Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamieji M. Z., T. G., A. G., veikdami grupėje, panaudodami psichologinę prievartą bei fizinį smurtą, prievartavo A. B. turtą. Nusikalstama veika padaryto tokiomis aplinkybėmis:

Jie gi, tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 metų balandžio mėn. 10 dieną, apie 20 val., kieme, esančiame prie (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, M. Z. su T. G. jėga įsodinus A. B. į A. G. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), T. G. patikrino ar A. B. neturi įrašymo įrangos, tokiu būdu atėmė nukentėjusiojo A. B. laisvę ir prievarta nuvežė jį į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Jie, tyčiodamiesi miške iš nukentėjusiojo, liepė A. B. išsirengti iki marškinėlių ir visi trys panaudojo prieš jį fizinį smurtą – spyrė A. B. per kelius, nuo ko pastarasis nugriuvo ant kelių, T. G. abiem rankomis pradėjo smaugti nukentėjusįjį bei sudavė apie penkis smūgius į krūtinės sritį, po to, A. G., laikydamas rankoje daiktą, panašų į ginklą, liepė A. B. kasti duobę. Po to, visi trys (M. Z., A. G., T. G.) mušė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas bei neturėdami teisėto pagrindo, atvirai pareikalavo iš A. B. perduoti jų naudai pinigus – 1100 litų ir auksą, kadangi nukentėjusysis A. B. prarado jų tiekiamas narkotines medžiagas, nenorėjo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinti. Jie gi, baugindami A. B., naudojo prieš jį psichologinę prievartą, pasireiškusią tuo, kad A. G. prirėmė prie nukentėjusiojo galvos daiktą, panašų į ginklą bei grasino ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. B. ir jo šeimos narius. Po to, jie, A. G. vairuojamu automobiliu, nuvežė A. B. prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini),. šalia (duomenys neskelbtini) sustojimo, kur A. G. sudavė nukentėjusiajam apie 7 smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. B. poodines kraujosruvas dešinio peties srityje, žąstuose ir juosmens dešinėje pusėje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, kaltinamieji M. Z., T. G. ir A. G., veikdami grupėje, grasindami panaudoti fizinį smurtą, pagrobė A. B. turtą. Tai yra jie, veikdami grupėje laikotarpiu nuo 2010 metų balandžio mėnesio 3 dienos iki balandžio mėnesio 6 dienos, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vakare, apie 23 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), prievartaudami A. B. turtą, 600 litų, grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasireiškusį bauginančios situacijos sukūrimu bei grasinančių žodžių „gausi per barzdą“ panaudojimu, pagrobė svetimą turtą -A. B. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70“ – 1100 litų vertės, tuo nukentėjusiajam A. B. padarydami 1100 litų materialinę žalą.

Be to, kaltinamieji M. Z., T. G. ir A. G., veikdami grupėje, panaudodami fizinį smurtą ir psichologinę prievartą, pagrobė A. B. turtą.

Tai yra jie, veikdami grupėje, 2010 metų balandžio mėnesio 10 dieną, apie 20 val., veždami nukentėjusįjį A. B. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), A. G. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz E270“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), panaudoję prieš A. B. fizinį smurtą – A. G. sudavus nukentėjusiajam kumščiu į galvą bei psichologinę prievartą – T. G. išrengus A. B. iki marškinėlių ir patikrinus ar jis neturi sekimo įrangos, M. Z. liepė A. B. atiduoti jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, 60 litų vertės, o T. G. liepė pastarajam nusisegti nuo rankos laikrodį „ABER TIME“, 100 litų vertės, tokiu būdu jie pagrobė nukentėjusiojo A. B. turtą, padarydami jam 160 litų turtinę žalą.

Be to, kaltinamieji M. Z., T. G. ir A. G., veikdami grupėje,

neteisėtai, išplatino narkotines medžiagas V. D. bei turėdami tikslą platinti, laikė narkotines medžiagas. Tai yra jie, veikdami grupėje, 2010 metų gegužės mėnesį, tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), perduodami skolon, išplatino V. D. ne mažiau kaip 6,18 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei neteisėtai, turėdami tikslą platinti, tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2010 metų birželio 3 dienos, neteisėtai laikė 307,80 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) T. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai tą pačią dieną apie 20.55 val. minėtą narkotinę medžiagą pastarojo motina T. G. pateikė policijos pareigūnams.

Kaltinamsis V. D. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Tai yra jis 2010 metų gegužės mėnesį, tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytą dieną, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš M. Z., T. G. ir A. G., paimdamas skolon, įgijo ne mažiau kaip 6,18 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių dalį – 2,55 g laikė su savimi iki 2010 06 02 dienos, 17.50 val. kai prie namo Nr. 86, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie iš jo paėmė nurodytą narkotinę medžiagą, o likusią dalį – 3,63 g narkotinės medžiagos kanapių (ir jų dalių) laikė iki tos pačios dienos 19 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, kai kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Kaltinamieji T. G. ir A. G., veikdami kartu, išplatino psichotropinę medžiagą nepilnamečiui, tai yra jie, 2010 metais, laikotarpyje nuo kovo 22 dienos iki 28 dienos, tiksliai tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai išplatino nepilnamečiui R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 0,175 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Be to, kaltinamasis R. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, tai yra jis, 2010 m. kovo mėnesį, laikotarpyje nuo 22 dienos iki kovo 28 dienos, tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Norfa“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš T. G. ir A. G., neatlygintinai įgijo nedidelį kiekį, tai yra 0,175 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki jo motina O. K. rado 0,175 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2010 metų kovo 29 dieną minėtą kiekį psichotropinės medžiagos pateikė policijai.

Be to, kaltinamieji T. G. ir M. Z. neteisėtai įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, tai yra T. G. 2010 metais, gegužės mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, neturėdamas teisėto pagrindo, paimdamas iš R. V. kaip užstatą už 100 litų skolą, įgijo asmens dokumentą, - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-02-01 (duomenys neskelbtini) PK MP (63) R. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu ir laikė jį su savimi, kol 2010 metais, laikotarpiu nuo gegužės mėnesio nenustatytos dienos iki birželio mėnesio 2 dienos, perdavė M. Z..

