Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-48-966/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
1S-48-966/2020
Teisminio proceso Nr.
1-04-5-00015-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-48-966/2020Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00015-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 3 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, aukšta darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, sudaro pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi Komisijos priimtą nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau ne kartą teistas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistais ir toliau elgėsi netinkamai, iš savo patyrimo nepasimokė. Nutartyje akcentuota ir tai, kad likusi bausmės dalis dar pakankamai didelė, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Įvertinęs šias aplinkybes, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad nors nuteistojo elgesys yra kreipiamas teigiama linkme, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis A. K. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išnagrinėjo formaliai, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalimi, t. y. neatliko išsamios duomenų analizės. Teismo pateikti atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai nėra esminiai ir yra šabloniški. Nutartyje išdėstyta subjektyvi teismo nuostata.

4.2. Nuteistasis skunde cituoja BVK 157 straipsnio 1 dalies, BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatas, tvirtina, kad visus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus jis atitinka. Yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyta pažanga šią riziką mažinant. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, yra skatintas, dalyvauja visuomeninėje būrio, pataisos įstaigos veikloje, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje.

4.3. A. K. atkreipia dėmesį, kad remiantis aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių programų ir priemonių įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Šia praktika privalo vadovautis ir žemesnės instancijos teismai. Šiuo atveju apylinkės teismas akcentavo ir vertino tik tas aplinkybes, kurios susijusios su ankstesniais teistumais, padarytomis nusikalstamomis veikomis, bausmės dydžiu, kriminogeniniais veiksniais, kurių nuteistasis pakeisti jau negali, šie veiksniai susiję su padarytais nusikaltimais.

4.4. Skunde akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės. Lygtinai paleistas asmuo visą parą yra stebimas ir prižiūrimas, yra nustatomi atitinkami suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo panaikinimą. Nuteistojo įsitikinimu, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu, dedamos pastangos pasitaisyti, pozityvus elgesys, nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, kitos Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, sudaro pakankamą pagrindą patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma sudaro pagrindą spręsti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. Nuteistojo A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 52 balai. Esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikai pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl nuteistojo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti (reikalavimas nustatyti abejonių nekeliančią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką aiškiai įtvirtintas BVK 157 straipsnio 1 dalyje). Nuteistasis teisus skunde nurodydamas, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.). Tačiau sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas duomenis, atskleidžiančius pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pakankamumą įvertino netinkamai, apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam elgesio pataisos programose, išlieka nustatyti du riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl juos vertindamas apylinkės teismas pažeidimo nepadarė. Paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. K. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas) vis tik dar nėra pakankamai reikšminga. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 52 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (25 balų), bet ir dinaminiai (27 balai) veiksniai, kuriuos nuteistasis A. K. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai sumažinti, t. y. gali padaryti ženklią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką iki minimalios.

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, ką patvirtina ir nusikalstamo elgesio rizikos balo pokytis nuo 75 balų iki 52 balų. Tačiau vertinant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą lygtinio paleidimo taikymui analizuojamas ne tik nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytis, bet ir kitos su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusios bei kitos aplinkybės, kurių visumos vertinimas yra būtinas darant išvadą apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas sprendė, kad lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių, su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybe susijusių duomenų visuma dar nėra pakankama priimti pagrįstą sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir nesutikti su tokiu vertinimu skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

11. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis A. K. dėl savo netinkamo elgesio kaltina sunkią finansinę padėtį, neigiamą draugo įtaką. Nuteistasis tvirtina, kad problemų, kurių jis nesugebėtų išspręsti pats, neturi. Tačiau duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pobūdis rodo, kad problemų sprendimui nuteistasis pasirenka vienintelį būdą – nusikaltimų darymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu visos atsakomybės už savo veiksmus neprisiima, perkelia ją kitam asmeniui, nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, rodo nekritišką nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti. Nors nuteistojo ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas yra aplinkybės, kurių nuteistasis bausmės atlikimo metu negali pakeisti, tačiau jo požiūris į savo nusikalstamą elgesį yra svarbus atskleidžiant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pokyčius. Šiuo atveju akivaizdu, kad su mąstymu ir elgesiu susijusi sritis nuteistajam yra probleminė, ši sritis, kai minėta, Socialinio tyrimo išvadoje įvardinta kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys, todėl apylinkės teismas, vertindamas ankstesnį nuteistojo kriminalinį elgesį kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmė trinčių aplinkybių kontekste, BPK nuostatų nepažeidė. Tuo labiau, kad informacija apie teisės pažeidimus Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pripažinta nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Daryti pagrįstas išvadas apie tai, ar yra pagrindo manyti jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenuskals, neįvertinus ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo paties požiūrio į savo padarytus nusikaltimus, jo gebėjimą prisiimti atsakomybė už savo veiksmus, nėra galima.

12. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikosi, už gerą elgesį yra skatintas, dirba, tačiau elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareiga ir toks elgesys, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pakankamos pažangos ją mažinant, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio taikymui. Be to, nuteistojo tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas – 2019 m. birželio 4 d. buvo suteikia teisę vykti be sargybos ar palydos už pataisos įtaigos ribų. Jokios kitos ypatingai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodančios aplinkybės byloje nėra nustatytos. Nuteistojo socialinių ryšių palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, galimybės įsidarbinti buvimas yra pozityviai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jų buvimas nutartyje padarytos išvados, kad lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, nepaneigia. Duomenys apie nuteistojo ankstesnius teistumus, padarytų nusikaltimų pobūdis suponuoja pagrįstą manymą, kad paminėtos aplinkybės nebuvo faktoriumi, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio, nuteistais teistas ne tik už nusikaltimus siekiant gauti turtinės naudos, bet ir už mažametės dukros nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo sukėlimą sugyventinei. Todėl ir šiuo metu tikėtis, kad jų buvimas skatins nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė ir jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo A. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė