Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Diana Navickienė Baudž. byla Nr. 1A-359-174/2011 Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00396-2008-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.6.; 2.4.6.3.1. (S)

2011 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendžio, kuriuo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2008-11-03 iki 2008-11-04 ir nuo 2010-11-15 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. R. palikta kardomoji priemonė – suėmimas. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011-02-08.

Priteista iš R. R. Valstybinei ligonių kasai 1 253,90 Lt nukentėjusiosios gydymo išlaidų.

Procesas dėl civilinės ieškovės J. D. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas ieškovei atsisakius ieškinio.

Išieškota iš R. R. 52,46 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė sveikatą, tai yra jis 2008-11-02, apie 21.30 val., Kretingos rajone, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) name, tyčia pastūmė ne mažiau kaip 9 kartus atremdamas rankas J. D. į krūtinę, dėl to ji nugriuvo nuo laiptų, jai nustatytas dislokuotas dešinio stipinkaululio lūžimas. Šiais savo veiksmais R. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios J. D. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo. Teigia, jog teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiosios J. D. elgesys. Apelianto teigimu, teismas pažeidė BK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes be pagrindo neapklausė kaip liudytojos nukentėjusiosios sesers ir jo draugės R. R., kuri būtų patvirtinusi svarbias bylai aplinkybes, jog įvykio dieną pati nukentėjusioji J. D. elgėsi provokuojamai – buvo įsibrovusi į sesers R. R. virtuvę ir ją užsipuolė. Apeliantas R. R. tvirtina, jog dėl neteisėtų pačios nukentėjusiosios J. D. veiksmų jam neliko kitos išeities, kaip išstumti pastarąją lauk ir tokiu būdu užkirsti kelią neteisėtoms jos „atakoms“ prieš savo seserį ir jo draugę R. R.. Įvykio dieną lauke buvo pašalę, todėl, nuteistojo nuomone, nukentėjusioji galėjo susižaloti krisdama, tačiau į šią aplinkybę įvykio vietos apžiūros metu atsižvelgta nebuvo.

Be to, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad jis yra recidyvistas, tačiau sprendimo pripažinti jį recidyvistu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra, todėl, apelianto teigimu, tokio sprendimo nebuvimas yra pagrindas skirti jam ne didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę.

Gynėja prašo nuteistojo R. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Nuteistojo R. R. argumentai, jog apylinkės teismas nuosprendyje neįvertino nukentėjusiosios provokuojančio elgesio, yra pagrįsti. Kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys – apibūdina nusikalstamos veikos padarymo sąlygas. Provokuojamu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, tai yra formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Tą aplinkybę, jog atėjusi pas seserį R. R., būdama išgėrusi alkoholio, nepageidaujama brovėsi į namus prieš sesers valią, konfliktavo su ja bei nuteistuoju R. R., patvirtino ir pati nukentėjusioji J. D., tai yra apklausiama pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad tiek ji, tiek nuteistasis R. R. yra kalti dėl konflikto, t. y. nurodė: „Gal mes ir abu kalti dėl konflikto...“ (t. 2, b. l. 10). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat neneigė konfliktavusi su seserimi R. R. ir nuteistuoju R. R., kuris, kaip teigė, gynė savo draugę – nukentėjusiosios seserį R. R., bandydamas jas išskirti, be to, J. D. nepaneigė, jog veržėsi į sesers namus, nors pastaroji prieštaravo (t. 1, b. l. 9–11). Apklausiamas teisme, nuteistasis R. R. parodė: „Nukentėjusioji buvo neblaivi, buvo labai energinga. ... Ji puolė ant sesės, o aš ją laikiau“ (t. 2, b. l. 9). Be to, nuteistasis R. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, parodė, kad iki konflikto nukentėjusioji J. D. skambino savo sesei R. R. (jo draugei), jos ginčijosi, kaip suprato, dėl 60 Lt skolos, netrukus J. D. su kažkokia moterimi atėjo į sesers namus ir pradėjo šaukti bei rėkti ant Rasos (t. 1, b. l. 51–52, 57–58, t. 2, b. l. 8). Aplinkybę, jog nukentėjusioji J. D. konfliktavo su nuteistuoju R. R., patvirtino ir kaip liudytoja apklausta D. S., kuri buvo atėjusi kartu su nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 26). Liudytojas S. R. taip pat patvirtino, kad įvykio metu nukentėjusioji konfliktavo su savo seserimi R. R., brovėsi į jos namus (t. 1, b. l 33–34). Taigi apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji J. D. įvykio metu konfliktavo su savo seserimi ir nuteistuoju. Nuteistojo teigimu, konfliktas įvyko dėl pačios nukentėjusiosios J. D. netinkamo elgesio su seserimi, nuteistojo drauge R. R., nes ji prieš sesers valią brovėsi į šios namus. Kolegijos nuomone, šioje situacijoje pati nukentėjusioji J. D. turėjo suvokti ir įvertinti, jog pakankamai vėlyvu paros laiku, t. y. 2008-11-02, apie 22.00 val., išgėrus alkoholio bei prieš tai telefonu įvykus jos ir sesers konfliktui (tai nustatyta remiantis pačios nukentėjusiosios, taip pat nuteistojo R. R. parodymais (t. 1, b. l. 51–52, 57–58; t. 2, b. l. 9), galbūt nedera eiti pas sesę, su kuria prieš tai telefonu susiginčijo, bei žinodama, jog pastaroji kartu su nuteistuoju ir jo draugu tą dieną taip pat vartojo alkoholinius gėrimus bei nenorėjo jos įsileisti į namus. Remiantis nuteistojo, liudytojų parodymais nustatyta, jog pati nukentėjusioji prieš sesers valią brovėsi į jos namus, ginčijosi su ja bei nuteistuoju, prašoma išeiti, neišėjo, to nepaneigė ir pati nukentėjusioji, šiais savo veiksmais neabejotinai suerzindama sesę bei jos draugą, dėl to pastarasis, bandydamas jas išskirti, pastūmė J. D., dėl to ji nukrito ir patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi aptartus nukentėjusiosios J. D. veiksmus kolegija pripažįsta provokuojančiais, o nuteistojo R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiosios elgesys.