M. Z. 2010 metais, laikotarpyje nuo gegužės mėnesio tiksliai tyrimo nenustatytos dienos iki birželio mėnesio 2 dienos, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo iš T. G. įgijo fizinio asmens dokumentą, tai yra asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-02-01 (duomenys neskelbtini) PK MP (63) R. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei laikė minėtą fizinio asmens dokumentą su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą asmens tapatybės kortelę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. G., tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą - socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei laikė minėtą fizinio asmens dokumentą su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, kaltinamasis A. G., tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę -AB „Hansabanko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei neteisėtai laikė minėtą elektroninio mokėjimo priemonę su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą AB „Hansabanko“ mokėjimo kortelę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis V. D. neteisėtai įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentą, tai yra jis 2010 m. gegužės mėnesį, tyrimo nenustatytą dieną, neturėdamas teisėto pagrindo, paimdamas iš P. M. kaip užstatą už narkotinę medžiagą, įgijo fizinio asmens dokumentą - tai yra asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009-09-02 (duomenys neskelbtini) VPK MV (19) P. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei laikė jį su savimi iki 2010-06-02, kai apie 17.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apklaustas kaltinamuoju V. D. pilnai prisipažino kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų ir parodė, kad M. Z. pažįsta, kartu žaisdavo futbolą, bendravo. Vieną dieną po futbolo, M. pasiūlė jam susitikti vakare. To susitikimo metu M. jam padavė narkotinių medžiagų bei pasakė, kad kai parduosi, turėsi pelno. Nuo to momento jis pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis. Pirmą kartą M. davė 4 gramus, po 1 gramą sufasuotų kanapių. Už 1 gramą M. turėjo atiduoti 23 litus, o jis pardavinėjo po 30 litų už 1 gramą. Bendraudamas su M. susipažino su T. ir iš matymo žinojo A.. Iš pradžių M. jam duodavo klientų – jam paskambindavo nepažįstami žmonės, kurie pasakydavo, kad „nuo M.“. Jis suprasdavo, kad skambina dėl narkotikų. Tada su jais susitikdavo. Pirmus 4 gramus pardavė gal per penkias dienas ir iš karto grąžino M. 96 litus, o jam liko 28 litai. Kitus kartus narkotikus duodavo M. ir jo (V. D.) kaimynė A., t.y. A. B.. A. su jais bendraudavo. M. pasakydavo pinigus atnešti A.. Paskutiniu metu prekyba ir eidavo per A.. Ji jam parašydavo SMS žinutę išeiti į laiptinę parūkyti, o išėjus - ji jam perduodavo kanapes, kurios būdavo supakuotos į užspaudžiamą polietileninį maišelį, aprištą lipnia juosta. M. jam iš anksto pasakydavo, kad kitą kartą duos 10 arba 15 gramų kanapių, arba ateidavo pati A. ir pasakydavo, kiek yra gramų. M. parašydavo, kad narkotikus paliks pas A., o jis žinojo, jog tai M. palikti narkotikai. Pinigus perduodavo per A. arba per broliukus, t.y. R. ar R. B.. Praėjus kažkuriam laikui jis suprato, kad per daug įklimpo, todėl norėjo išeiti, bet jam M. pasakė arba reikia sumokėti 2000 litų, arba vietoj savęs surasti naujų žmonių. Jis gi, prieš tai kalbėjo su R. B., kad jis norėtų užsidirbti ir paklausė ar galėtų su kuo nors supažindinti. Jis R. paaiškino kuo užsiima ir nori iš to pasitraukti, bet jam reikia rasti vietoj savęs žmogų, arba sumokėti 2000 litų. R. pagalvojo ir pasakė, kad vasarą pats padirbs ir paskui išeis. Tada jis apie tai pasakė M. ir jis su R. susitiko. Nuo to laiko R. irgi pradėjo dirbti. Tuo metu, kai atėjo laikas atsiskaityti už kanapes, jis pasakė M., kad išeina, tačiau pastarasis atsakė, kad ne taip greitai, jis turi surasti dar vieną žmogų. Tada jis suprato, kad gerai tai nesibaigs. 2010 m. birželio 2 d. jam parašė SMS M. ar tai nuo jo kitas asmuo, kad reikia susitikti ir paimti gramų. Jam nuėjus į sutartą vietą, iš karto buvo uždėti antrankiai. Pareigūnas parodė ženklelį ir nuvežė į Narkotikų kontrolės skyrių. Po to – į namus, kur padarė kratą. Rūsyje rado, atrodo, 6 maišelius kanapių. Jis pats pareigūnamas pasakė, kad kanapės yra rūsyje. Sulaikymo metu pas jį rado tuos 2 gramus, kaip ir buvo susitarta SMS žinute. Be to, kaltinamasis V. D. parodė, kad pradžioje į susitikimus dėl narkotikų perdavimo M. ateidavo vienas, o paskui - kartu su T., kuris viską žinojo kas vyksta. M. jam sakė, kad jį gali suimti, todėl vietoj jo bus T. ir jam reikės perduoti pinigus. Be to, A. G. atvažiuodavo pas A. arba pas jį į kiemą kartu su M. ir T.. A. klausė, kodėl taip lėtai jis pardavinėja kanapes. Jis gi klausė kaip einasi reikalai su kanapių pardavimu.

Kaltinamasis V. D. dėl P. M. asmens tapatybės kortelės laikymo paaiškino, kad kartą kai pas jį atėjo klientas pirkti narkotikų - paprašė 1 gramo kanapių ir pasakė, kad nueis iki automobilio perduoti draugui gautas kanapes ir tada atneš pinigus, o kaip užstatą paliko savo asmens tapatybės kortelę, kurią laikė namuose iki ji buvo rasta kratos metu. Be to, jis parodė, kad pažįsta A. B., nuo vaikystės kartu žaisdavo futbolą, bendraudavo. M. jo yra klausęs ar nežino kur yra A.. Sakė, kad jeigu jį pamatys, kad praneštų jam, nes jis skolingas labai daug pinigų. Iš to jis suprato, kad A. M. yra skolingas. Nors M. nesakė už ką skolingas, bet jis suprato, kad dėl narkotikų. Sklido gandai, kad A. susijęs su narkotikais. Vieni sakė, kad jis įklimpo į skolas dėl narkotikų, kiti sakė, kad dėl kažko kito. Visi žinojo, kad jo ieško. Tuo metu jis retais susitikdavo su A., jis visada skubėdavo, tapo uždaras. Jis bendravo ir su R. K., tačiau apie narkotikus su juo nekalbėjo.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti kaltinamojo V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (LR BPK 276 str. 1 d. 2 p.). Apklaustas įtariamuoju 2010 06 03 dieną V. D. be kitų aplinkybių parodė ir tai, kad M. Z. pasiūlius, pradėjo pardavinėti jo perduotas narkotinės medžiagas- kanapes, kurias imdavo iš pastarojo į skolą, o kai parduodavo, atiduodavo M. pinigus. Taip pat imdavo kanapes ir iš vaikino pravarde „T.", bet tai jo netikras vardas, jis atrodo T. G., kartu su jais atvažiuodavo ir A. G.. Pirko kanapes iš M. Z. po 23 litus už 1 gramą, o parduodavo - po 30 litų. Kanapės buvo supakuotos į vieną polietileninį didesnį maišelį ir apvyniotas balta lipnia juosta. Paėmęs kanapes, namuose sufasuodavo į mažesnius polietileninius maišelius, kurie užspaudžiami. Fasuodavo kanapes po 1 gramą, o po to parduodavo. Į savaitę jis pirkdavo pas M. Z. su jo draugais, maždaug 10-20 gramų kanapių, priklausomai nuo to, kiek parduodavo. Klientus iš pradžių siuntė M. Z., o po to jie patys kažkaip atsirasdavo. Jis duodavau savo telefono numerį, kartais kreipdavosi klientai M. Z. prašymu, kurie rašydavo „ar turi“, „kaip reikalai", „reikia susitikti", ir tai reikšdavo, kad asmuo nori nupirkti kanapių. Paskutinį kartą pirko narkotikus - kanapes 2010 m. gegužės viduryje, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, bute pas brolius R. ir R. B., pas kuriuos užėjus, kažkas iš jų, padavė jam 30 gramų kanapių ir pasakė, kad M. Z. prašė perduoti. Po to, paimtas kanapes pardavinėjo. Dažniausiai narkotikus jam duodavo M. Z., bet kartais duodavo ir T. G.. Pinigus už kanapes jis atiduodavau arba T. G., arba M. Z.. Pardavęs kanapes, jis dažniausiai skambindavo M. Z., ir sakydavo, kad reikia susitikti. Tada paduodavo jam arba T. G. pinigus. Po ko tą pačią dieną arba kitą dieną M. Z. arba T. G. - vėl atnešdavo kanapių. 2010-06-02 sulaikytas iš karto pasakė pareigūnams, kad turi tris polietileninius maišelius su kanapėmis, kuriuos policija ir paėmė. Po to pasakė, kad namuose yra dar porą maišelių su kanapėmis ir svarstyklės. Visas jaunimas žinojo, kad M. Z. su savo draugais užsiiminėjo narkotikų pardavimu. Jis narkotikus laikė rūsyje, kad nerastų motina (t. 5 b.l. 73-74). Teisme taip pat buvo perskaityti kaltinamojo V. D. kiti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.5,b.l.76-77, 82), kurie iš esmės analogiški 2010 06 03 dienos apklausos metu duotiems parodymams. Teisme kaltinamasis V. D. patvirtino visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni, nes tuo metu geriau prisiminė visus įvykius. Keletą kartų kanapes jis ėmė ir iš T.. Paskutinį kartą kanapes paėmė iš brolių B. jų namuose. Jis žinojo, kad tai M. perduotos kanapės. Prieš jam pradedant prekiauti narkotikais, A. B. jam siūlė iš jo pirkti kanapes, kurias ėmė iš M.. Be to, V. D. patvirtino, kad anksčiau kaltinamasis R. K. siūlė jam pardavinėti narkotikus. Be to, jis pats retkarčiais truputį parūkydavo kanapių, nes reikėdavo greičiau jas parduoti. A. G., T. G., M. Z. atvykdavo dažnai kartu, bet apie narkotikus kalbėdavo M. arba T.. Jie klausdavo kodėl jis stabdo kanapių pardavimą, kalbėdavo pakeltu tonu. Jie atvažiuodavo į kiemą A. G. automobiliu „Mersedes“. Apklausos metu jis pasakė, kad vartojo amfetaminą, bet tai buvo tik vieną kartą. Kai rūkydavo pats kanapes, tai už surūkytą kiekį padengdavo savo pinigais. Jis pas R. B. neimdavo amfetamino, nežino kodėl taip parašyta protokole. Gal todėl, kad prieš šią apklausą prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės buvau stipriai sumuštas nepažįstamų vaikinų, kurie jam pasakė, kad už tai, kad apkalbėjo A.. Jie norėjo sulaužyti du pirštus bei pasakė, kad jeigu A. kas nors atsitiks, tai jam nebus gyvenimo. Dar liepė tai perduoti R.. Todėl šios apklausos metu apie A. jis kalbėjo kitaip nei anksčiau, nes bijojo. Teisme nebijo apie tai kalbėti, kadangi liudytoja A. B. jau apklausta. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino T. G. iš tyrėjos jam pateiktų nuotraukų. T. G. jam (duomenys neskelbtini) davė narkotikų. Byloje yra tos vietos nuotrauka. Jis gi, neprisimena ar M. Z. kada nors narkotikus padavė jam į rankas. Dažniausiai padėdavo arba numesdavo ant žemės.

