- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 1S-1582-245/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-06-30 priimtą nutarimą Nr. 1050 taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas 2008-11-05 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 140 str. 1 d. – 11 metų laisvės atėmimo bausme.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-01-08, pabaiga – 2019-01-08.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 1050 taikė nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis ne kartą skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, todėl yra tikimybė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 1050 motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, anksčiau jis ne kartą teistas, neatliktos bausmės dalis dar didelė ir neadekvati jo padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl išvadai, kad nuteistasis daugiau nebepažeidinės įstatymų nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. skundžia 2015-07-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2015-06-30 nutarimą. Skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Jo atliktos bausmės dalis yra labai didelė, kuri jam padarė poveikį, todėl ateityje jis nebepažeis įstatymų ir nenusikals. Įkalinimo metu jis sukūrė šeimą, jo socialiniai ryšiai yra tamprūs, jis taip pat dirba bei moka priteistą ieškinį, aktyviai dalyvauja pataisos programose, o tai rodo aiškią jo elgesio korekciją. A. K. pažymi, kad jį paleidus lygtinai, jo priežiūrą tęs probacijos tarnyba, tokiu būdu jam bus lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis skunde nurodo teismų praktikos pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas buvo taikomas asmenims, neatlikusiems ir didesnės bausmės dalies nei jo neatlikta bausmės dalis. A. K. teigia, jog labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, prašo nevertinti praeities ir labiau žiūrėti į šiuo metu egzistuojančias aplinkybes. Pažada nepažeisti įstatymų ir nenusikalsti, nenuvilti Komisijos narių parodyto pasitikėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio trečioje dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, taip pat jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, Psichologinės tarnybos išvadą bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad, kaip ir nurodė apylinkės teismas, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad A. K., šiuo metu jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju egzistuoja tik formalus, tačiau ne materialus lygtinio paleidimo pagrindas.
Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, visapusiškai įvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, visumą ir argumentuotai nurodė, kodėl nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą motyvai nevertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamų veikų sunkumas ir likusi neatliktos bausmės dalis yra vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nebuvo sureikšmintos ar išskirtinai prioretizuotos.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. K. tai jau penktasis teistumas, jo daromi nusikaltimai sunkėja, smurtas kitų asmenų atžvilgiu naudojamas nebe pirmą kartą. Nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, sukėlė itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, todėl nuteistojo pataisos procesas vertinamas kruopščiau ir atsakingiau. A. K. anksčiau buvo taikytas bausmės atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau abu kartus teismo puoselėjami tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis vėl prasikalto. Nepaisant to, jog šiuo metu nuteistasis savo kaltę pripažįsta, tačiau psichologinės tarnybos išvada liudija, jog A. K. išlieka gynybiškas, yra uždaro būdo. Be to, jo impulsų kontrolė silpna, ypač stresinėse situacijose ir pavartojus alkoholio. Nors nuteistasis dalyvavo Suvalkijos anoniminių alkoholikų draugijos programoje, tačiau teigia, kad problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, neturi, supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galimą žalą geriančiam asmeniui. Vis dėlto, šie teiginiai prasilenkia su faktinėmis aplinkybėmis – nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, be to, už alkoholio vartojimą A. K. buvo baustas ir drausmine tvarka. Taigi, negebėjimas pripažinti turimos problemos dėl svaigiųjų gėrimų vartojimo rodo, jog nuteistojo sąmoningumas, mąstymas dar nėra esmingai pasikeitęs. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesimoko iš ankstesnių patyrimų, be to, yra linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai, nors geba identifikuoti problemas, tačiau neturi suformavęs stiprių problemų sprendimų įgūdžių.
Tai, jog A. K. yra ne kartą skatintas už stropų mokymąsi bei darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, turi teigiamą darbinę motyvaciją, yra įgijęs elektros įrenginių remontininko, šaltkalvio bei statybininko specialybes, aukštesnės instancijos teismo vertinama teigiamai, vis dėlto, šios aplinkybės nenusveria aukščiau aptartų aplinkybių. Įvertintina ir tai, jog nuteistasis dirba tik pataisos namuose, laisvėje darbo stažo beveik neturi, tad įsitvirtinant darbo rinkoje gali kilti problemų. Be to, nuteistasis turi skolų, neapmokėtų teismo išlaidų ir piniginių baudų, iš kurių yra apmokėjęs itin nedidelę dalį, tad finansinė našta jam gali tapti kriminogeniniu veiksmu. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas išlieka vidutinis – 68 balai pagal OASys vertinimo metodiką.
Nuteistasis yra susituokęs, su žmona turi dukterį, su šeima bendrauja laiškais, telefonu, ilgalaikių pasimatymų metu, tačiau paleistas lygtinai teigia planuojantis vykti gyventi pas motiną į jai priklausantį būstą, t. y. bendrabučio tipo butą. Taigi, nors santykiai su artimaisiais deklaruojami kaip geri, tačiau palaikymo iš laisvės atėmimo vietoje sukurtos šeimos stinga. Bendras gyvenimas su žmona bei vaiku nėra planuojamas, todėl kalbėti apie stiprius socialinius ryšius nėra pagrindo. Darytina išvada, kad šeima A. K. nėra ta atsvara, kuri padėtų susilaikyti nuo galimos neigiamos draugų ar pažįstamų įtakos.
Nagrinėjamu atveju nuteistojo neatlikta bausmės dalis – 3 metai 6 mėnesiai 9 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2015-06-30 dieną) dar nėra proporcinga nusikalstama veika sukeltoms pasekmėms (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 11 metų). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių (labai sunkaus ir nesunkaus) nusikaltimų padarymą, darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. K., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.
Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2015-06-30 nutarimą. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, todėl keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti galioti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.