- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 2YT-636-786/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00004-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- A. Š., K. A., T. Š., O. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- O. Š., K. A., T. Š., VĮ“ Turto bankas“
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje O. Š., K. A., T. Š., VĮ“ Turto bankas“ ir suinteresuotų asmenų - pareiškėjų K. A. ir T. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens- pareiškėjo O. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dėl pareiškėjo A. Š. pareiškimo dėl turinčio juridinę reikšmę faktų nustatymo
1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos J. S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina, o suinteresuotų asmenų močiutė J. S. Š. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra likęs vienintelis turto paveldėtojas. Pareiškėjas nurodė, kad jie buvo trys broliai. Brolis H. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nė vienas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. Jis rūpinosi motina, slaugė ją, palaidojo, tvarko kapus ir po motinos mirties rūpinosi likusiu turtu, t. y. tvarkė gyvenamą namą, ūkio pastatus, remontavo, tvarkė žemės sklypą, mokėjo mokesčius, naudojosi motinos likusiais daiktais. Po motinos mirties name liko gyventi brolis H. J. Š., kuriuo iki jo mirties rūpinosi ir jį prižiūrėjo taip pat pareiškėjas. Brolis A. Š. gyveno savo namuose. Suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti mirusių brolių vaikai, kurie į palikimą iki šio laiko pretenzijų nereiškė. Faktiškai pareiškėjas valdė paveldimą turtą ir yra teisėtas likusio mirusios motinos turto paveldėtojas.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė pilnai, pareiškime
išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina. Po motinos mirties liko jos turtas, tai žemės sklypas ir jame esantis gyvenamas namas su ūkio pastatu, esantys (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties nei jis, nei jo broliai į notarų biurą nesikreipė. Motinos namuose liko gyventi brolis H. J. Š., o brolis A. Š. gyveno savo namuose. Jis rūpinosi motinos likusiu turtu, tai tvarkė žemės sklypą, remontavo namus, mokėjo mokesčius. Taip pat prižiūrėjo namuose gyvenusį brolį H. J. Š.. Suinteresuoti asmenys, tai yra mirusių brolių vaikai, jokių aktyvių veiksmų neatliko. Prieš pateikdamas teismui pareiškimą, kalbėjo su suinteresuotais asmenimis, kad tvarkys dokumentus dėl palikimo priėmimo ir jie sutiko, neprieštaravo, todėl ir pareiškime nurodė, kad suinteresuoti asmenys į palikimą pretenzijų nereiškia. Mano, kad po motinos mirties jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškimą prašė tenkinti. Pareiškėjo manymu, likusiu motinos turtu rūpinosi jis, nes kitu atveju, turto būtų jau nelikę.
4. Suinteresuotas asmuo K. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame
nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka iš dalies, nes mano, kad ir jos miręs tėvas A. Š. rūpinosi likusiu turto po savo motinos mirties. Nurodė, kad ir jos tėvas tvarkė ir prižiūrėjo likusį turtą, todėl pateiks pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo K. A. posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu
Šalies argumentai
pareiškimu sutinka iš dalies. Paaiškino, kad pareiškėjas A. Š. yra jos mirusio tėvo brolis. Nurodė, kad jis po savo motinos, jos močiutės mirties rūpinosi likusiu turtu, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Taip pat nurodė, kad likusiu turtu rūpinosi ir jos tėvas A. Š., todėl mano, kad ir jos tėvas priėmė palikimą po savo motinos mirties, todėl ir ji pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo T. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė,
kad su pateiktu pareiškimu sutinka iš dalies, nes likusiu turtu rūpinosi ir jį prižiūrėjo ir jo tėvas A. Š., todėl ir jis teiks pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
7. Suinteresuotas asmuo T. Š. posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu
Šalies argumentai
pareiškimu sutinka iš dalies, nurodė, kad jo dėdė A. Š. rūpinosi likusiu turtu po jo močiutės mirties. Nurodė, kad likusiu turtu rūpinosi ir jo tėvas A. Š., todėl pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo O. Š. atsiliepimo į pateiktą pareiškimą nepateikė.
