- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-12
- Bylos Nr.
- e2-2765-615/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Ieškovas
- UAB „Juris LT“
- Atsakovas
- UAB „Nep Pipe“
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Nep Pipe“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškinyje nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „A-PAK“ pardavė atsakovui prekes ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovas įsipareigojo atsiskaityti sąskaitoje nurodytu terminu – per trisdešimt dienų nuo sąskaitoje išrašytos dienos. Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovą įgijo remiantis pradinio kreditoriaus UAB „A-PAK“ ir ieškovo 2016-11-25 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Atsakovui laiku neatsiskaičius su pradiniu kreditoriumi ir nereagavus į ieškovo raginimus atsiskaityti, ieškovas taip pat prašo priteisti 17,50 Eur už tarpininkavimą išieškant skolą ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.
Atsakovui UAB „Nep Pipe“ ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti CPK 175 straipsnyje nustatyta tvarka – elektroninių ryšių priemonėmis (EPP). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje yra nurodęs, jog neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, jei nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis dokumentas. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų: 2016-09-05 PVM sąskaitos-faktūros Nr. AV1036084, 2016-11-25 pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo, 2016-10-27 trpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, 2016-11-25 Reikalavimo perleidimo sutarties ir kitų rašytinių įrodymų tyrimą bei atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo piniginę prievolę ieškovui UAB „Juris LT“ yra įvykdęs, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir ieškovo pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovas UAB „Nep Pipe“ prievolės atsiskaityti su ieškovu UAB „Juris LT“ neįvykdė, todėl iš jo ieškovo naudai priteistina 407,61 Eur skolos, kurią sudaro: 350,11 Eur skola už įsigytas prekes, 17,50 Eur išlaidos už tarpininkavimą ir 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis).
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Tokias palūkanas nustato Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas. Įstatyme nurodoma, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnio 2 dalį, pavėlavęs vykdyti prievolę skolininkas privalo mokėti 1 mėnesio palūkanų norma, padidintą 8 procentiniais punktais, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Atsakovo pareiga mokėti palūkanas atsirado nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-05), t. y. 2016 m. antrąjį pusmetį, todėl pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalį mokėtinų palūkanų norma yra vėliausia Europos centrinio banko skelbiama palūkanų norma ir sudaranti 0,05 proc. (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/20160081.en.html). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, remiantis Europos centrinio banko tinklapyje skelbiama informacija, ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 8,05 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur už teisines paslaugas – viso 315,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – priteistina iš atsakovo UAB „Nep Pipe“ ieškovui UAB „Juris LT“ (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Nep Pipe“, juridinio asmens kodas 110733977, registracijos adresas Taikos pr. 141, Kaune, ieškovui UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, buveinės adresas Ramybės g. 4-70, Vilniuje, 407,61 Eur (keturis šimtus septynis eurus 61 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas sprendimo apeliacine tvarka skųsti negali, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (nurodant aplinkybes, liudijančias nepateikimo per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir teismo neinformavimo apie tai priežasčių svarbumą, įrodymus pagrindžiančius šias aplinkybes).
Ieškovas turi teisę per 30 d. sprendimą apskųsti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.