Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aleno Piesliako ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 10 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-361-576/2020 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad, veikdamas iš anksto susitarusių asmenų grupėje, neturėdamas teisėto pagrindo, grasindamas panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, bei atimdamas laisvę, iš savanaudiškų paskatų atvirai savo ir kitų asmenų naudai vertė nukentėjusįjį perduoti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

1.1. jis naktį iš 2020 m. sausio 7 d. į 2020 m. sausio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, būdamas pirties, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu D. R. ir D. S. (D. S.), pastariesiems panaudojus nukentėjusiojo I. K. (I. K.) atžvilgiu fizinį smurtą - D. R. tyčia vieną kartą sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, o D. S. du kartus sudavus rankos kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, bei D. R. panaudojus psichinę prievartą - grasinant sužaloti ar sumušti, jeigu nukentėjusysis bėgs, be pagrindo teigiant, jog nukentėjusysis nepagrįstai apkaltino jo „draugus“ pinigų vagyste ir išvadino „krysomis“ (žiurkėmis), todėl už tai reikia susimokėti, ir reikalaujant, kad jiems (D. S. ir D. R.) ir kitiems bendrininkams iki 2020 m. sausio 8 d. 12:00 val. butų perduotas didelės vertės turtas - 15 000 Eur.

1.2. Vėliau jis (M. M.) tą pačią dieną – 2020 m. sausio 8 d., apie 7-8 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. O. (A. O.), D. R. ir D. S., pastarajam pareiškus, kad nukentėjusysis (I. K.) yra skolingas 15 000 Eur ir namo nevažiuos, o D. R. surišus nukentėjusiojo rankas lipnia juosta ir prievarta įsodinus į BMW modelio automobilį (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), kurį vairavo A. O., ir D. S. grasinant panaudoti I. K. atžvilgiu fizinį smurtą - įdurti peiliu, jeigu šis bėgs ar rėks. Taip atėmę nukentėjusiajam laisvę ir galimybę priešintis, nuvežė I. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur D. S. liepė nukentėjusiajam galvoti, iš kur gali gauti pinigų, bei grasindamas toliau smurtauti - užsimojo spirti koja į I. K. ir draudė šiam kreiptis į policiją, nes tuomet pastarojo „lauks laiptinėje ir jį papjaus“. Įbaugintam nukentėjusiajam neturint reikalaujamos 15 000 Eur sumos ir nerandant kitos išeities, nukentėjusiajam pasisiūlius savo vardu paimti vartojimo kreditus, tačiau nesugebant to padaryti, D. R., pasinaudodamas I. K. mobiliuoju telefonu, siekdamas gauti 15 000 Eur kreditą, užpildė vartojimo kredito paraiškas: (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini).

1.3. Vėliau jis (M. M.), tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą prievartauti I. K. turtą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. S., D. R. ir A. O., pastarajam vairuojant BMW modelio automobilį (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), nuvežė nukentėjusįjį I. K. į Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), šalia prekybos centro „M“ (duomenys pakeisti). Jam (M. M.), tęsiant psichologinį spaudimą nukentėjusiajam ir šį lydint, I. K. 11:02 val. su (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3130 Eur vartojimo kredito gavimo. Vėliau D. S. paliepė nukentėjusiajam I. K., kuris buvo įbaugintas dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto ir psichinės prievartos, savo vardu sudaryti sutartis dėl prekių įsigijimo išsimokėtinai ir šias prekes perduoti jiems. Jam (M. M.) lydint nukentėjusįjį I. K., kad šis nepabėgtų ir nepraneštų policijai, pastarasis prekybos centre „M“, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 11:11 val. iki 20:47 val., sudarė sandorius: (duomenys neskelbtini) salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Huawei P30 lite 128 GB“, IMEI (duomenys neskelbtini) - 379 Eur vertės, įgijimo, kurį perdavė M. M.; (duomenys neskelbtini) salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Huawei P30 lite 128 GB“, IMEI (duomenys neskelbtini) - 260,21 Eur vertės, įgijimo, kurį perdavė D. R.; (duomenys neskelbtini) salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl garso kolonėlės „JBL Xtreme 2“, IMEI: (duomenys neskelbtini) - 299 Eur vertės, įgijimo, kurią perdavė D. S.; D. S. lydint - (duomenys neskelbtini) salone pasirašė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mobilaus ryšio telefono „Samsung S10E 128GB 4G++“, IMEI (duomenys neskelbtini) - 559 Eur vertės, įgijimo, kurį perdavė D. S..