9. Suinteresuotas asmuo O. Š. posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu
Šalies argumentai
pareiškimu sutinka. Nurodė, kad be pareiškėjo ir jo dėdė, tėvo H. Š. brolis, prižiūrėjo likusį turtą po motinos, jo močiutės, mirties. Nurodė, kad likusiu turtu rūpinosi ir jo tėvas H. Š., nes liko gyventi tame name, kur gyveno iki savo mirties. Jis taip pat pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nes mano, kad ir jo tėvas paveldėjo turtą po motinos mirties.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą,
kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja. Pažymėjo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjo pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimą valdyti.
11. Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko,
prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
12. Liudytojas V. L. parodė, kad mirusi pareiškėjo motina J. S. Š.
buvo jo kaimynė. Paaiškino, kad kaimynystėje gyveno nuo 1966 metų. A. Š. slaugė motina ir prižiūrėjo namus. Po motinos A. Š. rūpinosi likusiu turtu ir dar prižiūrėjo likusį gyventi brolį H. Š.. Matydavo, kad kartais žolę kieme nupjaudavo ir H. Š.. A. Š. gyveno kitur, kartais matydavo atvažiavusį. Tiek motinai esant gyvai, tiek po motinos mirties pagrinde viską tvarkė ir tvarko A. Š..
Šalies argumentai
13. L. V. B. paaiškino, kad apie 40 metų gyvena kaimynystėje. Po
Atsiliepimas
J. S. Š. mirties namuose liko gyventi H. Š.. Likusius namus ir žemės sklypą prižiūrėjo A. Š.. Retkarčiais atvažiuodavo A. Š., o anūkų jis nėra matęs.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
14. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius)
reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).
15. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
16. Bylos medžiaga, pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. Š. motina J. S. Š. (b.l.7,9). Po jos mirties liko turtas –namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.11-13). Pareiškėjo tėvas, mirusios sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.8,14). Po J. S. Š. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b.l.17). pareiškėjas rūpinosi moti, slaugė ją, mirus motinai, pareiškėjas rūpinosi likusiu turtu, tai mokėjo mokesčius, tvarkė namus, žemės sklypą, naudojosi namų apyvokos daiktais , bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, jog pareiškėjas palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė faktiniu jo valdymu ir toliau turtą valdė kaip savo. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą , tačiau to padaryti nebegali, nes praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
17. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo A. Š. laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
18. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo duotus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad po motinos mirties, pareiškėjas pradėjo valdyti po jos mirties likusį turtą, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtą nebuvo išduotas.
19. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad A. Š. priėmė motinos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
20. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti palikimą po motinos J. S. Š. mirties.
21. Nustačius pareiškėjo prašomą faktą, pareiškėjas galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į tėvo palikimą.
22. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (LAT senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56, 2017-11-15 Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime patvirtinta apžvalga).
Dėl pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) K. A., T. Š. pareiškimo dėl turinčio juridinę reikšmę faktų nustatymo
23. Suinteresuoti asmenys K. A. ir T. Š. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. po savo motinos J. S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A. ir T. Š. po savo tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad jų tėvas A. Š. iki savo mirties prižiūrėjo po motinos mirties likusį turtą, tai remontavo gyvenamą namą, ūkio pastatus, prižiūrėjo žemės sklypą, tvarkė aplinką, naudojosi motinos daiktais, baldais.
24. Posėdžio metu pareiškėja (suinteresuotas asmuo) K. A. pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kad po močiutės S. Š. mirties, jos tėvas A. Š. taip pat rūpinosi savo motinos likusiu turtu. Nors jos tėvas gyveno savo namuose, tačiau į močiutės namus atvažiuodavo nusiplauti mašinos, močiutės namuose buvo jo žoliapjovė, todėl mano, jog pjaudavo žolę. Ji taip pat atvažiuodavo į močiutės namus. Po savo tėvo A. Š. (duomenys neskelbtini) mirties ji yra priėmusi palikimą. Dėl palikimo priėmimo tėvo A. Š. vardu jo motinai priklausančio turto, ji į notarą nesikreipė.
