- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 1-336-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00484-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- F. K. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turinti specialųjį vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 139 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji R. G. nesunkiai dėl neatsargumo sužalojo žmogų, o būtent:
2018 m. birželio 9 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), iš aptvertos namų valdos teritorijos pro atvertus vartus išbėgo R. G. priklausantis kovinių šunų veislės mišrūnas ir dėl R. G. neatsargumo, t. y. pažeidus Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2017 m. lapkričio 23 d. Nr. 13-18020 „Dėl gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pakeitimo“ 44 taisyklių punktą „Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos nepabėgs“, išbėgus už žemės sklypo valdos, kovinių šunų veislės mišrūnas puolė ir sukandžiojo nukentėjusiajai F. K. S. priklausantį mišrūnų veislės šunį, po ko F. K. S. bandant atitraukti savo mišrūnų veislės šunį, kovinių šunų veislės mišrūnas puolė F. K. S. ir ją sukandžiojo, padarydamas jai kąstines žaizdas abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, kas atitinka nesunkų sveikatos sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo nukentėjusiajai F. K. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Byloje surinkti duomenys
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. G., apklausta parodė, kad dėl kaltinimo kalta prisipažįsta pilnai ir paaiškino, jog 2018 m. birželio 9 d., apie 15 val. 30 min., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), darže, į namus grįžo dukra J. G., kuri, išlipusi iš automobilio, atidarė kiemo vartus, pro kuriuos įvažiavo automobiliu. Tuo metu jų auginamas šuo išbėgo pro atidarytus vartus. Netrukus ji (R. G.) išgirdo šauksmą: „gelbėkit, gelbėkit“. Nubėgusi prie L. K. N. namų, ji, t. y. R. G., pamatė besipešančius du šunis. Sušukus: „Rembo, negalima, namo“, šuo atsitraukė ir R. G. šunį nusivedė į namus. Netrukus buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba, nes buvo apkandžiota savo šuniuką bandžiusi gelbėti, todėl skyrusi besipešančius šunis F. K. S.. Šio įvykio momento R. G. nematė. Iš karto po to, R. G., nuėjo pasiteirauti, kaip jaučiasi F. K. S., ar jos patirti sužalojimai dideli, tačiau greitosios medicinos pagalbos felčerė atsakė, kad žaizdos nedidelės, reikės vykti į gydymo įstaigą padaryti dvi siūles. R. G. dar mėgino F. K. S. siūlyti pagalbą, tame tarpe siūlė ir pinigų, berods 200 eurų, tačiau F. K. S. buvo šoko būsenos, ji, panašu, kad nieko nesuprato, tik kartojo „man nereikia, man tik šuniuko gaila, man nieko nereikia“. F. K. S. šunį policijos pareigūnai išvežė į veterinarijos kliniką, kur jis liko per naktį. Kitą dieną R. G. paskambinus į veterinarijos kliniką ir pasiteiravus, kokia F. K. S. šuns būklė, jai buvo atsakyta, kad šuo nugaišo. R. G. norėjo atlyginti patirtas išlaidas dėl šuns gydymo, tačiau veterinarijos klinikoje jai buvo paaiškinta, kad visos išlaidos jau yra apmokėtos. R. G., norėdama susitarti dėl įvykio, susisiekė su F. K. S. sūnumi, tačiau bendro kompromiso šalims pasiekti nepavyko. Po šio įvykio F. K. S. sūnus mėgino išprovokuoti R. G. šunį, jį erzindamas ir taip norėdamas parodyti, kad šuo vardu Rembo yra agresyvus. R. G. parodė, kad gailisi dėl įvykusio įvykio, ji mėgino tartis tiek su nukentėjusiąja, tiek su jos šeimos nariais, juk įvykis įvyko nemalonus abiems pusėms, tačiau F. K. S. sūnus net į kalbas nesileido, taip pat R. G. nurodė, kad atsiprašo nukentėjusiosios, sutinka atlyginti žalą.
Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios R. G. duotiems parodymams (b. l. 94-96).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Nežiūrint kaltinamosios kaltės pripažinimo dėl jai inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jos kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji F. K. S. apklausta parodė, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 15 val. 30 min., jai būnant pas kaimynę L. N. kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sėdint ant požeminio garažo pamatų, savo šuniuką pririšo prie metalinio strypo, esančio šalia jos. Joms besišnekučiuojant su kaimyne, kažkuriuo metu, prie jos šuns, kuris buvo nedidelio ūgio, svėrė apie 10,4 kg, neveislinis, pribėgo, kaip vėliau sužinojo, R. G. kovinių šunų veislės mišrūnas (bordodogas) ir pagriebė jos šunį už pilvo, nutraukė nuo pavadėlio ir pradėjo nešti purtydamas žemyn link požeminio garažo. F. K. S. labai išsigando dėl savo šuns, todėl pribėgusi puolė skirti šunis. Jai beskiriant šunis rankomis, R. G. šuo sukandžiojo jai rankas. Kiek kartų jai įkando šuo, negalėjo pasakyti. Tuo metu L. N. pradėjo kviestis pagalbos šaukdama „gelbėkite“. Kadangi buvo šoke, todėl negalėjo tiksliai pasakyti, iš kur atsirado dvi moterys, viena šviesi, kita tamsi, kurios išsivedė tą šunį. Tikriausiai jos buvo to šuns šeimininkės. Buvo labai išsigandusi, tai nelabai prisiminė tiksliai visų įvykio detalių, todėl negalėjo pasakyti, kaip jos išsivedė tą šunį, ar pašaukdamos, ar vesdamos už pavadėlio. Žinojo, kad tada savo sužeistą šuniuką pasiėmė nuo žemės ir laikė ant rankų, kol neatvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Atvykus pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai, ją išvežė į ligoninę, o jos užpultą šuniuką išvežė į veterinarijos kliniką. Kitą dieną jos šuniukas mirė nuo patirtų sužalojimų. Jai ligoninėje susiuvo sukandžiotas rankas, o taip pat jas sutvarstė. Praėjus maždaug pusantro mėnesio, tai galėjo būti 2018 m. rugpjūčio 16 d., ji kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyrių dėl sužalojimo sutrikdymo mąsto nustatymo. Ekspertai jai nustatė kąstines žaizdas abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, padarytas kietais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kas galėjo būti šuns dantys, 7 trauminiais poveikiais. Jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip tą dieną galėjo pabėgti R. G. šuo, F. K. S. negalėjo pasakyti, bet jis ne pirmą kartą pabėga iš namų teritorijos. Jai žinomi 4 atvejai. Jos kaimynės L. N. namų kiemas nebuvo aptvertas tvora, o ji savo šunį „lenciūgu“ buvo pririšusi prie metalinio strypo šalia savęs. R. G. šuo jos šunį užpuolė netikėtai, jam niekas tyčia neliepė, t. y. šuns šeimininkė neliepė pulti jos šuns. Kaip R. G. šuo pabėgo iš jos kiemo, nežinojo, pati asmeniškai nematė. Jis buvo be antsnukio. R. G. šunį pamatė tik tuo metu, kai jis pradėjo pulti jos šunį. Dėl šio įvykio patyrė ne tik materialinę žalą, bet ir moralinę. Po šio įvykio R. G. buvo atėjusi pas ją į namus ir siūlė taikytis, pasiūlydama 100 eurų dėl žalos atlyginimo, tačiau ji pasakė, kad 100 eurų per mažai. Daugiau su R. G. nebendravo. Dėl šio įvykio jai sutriko sveikata, ji nebegali vaikščioti, blogai miega, patyrė labai didelį stresą, daug verkė. F. K. S. teko gerti raminamuosius, važiuoti pas psichiatrus ir kitus specialistus (b. l. 17-19).
