Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą suinteresuotiems asmenims: A. S., G. S. (U.), antstolei E. R. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko A. S. turto dalį, lygią ½ sutuoktinės G. S. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Prašymas tenkintinas.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog antstolės E. R. kontoroje vykdomas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Antstolė, išsiaiškinusi, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su G. S., (duomenys neskelbtini) taikė areštą skolininko sutuoktinės G. S. gaunamoms pajamoms 5859,46 Eur sumai ir pasiūlė per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu pas notarą. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų A. S. ir G. S. santuoka nėra nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Civilinio kodekso 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolė nustatė, jog skolininko sutuoktinė gauna pajamas, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui prieštaravimus raštu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Esantys duomenys patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, skolininko sutuoktinė gauna pajamas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 str.).

Prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui A. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. S. gaunamų pajamų (CPK 178, 185 str., CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p. ).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės G. S. (U.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Nutartis per septynias dienas jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.