Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 99 straipsnyje ir nuteistas laisvės atėmimo bausme penkeriems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 1950 m. rugpjūčio 29 d. iki 1950 m. rugsėjo 12 d., būdamas Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (toliau – MGB) agentu, turėdamas agentūrinį slapyvardį „V“, žinodamas minėtos represinės struktūros pagrindinį tikslą – fiziškai sunaikinti dalį Lietuvos gyventojų, priklausančių atskirai nacionalinei – etninei politinei grupei – pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyviams – Lietuvos partizanams ir jų rėmėjams, ir vykdydamas jos darbuotojų nurodymą, teikė MGB (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus darbuotojams duomenis apie „T“ apygardos, „Ž“ rinktinės, „V“ tėvūnijos partizanus, o 1950 m. rugsėjo 12 d. MGB (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) rajono skyriaus pareigūnams bei kariams asmeniškai rodydamas kelią, juos nuvedė į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, bei parodė partizanų stovyklos buvimo vietą, kuri buvo apsupta ir užpulta. Šio užpuolimo metu buvo nušauti Lietuvos partizanai: V. A. (partizaninis slapyvardis „A“), A. P. (partizaninis slapyvardis „B“), S. J. (partizaninis slapyvardis „S“), A. A. (partizaninis slapyvardis „Š“ ar „P“), V. Š. (partizaninis slapyvardis „L“) bei J. I. (partizaninis slapyvardis „Ž“), kuris buvo sužeistas ir suimtas, o 1951 m. liepos 2 d. sušaudytas.

Nuteistasis P. A. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendį ir jį atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Apeliantas pažymi, kad jis yra neįgalus, 2009 m. sausio 30 d. ir 2010 m. sausio 15 d. pažymose jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nurodo, kad jo fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, todėl jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą.

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas jo gynėjo prašymą dėl duomenų išreikalavimo apie jo sveikatą, atmetė. Šių duomenų pirmosios instancijos teismas taip pat neišreikalavimo savo iniciatyva (BPK 270 straipsnis). Anot apelianto, nepagydoma liga jis susirgo iki nuosprendžio priėmimo, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, todėl Kauno apygardos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį turėjo vadovautis BK 76 straipsnio 1 dalimi ir atleisti jį nuo bausmės atlikimo. Pažymi, kad šią aplinkybę patvirtina ir išrašai iš medicininių dokumentų, t. y. specialiosios nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos bei kiti dokumentai.

P. A. P. gynėjas ir prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo P. A. P. skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo P. A. P. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Kauno apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis P. A. P. neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, o tik prašo pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas, atleisti jį nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Atleidimas nuo bausmės pagal BK 76 straipsnio 1 dalį galimas esant dviem sąlygoms: nusikalstamą veiką padaręs asmuo iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga ir dėl šios ligos jam būtų per sunku atlikti bausmę. Ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Be to, atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Svarbu pažymėti, kad spręsdamas atleidimo nuo bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį, taip pat sunkios nepagydamos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje ir pan.

Nepagydomos ligos ir sveikatos būklės, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nurodytos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintame Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, sąraše. Kiekvienu konkrečiu atveju teismo medicinos ekspertai nustato, ar liga, kuria serga nuteistasis, atitinka ligą, įrašytą į šį sąrašą.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas teisiamojo posėdžio metu teismo medicinos ekspertizės neatliko ir nesvarstė klausimo, ar P. A. P. serga sunkia nepagydoma dėl kurios jam bus per sunku atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje, nors byloje buvo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, kurie patvirtino ilgalaikius ir nepagydomus apelianto P. A. P. susirgimus (3 t., 99, 101-104 b. l.). Apygardos teismas, paskyręs penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė tik į tai, kad P. A. P. yra neįgalus.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teisme ir siekdama patikrinti nuteistojo P. A. P. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei pilnai, objektyviai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, 2010 m. balandžio 29 d. paskyrė teismo medicinos ekspertizę (3 t., 116-118 b. l.), siekiant nustatyti, kokiomis ligomis serga nuteistasis, ar dėl šių ligų būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertai 2010 m. liepos 7 d. pateikė ekspertizės aktą Nr. EKG 37/10(02) ir nurodė, kad P. A. P. serga širdies ir galvos arterijų ateroskleroze (išemine liga), priešinės liaukos hiperplazija, Parkinsono liga, nepatikslinta dimensija. Ligos chroniškos, neišgydomos. Taip pat nurodė, kad nuteistojo psichinei, psichologinei būsenai įvertinti reikalinga teismo psichiatrinė psichologinė ekspertizė (3 t., 134-135 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į Kauno ekspertų išvadas ir siekdamas išsiaiškinti apie nuteistojo P. A. P. psichinę būseną ir objektyviai išnagrinėti bylą, 2010 m. spalio 29 d. paskyrė ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (3 t., 146-149 b. l.).