Apklaustas kaltinamuoju R. K. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad su M. Z. yra pažįstamas apie 3-4 metus, per kurį susipažino ir su A. G. bei T. G.. T. G. įkalbėtas pradėjo prekiauti narkotikais. Pirmą kartą T. G. jam davė „žolės“, tačiau jis ją išmetė. T. G. jam pasakė, kad skolingas jam 200 litų. Būdavo tokių atvejų, kad ateidavo T. G., numesdavo narkotikus arba pasakydavo, kad ištraukti iš jo kišenės. Narkotikai būdavo supakuoti į maišelį ir apvynioti juoda lipnia juosta. Liepdavo juos nunešti A. B.. Jei jis atsisakydavo tai daryti, grasindavo, kad jam bus blogai. T. G. jam davė pabandymui metamfetamino, kurį jo motina rado jo kambaryje ir nunešė į policiją. Ar kartu buvo A. G. neatsimena. Po to karto, jis vengė susitikti su T. G. su A. G.. Po to, kai motina nunešė rastus narkotikus į policiją, jo namuose buvo atlikta krata, jis buvo pristatytas į Narkotikų kontrolės skyrių. Pirmoje apklausoje nieko nepasakojo apie T. G. bei A. G., kadangi jų bijojo. Tačiau, kai sužinojo, kad pastarieji yra suimti, tyrėjai pasakė visą tiesą. Iki jų suėmimo, T. G. ir A. G. ne kartą jam grasino, buvo jį ir sumušę. Jis neturėdavo jiems atiduoti pinigų už jų perduotus platinimui narkotikus, todėl jie skaičiuodavo skolą. Buvo gal du-trys kartai, kuomet jis pardavė jų perduotas narkotikus, tačiau dažniausiai juos išmesdavo. Be to, buvo toks atvejis kai T. G. jį privertė nunešti juodai apvyniotą maišelį A. B.. Jis įtarė, kad ten buvo „žolė“. A. nenorėjo jo paimti, bet jis pastarajam paaiškino, kad geriau paimti, nes kitaip gali baigtis blogai. Jam buvo žinoma, kad A. B., kaip ir jis, yra priversti tų pačių asmenų prekiauti narkotikais. Be to, buvo kai jam su A. būnat prie „Iki“ parduotuvės, atvažiavo A., T. ir M.. Jie išlipo iš mašinos, jis su M. nuėjo pasikalbėti, o A. ir T. bendravo su A.. Jie kalbėjo apie kažkokias skolas. Po to prie jo priėjo A., padavė du telefonus. Vieną Sony Ericson, o kitą Nokia N70 ir liepė juos parduoti. Teisme buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (LR BPK 276 str. 1 d. 3 p.). Apklaustas R. K. 2010 04 08 dieną parodė, kad maždaug prieš metus laiko paragavo narkotikus, tai yra rūkė su draugais kanapes, iš kur gavo jų neprisimena. Kiek kartų vartojo kanapes nurodyti negali. Taip pat kartais vartoja amfetaminą. Maždaug vieną kartą į tris mėnesius vartoja su draugais narkotikus arba rūko kanapes, arba uosto amfetaminą. Paskutinį kartą vartojo narkotikus - rūkė kanapes ne anksčiau negu prieš savaitę, bet tiksliai neprisimena, galimai ir prieš mėnesį. Amfetaminą aš vartoja tik kartą į pusmetį, nedažniau. Kanapes ir amfetaminą, pirkdavo pas skirtingus asmenys, jų nurodyti negali. Paskutinį kartą, tai yra 2010 m. kovo pabaigoje, tikslios datos neprisimena, vaikščiojo (duomenys neskelbtini) centre, prie (duomenys neskelbtini), ten yra parkelis ir atrodo (duomenys neskelbtini) paminklas. Šioje vietoje susipažino su kažkokiu vaikinu, kuris prisistatė kaip „S.", kuris paklausė ar nežino kam reikia „balto", tai yra amfetamino, taip šį narkotiką vadina jaunimas. Jis nusprendė nusipirkti, sumokėjo už vieną gramą 30 litų. Jis davė permatomą calofaninį maišelį, kuriame buvo užsukti balti milteliai, o maišelio galiukai buvo apdeginti ugnimi. Vaikinas nepaliko jokių savo duomenų, tik pasakė, kad galės jį rasti mieste. Namuose nupirktą amfetaminą įdėjo į juodos spalvos dėžutę nuo dražė „Mentos" ir padėjo į spintelę savo kambaryje. Apie nupirktą amfetaminą niekam nesakė ir nerodė. Amfetamino nesuvartojo, tačiau jį nusipirko sau, neketino niekam platinti šių narkotikų. Po kelių dienų, tikslios datos neprisimena, jo mama O. K. pasakė, kad spintelėje rado miltelius ir juos nunešė į policiją. Jis pasakė motinai, kad tai amfetaminas. Jo draugai nevartoja narkotikų. Jis nesutaria su savo motina ir dėl to norėjo suvartoti amfetamino. Patikslino, kad vaikinas „S." yra aukštas, lieknas, panašus į čigonų tautybės, tai yra tamsaus gymio, užsidėjęs kapišoną, su juoda plona „Nike" striuke. Ar galėtų atpažinti nežino. Jis neplatino niekam jokių narkotikų ir neketino (t.5,b.l.8). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. nepatvirtino šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir paaiškino, kad taip sakė, kadangi bijojo A. G. ir A. (T. G.), kurie galėjo jį kur nors išvežti. Vėliau kai sužinojo, kad jie sulaikyti, nusprendė pasakyti tiesą.

Teisiamajame posėdyje taip pat buvo perskaityti kaltinamojo R. K. kitų ikiteisminio tyrimo metu apklausų duoti parodymai. 2010 06 10 apklaustas papildomai įtariamuoju kaltinamasis R. K. parodė, kad per M. Z. susipažino su A., su kuriuos pasikeitė telefono numeriais. Jis pora kartų susitiko su A. dviese, kuris siūlė „dirbti ant jo“. Jis žadėjo apie tai pagalvoti. Po keletos dienų jis susitiko su A., kuris tuo metu buvo su M. Z. ir A., kuri vadino V.. Jie atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz E 270" tamsiai mėlynos spalvos. Tada A. ir A. pradėjo jį spausti, tai yra vertė sutikti pardavinėti jų narkotikus. Darė psichologinį spaudimą, todėl jis išsigando ir sutiko. Kitą dieną jam paskambino A. ir pasakė susitikti toje pačioje vietoje ir pasakė pakeliui nupirkti jam mažų polietileninių maišelių, vieną pakuotę. Susitikus, A. jam davė 10 gramų „žolės", tai yra kanapių. Jis stengėsi parduoti kanapes, kaip pasakė A. po 30 litų. Vėliau jis negalėdavo parduoti visų jam duodamų narkotikų, todėl tapo skolingas A. ir A.. Be to, A. pasiūlė jam pabandyti pardavinėti amfetaminą, koks tai tiksliai narkotikas jis nežino, tačiau visi jį taip vadino. Jis nenorėjo pardavinėti, tačiau sutiko. 2010 m. kovo mėnesį laikotarpyje nuo 22 iki 28 d., susitiko su A. ir jis padavė jam 10 gramų kanapių ir davė miltelius, kaip pasakė amfetaminą, kuris buvo mažame polietileniniame maišelyje, kuris buvo suvyniotas į saldainio popieriuką ir įdėtas į maišelį nuo servetėlių. Jis paėmęs maišelį, nuėjo namo. Namuose sufasavo kanapes, o amfetaminą įdėjo į dėžutę nuo saldainių „Mentos" ir paslėpė savo kambaryje stalčiuje. Jo neketino pardavinėti, būtų išmetęs, nežinojo kur jį dėti. Niekam jo nesiūlė. Po kelių dienų, tikslios datos neprisimena, jo mama pasakė, kad stalčiuje juodoje dėžutėje rado baltus miltelius. Jis išsigando, nieko negalėjo mamai paaiškinti. Kanapes išmetė. A. pasakė, kad narkotikus rado mama ir neturi jiems atiduoti pinigų, tačiau A. atsakė, kad tai ne jų problema ir jiems skolingas 1050 litų. Po to jam daugiau narkotikų neduodavo. Šią skolą A. su A. pradėjo reikalauti atiduoti. Dalį pinigų, paimtų iš savo mamos atidavė, tačiau vis tiek liko skolingas, slapstėsi nuo jų. 2010 m. balandžio mėnesį A. ir A. buvo sumuštas prie „Sodros“ pastato, vėliau - prie mokykos. Nuo tų įvykių, daugiau su A., A. ir M. susitikęs nebuvo. Tačiau maždaug prieš mėnesį jam skambino A. ir pasiūlė atidirbti skolą, tai yra pavogti ką nors. Jis atsakė, kad susitikę pakalbės, tačiau susitikti neketino. Be to, liudytojas šioje apklausoje parodė, kad pažįsta A. B.. 2010 m. pavasarį, datos neprisimena, jam paskambinęs A. pasakė, ateiti kartu su A. prie parduotuvės „Iki“. Ten nuėjus, jam liepė pastovėti atokiau, o A. liko kalbėti su A., A. bei M.. Ką jie kalbėjo jis negirdėjo. Po kelių minučių prie jo priėjo A. su A.. A. liepė jam parduoti telefoną, o A. išsiėmė iš telefono „Nokia N70" Sim kortelę ir padavė jam telefoną. Jam pasakė paskambinti kažkokiam vaikinui, kuris norėjo nusipirkti telefoną, su kuriuo jis susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Davė dar vieną telefoną „Sony Ericson", kaip suprato jį iš kažkur pavogė Alanas ir jis nuėjo į sutartą vietą, kur už 90 litų pardavė abu telefonus nepažįstamam vaikinui. Tą patį vakarą tuos pinigus atidavė A., kuris juos padavė A.. Po to, A. jam parodė telefoną, kurį jam davė A. su draugais bei pasakė, kad davė pardavinėti kanapes. A. pasakė, kad skolingas pinigus už narkotikus jiems. Sakė, kad jis rūko kanapes, abu kartu parūkė kanapių.Nuo to laiko A. nematė. 2010 m. gegužės mėn, jam pasakė, kad A. už skolas žiauriai sumušė, sulaužė šonkaulius A. su draugais ir buvo išvežę į mišką bei dabar jo ieško. Daugiau nieko nepasakojo. Apibūdinti vaikino pravarde „M." negali, nes neatsimena kaip atrodo. Tiksliai neprisimena ar A. buvo davęs jam narkotikus perduoti A. ar kitiems asmenims. Jis nežino kam dar A. su A. platino narkotikus. Pas juos ginklo nematė, jo akivaizdoje A. jie nemušė. Be to, liudytojas papildė, jog amfetaminą jam davė prie parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, pinigų už tai nemokėjo (t.5, b.l.10-11). 2010 07 22 R. K. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kažkada susipažino su A., A., o M. pažįstu senai. Pradėjo po kiek laiko grasinti, vertė prekiauti narkotikais. A. ir A. pradėjo spausti. Grasino, kad negrįši namo. Stipriai gąsdino žodžiais ir trenkė antausį. Sutiko pardavinėti narkotikus. Duodavo 10 gramų žolės, o jis ieškodavo pinigų, kad jiems grąžinti, kad atiduoti už žolės kiekį. Kai negalėdavo rasti pinigų, tada pardavinėdavo. Pinigus atidavinėjo A. į rankas, o jis perduodavo A.. Už 10 gramų žolės turėdavo atiduoti po 200 litų. Pardavinėdavo po 25- 20 litų, kad greičiau atsiskaitytų su jais. Jie patys jam „kišdavo" žolę. „Įkišo“ 1 gramą amfetamino. Sakė, pabandyti vartoti. Nunešė jį namo ir padėjo į juodą dėžutę, paslėpė miegamajame stalčiuje. Neturėjo tikslo pardavinėti ir vartoti. Niekam jo nesiūlė. Davė iš pradžių paragauti amfetamino. Kai gavo amfetaminą, suprato, kad nenori to daryti. Pasislėpė. Pradėjo su jais nesusitikinėti, buvo namie. Jie jo ieškojo, skambino. Pradėjo kelti skolos procentus. Prie Sodros pagavo, pripurškė su dujų balionėliu, mušė, norėjo įkišti į mašiną. A. pradėjo rėkti, jei po kelių dienų nebus pinigų tada susidoros. Antrą kartą, prie 6 PK, stotelėje A. išoko iš mašinos, jį pasivijo, pargriovė ant žemės. M. pasakė stovėdamas šalia „ką tu darai, kam tau to reikia".Suprato, kad reikia su jais atsiskaityti. Prie jo gulinčio, stovėjo M. ir A.. M. A. ramino. A. daužė kumščiu į pilvą, veidą, grasino peiliu. A. ar A. pasakė, kad „jei jis neatiduos pinigų ir neturės su jais reikalų, suras jo motiną ir bus dar blogiau". Kai tyrėja pasakė, kad jie pagauti, tada jis nusprendė duoti parodymus kaip viskas buvo. Jis tikrai ne savo noru pardavinėjo narkotikus, gailisi, kad iš karto nesikreipė į teisėaugos institucijas. Bijojo kreiptis. Pas tyrėją papildomos apklausos metu davė išsamius, savanoriškus ir teisingus parodymus. Atpažinimo metu A., A., M. atpažino iš nuotraukų. A.s yra T. G., A. G. - tai A., jo pravardė „V., V.". Paskutinį kartą narkotikus davė „žolės“ 10 gramų ir 1 gramą amfetamino. Prieš vieną, dvi savaites kol mama atnešė narkotikus, kuriuos rado namuose, į narkotikų kontrolės skyrių. Amfetamino kainos nesakė, pasakė pabandyti. A. B. pažįsta, aukščiau išvardinti asmenys A. B. pažįsta. Būdavo A. duodavo jam narkotikus, kad jis perduotų A. B.. Jie būdavo supakuoti ir apvynioti juoda izoliacija. Dažniausiai tai būdavo (duomenys neskelbtini) prie „Norfos" maždaug du kartus. Jis matė kaip iš B. atėmė telefoną. Prie jo stovėjo tryse. A. priėjo ir padavė jam mobilų telefonus Nokia N70 ir Sonny Erixon pasakė eiti jį parduoti, kuriuos jis pardavė tos pačios dienos vakare, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, už 100 litų. Pinigus atidavė A.. Draugai pasakojo, kad A. sumušė A. B. už narkotikų skolas. Nes A. pardavinėjo narkotikus apie keturis metus. Jam su pistoletu per galvą trenkė, šonkaulius sulaužė, į rūsį uždarė (t.5, b.l.22-24). 2010 11 09 įtariamuoju apklaustas R. K. davė iš esmės analogiškus parodymus (t.5,b.l.31-32). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamasis papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam paaiškino, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus ir turi teisę turėti advokatą. Tyrėja jo neįkalbinėjo duoti parodymų prieš M. Z., A. G. ir T. G.. Jis taip nusprendė pats. Būtent A. G. grasino, kad pagaus jo motiną, todėl jis negalėjo tylėti ir nusprendė duoti parodymus. Kai T. jam davė amfetamino, A. prieš tai pasakė ,,duok jam pabandyt, gal prastums“ ar kažką panašiai. Amfetaminas buvo pirštuko formos maišelyje, apvyniotas į nuo saldainio popieriuką ir įdėtas į nuo vienkartinių nosinaičių pakelį. Pirštukas buvo uždegintas, kad neišbyrėtų. Pirmos apklausos metu bijojo prisipažinti kaip viskas buvo ir duoti parodymus, todėl melavo. Kaltinamieji A., T. ir M. žinojo kiek jam metų. Jie jį vadino „M.“. Iš jų bendravimo galima suprasti, kad jie žinojo, kad jis yra žymiai jaunesnis. Atrodo, kad dokumentus rodė M. ar tai T.. Tai buvo moksleivio pažymėjimas. Iš T. pinigų niekada nesiskolino, iš jo niekada nėra gavęs jokių kitų daiktų pardavimui, tik narkotikus.

