Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

2020-02-28 · Civilinė byla Nr. e2-1530-1032/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-28
Bylos Nr.
e2-1530-1032/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00118-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį.
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė (pirm.)
Atsakovas
R. V.
Ieškovas
BUAB „ARRAP“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1530-1032/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00118-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.1.1; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ARRAP“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Mariaus Kesmino, ieškinį atsakovui R. V. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 7487,55 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ARRAP“, bankroto administratore paskyrė UAB „Gudara“. 2019 m. kovo 22 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bankroto administratoriumi paskirtas Marius Kesminas. Bankroto administratorius nurodo, kad atsakovas R. V., kuris buvo UAB „ARRAP“ įmonės valdymo organu – vadovu, neperdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto. Remiantis BUAB „ARRAP“ 2010 m. balansu, įmonės ilgalaikio turto vertė buvo 7 487,55 Eur, turtas neperduotas, todėl ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo 7 487,55 Eur.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, buvo pratęstas terminas atsiliepimui pateikti, tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kadangi atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo BUAB „ARRAP“ turtą perduoti bankroto administratoriui, todėl jam kyla civilinė atsakomybė už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą kaltais veiksmais (Civilinio kodekso 2.87, 6.263, 6.245–6.249 straipsniai). 2010 m. BUAB „ARRAP“ ilgalaikio turto balansas sudarė 7 487,55 Eur. Atsakovui neperdavus įmonės turto, įmonė patyrė 7 487,55 Eur turtinę žalą.

Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės įmonės vadovui taikymą, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra (CPK 178 straipsnis).

Formaliai įvertinus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą ieškovui. Atsakovas R. V. nevykdė įstatymu pavestų pareigų, t. y. po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto, dokumentų, dėl ko įmonė ir jos kreditoriai patyrė 7 487,55 Eur žalą, tokiu būdu atsakovas pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais ir nedaryti jai žalos. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas atlygino žalą, todėl yra pagrindas ieškovo reikalavimus tenkinti ir priteisti iš atsakovo 7 487,55 Eur žalos atlyginimą.

Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnio 1 dalį iš jo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 7 487,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas – 168 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti, priteisti iš atsakovo R. V. 7 487,55 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 55 centus) žalos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 7 487,55 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 55 centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. sausio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „ARRAP“, atstovaujamai bankroto administratoriaus Mariaus Kesmino.

Priteisti iš atsakovo R. V. 168 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė