Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės T. N. K. atstovams advokatei Rimantei Tamulytei ir advokato padėjėjui Algirdui Gediminui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. V. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. N. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė T. N. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti T. N. K. ir R. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu R. K. tvarką ir išlaikymą taip, kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių; 3) po santuokos nutraukimo T. N. K. palikti pavardę „K.“; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė prašo nutraukti santuoką su atsakovu, kadangi jų tarpusavio santykiai yra faktiškai pasibaigę, bendro gyvenimo nebėra, sutuoktinių nebesieja jokie emociniai ryšiai, o visi su skyrybomis susiję klausimai (tiek turtiniai, tiek susiję su nepilnamečiais vaikais) yra išspręsti anksčiau sudarytomis sutartimis ir patvirtinti teismo sprendimu dėl gyvenimo skyrium. Ieškovė nemato jokios galimybės taikiai išspręsti ginčo ar atkurti santuokinius santykius, todėl siekia galutinai nutraukti santuoką. Ji įsipareigoja toliau rūpintis vaikais, kaip iki šiol, neprašo priteisti iš sutuoktinio išlaikymo ir sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas ir bendravimo su tėvu tvarka būtų palikta tokia, kokia yra nustatyta 2019 m. separacijos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo santuoką. Šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokos metu šalys susilaukė trijų dukterų: E. K., V. K. ir T. K. Šalys 2019 m. gruodžio 30 d. notarine tvarka sudarė turto padalinimo sutartį, kuria buvo padalintas visas sutuoktinių turtas ir aptartas visų santuokoje atsiradusių prievolių vykdymas kreditoriams, bei vedybų (povedybinę) sutartį, kuria šalys nustatė visišką turto atskirumą. Šalys 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių (toliau – ir separacijos sutartis), kuria patvirtino, kad visus turtinius klausimus dėl santuokoje įgyto turto ir ateityje įgytino turto jau yra išsprendę turto padalinimo sutartimi ir vedybų sutartimi. Separacijos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio bei nustatė konkrečią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Separacijos sutarties 3.1 punkte buvo susitarta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama T. N. K.; sutarties 3.2 punkte buvo susitarta, kad atsakovas įsipareigoja mokėti 200,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui iki vaikai taps pilnamečiais; sutarties 3.3 punkte buvo susitarta, kad atsakovas padengs vaikų išlaidas, susijusias su studijomis aukštojoje mokykloje ar universitete; sutarties 3.4 punkte (3.4.1–3.4.6 papunkčiuose) buvo susitarta, kokiomis sąlygomis atsakovas bendraus su vaikais. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-964-589/2020 patvirtino šalių sudarytą separacijos sutartį ir patvirtino šalių gyvenimą skyrium. Nuo separacijos sutarties sudarymo iki šios dienos šalys toliau gyveno skyriumi, jų tarpusavio santykiai yra faktiškai pasibaigę, bendro gyvenimo nebėra, sutuoktinių nebesieja jokie emociniai ryšiai. 2025 m. kovo 10 d. ieškovės iniciatyva buvo inicijuotas mediacijos procesas dėl santuokos tarp šalių nutraukimo. Šalys kaip sutuoktiniai nepalaiko šeimos santykių, nerodo vienas kitam pagarbos, nebendradarbiauja ir nepadeda vienas kitam. Šalys priima sprendimus, darančius reikšmingą įtaką šeimos gyvenimui ar turtinei padėčiai, savarankiškai, o ne bendru sutarimu. Tarp šalių vyksta ginčai, nesutarimai, kurių jau ilgą laiką neįmanoma išspręsti. Abu sutuoktiniai nevykdo įstatyme nurodytų sutuoktinių pareigų, todėl ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė patvirtina, kad ir toliau rūpinsis vaikaisi bei juos augins, kaip tai darė iki šiol. Visi kiti ieškovės įsipareigojimai atsakovui yra išspręsti sudarytomis turto padalinimo, vedybų ir separacijos sutartimis. Sutuoktiniai nesilaiko įstatyme nustatytų sutuoktinių pareigų, todėl sudaryta santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Visi privalomi išspręsti klausimai jau yra išspręsti Panevėžio apylinkės teismo sprendimu patvirtinta separacijos sutartimi. Bendro turto padalijimo klausimai tarp šalių yra visiškai išspręsti pagal turto padalinimo ir vedybų sutartis. Ieškovės tarpusavio santykiai su atsakovu yra faktiškai pasibaigę, bendro gyvenimo nebėra, sutuoktinių nebesieja jokie emociniai ryšiai. Atsižvelgiant į visą tai, egzistuoja teisinis pagrindas nutraukti šalių santuoką ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, jų bendravimo skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką ir išlaikymo dydį pagal separacijos sutartį. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo nekeisti jos dabartinės pavardės, t. y. nustatyti ieškovei pavardę „K.“. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo sutuoktinio išlaikymą.

3. Teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame nurodyta, jog ieškovas pripažįsta ieškinį. Atsakovas patvirtina, kad jam yra žinomos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės, kad teismas gali surašyti sutrumpintus motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad T. K. šiuo metu yra pilnametė, todėl ieškinio reikalavimai dėl jos gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo nenagrinėtini. Atsakovas prašo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nepriteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, nes jos susidarė išimtinai dėl ieškovės pasirinktų procesinių veiksmų nutraukti santuoką ginčo teisena, pareiškiant ieškinį, o ne supaprastinto proceso tvarka vieno sutuoktinio prašymu. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, nors pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-964-589/2020 patvirtintą 2019 m. gruodžio 31 d. sutartį dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių buvo išspręsti visi privalomi klausimai dėl gyvenimo skyrium, įskaitant klausimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo. Ieškovė prašo nustatyti tokias pačias sąlygas, kaip ir 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytoje sutartyje dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių. Taigi jokio ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus, ieškovė dėl santuokos nutraukimo galėjo kreiptis ne su ieškiniu ginčo teisena, o pateikti prašymą supaprastino proceso tvarka ir bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju nebūtų atlyginamos. Ieškinio pateikimas, prašant patvirtinti tai, kas jau buvo patvirtinta sprendimu dėl separacijos, o ne pateikiant vieno sutuoktinio prašymą supaprastinto proceso tvarka, neatitinka proceso ekonomiškumo principo. Atsakovas nebuvo informuotas apie privalomąją mediaciją. Atsakovui nėra žinoma, kokį atsakovo adresą ar kitus kontaktinius duomenis ieškovė nurodė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir mediatorei. Atsakovas nebuvo informuotas apie privalomąją mediaciją ir apie ją sužinojo tik gavęs ieškinį. Ieškovė taip pat neinformavo atsakovo apie jos inicijuotą mediaciją. Įvykus privalomajai mediacijai, būtų išvengta civilinės bylos teisme ir nebūtų atsiradusios bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo reiškia parengiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Tai taip pat sudaro prielaidas nebepatirti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovas prašo nepriteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad šeima iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įrašyta į Vilniaus rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų teisių pažeidimų. Po 2018 m. liepos 1 d. pranešimų apie vaikų teisių pažeidimus šeimoje negauta. Atvejo vadybos procesas šeimai netaikomas, socialinės paslaugos neteikiamos. Kadangi po sutarties dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, kuria buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, ginčų tarp šalių nekilo ir vaikų teisių pažeidimų užfiksuota nebuvo, galima teigti, kad motina nepilnamečiais vaikais rūpinasi tinkamai. Tarnyba, įvertinusi, kad vaikai jau pakankamai seniai gyvena kartu su motina, o Tarnybai nėra žinoma, kad motina netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiais vaikais, vertina, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina bei patvirtinus vaikų ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, vaikų teisės ir geriausi interesai nebus pažeisti. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji yra galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios, dėl jo pakeitimo tėvas ar motina galės kreiptis ateityje. Kitus ieškinio reikalavimus Tarnyba palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, taip pat teisingumo, sąžiningumo principais. Tarnyba teikia išvadą, kad nepilnamečių vaikų geriausius interesus atitiktų jų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, nebus pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų interesai. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka, esant geriems santykiams tarp šalių, atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrins vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas parodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Šalys bandė susitarti dėl santuokos nutraukimo taikiai, tačiau susitarimo nepasiekė, todėl liko tik kreiptis į teismą ginčo teisena. Taigi ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė negalėjo pasinaudoti supaprastinto proceso tvarka, nes gyvena Švedijoje, o pareiškimas turi būti reiškiamas pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą. Taigi ieškovė galėjo kreiptis tik bendra tvarka. Visos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, visi įrodymai yra pateikti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė parodė, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, tačiau T. K. gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ir išlaikymas neturėtų būti nustatomi, kadangi ji yra sulaukusi pilnametystės. Atstovė prašė nepaskirstyti bylinėjimosi išlaidų, kadangi ieškovė galėjo reikšti prašymą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka. Ieškovė turi daug nekilnojamojo turto Lietuvoje, todėl galėjo pareikšti pareiškimą. Tarp šalių nesant jokio ginčo, nebuvo pagrindo reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka. Jei būtų pareikštas pareiškimas supaprastinto proceso tvarka, bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos. Visos derybos tarp šalių vyko dėl kitų klausimų, nesusijusių su santuokos nutraukimu. Atstovė prašė neskirstyti bylinėjimosi išlaidų, o jei išlaidos bus skirstomos, jas sumažinti.

7. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, taip pat sąžiningumo principais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK IV skyriaus ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės T. N. K. ir atsakovo R. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-964-589/2020 patvirtintas šalių gyvenimas skyrium (separacija), taip pat patvirtinta šalių 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryta sutartis dėl gyvenimo skyrium (separacijos) pasekmių.

10. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutuoktiniai nuo separacijos sutarties sudarymo iki šios dienos gyvena skyriumi, jų tarpusavio santykiai yra faktiškai pasibaigę, bendro gyvenimo nebėra, sutuoktinių nebesieja jokie emociniai ryšiai. Sutuoktiniai nepalaiko šeimos santykių, nerodo vienas kitam pagarbos, nebendradarbiauja ir nepadeda vienas kitam. Tarp sutuoktinių vyksta ginčai, nesutarimai, kurių jau ilgą laiką neįmanoma išspręsti. Abu sutuoktiniai nevykdo įstatyme nurodytų sutuoktinių pareigų. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių ir nurodė, kad pripažįsta ieškinį.

11. Įvertinus ieškovės rašytinius paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių kaip sutuoktinių santykiai santuokos metu blogėjo, o šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalys nebuvo suinteresuotos išsaugoti santuoką. Akivaizdu, kad šalys nevykdo CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sutuoktinių pareigos remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Šalys gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Manytina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, o dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

12. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „K.“. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama pavardė „K.“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių

13. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).

14. Šalys 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka ir kuria šalys pasidalijo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį turtą bei bendras turtines prievoles. Šalys taip pat 2019 m. gruodžio 30 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuri buvo patvirtinta notarine tvarka ir kuria šalys nustatė sutuoktinių turto ir prievolių visiško atskirumo teisinį režimą. Taigi darytina išvada, kad sutuoktinių bendro turto ir turtinių prievolių padalijimo klausimai yra išspręsti (CK 3.59, 3.101 straipsniai).

15. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų E. K., V. K. ir T. K. gyvenamąją vietą, bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu R. K. tvarką ir išlaikymą taip, kaip nustatyta separacijos sutartyje. Pažymėtina, kad T. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra sulaukusi pilnametystės, todėl T. K. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo klausimai nesprendžiami.

16. Separacijos sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su mama T. N. K. Separacijos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad R. K. skirs kiekvienam vaikui 200,00 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, šias lėšas pervesdamas į T. N. K. banko sąskaitą. Šalys separacijos sutarties 3.4 punkte susitarė dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: 3.4.1 R. K. turi teisę bendrauti su vaikais savaitgaliais, pasiimdamas vaikus penktadienį po pamokų ar vaikų užsiėmimų ir grąžindamas vaikus sekmadienį 20.00 val.; 3.4.2 R. K. turi teisę kiekvienais metais praleisti su vaikais Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo to, ar pagal bendrą bendravimo su vaikais tvarką jam minėtomis dienomis priklauso bendrauti su vaikais; T. N. K. turi teisę kiekvienais metais praleisti su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo to, ar pagal bendrą bendravimo su vaikais tvarką jai tomis dienomis priklauso bendrauti su vaikais; 3.4.3 R. K. ir T. N. K. vaikų gimtadienius praleidžia rotacijos principu – jeigu vienais metais vienas iš vaikų savo gimtadienį praleidžia su R. K., kitais kalendoriniais metais vaikas savo gimtadienį praleidžia su T. N. K.; 3.4.4 švenčių dienos tarp R. K. ir T. N. K. yra pasidalijamos po lygiai tokia tvarka, nepaisant to, kuriam iš tėvų priklauso laikas su vaikais: 3.4.4.1 vaikai poriniais kalendoriniais metais su R. K. praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, su T. N. K. – Naujuosius metus; neporiniais kalendoriniais metais vaikai su R. K. praleidžia Naujuosius metus, su T. N. K. – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas; 3.4.4.2 vaikai poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykas praleidžia su R. K., neporiniais kalendoriniais metais – su T. N. K.; 3.4.5 R. K. turi teisę atostogauti su vaikais su teise išvykti į kitas šalis pusę vaikų atostogų laiko rotacijos principu: 1 savaitę kas antras vaikų rudens atostogas, 1 savaitę per vaikų žiemos atostogas, 1 savaitę kas antras vaikų pavasario atostogas; R. K. per vaikų vasaros atostogas turi teisę atostogauti su vaikais pusę jų vasaros atostogų laiko; R. K. įsipareigoja informuoti T. N. K. apie planuojamas vasaros atostogas prieš mėnesį; T. N. K. įsipareigoja netrukdyti išvykai ir pateikti būtinus vaikų kelionės dokumentus (pasus, sutikimus, leidimus ir kt.) ir reikalingus vaikų daiktus; 3.4.6 R. K. ir T. N. K. bendru sutarimu gali nustatyti ir kitą R. K. bendravimo su vaikais tvarką.

17. Atsakovas ieškinį pripažino ir neprieštaravo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžiui ir prašomai nustatyti bendravimo su vaikais tvarkai. Tarnyba nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius vaikų interesus, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, esant geriems santykiams tarp šalių, atitiks geriausius nepilnamečių vaikų interesus bei užtikrins vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, kad geriausius nepilnamečių vaikų interesus atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, o prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka nepilnamečių vaikų poreikius ir jų tėvų turtinę padėtį, prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų ir jų tėvų interesus. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nepilnamečių vaikų E. K. ir V. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina T. N. K. (CK 3.174 straipsnio 1–2 dalys), atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nustatoma taip, kaip ji nurodyta separacijos sutarties 3.4 punkte (jo papunkčiuose) (CK 3.175 straipsnis), iš atsakovo nepilnamečiams vaikams E. K. ir V. K. priteisiamas išlaikymas, mokamas po 200,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant į T. N. K. nurodytą banko sąskaitą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 2–3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.200, 3.208 straipsniai).

18. Pažymėtina, kad separacijos sutarties 3.3 punkte nurodyta, jog R. K. sutinka po vaikų (-o) mokyklos baigimo padengti išlaidas, susijusias su vaikų (-o) studijomis, siekiant aukštojo universitetinio išsilavinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteisiamas tik iki pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Vaikams sulaukus pilnametystės jie įgyja visišką civilinį veiksnumą, t. y. savo veiksmais gali įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, taigi savo teises įgyvendina ir gina savo nuožiūra (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepilnamečių vaikų išlaidų, susijusių su galimai ateityje būsimomis studijų išlaidomis, priteisimo iš atsakovo klausimas šiuo metu negali būti sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovė už pareikštą reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį. Už reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už minėtą reikalavimą mokėtinas 108,00 Eur žyminis mokestis (200,00 Eur x 12 mėn. x 2 (vaikai) x 3 proc. 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 108,00 Eur žyminis mokestis.

20. Remiantis ieškovės pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateiktomis sąskaitų išklotinėmis ir pavedimų išrašais (DOK-5506) nustatyta, kad ieškovė patyrė 4 320,63 Eur išlaidas, susijusias su teisine pagalba (4 434,63 Eur – 114,00 Eur (žyminis mokestis, kuris yra įtrauktas į atstovo išrašytas sąskaitas; žr. sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinę)).