Apklaustas kaltinamuoju M. Z. dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino ir paaiškino, kad maždaug prieš du su puse metų susipažino su T. G. ir A. G., su kuriais susidraugavo. Be to, pažinojo V. D. ir R. K.. A. B. pažinojo iš anksčiau, kadangi jis jam buvo pardavęs vogtus telefonus, dėl ko jis turėjo problemų, buvo apklaustas policijoje. Vėliau jį sutikęs pasakė jam grąžinti pinigus. Iš V. D. pirkdavo „žolę“. Po to susipažino su broliais B., todėl kai nebūdavo V., tai pas juos pirkdavo „žolę“. A. buvo jo draugė iš mokyklos laikų, dažnai pas ją atvažiuodavo, su ja bendravo. Su A. jį supažindino R. O., nes pas jį irgi pirkdavo „žolę“. Šiuos narkotikus pirkdavo ir pas R., A. bei kitus asmenis. Jis pats beveik kiekvieną dieną prieš miegą rūkė „žolę“. Maždaug po dviejų savaičių po jo pažinties su A., jis R. O. paklausė pas ką galima nusipirkti telefonų. R. O. pasakė, kad A. turi naujų telefonų, tik be dokumentų. Susitikus, A. parodė jam keturis telefonus, iš kurių tris nusipirko, sumokėjo iš viso apie 160 litų, liko skolingas 50 litų. Šią skolą atidavė R. O., kad perduotų A.. Telefonai buvo be SIM kortelių. Po to ir prasidėjo problemos. Paskambino iš policijos komisariato, liepė atnešti telefoną, vyko jo apklausa, atpažinimas, bet jo neatpažino. Tas vaikas pasakė, kad iš jo telefoną pavogė kitas vaikinas. Pareigūnai jo klausė A. adreso, bet jis nežinojo, todėl parašė SMS žinutę kažkuriam iš brolių B. ir jie atrašė adresą. Iki pirmo sulaikymo turėjo A. telefono numerį, nes pas jį pirko žolę. Kai sužinojo, kad iš A. nusipirko vogtus telefonus, bandė jam skambinti, bet telefonas buvo išjungtas.Po to A. buvo susitikęs prie Norfos parduotuvės, prašė grąžinti 200 ar 210 litų. Vėliau dar buvo jį sutikęs, prašė skolos už vogtus telefonus. Bandė jo ieškoti per vieną pažįstamą iš A. laiptinės. Jo vardas A., bet jo nerado. Neprisimena ar klausė R. K. kur yra A. B.. V. D. buvo vienas iš pirmųjų, pas kurį jis pirkdavo žolę. Kai jis būdavo išvažiavęs, jam žolę palikdavo pas A., nes jie buvo kaimynai. Be to, pas V. pirkdavo kontrabandines cigaretes. Porą kartų pati A. jam pardavė žolės. A. buvo prigąsdinta, todėl ir davė prieš jį parodymus. Ji ir teisme drebėdama davė parodymus, verkė. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo M. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas įtariamuoju 2010 06 03 M. Z. parodė, kad rūko kanapes vieną ar du kartus per savaitę. Apie pusantrų metų pažįsta T. G., jo pravardė „T.". Taip pat apie puse metu draugauja su A. G., kuris važinėja automobiliu „Mercedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jie yra geri draugai. Nei T. G., nei A. G. jokių narkotikų nevartoja. Jie būdami kartu taip pat niekada nevartojo jokių narkotikų. A. B. pažįsta apie dvi savaites. Su juo supažindino R. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. A. norėjo parduoti mobiliojo ryšio telefonus „Nokia N70" ir „Samsung" arba „Sony Ericson". A. pats pasiūlė už 30 litų abu telefonus nupirkti. Patikslina, kad supainiojo, A. pasiūlė jam du telefonus „Samsung" - juodas spalvos, ir „Sony Ericson" - oranžinis su juodu. Telefonai buvo be Sim kortelių. Jis nupirko iš A. už 60 litų. Po to „Samsung" telefoną paėmė pareigūnai iš 5 policijos komisariato, nes pasakė, kad jis vogtas. Daugiau jis A. B. nematė, susitikę nebuvo, nebendravo su juo. Tik kelis kartus iš savo numerio, kurio paskutiniai skaičiai „384" rašė žinutę susitikti su juo, nes jis jam turėjo atiduoti pinigus už šiuos telefonus, kai paaiškėjo, kad jie vogti. Tada A. B. pasiūlė susitikti. Susitiko tą pačią dieną apie 17-18 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). A. B. pasakė, kad pinigų neturi, bet nuneš savo telefoną į lombardą ir atiduos jam pinigus. Ir nuo šio momento jie daugiau nesimatė. Jokių narkotikų jis A. B. nepardavinėjo, davęs nebuvo. Niekada A. B. nematė pas A. G. automobilyje, neprisimena. Jis A. B. nemušė ir jam negrasino, nereikalavo iš jo jokių pinigų. Platinti narkotikus A. B. nei jis, nei jo draugai nevertė. Apie du metus pažįsta R. K.. 2010 m. kovo mėnesį, datos tiksliai neprisimena, R. K. susitikęs su juo, paprašė, kad jam rasti kanapių parūkyti. R. K. reikėjo 10 gramų. Jis supažindino jį su vaikinu, vardu L., kur jį rasti nežino. Tada R. K. susitiko su juo ir nupirko kanapes. Jis pats nieko R. K. neskolingas ir jis irgi jam neskolingas nieko. Neturi R. K. telefono numerio ir su juo nebendravo. Pažįsta brolius dvynius R. ir R. B., su kuriais tik bendravo. Jų numerį turi įrašytą savo telefone. Taip pat pažįsta V. D., jis yra jo draugas. Kartu žaidžia žaidžiam futbolą. Daugiau nieko bendro neturi. Jokių narkotikų jis nei vienam iš jų neplatino. 2010-06-02 jis su draugais T. G. ir A. G. važinėjo ir juos sulaikė policija, pristatė į Vilniaus aps. VPK NTV NKS patalpas. Buvo atlikta jo asmens krata, bet jies nieko draudžiamo neturėjo. Po to atliko pareigūnai buto kratą. Jame draudžiamų daiktų nebuvo. Kratos metu paimtos Sim kortelės, jos jo senų numerių, sąsiuviniuose yra užrašai apie parduotas kontrabandines cigaretes. Paskutinį kartą rūkė kanapes 2010-05-31 arba 2010-06-01. T. G. ir A. G. nepažįsta A. B., gal tik matė iš toli (t.5,b.l.113). Teismo posėdyje kaltinamasis M. Z. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, kad suklydo pavardes sakydamas, nesutinka su nurodyta telefonų kaina. Sulaikymo metu jį pareigūnai sumušė, nuvedė pas tyrėją, kuri ant jo rėkė, todėl jis netiksliai nurodė kai kurias aplinkybes. Teisme sako tiesą, nes geriau prisimena įvykius. Su A. susitikdavo atsitiktinai, tyrėja neteisingai užrašė, kad su A. buvo susitaręs susitikti. Jis, nežiūrėdamas kas parašyta, pasirašė apklausos protokolą. Apklausos metu jis nematė advokato, dalyvavo kažkoks „senukas“. Tyrėja jam leido paskaityti kas parašyta kompiuteryje, bet atspausdinto protokolo jis neskaitė. Protokolą jis pasirašė. Apklausos metu jis buvo labai susijaudinęs, todėl ten parašya dalis netiesos. Daugiau su A. jokių reikalų neturėjo, į mišką su juo nevažiavo, nieko jam nedarė, nemušė ir negrasino. Jo tik prašė grąžinti pinigus už telefonus. Jis V. D. jokių narkotikų nedavė, tik pats pas jį pirkdavo „ žolę“ ir plonas kontrabandines cigaretes. Tyrėjai nenorėjo sakyti pas ką įsigydavo narkotikus. R. V. asmens tapatybės kortelę pas jį paliko T.. Apie A. laikrodį nieko nežino. Tyrimo metu nesakė kas jam platina narkotikus, nes nusprendė pasakyti tai teisme. Su T. ir A. susitikdavo beveik kiekvieną dieną. Kartu važiuodavo pas merginas, sportuodavo. T. G. pažinojo A. dėl kažkokių automobilio detalių. T. irgi ieškojo A.. A. jis važiuojant automobilyje parodė A. bei pasakė, kad su juo turi problemų dėl telefonų. Jie tryse niekada nebuvo susitikę su A. B.. Jam gi niekada nedavė narkotikų. Jam nėra žinoma, kad A. B. buvo išvežtas į mišką. A. atžvilgiu niekada nevartojo psichologinio smurto, tik du kartus susitikęs prie parduotuvės žodžiais jo klausė, kada grąžins pinigus už telefonus. Kartais nusikeikdavo. Ginklą buvo nusipirkęs anksčiau, parduotuvėje prie (duomenys neskelbtini). Tai buvo juodas dujinis revolveris. Kaltinime nurodytu laiku ginklo jau neturėjo. Pas T. ir A. ginklo taip pat nematė. Iš A. neatėmė telefono. T. namuose nepaliko jokių savo daiktų. B. B. tyrėja darė spaudimą, todėl jie jį apkalbėjo. A. galėjo jį apkalbėti dėl telefonų ar tų 200 litų, kuriuos prašė grąžinti. Visus kaltinimus neigia, išskyrus kaltinimus dėl asmens tapatybės kortelės, kurią jo namuose netyčia paliko T.. Be to, jam yra žinomas A. B., tačiau jam esant su A. B., niekada prie jų nebuvo priėjęs. A. jį apkalbėjo, nes yra A. draugas. Nebuvo tokio atvejo, kad A. jis būtų sakęs, kad jei nesuras A., pats turės problemų. Neprisimena, kad A. jam būtų skambinęs ar rašęs SMS žinutę, kad A. ieško jo motina. Tyrėja jam darė psichologinį spaudimą, todėl jis nutarė tiesą pasakyti teisme. Jis nėra matęs, kad A. ar T. platintų narkotikus ar būtų sumušę žmogų, reikalautų pinigų. R. jam nėra rodęs jokio savo dokumento. Jis nežinojo R. amžiaus. Iš išvaizdos tuo metu jis atrodė kokių 18-19 metų. Kratos metu iš jo namų buvo paimti sąsiuviniai, kuriuose buvo užrašai apie parduotas kontrabandines cigaretes, nors jis pats kontrabandinių cigarečių prekyba neužsiėmė, tik pas A. ar V. nusipirkdavo 2-3 blokus. Ten užrašytos A. ir V. parduotos cigaretės.