2011 m. gegužės 12 d. byloje buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijos 2011 m. balandžio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 84TPK-52. Šios ekspertizės išvadose nurodyta, kad nuteistojo P. A. P. sąmonė aiški, tačiau kontaktui neprieinamas, į pateikiamus klausimus neatsako, nevykdo jokių nurodymų, nešneka, tyli, sėdi neįgaliojo vežimėlyje, veidas abejingas, emociškai neišraiškingas, todėl psichologinis ištyrimas ir tiriamojo pažintinių funkcijų, emocinės būsenos įvertinimas negalimas. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad įvertinus byloje pateiktus duomenis, kilo abejonių dėl nepatikslintos demensijos diagnozės, taip pat galima įtarti ir išsivysčiusį disociacinį sutrikimą (stuporą), todėl rekomendavo paskirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., 164-167 b. l.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą ir atsižvelgdama į Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisijos rekomendaciją padarė išvadą, kad būtina patikrinti ir įvertinti nuteistojo P. A. P. psichinę, psichologinę būseną, tačiau tokiam ištyrimui reikalingos specialios žinios. Todėl P. A. P. 2011 m. gegužės 25 d. buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, siekiant nustatyti, kokiomis psichinėmis ligomis šiuo metu serga nuteistasis, ar dėl šių ligų jam būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, ar jam reikalinga taikyti priverstines medicininio pobūdžio priemones, ar kitokį gydymą (3 t., 175-178 b. l. )

Remiantis pateiktu 2011 m. rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus aktu Nr. 75U-II-58 matyti, kad P. A. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – nepatikslinta silpnaprotyste, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Akte nurodoma, kad P. A. P. mąstymas neproduktyvus, lėto tempo, emocijos neišraiškingos, dėmesys pasyvus, dėl blogo kontakto nepavyksta nustatyti atminties lygio, laiką leidžia lovoje, jam reikalinga nuolatinė slauga – naudojasi sauskelnėmis, jis valgydinamas, vartomas, savo būsenos nesuvokia, aplinkos nesivaržo, jos vertinti nesugeba. Ekspertų komisija nurodė, kad šis lėtinis psichikos sutrikimas atitinka Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo IV skyriaus (Psichikos sutrikimai; 4. 3. 1. p. – visos senatvės silpnaprotystės formos) sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Dėl tokios psichikos sveikatos būsenos P. A. P. negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. P. A. P. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas, jam rekomenduojamas ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre (3 t., 191-193 b. l.).

Apeliacinis teismas pažymi, kad nuo bausmės dėl ligos paprastai gali būti atleidžiamas tik nuteistasis, kuris dėl sveikatos būklės negali įprasta tvarka atlikti bausmės bei nebūtų įgyvendinti bausmei keliami tikslai, o bausmės atlikimas taptų panašus į kankinimą ir žmogaus orumo žeminimą, bausmės atlikimo metu nuteistajam nebūtų suteikiama tinkama medicinos pagalba ir būtina priežiūra. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau nurodytas bylos aplinkybes, Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EKG 37/10(02), Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 84TPK-52 ir Utenos ekspertinio skyriaus akto Nr. 75U-II-58 pateiktas išvadas, atsižvelgdama į P. A. P. asmenybę (neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), senyvą amžių, ligos pobūdį (diagnozuota – nepatikslinta silpnaprotystė), į tai, jog nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo didelis laiko tarpas, per kurį nuteistasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų, pažymi, kad yra objektyvus pagrindas jį atleisti nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina tai, kad esant tokiai sunkiai P. A. P. sveikatos būklei, nuteistajam atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo vietoje būtų per sunku, kadangi jam reikalinga nuolatinė slauga (maitinamas ir vartomas), jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Be to, tokios sveikatos būklės ligonio pasiuntimas realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, aiškiai prieštarautų ne tik teisingumo principui, bei ir bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms. Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas nuteistajam P. A. P. taikyti BK 76 straipsnio 1 dalį nuostatas ir nuteistąjį atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:

P. A. P. pripažintam kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 99 straipsnį ir nuteistam laisvės atėmimo bausme penkeriems metams, pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį, P. A. P. nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleisti dėl ligos.

P. A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinę bylą Nr. 2-521-523-2010 grąžinti Jurbarko rajono apylinkės teismui, o tris asmens sveikatos istorijas – T. Švedko gydytojos kabinetui (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.