Liudytoja L. K. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. birželio mėn., kurią tiksliai dieną neprisiminė, pas ją į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstama F. S., kuri kartu su pavadėliu vedėsi savo šuniuką, kuris buvo nedidelio ūgio, 20-30 cm aukščio nuo žemės, neveislinį, juodo kailio spalvos. Tą dieną buvo labai karšta, tai jos abi atsisėdo pavėsyje ant bordiūrų, esančių ties įvažiavimu į jos namo garažą. Jos sėdėjo ant kairiojo bordiūro, o F. S. savo šuniuką su pavadėliu pririšo prie kito bordiūro, už metalinio strypo. Joms besikalbant, kažkuriuo metu pastebėjo, kad gatve pravažiavo kaimynės R. G. vyriausioji dukra J. G.. Pastaroji automobiliu įvažiavo į kiemą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu, praėjus kelioms minutėms, atbėgo R. G. šuo, kuris dantimis sugriebė F. S. šuniuką, nutraukė jį nuo pavadėlio ir nutempė žemyn link garažo durų. Tuo metu išsigandusi F. S., instinktyviai puolė paskui R. G. šunį, kad iš jo dantų galėtų ištraukti savo šuniuką. Nieko nelaukdama pribėgo prie G. namo tvoros ir pradėjo šauktis pagalbos. Gal iš kokio penkto karto į jos pagalbos šauksmą atsiliepė R. G. su dukra J. G., kurios atbėgo į jos kiemą. Pati asmeniškai nematė, kaip R. G. šuo sukandžiojo F. S., nes tuo metu kvietė R. G. į pagalbą prie jos namų tvoros. Jai grįžus prie garažo bordiūrų, F. S. ant rankų laikė savo sužeistą šuniuką, buvo visa kruvina. Kaip matė, tai F. S. buvo apkandžiotos ir sužeistos abi rankos. Dėl šio įvykio ją pačią ištiko šokas, todėl nebegalėjo labai tiksliai atpasakoti visų aplinkybių. Po to, išėjus R. G. su dukra į savo namus, ji nuėjo atnešti vandens nuplauti F. S. žaizdoms, atnešė medžiagos žaizdoms uždengti. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Mano, kad R. G. šuo pabėgo iš kiemo pro neuždarytus jų kiemo vartus. Nemano, kad R. G. būtų tyčia juos palikusi atidarytus, tiesiog paliko juos pravirus neatsargiai. Negalėjo pasakyti, ar kada nors R. G. šuo būtų buvęs pabėgęs iš jos kiemo, kadangi pati asmeniškai nematė. Po šio įvykio pas R. G. ant įvažiavimo į kiemą atsirado lentelė su užrašu „nebijokite, tai nepiktas šuo“. Kiek jai žinoma, F. S. šuo neišgyveno dėl patirtų sužalojimų. L. K. N. taip pat parodė, kad R. G. yra jos kaimynė, su kuria visiškai nebendrauja (b. l. 45-47).
Iš pareiškimo nustatyta, kad F. K. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūtos 7-ajį skyrių (Ukmergė) prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnį (b. l. 1).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1075/2018(05) nustatyta, kad F. K. S. nustatytos kąstines žaizdos abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, padaryta kietais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys, 7 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti sužalojimai sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 2).
Iš Administracinio nusižengimo bylos Nr. 88-ANR_N-1332-2018 kopijos nustatyti duomenys, susiję su nukentėjusiosios F. K. S. sveikatos sutrikdymu (b. l. 49-71).
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus nustatyta, kad 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-1332-2018 R. G. buvo nubausta 150 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 15 val. 30 min., jai priklausantis kovinių šunų veislės mišrūnas, ištrūkęs iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo ir įbėgęs į kaimyno kiemą, esantį Geologų g. 8, Ukmergė, sukandžiojo F. K. S. ranką ir apdrąskė jos beveislį augintinį (b. l. 83-84).
Iš parodymų patikrinimo vietoje nustatyta, kad užfiksuota vieta, t. y. vartai, pro kuriuos iš (duomenys neskelbtini), kiemo pabėgo R. G. šuo vardu Rembo, o taip pat vieta, kurioje jis apkandžiojo nukentėjusiąją F. K. S. (b. l. 99-104).
Iš 2017 m. lapkričio 23 d. Ukmergės rajono savivaldybės direktoriaus S. J. įsakymo Nr. 13-1820 „Dėl gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių pakeitimo“ 44 punkto nustatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos nepabėgs (b. l. 78).
Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Šiame straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika inkriminuojama tik nustačius, kad objektyviai būtent kaltininko veika buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir, kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako toks asmuo, kuris yra kaltas nusikalstamos veikos padarymu, t. y. tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo numatė, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (nusikalstamas pasitikėjimas). Neatsargumas yra ir tuomet, kai asmuo nenumatė galimų pasekmių, nors galėjo ir turėjo jas numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).
Nustatydamas nusikalstamos veikos subjektą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 2012, Nr. 122-6126) 2 straipsnio 12 punktu, kuriame apibrėžta, jog gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad gyvūno – bordodogo veislės šuns vardu Rembo savininkė yra kaltinamoji R. G. (b. l. 94-96). Teismų praktikoje laikoma, jog aplinkybė, kad prie šuns įgijimo ir auginimo prisideda ir kiti asmenys, net ir šeimos nariai, nešalina pačio gyvūno savininko atsakomybės (Lietuvos Auščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog tarp nukentėjusiosios F. K. S., jos šuns ir kaltinamajai priklausančio šuns vardu Rembo nebuvo jokios neįprastos šunį provokuojančios pulti situacijos, nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų šuns atžvilgiu, prieš šiam ją užpuolant. Tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja L. K. N. nurodė, kad jai bendraujant su nukentėjusiąją F. K. S. į jos neaptverto kiemo teritoriją atbėgęs kaimynų, t. y. G., šuo puolė F. K. stundžienės mažo ūgio mišrūnų neveislinį šunelį. Kaltinamoji R. G. patvirtino, jog jai priklausantis bordodogo veislės šuo vardu Rembo ištrūkęs iš jų aptvertos namų teritorijos, puolė ir mirtinai sužalojo nukentėjusiajai F. K. S. priklausiusį šunį, taip pat patvirtino, jog jos šuo vardu Rembo galėjo sužaloti F. K. S. įvykio metu.
F. K. S. patirtus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1075/2018(05), pagal kurią nustatyta, kad F. K. S. nustatytos kąstines žaizdos abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, padaryta kietais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kuo galėjo būti šuns dantys, 7 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyti sužalojimai sveikatą sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 2).
Teismas, nustatęs, kad kaltinamoji yra šuns vardu Rembo savininkė, pagrįstai vertina, kad ji turėjo pareigą užtikrinti, jog šuo, būdamas nepririštas ar nelaikomas tam specialiai pritaikytoje patalpoje, negalėtų ištrūkti iš aptvertos privačios namų valdos teritoijos.
Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, o pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2017 m. lapkričio 23 d. Nr. 13-18020, „Dėl gyvūnų laikymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių pakeitimo“ 44 taisyklių punktą – uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos nepabėgs.
Byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 15 val. 30 min., R. G. priklausantis bordodogo veislės šuo, išbėgęs iš aptvertos žemės valdos, užpuolė ir apkandžiojo nukentėjusiosios šunį ir pačią nukentėjusiąją, dėl ko buvo pažeistos ne tik nustatytos taisyklių nuostatos, bet ir, atsižvelgus į nukentėjusiajai padaryto sužalojimo pobūdį ir mastą, padaryta nusikalstama veika, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Taigi, teisės aktų nustatytos pareigos nesilaikymas lėmė tai, kad šuo vardu Rembo sužalojo F. K. S., kurios veiksmai nebuvo provokuojantys gyvūną pulti, dėl ko byloje ištirtais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad už R. G. priklausančio šuns veiksmus, dėl kurių nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, atsakinga būtent šuns savininkė, t. y. R. G..
Vadovaujantis aptartais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis, darytina išvada, kad R. G., augindama šunį ne pirmus metus, turėjo pasirūpinti saugia priemone, galinčia jį patikimai laikyti ir apsaugančia nuo šuns ištrūkimo ir laisvo priėjimo prie svetimų žmonių, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamoji galėjo ir turėjo numatyti, jog nesaugus šuns laikymas gali sukelti padarinių, susijusių su kitų žmonių sveikatos sutrikdymu ir tuo pasirūpinti, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 139 straipsnio 1 dalį.