Dėl T. V. banko kortelės kaltinamasis paaiškino, kad jis padėjo jam surasti ir nusipirkti mašiną. Po to, jie kartu gėrė, todėl neprisimena kur jis tą kortelę paliko – jo namuose ar mašinoje. Ją radęs, laikė namuose. O dėl Sodros pažymėjimo paaiškino, kad gal prieš septynis metus bendravo su vaikinuku, su kuriuo kartu dirbo. Neprisimena, kaip jis savo pažymėjimą pas jį paliko. Po to, iš kitų asmenų sužinojo, kad jis išvažiavo į Norvegiją, todėl net nebandė jo ieškoti. Pradžioje bandė jo ieškoti, skambinti, bet nesėkmingai. Kaltinamasis A. G. paaiškino ir tai, kad dėl narkotikų visi asmenys šioje byloje juos apkalba, tačiau jis nežino kodėl. Mano, kad pareigūnai jiems darė psichologinį spaudimą, todėl jie bijodami ir apkalbėjo jį ir jo draugus. A. (A. B.) turėjo problemų su teisėsauga, todėl ją pareigūnai taip pat išgąsdino, todėl ji ir davė tokius parodymus. R. K. juos apkalba galimai dėl T. negrąžintų pinigų, o gal todėl, kad prokuroras liepė taip sakyti. V. D. ir broliai dvyniai jo neapkalba. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2010 06 03 apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad paskutinį kartą vartojo narkotikus 2010 metai, labai senai, žiemą, datos ir laiko nurodyti negali, neprisimena, rūkė - „žolę", kas tai buvo per „žolė" nežino. Ar „žolė" tai yra narkotinė medžiaga - kanapės jis nežino, jokių kitų narkotikų neragavo, nevartojo ir nelaikė rankose. Apie pusę metų pažįsta M. Z. ir T. G.. Susipažino kai draugavo su N. Z.. Jis su M. ir T. susidraugavo ir dabar yra geriausi draugai. Jie tryse susitinka kiekvieną dieną ir praleidžia daug laiko kartu. Jis pats važinėja automobiliu „Mercedec Benz E 270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau kartais važinėja ir su kitais automobiliais. Jo draugai, kaip ir jis niekur nedirba, tačiau registruoti darbo biržoje. Jokio pažįstamo vaikino vardu A., kuris gyventų (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), jis nepažįsta. Bendro su M. Z. ir T. G. pažįstamo vardu A. neturi. Galimai, jei pamatytų A., tai galėtų pasakyti ar pažįsta. A. B. nepažįsta, šios pavardės negirdėjo. Pažįsta vaikiną V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, tame pačiame name, kaip ir A., jos pavardės nežino. V. pavardės irgi nežino, jis neaukštas, smulkaus kūno sudėjimo, jaunesnis už jį, kokie plaukai tiksliai negali pasakyti, trumpai kirpti. Šiaip su V. nieko bendro neturi, tiesiog M. Z. ir T. G. su juo bendravo, todėl jis yra jį matęs su jo pažįstamais ir bendravęs. V. mobiliojo ryšio telefono neturi, niekada su jo nesusisiekdavo. Matė, kad su juo bendravo M. ir T., bet apie ką, jis nežino, negirdėjo. M. nepasakojo. Taip pat pažįsta V. name gyvenančią merginą vardu A., jos duomenų nežino, ji yra M. Z. geriausia draugė, bet jie atrodo dabar nebendrauja. A. šviesių ilgų plaukų, apkūnaus kūno sudėjimo, ji mokosi I kurse kolegijoje, tiksliai nežino kur. Jo telefone yra A. telefono numeris, ji įrašyta kaip „A. mail". Matė ją paskutinį kartą 2010 m. gegužės mėnesį, kai jis privažiavo prie jos su M.. Kelis kartus buvo pas A. namuose, tik kai pas ją buvo M. arba kai prašė pavežti pas ją. Jo jokių daiktų pas A. jis nepalikinėjo. Jis žino, kad M. ar T. turi pažįstamus - brolius dvynius, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Tačiau jis pats tik porą kartų su jais bendravo. Jų telefonų numerių aš neturi. Jis pažįsta vaikiną, kurio pravardė „R.", jis yra storas, neaukšto ūgio, plaukai tamsūs, trumpai kirpti, jis jaunesnis už jį (A. G.), bet kiek jam metų nežino. Susipažinau su juo tada, kai jis kalbėjosi su M. ir T.. Tačiau aš su juo nebendrauja, jo telefono numerio nežino. Girdėjo, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jis niekada nematė, kad R., ar kas nors kitas siūlytų jam ar M. Z. arba T. G. pirkti mobiliojo ryšio telefoną. 2010-06-02 apie 16.00 vai., tikslaus laiko nežino, jis su T. G. ir M. Z., važiavo jo automobiliu „Mercedes Benz" V. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospekte juos sulaikė policija ir pristatė į policiją. Policijoje buvo atlikta jo automobilio apžiūra. Jame buvo 1510 litų. Šiuos pinigus jam davė pažįstami. Kas davė pinigus nenori sakyti. (Advokato žodžiai: sesuo). Paaiškina, kad 700 litų yra jo merginos S., jos pavardės nežino, jos numeris įrašytas jo telefone, kaip „S. (duomenys neskelbtini)". Ji davė automobiliui taisyti. Jos pinigai buvo įvairiomis kupiūromis: 500 litų kupiūra, ir dvi po 100 litų, tiksliai negali pasakyti. Kita dalis pinigų, kiek tiksliai nežino, gulėjo pas jį automobilyje galinėje sėdynėje. Kokiomis kupiūromis tiksliai nežino, po 10 litų, po 200 litų ar po 100 litų. Kai jie išlipinėjo su M. ir T. iš automobilio, jis pinigus pamatė ir įdėjo į savo šortų kišenę, bet nepaklausė kieno jie, nes juos sulaikė policija. Dar kažkiek pinigų buvo senų, tai yra iš anksčiau likę pinigai. Taip pat mašinoje buvo jo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Arte" su Sim kortele ir viena Sim kortelė šiaip gulėjo. Ar buvo automobilyje T. ir M. daiktai neatsimena, dar automobilyje buvo sulankstoma lazda. Po to buvo atlikta jo buto krata ir rasta banko kortelė T. V. vardu. Jie gėrė kartu ir jis ją paliko. Tai buvo labai senai, 2009 metų vasarą, datos nežino. Negrąžino jos, nes pamiršo apie ją ir jie daugiau nebendrauja. T. V. numeris įrašytas jo telefone kaip „T.". Taip pat pas jį rastas Sodros pažymėjimas, kuris yra jo pažįstamo E., jo pavardės nežino, pravardė „T.", jo telefono nežino. Jis dirbo su juo ir gal prieš penkerius metus pamiršo pas jį bute. Negrąžino jam, nes užmiršo, o jis išvyko į užsienį, ir į jį nesikreipė. Be to, jis turėjo dar namuose anksčiau ginklą šaudyti guminėmis kulkomis, bet davė draugui prieš tris metus ir, kiek žino, iš jo paėmė policija. Jis nežino, kodėl yra sakoma, kad jis su M. Z. ir T. G. platino narkotikus. Jis niekada niekam narkotikų neplatino. Niekada nieko nevežė į mišką ir nemušė su M. ir T.. Kodėl taip ant jo ir jo draugų, nežino (t.5,b.l.180-181). Teisme kaltinamasis A. G. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie R., tai yra R. K., M. kaimyną. Dėl „žolės“ vartojimo A. G. paaiškino, kad neįsivaizduoja kaip jo kraujyje galėjo rasti žolės mikrodalelių, nes jis „žolės“ niekada nerūkė. Tą žolę, kurią rūkė, net nežinojo ar tai žolė, nes prie (duomenys neskelbtini) buvo legali parduotuvė, kurioje parduodavo legalią žolę. 2009 ar 2010 metais draugas atsivežė tos legalios žolės ir davė jam parūkyti. Tai buvo vienintelis kartas, kai jis rūkė. Lazdą mašinoje paliko sesers vyras. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo sakyti, kad pinigus jam davė mergina mašinos remontui, nes nenorėjo jos kišti į šitą reikalą, kad tyrėjai nepradėtų jos kviesti. O vėliau pasakė ir turėjo merginos telefono numerį, bet nežino kodėl tyrėja jos nekvietė apklausai. Jis su T. G. įtarė, kad M. Z. rūko „žolę“, bet jis to niekada prie jų nedarė. Teisme taip pat buvo perskaityti A. G. ikiteisminio tyrimo metu 2010 07 22 dieną duoti parodymai, kur jis parodė, kad pažįsta vieną vaikiną, kurio vardas R., visi jį vadina R., pavardės jo nežino. Jam apie 18-19 metų, storas. Kur R. gyvena, jis nežino, niekada pas jį nebuvo. Su R. jis susipažino 2010 m. pavasarį, tikslios datos nežino, galimai balandžio mėnesį. Juos supažindino T. G., jiems bevažinėjant jo (A. G.) automobiliu „Mercedes Benz E270”. Kokie reikalai pas T. su R., jis nežino. Kai R. prieidavo, T. su juo nueidavo į šoną ir kalbėdavosi, apie ką jie kalbėdavosi, jis nežino. Jis matė, kad T. su R. buvo susitikę apie tris kartus. R. telefono numerio jis nežino. Jis savo telefono numerio R. taip pat neduodavo, jie tik pasisveikindavo. Dažniausiai R. susitikdavo (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Į jo automobilį R. niekada nebuvo atsisėdęs, jokių bendrų reikalų jis su R. neturėjo. Ar M. Z. pažįsta R., jis nežino. Prie jo M. Z. niekada R. neskambino, bet kai R. prieidavo pasisveikindavo. Jis nežino aplinkybių, kurios nurodytos pranešime apie įtarimą. Jis su T. jokių narkotikų niekada davęs nebuvo, jis su narkotikais nieko bendra neturėjo ir neturi. Jo draugai M. Z. ir T. G. su narkotikais taip pat nieko bendra neturi. Prie jo, jo automobilyje nei M., nei T. niekam jokių narkotikų neduodavo, neparduodavo bei nevartojo. Jis taip pat nevartojo ir nevartoja jokių narkotikų. Jokių konfliktų su R. pas jį nebuvo. Kiek žino, T. su R. taip pat nekonfliktavo, bent jau prie jo. Jis niekam pinigų neskolino, niekas ir jam nebuvo skolingas. Ar T. buvo kas nors skolingas, jis nežino. Kokie santykiai buvo tarp M. Z. ir R., jis nežino. Jis niekam neplatino jokių narkotikų. Patikslina, kad jie nesusitardavo susitikti su R., jie matėsi tik kelis kartus, kai jis prie jų prieidavo. Ar T. skambino R., jis nežino, negirdėjo. Jis niekada negirdėjo, kad T. skambintų ir kam nors grasintų (t.5,b.l.186-187). Kaltinamasis A. G. patvirtino šiuos savo parodymus bei paaiškino, kad jam žinoma, kad M. nori iš A. susigrąžinti pinigus už vogtus telefonus. M. jį parodė ir pasakė, kad jis pažadėjo grąžinti pinigus. Dėl R. K. žinojo, kad T. telefonus ir kompiuterius atsiųsdavo iš Vokietijos ar iš Anglijos, kuriuos jis kartais duodavo parduoti, todėl žinojo, kad R. K. jam buvo skolingas. R. K. ir A. B. niekada nesėdėjo jo automobilyje.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad seniai pažįsta V. D. bei R. K., su jais kartu žaisdavo futbolą. M. Z. pažinojo iš matymo, jo pravardė M., kurio vardą sužinojo ikiteisminio tyrimo metu. Su kaltinamaisiais A. G. ir T. G. susipažino per M.. Jie visi nuolat važinėjosi Mercedesu. Jis žinojo Mercedeso vairuotoją kaip V., kitą vaikiną vadino A., o M. – M. arba A.. Tik tyrimo metu sužinojo, kad iš tikrųjų vairuotojas yra A. G., o A. – T. G.. 2010 m. kovo mėnesį M., priėjęs prie jo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, paprašė nueiti su juo pasikalbėti. Jie nuėjo prie automobilio Mersedes, kuriame buvo V., A. ir R., kuris sėdėjo automobilio gale. Už vairo sėdėjo V., o ant kitos priekinės sėdynės sėdėjo A.. M. ir V. jam paaiškino, kad nuo šiol jis turės jiems dirbti, pardavinėti narkotikus. Paaiškino, kad pirmą kartą duos amfetamino po 17-18 litų. M. iš striukės kišenės ištraukė maišą su kojine, o A. iš ,,bardačioko“ ištraukė svarstykles, kurias padėjo per vidury ir parodė, kad ten maždaug 76 gramai, o gryno kiekio 56 gramai amfetamino. Narkotikai buvo įdėti į du maišus ir dar į kojinę, o kojinėje sufasuoti į mažesnius maišelius, į dalis. Ten buvo moteriškų pėdkelnių kojinė. Į pėdkelnes buvo įdėtas celofalinis maišas, o tam maiše – sufasuoti maži maišeliai. M. pasakė, kad ten yra gryno amfetamino 56 gramai. Jis nenorėjo imti narkotikų, bet jie jam grasino, sakė, kad vis tiek jį suras. Jei atsisakys pardavinėti, negalės niekur išeiti iš namų, grasino sumušti. Po to, jam būnant automobilyje padavė narkotikus. Paskui iš kišenės A. išsitraukė kitą maišą su narkotikais ir padavė jį R., sakydamas, kad per keturias dienas atsiskaitytų. R. sutiko. Iš to jis suprato, kad R. irgi buvo duoti narkotikai, per maišą matėsi balti milteliai. R. paduoti narkotikai buvo supakuoti į du permatomus celofaninius maišus. Po to V. jam davė kažkokios merginos telefono numerį, liepė su ja susisiekti ir duoti jai 10 gramų amfetamino iš jam duotų 56 gramų. Po to, jam leido išlipti iš automobilio. Jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, lauke paslėpė tuos narkotikus, iš jų paėmęs 10 gramų, nuvažiavo susitikti su ta mergina, kuriai ir perdavė tuos 10 gramų. Prieš tai jai paskambino telefonu, jis suprato apie ką kalbama. Atrodo jos vardas buvo D.. Ji pasakė, kad pinigus perduos jam arba V.. Buvo pasakyta narkotikus parduoti per 3-4 dienas. Sakė, jei kažkiek narkotikų liks, atiduos jam atgal.

Po kelių dienų jam paskambino M. ir liepė ateiti susitikti prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ten nuėjęs pamatė tą patį automobilį Mersedes, kuriame buvo M., V. ir A.. Jie pradėjo jam grasinti, priekaištauti, kad jis neparduoda narkotikų, neatsako į telefono skambučius, kadangi tą dieną, kai jam davė amfetaminą, jis (A. B.)išjungė telefoną. Jie grasino, kad išveš į mišką, jei nepardavinės, aiškino, kad ne su tokiais žmonėm susidėjo, jų yra daug, o jeigu jis kur nors kreipsis, vis tiek suras. Be to, pasakė grąžinti amfetaminą, nes su juo jam „blogai einasi“, o vietoj jo sakė, kad duos kanapes. Po to liepė nueiti prie monolitinio namo, palaukti R., kuris pasakė, kad eina pasikalbėti su jais. R. grįžęs padavė jam 10 gramų kanapių, suvyniotų į gniužulą, kuris buvo apvyniotas mėlyna izoliacine juosta. Jis (A. B.) bandė atsisakyti paiimti kanapes, tačiau R. aiškino, kad bus geriau paimti, nes priešingai bus didelių problemų. Tuo metu R. paskambino M. ar A. ir pasakė, kad vėl reikia susitikti. Liepė ateiti prie „Ikiuko“ parduotuvės. Kol jie abu su R. ėjo link parduotuvės, pastarasis jam pasakė, kad jis yra jiems skolingas labai daug pinigų, nežino kaip atiduoti. Dėl to jį spaudžia M., V. ir A.. Iš šio pokalbio jis suprato, kad R. irgi turi prekiauti narkotikais ir jiems yra skolingas už narkotikus. Be to, jiems einant link „Ikiuko“, R. pasakė, kad iš jo (A. B.) už skolą gali atimti telefoną, kadangi jis nepardavė amfetamino. Tada jis, nepriėjęs parduotuvės, spėjo iš telefono ištraukti SIM kortelę. Paklausė R. ar jie muš jį. R. atsakė, kad nežino kas dabar bus. Jie su R. atėję prie parduotuvės, pamatė vėl tuos pačius tris vaikinus (M., A., V.), kurie išlipę iš automobilio pasakė, kad trūksta kažkiek gramų amfetamino. Jis atsakė, kad jo neėmė, tačiau jie pradėjo grasinti – sakė, kad ne su tais žmonėm prasidėjo, gal jį į mišką išvežti, gal kojas peršauti. Jis labai išsigando. Po to M. atskirai nuėjo pasikalbėt su R. ir ant jo labai šaukė. Grįžęs M. jam pradėjo sakyti, kad jis (A. B.) jau buvo skolingas 320 litų. V. pradėjo šaukti, kad reikia su juo kažką daryti, nes „nusuko“ kažkiek gramų ir jiems skolingas. Po to, jie liepė jam atiduot savo telefoną. Tada jis V. atidavė telefoną Nokia N70. Prieš tai, kai M. nuošalyje stovėjo su R., V. priėjo prie jo (A. B.) ir trenkė jam per veidą. Viso susitikimo metu jie visi trys labai agresyviai elgėsi. Jie nieko nebijojo. Todėl atidavė savo telefoną. Be to, jam buvo pasakyta parduoti tuos 10 gramų. Į ką jis atsakė, kad dabar neturi telefono, todėl negalės susitikti, turi tik SIM kortelę. M. pasiūlė nuvažiuoti iki jo namų, kur jis duos telefoną. Tada jie visi nuvažiavo link M. namų, o R., V. paliepimu, nuėjo parduoti jo telefono. Vėliau jis girdėjo kaip R. skambino A., o šis automobilyje V. sakė, kad telefoną pardavė už 80 litų, todėl jo (A. B.) skola sumažėjo nuo 600 litų iki 520. Prie M. namų, pastarasis atnešė jam telefoną ir pasakė kanapes parduoti per tris dienas. Visi trys buvo agresyvūs. Jie sakė, kad skolingas 520 litų už amfetaminą ir 240 litų už kanapes. Iš viso 760 litų.

