinkės teismo 2006-05-18 ir 2006-07-05 nuosprendžiais. Atlikęs dalį bausmės, apeliantas buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau pažeidinėjo lygtinio paleidimo sąlygas, todėl buvo grąžintas atlikti likusios bausmės dalies (72-73; 76 b.l.). Praėjus vos metams nuo išėjimo iš pataisos įstaigos, apeliantas vėl padarė du naujus tyčinius nusikaltimus. Be to, nusikaltimų padarymo metu jis turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (77 b.l.). Mokymo įstaigos pateiktoje charakteristikoje M. B. apibūdinamas patenkinamai, kaip neturintis drausminių nuobaudų, bet be priežasties praleidinėjantis pamokas moksleivis (85 b.l.). Du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, už kuriuos apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryti, esant dviems jo atsakomybę lengvinančioms ir dviems sunkinančioms aplinkybėms. Šie apelianto asmenybę ir jo veiką apibūdinantys duomenys rodo, kad švelnesnėmis nei laisvės atėmimas bausmėmis jo nusikalstami polinkiai nebus pakeisti. Apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė apėmimo būdu subendrinta bausmė, labai artima laisvės atėmimo bausmės minimumui, nėra aiškiai per griežtos, todėl nešvelnintinos.

Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui taikymas galimas, tik nustačius visas BK 92 str. 1 d. numatytas sąlygas M. B. padarytų nusikaltimų sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė atitinka šiame straipsnyje nurodytas dvi pirmąsias sąlygas. Trečia būtina sąlyga – pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ankstesni apelianto teistumai ir grąžinimas į pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies, rodantys, kad jis nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnių teistumų ir neapsinaudojo galimybe būti anksčiau paleistas iš bausmės atlikimo vietos, nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Tenkinti nuteistųjų skundus juose išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jie atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

N. E. vėbros ir M. B. apeliacinius skundus atmesti.