21. Atsakovas prašo nepriteisti iš jo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, jog: i) atsakovas nebuvo informuotas apie privalomąją mediaciją; įvykus privalomajai mediacijai, būtų išvengta civilinės bylos nagrinėjimo teisme, todėl nebūtų atsiradusios bylinėjimosi išlaidos; ii) ieškovė galėjo kreiptis į teismą CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos ieškovei nebūtų priteisiamos. Pirma, byloje esanti 2025 m. kovo 12 d. mediatorės pažyma patvirtina, kad mediacija tarp šalių įvyko. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti mediatorės pateikta informacija. Antra, dėl atsakovo argumento, jog ieškovė galėjo kreiptis į teismą CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, buvo pasisakyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartyje. Asmuo turi teisę pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo teises ir jas ginti. Net ir nagrinėjant bylą CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka, byloje dalyvaujančių asmenų teisė prašyti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir galimybė teismui jas paskirstyti išlieka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. Teismų praktikos apžvalgą Nr. 59 „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“, 334 punktą). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neturėtų būti atlyginamos.

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-8, 2 punkte nurodyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad byla nėra teisiškai sudėtinga ir nereikalauja specialių žinių, byloje ginčo tarp šalių nebuvo – atsakovas pripažino ieškinį, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. Teismų praktikos apžvalga Nr. 59 „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“, 297 punktas).

24. Kaip minėta, ginčo byloje tarp šalių nebuvo, byla išnagrinėti per vieną teismo posėdį, todėl visiškas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, neatitiktų sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinėje nurodyta, jog patikslinto ieškinio rengimas apėmė 3,21 val. atstovo darbo, patikslinto ieškinio teikimas teismui apėmė 0,33 val. atstovo darbo, komentarai dėl patikslinto ieškinio teismui priėmimo apėmė 0,75 val. atstovo darbo.

25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. Teismų praktikos apžvalga Nr. 59 „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“, 229 punktas).

26. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinus sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinėje nurodytus duomenis, darytina išvada, kad išlaidos, susijusios su patikslinto ieškinio rengimu, yra perteklinės: minėti atstovo veiksmai (patikslinto ieškinio teikimas teismui, komentarai dėl patikslinto ieškinio teismui) iš esmės apima patikslinto ieškinio rengimą, todėl už papildomus patikslinto ieškinio rengimo veiksmus patirtos išlaidos neturi būti priteisiamos. Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad išlaidos už: „Teismų praktikos dėl žyminio mokesčio paieška“; „Konsultacijos dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos“; „Komunikacija ir teismo įpareigojimo pateikti Vaikų teisių apsaugos tarnybos vertinimą analizė“ (žr. sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinę); „Telekonferencija, pasirengimas susitikimui su R. teisininku“ (žr. sąskaitos Nr. FXR2242 išklotinę); „Telekonferencija su teisininku, informacijos atnaujinimas“ (žr. sąskaitos Nr. FXR2318 išklotinę); „Teismo informavimas“ (informacija dėl atstovo užimtumo; DOK-55855; žr. sąskaitos Nr. FXR2356 išklotinę) neturi būti priteisiamos.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patikslinto ieškinio rengimas užėmė 3,21 val. atstovo darbo, o prašymo panaikinti įpareigojimą pateikti Vaiko teisių apsaugos tarnybos vertinimą rengimas – 3,88 val. atstovo darbo (žr. sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinę), nuomonės dėl atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą rengimas ir komunikacija – 3,33 val. atstovo darbo (žr. sąskaitos Nr. FXR2340 išklotinę), t. y. ilgiau nei ieškinio parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas prašymas (DOK-33844) ir nuomonė (DOK–50958) nebuvo didelės apimties procesiniai dokumentai (atitinkamai 5 psl. ir 3 psl.), į tai, kad su minėtais procesiniais dokumentais jokie papildomi dokumentai nebuvo teikiami ir dėl to nebuvo patirtos papildomos procesinių dokumentų rengimo sąnaudos, manytina, kad išlaidos, patirtos už šių procesinių dokumentų rengimą (prašymą ir nuomonę), yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos. Be to, iš sąskaitos Nr. FXR2209 išklotinės matyti, kad buvo patirtos 32,88 Eur išlaidos už valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro paslaugas, tačiau ieškovė į bylą neteikė jokių VĮ Registrų centro išduotų dokumentų, taip pat nepaaiškino, dėl kokios informacijos iš Registrų centro gavimo kreipėsi į minėtą įmonę, kodėl minėtos išlaidos buvo būtinos. Atsižvelgiant į išdėstytą, 32,88 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro paslaugas laikomos nepagrįstomis, todėl nepriteisiamos.