Tuo tarpu su nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentu, jog bausmė jam turi būti švelninama ir dėl to, jog teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo sprendimo pripažinti jį recidyvistu, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę, sutikti negalima. Priešingai apelianto tvirtinimui, Baudžiamasis įstatymas neįpareigoja teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimti sprendimą dėl kaltininko pripažinimo recidyvistu. BK 27 straipsnio, reglamentuojančio nusikaltimų recidyvą, 1 dalyje nurodyta, jog nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Tačiau BK 27 straipsnyje nieko nekalbama apie privalomą sprendimo pripažinti asmenį recidyvistu priėmimą, tik šio straipsnio 3 dalyje kalbama, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. R. anksčiau ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų nuosavybei padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę R. R. teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra recidyvistas, vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, R. R. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai parinko BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti.

Taip pat nepagrįstas ir nuteistojo argumentas, jog teismas pažeidė BK 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes be pagrindo neapklausė kaip liudytojos nukentėjusiosios sesers ir jo draugės R. R., kuri, nuteistojo teigimu, būtų patvirtinusi bylai svarbias aplinkybes apie pačios nukentėjusiosios provokuojamą elgesį. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis ir jo gynėja prašė iškviesti liudytoją R. R., tačiau proceso dalyviams neprieštaraujant buvo nutarta šį prašymą spręsti posėdžio eigoje (t. 2, b. l. 8), o pasibaigus teismo posėdžiui tiek nuteistasis, tiek jo gynėja neprieštaravo prokuroro pozicijai dėl bylos išnagrinėjimo R. R. nedalyvaujant (t. 2, b. l. 11). Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, teismas, neapklausdamas R. R., įstatymo reikalavimų nepažeidė. Be to, iš nuteistojo apeliacinio skundo akivaizdu, jog jis R. R. parodymais siekė įrodyti aplinkybę, jog įvykio dieną pati nukentėjusioji J. D. elgėsi provokuojamai, tačiau ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismo nustatyta anksčiau aptartų duomenų visuma ir šių duomenų pakako išvadai, jog nukentėjusioji elgėsi provokuojamai, padaryti.

Pripažinus R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiosios elgesys, o tai neabejotinai turi įtakos paskiriamos bausmės dydžiui, kolegija, atsižvelgdama į apylinkės teismo nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui bylos aplinkybių visumą, įvertinusi kiekvienos aplinkybės reikšmę bei vadovaudamasi BK 61 straipsnio nuostatomis, mano, jog galima nuteistajam R. R. skirti mažesnę už sankcijos vidurkį vienerių metų laisvės atėmimo laisvės atėmimo bausmę. Tokią išvadą kolegija daro, įvertinusi R. R. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę bei atsižvelgdama į tai, kad nuteistajam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta didesnė nei sankcijos vidurkis vienerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Atitinkamai keistina nuosprendžio dalis dėl skundžiamu ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kretingos rajono miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį pakeisti:

Nustatyti R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jo veikos padarymui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiosios elgesys.

R. R. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-27 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.