25. Posėdžio metu pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) T. Š. pareiškimą palaikė, prašė tenkinti ir paaiškino, kad po močiutės mirties jos likusiu turtu rūpinosi ir jo tėvas A. Š.. Tėvas A. Š. gyveno savo namuose, tačiau atvažiuodavo į močiutei priklausiusius namus. Po tėvo A. Š. (duomenys neskelbtini) mirties likusį palikimą priėmė jo sesuo K. A., o jis atsisakė palikimo.
26. Suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) A. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
27. Posėdžio metu A. Š. paaiškino, kad jo brolis ir suinteresuotų asmenų tėvas A. Š. turėjo savo gyvenamąjį bustą. Kada motina buvo gyva, atvažiuodavo jos aplankyti. Po jos mirties taip pat kartais atvažiuodavo, tačiau likusiu turtu nesirūpino. Nurodė, sprendimą priimti teismo nuožiūra.
28. Suinteresuotas asmuo O. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
29. Suinteresuotas asmuo O. Š. posėdžio metu paaiškino, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė jį tenkinti.
kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja. Pažymėjo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą pareiškėjo pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimą valdyti.
prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas netenkintinas.
32. Iš pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) K. A. ir T. Š. pateikto pareiškimo
matyti, kad teikdami pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, vadovavosi LR CK 5.51 str. 1 dalies nuostatomis, kur nurodyta, jog įpėdinis laikomas priėmęs palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).Pagal CK5.50 str. 3 d. įgyvendindami savo teisę į palikimą įpėdiniai palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.
33. Taigi, norint įrodyti , kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka nurodyti, jog įpėdinis naudojo turtą ir prižiūrėjo, nes tai nesukuria nuosavybės teisės. Vien tokie veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009 ir kt.).
34. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus paliko priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
35. Pareiškėjai (suinteresuoti asmenys) K. A. ir T. Š. paaiškino, jog jų tėvas A. Š., po motinos J. S. Š. mirties rūpinosi likusiu turtu, tai nuvažiuodavo į motinos namus, kieme nusiplaudavo savo automobilį, laikė jam priklausančią žoliapjovę, todėl mano, jog pjovė ir žolę. Taip pat nurodė, jog remontavo gyvenamą namą ir ūkio pastatus, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, nepateikė. Kitų įrodymų pareiškėjai (suinteresuoti asmenys) K. A. ir T. Š. , kad jų tėvas A. Š. rūpinosi likusiu motinos turtu kaip savo, nepateikė.
36. Pareiškėjas A. Š. paaiškino, kad jo brolis A. Š. atvažiuodavo į motinos namus, tačiau likusiu turtu nesirūpino. Nurodė, jog nesirūpino likusiu turtu ir K. A. ir T. Š.. Nurodė, kad kartais gal ir atvažiuodavo į močiutės namus, tačiau likusiu turtu nesirūpino. Mano, jog T. Š. nedalyvavo ir laidotuvėse.
37. Teismas siekė išsiaiškinti ar pareiškėjų tėvas A. Š. po motinos mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas priimti palikimą. Teismas posėdžio metu pareiškėjams (suinteresuotiems asmenims) K. A. ir T. Š. siūlė teikti papildomus įrodymus, patvirtinančius byloje įrodinėjamas aplinkybes, tai pakviesti liudytojus, tačiau pareiškėjai į posėdį liudytojų nekvietė ir neprašė jų apklausti posėdžio metu. Pareiškėjai K. A. ir T. Š. turėjo galimybę pateikti į bylą visus įrodymus.
38. Teismas, aiškindamasis aplinkybes- kokius aktyvius veiksmus atliko pareiškėjas A. Š., apklausė byloje liudytojus, kurie paaiškino, kad po J. S. Š. mirties likusiu turtu rūpinosi pareiškėjas A. Š., o A. Š. kartais atvažiuodavo. Liudytojų parodymai sutampa ir jie patvirtina pareiškėjo A. Š. nurodytas aplinkybes bei paneigia suinteresuotų asmenų K. A. ir T. Š. nurodytus faktus. Suinteresuotas asmuo O. Š. pateikdamas pareiškimą, jame nurodė, kad mokesčius ir išlaidų reikalaujamus darbus finansuodavo dėdė (pareiškėjas) A. Š. (b.l.58).
39. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) K. A. ir T. Š. nurodyti jų tėvo A. Š. veiksmai nesudaro pagrindo išvadai, kad A. Š. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, kad tokie veiksmai patvirtintų kaip paveldėto turto savininko elgesį.
40. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis
perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šalis, grindžianti savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) K. A. ir T. Š. nurodyti jų tėvo A. Š. veiksmai, tai, kad lankė sergančią motina, kad ir po mirties atvažiuodavo į jos namus, kieme plaudavo automobilį, laikė žoliapjovę, kad jis faktiniais veiksmais valdė po motinos mirties likusį turtą. Pats A. Š. po motinos mirties nereiškė pretenzijų į po motinos mirties likusį palikimą. Suinteresuoti asmenys K. A. ir T. Š. pateikė teismui pareiškimą tik po to, kai pareiškėjas A. Š., norėdamas įforminti nuosavybės teises į paveldimą turtą, pareiškimu kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo K. A., tvarkydama paveldimą turtą, likusį po tėvo A. Š. mirties 2018 m. kovo 21 d., nereiškė pretenzijų į šį turtą, likusį po J. S. Š. (duomenys neskelbtini)mirties.
41. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje
esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) K. A. ir T. Š. tėvas A. Š. per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos J. S. Š. mirties 2009 m. spalio 26 d.) būtų faktiškai atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus ir priėmęs palikimą pradedant faktiškai turtą valdyti. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) K. A. ir T. Š. tėvas A. Š. priėmė palikimą po motinos J. S. Š. mirties per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
42. Pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) K. A. ir T. Š. paaiškinimais, esančia
byloje rašytine medžiaga nustatyta, kad po tėvo A. Š. mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė pareiškėja (suinteresuotas asmuo) K. A. (b.l.38-42), o pareiškėjas(suinteresuotas asmuo) T. Š. nuo palikimo atsisakė (b.l.47).
43. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatas draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su
sąlyga ar išlygomis.
44. Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalies nuostatas neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis
ir išlygomis arba dalies palikimo.
45. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų K. A. ir T. Š.
pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.
Dėl pareiškėjo (suinteresuoto asmens) O. Š. pareiškimo dėl turinčio juridinę reikšmę faktų nustatymo
46. Pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) O. Š. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo
prašo, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas H. Š. po savo motinos J. S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir prašė apklausti jo į posėdį pakviestus liudytojus. Nurodė, kad jo tėvas H. Š. iki savo mirties kartu su dėdė (pareiškėju) A. Š. prižiūrėjo po motinos mirties likusį turtą, tai likusį gyvenamą namą ir ūkio pastatus, tvarkė aplinką, naudojosi motinos daiktais, baldais. Jo tėvas H. Š. liko gyventi motinos namuose, kur gyveno iki savo mirties.
47. Pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) O. Š. posėdžio metu pareiškimą palaikė ir
prašė jį tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas H. Š. po savo motinos J. S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodė, jog jo tėvas H. Š. iki motinos mirties gyveno jos namuose. Po motinos mirties taip pat liko gyventi motinos namuose ir gyveno iki savo mirties. Nurodė, kad mano, jog jo tėvas rūpinosi likusiu turtu, nes kada atvažiuodavo jis aplankyti tėvo, rasdavo viską sutvarkyta. Nurodė, kad jis tėvą aplankydavo du kartus per metus ir būdavo apie 2 valandas laiko. Kas mokėjo mokesčius jis nežino. Jo tėvas piktnaudžiavo alkoholiu ir jo tėvą prižiūrėdavo dėdė A. Š.. Mano, kad jo tėvas priėmė palikimą, likusį po jo motinos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti, nes liko gyventi namuose. Kokius kitus veiksmus atliko jo tėvas, jis nežino, prašė tikėti juo, liudytojų jis neieškojo. Nurodė, jog pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismui pateikė todėl, kad pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo pateikė K. A. ir T. Š.. Po savo tėvo H. Š. mirties jis palikimo nepriėmė ir paveldėjimo teises padovanojo dėdei A. Š..
48. Suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) A. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo
(suinteresuoto asmens) O. Š. pareiškimą. Atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka, paaiškindamas, kad jo brolis H. Š. po motinos mirties liko gyventi motinos namuose. Brolis piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jis prižiūrėjo ir brolį H. Š.. Paprašius, brolis nupjaudavo žolę, pašerdavo šunį. Į motinos namus atvažiuodavo ir brolis A. Š.. Paprašytas padėdavo atlikti kokius nors ūkio darbus. Finansiškai namus išlaikė ir išlaiko jis, tai moka mokesčius už elektrą, dujas, perka malkas, maistą šuniui. Nei H. Š., nei A. Š. finansiškai namų išlaikyti nepadėjo.
49. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) A. Š. paaiškino, kad brolis
H. Š. po motinos mirties liko gyventi motinos namuose ir gyveno iki mirties. Jis turėjo butą, tačiau jame negyveno. Brolis piktnaudžiavo alkoholiu, todėl jis prižiūrėjo ir brolį. Jis bendraudavo su broliais H. Š. ir A. Š.. Brolis A. Š. atvažiuodavo į motinos namus. Finansiškai namus išlaikė ir išlaiko jis vienas, tai moka mokesčius už elektrą, dujas, perka malkas, maistą šuniui, remontavo namą, tvarko kapus. Po brolio H. Š. mirties likusį palikimą su skolomis priėmė jis. Sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.
50. Suinteresuotas asmuo K. A. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
51. Suinteresuotas asmuo K. A. posėdžio metu paaiškino, kad su O.
Š. pareiškimu sutinka, nes mano, jog ir H. Š. priėmė palikimo po savo motinos mirties, nes ir toliau liko gyventi motinos namuose, juos tvarkė ir prižiūrėjo.
52. Suinteresuotas asmuo T. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
53. Suinteresuotas asmuo T. Š. posėdžio metu paaiškino, jog sutinka su O.
Š. pareiškimu, nes mano, kad tiek A. Š., tiek jo tėvas A. Š., tiek H. Š. priėmė palikimo po motinos mirties.
54. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (b.l.68).
Pareiškimas netenkintinas.
55. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad po J. S. Š. mirties, name toliau liko gyventi, kartu gyvenęs jos sūnus H. J. Š., kuris (duomenys neskelbtini)mirė (b.l.15).
56. Po H. J. Š. mirties paveldėtojas- pareiškėjas ( suinteresuotas asmuo) O. Š., paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises padovanojo dėdei – šioje byloje pareiškėjui A. Š. (b.l.110) ir jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjui A. Š. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į mirusio H. J. Š. turtą (b.l.99-101).
57. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas, draudžiama priimti palikimą iš dalies, asmuo priėmęs dalį palikimo, laikoma, kad priėmė visą palikimą.
58. Įstatymas numato galybę perleisti paveldėjimo teises tiek nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tiek iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
59. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str.).
60. Pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) O. Š. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. tam, kad galėtų priimti ir įregistruoti palikimą po tėvo H. J. Š. mirties. Tačiau pagal byloje esančią rašytinę medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) O. Š. paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises pagal įstatymą po savo tėvo H. J. Š. (duomenys neskelbtini), padovanojo A. Š. (b.l.110). Taigi, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. S. Š. mirties (duomenys neskelbtini), jo tėvas H. J. Š. priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, pareiškėjui O. Š. neatsiras turtinių teisių ir neturės galimybės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į likusį turtą po tėvo H. J. Š. mirties, nes paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises jis padovanojo. Pažymėtina, kad O. Š. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir nedetalizuoti palikimą sudarantys daiktai. Taigi, nagrinėjamu atveju, paveldėjimo teisės apima visas palikėjo turėtas teises į turtą su tam tikru rizikos elementu- papildyti palikimo sudėtį.
61. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo O. Š. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas.
62. Byloje susidarė 45,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimus po J. S. Š. mirties.
Pareiškėjų K. A. ir T. Š. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.
Pareiškėjo O. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų A. Š., O. Š., K. A. ir T. Š. bylinėjimosi išlaidas – po 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 centai) iš kiekvieno procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.