Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. S., K. Š., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini) J. Š. mirties jo palikimą (faktiškai pradėdama jį valdyti) priėmė jo sutuoktinė O. Š. (el. b. l. 1-6).Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. Š., kuri testamentu viso savo turto bei teisių perėmėja paskyrė savo vaikaitę pareiškėją M. S.. Pareiškėja, atstovaujama savo brolio suinteresuoto asmens Ž. S., kreipėsi į Kauno miesto 26-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po O. Š. mirties. Notarų biure paaiškėjo, kad O. Š. po savo sutuoktinio J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Mirus J. Š., jo vardu viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre O. Š. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas (duomenys neskelbtini) d. santuokoje, todėl laikomas bendrąja jungtine O. Š. ir palikėjo J. Š. nuosavybe. O. Š. savo vyro palikėjo J. Š. palikimą po jo mirties priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – priėmė palikėjui priklausiusius asmeninius daiktus, liko gyventi bute, jį prižiūrėjo, gerino jo būklę, mokėjo mokesčius, organizavo palikėjo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu. O. Š. ir palikėjas J. Š. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – D. S. ir K. Š.. D. S. yra mirusi, jos vaikai yra pareiškėja M. S. ir Ž. S..

Suinteresuoti asmenys Ž. S., K. Š. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti visiškai (el. b. l. 119-120, 122-124).Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių palikėjo palikto turto priėmimą valdyti (el. b. l. 85-86).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas J. Š. (el. b. l. 25), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 26). Po palikėjo J. Š. mirties liko jam kartu su žmona O. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29). Turtas įgytas palikėjo ir O. Š. santuokos metu – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4357 pagrindu (el. b. l. 30-31). Byloje nėra duomenų, kad į šį turtą pretenduotų kiti paveldėtojai. Palikėjo J. Š. sūnus (suinteresuotas asmuo) K. Š. nurodė, kad mirus jo tėvui, palikimą sudarantį turtą faktiškai jį pradėdama valdyti priėmė motina O. Š., kuri rūpinosi turtu, liko gyventi bute, mokėjo mokesčius. Pats suinteresuotas asmuo palikimo priimti nemėgino, neprieštaravo, kad palikimą priimtų motina (el. b. l. 122-124). Suinteresuotas asmuo Ž. S. nurodė, kad mirus jo seneliui J. Š., jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė senelė O. Š. (el. b. l. 119-120). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad O. Š. liko gyventi bute, jį prižiūrėjo ir naudojosi turtu, mokėjo mokesčius už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32-71).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš jų – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo J. Š. įpėdinė sutuoktinė O. Š. palikimą priėmė faktiniu valdymu.1964 m. civiliniame kodekse paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje.Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi, paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad O. Š., likdama gyventi palikėjo J. Š. paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, toliau mokėdama komunalinius mokesčius už turtą (el. b. l. 32-71), priėmė palikimą faktiškai jį valdydama, todėl yra pagrindas pareiškimą patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Suinteresuoti asmenys O. Š. palikimo priėmimo faktą po palikėjo mirties neginčija, patys į palikimo dalį nepretenduoja.Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263-267, 268-270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos M. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.