Dėl administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo
Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo nustatyta, kad 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-1332-2018 R. G. buvo nubausta 150 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 9 d., apie 15 val. 30 min., jai priklausantis kovinių šunų veislės mišrūnas, ištrūkęs iš (duomenys neskelbtini), namo kiemo ir įbėgęs į kaimyno kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), sukandžiojo F. K. S. ranką ir apdraskė jos neveislinį augintinį (b. l. 49-50, 83-84).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tada, jei jis dėl neatsargumo sužaloja žmogų, dėl ko padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, administracinė nuo baudžiamosios atsakomybės atribojama ir pagal sveikatos sutrikdymo mąstą. Analizuojant minėtas įstatymo normas, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už sveikatos sužalojimą iki nesunkaus sveiktos sutrikdymo lygio. Kaip nustatyta iš specialisto išvados, nukentėjusiajai F. K. S. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kąstinių žaizdų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 2). Pagal teismų praktiką, jeigu tokia pati veika yra numatyta ir baudžiamajame, ir administraciniame įstatymuose, traukiant asmenį atsakomybėn, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalimi asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinė byla Nr. 2 K-863/2001, Teismų praktika Nr. 16). Išdėstytų duomenų pagrindu konstatuotina, kad R. G. turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.
EŽTT sprendimų (Falkner v. Austria, no. 6072/02, decision of 30 Septemper 2004; Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006) nuostatos leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Taigi, EŽTT praktikos raida leidžia daryti išvadą, kad nuteisimas už nusikalstamą veiką po to, kai už tą pačią veiką asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka, nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą (baudžiamoji byla Nr. 2 K-686/2007).
Atsižvelgiant į paminėtą, teismas, konstatuoja, kad R. G. veiksmuose yra ne tik administracinio teisės pažeidimo, bet ir nusikalstamos veikos požymiai, dėl ko R. G. paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta, neatitinka jos padarytos veikos, be to, dėl jos galiojimo pažeidžiamas non bis in idem principas, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl R. G. paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, t. y. administracinė nuobauda naikintina, atnaujinus administracinį procesą.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo R. G.
BK 38 staipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėto straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. G. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji savo kaltę pilnai pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios, o ši jai atleido, taigi, abi susitaikė (BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkte numatytos sąlygos). Nagrinėjant bylą teisme buvo pateiktas susitarimas dėl susitaikymo (b. l. 143), kurio 1 ir 2 punktuose nurodyta, koks žalos dydis bus atlygintas bei kaip bus atlyginama žala, o 3 punkte nurodoma, kad R. G. ir F. K. S. susitaikė, nukentėjusioji F. K. S. nurodė, kad pretenzijų R. G. nebereiškia, be kita ko, prašoma R. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, teismas turi pagrindo laikyti, jog susitarimas bus įvykdytas. Išdėstytos aplinkybės rodo esant BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas sąlygas. Pabrėžtina, kad R. G. anksčiau nė karto neteista (b. l. 108-109), nebausta administracine tvarka (b. l. 110-111). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, o ši jai atleido, taip pat tai, jog kaltinamoji dirba (b. l. 106), anksčiau neteista, teismas turi pagrindo manyti, kad R. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. bus išpildyta ir ketvirtoji BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, jog R. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl konstatuotina esant visas sąlygas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios F. K. S. civilinis ieškinys (b. l. 23-24). Atsižvelgiant į tai, jog teisminio nagrinėjimo buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo (b. l. 143), procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).
Kardomoji priemonė R. G. nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, F. K. S. civilinį ieškinį byloje atmesti ir patvirtinti tarp nukentėjusiosios F. K. S. ir kaltinamosios R. G. 2019 m. kovo 26 d. sudarytą taikų susitarimą dėl žalos atlyginimo šioje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Išaiškinti kaltinamajai, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jai per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.