- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-269-357/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00918-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Skolininkas
- UAB „Rempijus“
- Pareiškėjas
- UAB „Granterma“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Rempijus“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-1726-362/2012 pagal pareiškėjo UAB „Granterma“ pareiškimą skolininkui UAB „Rempijus“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Granterma“ pareiškimu (1–2 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Rempijus“ 75 211,72 Lt skolą, 827,33 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą prašė taikyti UAB „Rempijus“ turto ir piniginių lėšų areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi (30–31 b. l.) prašymą tenkino, areštavo skolininkui UAB „Rempijus“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leido turtu naudotis, bet uždraudė perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštavo skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Granterma“ bei išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, vykdyti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija.
Teismas nurodė, kad skolininkas vengia sumokėti įsiskolinimą, reikalavimo suma yra didelė, priėmus kreditoriui palankų teismo sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu. Teismas vadovavosi ekonomiškumo principu, siekdamas maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir kuo mažiau suvaržyti skolininko interesus.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Rempijus“ atskiruoju skundu (32–33 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vien tik pareikšto ieškinio suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jo pareiškimą patenkinus, teismo įsakymo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas, taigi, nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo.
3. UAB „Rempijus“ metinė apyvarta 2011 metais buvo apie 4,06 mln. litų, grynasis pelnas -157 156 Lt, ilgalaikis turtas sudarė – 907 367 Lt, trumpalaikis turtas – 684 005 Lt, tai daug kartų didesnė suma už kreditoriaus pareikštą reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (43–44 b.l.) kreditorius UAB „Granterma“ prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pareiškėjas nurodė, kad kreditoriaus reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o skolininko pozicija, vengimas atsiskaityti su kreditoriumi leidžia manyti, kad skolininkas imsis visų priemonių, jog išvengtų savo prievolės vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijus yra teismo abejonė, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo (galimai palankaus ieškovui) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų yra teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog kilus ginčui dėl didelės reikalavimo sumos, preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškinio sumos (reikalavimo) dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Iš ieškovo pareikšto reikalavimo ir bylos duomenų matyti, kad reikalavimo suma yra didelė – 76 039,05 Lt. Nors atsakovas UAB “Rempijus” yra juridinis asmuo, turintis 4,06 mln. litų metinę apyvartą, 907 367 Lt ilgalaikio ir 684 005 Lt trumpalaikio turto, tačiau pripažintina, kad ieškinio suma yra didelė ir atsakovui. LR CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad jis 2011 metais turėjo 157 156 Lt pelno, turi ilgalaikio ir trumpalaikio turto ir tai daug kartų didesnė suma už kreditoriaus pareikštą reikalavimą, tačiau reikia pažymėti, kad šios aplinkybės nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo. Iš teismui pateikto atsakovo UAB „Rempijus“ 2011 metų balanso matyti, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 330 789 Lt, iš kurių 175 721 Lt atsakovas turi sumokėti per 2012 metus. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro – 155 067 Lt. Taigi, atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams ir šie įsipareigojimai yra visai nemaži. Nors atsakovas nurodo, kad jis 2011 metais turėjo 157 156 Lt pelno, tačiau pripažintina, kad ieškovo reikalaujama suma sudaro beveik pusę atsakovo gauto pelno ir jeigu ji būtų priteista, atsakovui tai būtų ženkli suma. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyta 4,06 mln. litų įmonės metinė apyvarta neįrodo geros atsakovo turtinės padėties, nes geriausiai įmonės turtinę padėtį apsprendžia gautas įmonės pelnas, turimas turtas ir įsipareigojimai kreditoriams. Beveik pusę atsakovo trumpalaikio turto sudaro gautinos sumos (322 087 Lt), t. y. atsakovo skolininkų įsipareigojimai. Atsakovas nepateikė duomenų, kad šios sumos bus tikrai gautos, kokia atsakovo skolininko finansinė padėtis. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ieškinio reikalavimų nepripažįsta, nes Šiaulių miesto apylinkės teismui yra pateikęs prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, todėl šios aplinkybės taip pat sudaro pagrįstas prielaidas konstatuoti galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar neįmanomumą, ir šiuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Įstatymas nustato įpareigojimą laikinąsias apsaugos priemones taikyti vadovaujantis ekonomiškumo principu (LR CPK 145 str. 2 d.), t. y. parinkti tokias priemones, kurios būtų proporcingos siekiamam tikslui ir atsakovui sukeltų kiek įmanoma mažiau apribojimų, tiesiogiai nesusijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi šiuo principu, leido atsakovui atsiskaityti su ieškovu, įmonės darbuotojais bei mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bylos duomenys sudaro pakankamas prielaidas konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą, dėl ko pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.