28. Pagal kasacinio teismo praktiką ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. Teismų praktikos apžvalga Nr. 59 „Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese“, 227 punktas).

29. Pateiktose sąskaitų išklotinėse (DOK-5506) nėra nurodytos už kiekvieną suteiktą atitinkamą teisinę paslaugą apskaičiuotos sumos, todėl teismas negali tiksliai paskaičiuoti teisinių paslaugų, už kurias ieškovei turi būti atlyginama, dydžio. Įvertinus tai, kas išdėstyta, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, nurodyta kasacinio teismo praktika, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismo vertinimu, ieškovei turėtų būti atlyginta pusė ieškovės patirtų išlaidų teisinei pagalbai, t. y. 2 143,88 Eur ((4 320,63 Eur – 32,88 Eur (nepagrįstos išlaidos VĮ Registrų centrui)) / 2). Kaip minėta, ieškovė, be išlaidų teisinei pagalbai, patyrė 114,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurios ieškovei taip pat turi būti atlyginamos. Taigi ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 257,88 Eur (2 143,88 Eur + 114,00 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1–2 dalys).

30. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268, 270, 279, 385 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės T. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei T. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), palikti pavardę „K.“, atsakovui R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikti pavardę ,,K.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina T. N. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnamečiams vaikams E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant į T. N. K. nurodytą banko sąskaitą.

Nustatyti tokią atsakovo R. K. bei nepilnamečių vaikų E. K. ir V. K. bendravimo tvarką:

1. R. K. turi teisę bendrauti su vaikais savaitgaliais, pasiimdamas vaikus penktadienį po pamokų ar vaikų užsiėmimų ir grąžindamas vaikus sekmadienį 20.00 val.

2. R. K. turi teisę kiekvienais metais praleisti su vaikais Tėvo dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo to, ar pagal bendrą bendravimo su vaikais tvarką jam minėtomis dienomis priklauso bendrauti su vaikais. T. N. K. turi teisę kiekvienais metais praleisti su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), nepriklausomai nuo to, ar pagal bendrą bendravimo su vaikais tvarką jai minėtomis dienomis priklauso bendrauti su vaikais.

3. R. K. ir T. N. K. vaikų gimtadienius praleidžia rotacijos principu, t. y. jeigu vienais metais vienas iš vaikų savo gimtadienį praleidžia su R. K., kitais kalendoriniais metais vaikas savo gimtadienį praleidžia su T. N. K.

4. Švenčių dienos tarp R. K. ir T. N. K. yra pasidalijamos po lygiai tokia tvarka, nepaisant, kuriam iš tėvų pagal bendrą bendravimo su vaikais tvarką priklauso bendrauti su vaikais:

4.1. vaikai poriniais kalendoriniais metais su R. K. praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, su T. N. K. – Naujuosius metus; neporiniais kalendoriniais metais vaikai su R. K. praleidžia Naujuosius metus, su T. N. K. – Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas;

4.2. vaikai poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykas praleidžia su R. K., neporiniais kalendoriniais metais – su T. N. K.

5. R. K. turi teisę atostogauti su vaikais su teise išvykti į kitas šalis pusę vaikų atostogų laiko rotacijos principu: 1 savaitę kas antras vaikų rudens atostogas, 1 savaitę per vaikų žiemos atostogas, 1 savaitę kas antras vaikų pavasario atostogas. R. K. per vaikų vasaros atostogas turi teisę atostogauti su vaikais pusę jų vasaros atostogų laiko. R. K. įsipareigoja informuoti T. N. K. apie planuojamas vasaros atostogas prieš mėnesį. T. N. K. įsipareigoja netrukdyti išvykai ir pateikti būtinus vaikų kelionės dokumentus (pasus, sutikimus, leidimus ir kt.) ir reikalingus vaikų daiktus.

6. R. K. ir T. N. K. bendru sutarimu gali nustatyti ir kitą R. K. bendravimo su vaikais tvarką.

Priteisti ieškovei T. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 257,88 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 108,00 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.