1.4. Vėliau, nukentėjusiojo I. K. vardu (duomenys neskelbtini) suteikus 3130 Eur vartojimo kreditą bei (duomenys neskelbtini) suteikus I. K. 2150 Eur vartojimo kreditą ir juos pervedus į pastarojo vardu atidarytas banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), šie pinigai buvo išgryninti minėto banko bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. M. surasto asmens - jo brolio R. S., nežinančio apie nusikalstamą sumanymą. Pastarasis prie minėtų bankomatų buvo vežiojamas A. O. vairuojamu BMW modelio automobiliu (valstybinis numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas).

1.5. Tokiu būdu M. M., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. R., D. S., A. O., bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atimdamas nukentėjusiajam I. K. laisvę ir padarydamas šiam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose bei viršugalvyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, atvirai savo ir kitų bendrininkų naudai prievartavo didelės vertės turtą - vertė nukentėjusįjį I. K. perduoti pinigus - 15 000 Eur ir įgijo svetimą I. K. ne savo noru įgytą ir jam priklausantį bendros 6777,21 Eur vertės turtą (du mobilaus ryšio telefonus „Huawei P30 lite 128 GB“, garso kolonėlę „JBL Xtreme 2“, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S10E 128GB 4G++“, grynuosius pinigus, gautus pagal vartojimo kredito sutartis, sudarytas su (duomenys neskelbtini)).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka M. M. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartimi M. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis M. M. skunde prašo paskirti jam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones.

5. Kaltinamasis nurodo, kad jam pateiktas kaltinimas neatitinka realybės ir byloje surinktų įrodymų. Kaltinamasis pažymi, kad tuo metu, kai prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas bei reikalaujama grąžinti skolą, jo įvykio vietoje nebuvo. M. M. į kaltinime nurodytą pirtį atvyko 2020 m. sausio 8 d., apie 5 val. ryto, kur girdėjo kalbas, kad nukentėjusysis I. K. yra skolingas 5000 Eur. Kaltinamasis matė, kad pastarasis yra suinteresuotas atiduoti skolą ir bandė pats pildyti paraiškas kreditui gauti, tačiau to padaryti jam nepavyko. D. R. pasakius, kad jis moka paimti paskolą internetu, nukentėjusysis, be jokios prievartos ar grasinimų, davė savo telefoną paraiškai užpildyti. Kaltinamasis pripažįsta, kad D. S. paprašytas kartu su nukentėjusiuoju ėjo į mobilaus ryšio tinklo operatorių salonus bei kredito įstaigą, nes vienintelis iš kompanijos žinojo, kur tiksliai jie yra. Kaltinamasis taip pat pripažįsta, kad už suteiktą pagalbą išgryninant kreditu gautus pinigus jis gavo vieną iš nukentėjusiojo išsimokėtinai paimtų telefonų. Tačiau, jei būtų žinojęs, kad iš nukentėjusiojo yra prievarta imami pinigai, kaltinamasis minėtų veiksmų nebūtų atlikęs. Be to, kaltinamasis nurodo, kad jam inkriminuojama nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuojama pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje. Pareiškus galutinį įtarimą, pastaroji nusikalstama veika buvo perkvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nors inkriminuojamos veikos aplinkybės ir nepasikeitė. Kaltinamasis prašė paaiškinti priežastis, kodėl jo veika buvo perkvalifikuota, tačiau atsakymo negavo.

6. Dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo kaltinamasis nurodo, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų linkęs bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaltinamasis pripažįsta, kad praeityje buvo 9 kartus teistas (teistumai išnykę), tačiau paskutinį kartą – 2011 m. dar būdamas nepilnamečiu. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę jis nedelsiant įsidarbino ir visą laiko dirbo tiek Lietuvoje, tiek tam tikru metu užsienio valstybėse. Pastaruoju metu kaltinamasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaudavo nedarbo išmoką. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su mama, (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena jo vyresnieji sesuo ir brolis. Kaltinamasis jau penkerius metus turi artimą draugę, su kuria ketino susituokti, tačiau dėl šalyje susiklosčiusios situacijos dėl koronaviruso pandemijos to padaryti dar nepavyko. Kaltinamasis pažymi, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog M. M. turi ryšių Afrikoje, kadangi šiame žemyne dirba jo brolis. Kaltinamasis nurodo, kad jo brolis R. Š. į šį žemyną buvo išvykęs tik laikinai darbo reikalais, tačiau šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą ir buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu su kitu broliu, kuris gyvena Airijoje, kaltinamasis jau seniai nepalaiko jokių ryšių. Kaltinamasis pažymi, kad jis anksčiau visada šaukiamas atvykdavo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismo posėdžius, taip pat niekada nepažeidė taikytų kardomųjų priemonių sąlygų ir nevengė atsakomybės. Šiuo atveju kaltinamasis yra suinteresuotas pats dalyvauti baudžiamajame procese ir įrodyti savo nekaltumą.

7. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad suėmimas jam yra taikomas jau ganėtinai ilgą laiką (10 mėnesių). Kaltinamojo nuomone, nagrinėjamu atveju sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą svarbu atsižvelgti ir į šalyje susiklosčiusią situaciją dėl koronaviruso pandemijos. Šiuo metu virusas yra išplitęs ir į įkalinimo įstaigas, daugiausia susirgimo atvejų yra užfiksuota būtent toje įstaigoje, kur yra laikomas kaltinamasis, dėl ko yra nutrauktos visos konsultacijos su gydytojais, uždrausti trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais bei uždrausti perdavimai. Be to, dėl paskelbtų karantino reikalavimų baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką. Kaltinamasis mano, kad šiuo atveju kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar dokumentų paėmimą). Paleistas į laisvę, kaltinamasis pasižada dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, padėti mamai, nedelsiant įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

8. Teismo posėdyje kaltinamojo M. M. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokurorė prašė kaltinamojo M. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti galioti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. M. skundas netenkinamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo M. M. skundą ir įvertinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria M. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

10. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo skunde, aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų D. S. ir D. R., nukentėjusiojo I. K., liudytojo R. Š. apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūrų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje.

10.1. Teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Kaltinamasis M. M. skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kelia abejones dėl jos teisinio vertinimo, tačiau svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas nepasisako dėl kaltinamojo skunde nurodomų argumentų, susijusių su M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir bylos aplinkybėmis, paneigiančiomis ar patvirtinančiomis kaltinamojo kaltumą. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

11. Nagrinėjamu atveju M. M. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Vilniaus apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

12. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam M. M. suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais, kad būdamas laisvėje kaltinamasis M. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

13. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. M. kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors gresiančios bausmės griežtumas yra svarbus elementas vertinant bėgimo (slėpimosi) nuo teisingumo pavojų, tačiau būtina atsižvelgti ir į kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Vertindamas grėsmę, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo baudžiamojo persekiojimo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet įvertino ir M. M. charakterizuojančius duomenis.

13.1. Pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis, M. M. yra anksčiau 9 kartus teistas Lietuvos Respublikoje (daugiausia už nusikaltimus nuosavybei), taip po vieną kartą Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 26 d. už vagystę. Be to, kaltinamasis yra gyvenęs ir dirbęs šiose valstybėse. Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. M. M. iki sulaikymo oficialiai nedirbo, neturėjo pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos (nuo 2019 m. gruodžio 2 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), yra nevedęs. Skunde nurodyta, kad kaltinamasis pastaruoju metu buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir gaudavo nedarbo išmoką, turi gyvenamąją vietą, kur gyvena su mama, artimą draugę, su kuria ketino susituokti, tačiau dėl šalyje susiklosčiusios situacijos dėl koronaviruso pandemijos to padaryti dar nepavyko. Tačiau šios aplinkybės nepanaikina slėpimosi nuo teismo tikimybės. Pirmiau aptartų bylos duomenų visuma (ryšiai užsienyje, ankstesni teistumai, gresianti bausmė ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas) leidžia manyti, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo ir bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo. M. M. turimi socialiniai ryšiai nesulaikė jo nuo galimo nusikalstamos veikos padarymo. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. M. M. yra kaltinamas galimai padaręs sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip minėta, M. M. yra anksčiau 9 kartus teistas Lietuvos Respublikoje (daugiausia už nusikaltimus nuosavybei), taip po vieną kartą Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 26 d. už vagystę. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, anksčiau kaltinamajam ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalsdavo. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti bei rodo, jog M. M. išvadų iš ankstesnių teistumų ir jo teisių suvaržymų nėra padaręs. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. M. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

15. Kaltinamasis yra suimtas nuo 2020 m. vasario 10 d. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į tai, jog kaltinamajam M. M. už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gresianti didžiausia laisvės atėmimo bausmė yra 10 metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

16. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Todėl natūralu, kad dėl šios kardomosios priemonės taikymo suimtajam kyla nepatogumų. Tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – siekti užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas bendrininkų grupės padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas M. M., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo M. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis, taip pat į kaltinamojo galimai turimus ryšius užsienyje, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatytų kardomųjų priemonių taikymo tikslų negalima pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir skunde nurodomas intensyvią priežiūrą, namų areštą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar dokumentų paėmimą).

18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi kaltinamajam M. M. pratęstą suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 10 d.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.