- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-12
- Bylos Nr.
- ATP-349-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-001196-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutarimu A. Z. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda - administracinis areštas 15 parų su transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – administracinis areštas 25 paroms su transporto priemonės automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 35 Eur bauda; už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 27 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. Z. paskirta galutinė nuobauda – administracinis areštas 30 (trisdešimt) parų su transporto priemonės - automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Skundžiamu teismo nutarimu A. Z. nubaustas už tai, kad 2016-04-26, 23.32 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti (neįgijęs), būdamas neblaivus (nustatytas 1,13 promilių girtumas) ir nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonė neįregistruota, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir medis. Tokiais veiksmais pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127, 226, 219, 1, 222 punktų reikalavimai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Z. apeliaciniame skunde nėra suformulavęs jokių konkrečių prašymų, tačiau nurodo, kad paskirtos administracinio arešto nuobaudos atlikti negali, nes jam nustatytas darbingumas yra 15 procentų ir pateikė tai patvirtinančią neįgaliojo pažymėjimo kopiją. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teismo posėdžio data neatitiko datos, kada toks posėdis vyko. Todėl jis negalėjo pateikti duomenų, susijusių su jo neįgalumu ir slaugos poreikiu.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. Z. skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
A. Z. apeliaciniu skundu administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto ir jo padarytų veikų kvalifikacijos neginčija. Tačiau jam nustatytą neįgalumą įvardija kaip priežastį dėl ko jis negali atlikti paskirtos nuobaudos – administracinio arešto.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismui, kartu su apeliaciniu skundu A. Z. pateikė neįgaliojo pažymėjimo NP Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (b. l. 33), iš kurios matyti, kad jam nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nustatytas 15 proc. darbingumo lygis.
ATPK 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad administracinis areštas negali būti skiriamas asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pažeidėjui A. Z. administracinė nuobauda – administracinis areštas negalėjo būti paskirta, kadangi tiek pažeidimo padarymo, tiek ir administracinės nuobaudos skyrimo metu jam buvo nustatytas 15 proc. darbingumo lygis.
Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde administracinio teisės pažeidimo protokole, su kuriuo supažindintas ir A. Z., buvo nurodyta teisinga bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, tačiau apeliantas į teismo posėdį neatvyko. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas administracinį areštą pažeidėjui, duomenų, susijusių su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįgalumu neturėjo, t. y. negalėjo tinkamai įvertinti šios aplinkybės svarbos individualizuojant skiriamą nuobaudą pažeidėjui. Skirta nuobauda negali būti laikoma teisėta, nes apylinkės teismas, parinkdamas nuobaudos rūšį, netinkamai pritaikė įstatymą.
Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pažeidimai buvo padaryti ne A. Z., o kitam asmeniui – A. A. - vardu registruota transporto priemone. Nustačius, kad yra pagrindas veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurių sankcijos numato papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, administracinių teisės pažeidimų teisenos proceso reikalavimai įpareigoja, kad konfiskuotinos transporto priemonės savininkas būtų įtrauktas į bylą bei žinotų galimas pasekmes. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, automobilio savininkas A. A. apie procesą neinformuotas, nėra žinoma jo pozicija dėl jo vardu registruotos transporto priemonės panaudojimo pažeidimų padarymo metu. Taip pat medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių spręsti ir apie paties pažeidėjo poziciją aptariamu klausimu, t. y. A. Z., nėra apklaustas, kokiomis aplinkybėms jis paėmė ir, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus, vairavo ne jam priklausantį automobilį, ar jam būdavo leidžiama naudotis, valdyti bei disponuoti šia transporto priemone ir pan. Šie duomenys, siekiant priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, yra būtini.
Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.