Po šio karto jis labai išsigando. Tėvams pasakė, kad pametė telefoną, bet mama iš karto suprato, jog kažkas ne taip. Jis nėjo į mokyklą, visą laiką buvo namuose. Maždaug po penkių dienų išėjo į kiemą susitikti su R., kur pastarasis pasakė, kad jis privalo dėl skolos susitikti su M.. Tada paskambino M. į telefoną, kurį jis pats davė, ir pasakė ateiti susitikti prie fontano. Ten nuėjus buvo M. su A.. Jie pasakė, kad jam parašys SMS žinutę atnešti kompaktą, kas reikš, kad po valandos jie atveš narkotikus. Po valandos paskambino M., liepė ateiti prie banko. Jis nuėjo prie to paties Marecedes automobilio, prie kurio buvo M., V. ir A.. Jie jam pasakė, kad nuvažiuos į (duomenys neskelbtini) ir jam duos platinimui narkotikų. Nuvažiavę, jį išlaipino netoli miškelio, prie garažų, liepė laukti, o patys nuvažiavo. Grįžę po 20 minučių, jie pasakė, kad reikia pavažiuoti toliau į mišką. Atvažiavus į mišką, jie pasakė, kad išvažiuoja, o A. paskui vienas ateis. Jis liko miškę, po to, pamatė ateinantį A., kuris jam padavė 3 maišus po 10 gramų kanapių. Jis pasakė, kad du maišai yra platinimui, o vieną maišą jis privalo nuvežti į (duomenys neskelbtini) ir ten jį grąžinti A.. Netrukus prie A. privažiavo tas pats Mercedes automobilis, kuriuo jie išvažiavo, o jis pėsčias grįžo į (duomenys neskelbtini). Kur prie (duomenys neskelbtini) esančių garažų atvažiavo V. ir A., kuriems atidavė 10 gramų,o kitus 20 gramų pakeliui namo išmetė, nes bijojo, kad niekas apie tai nesužinotų. Po to dvi dienas buvo namuose. Iš M. telefono numerio gavo SMS žinutę, kad ,,tau liūdnai baigsis, gal nori pasivažinėti“, todėl jis išjungė telefoną. Po keletos dienų jis prie V. D. laiptinės buvo sumuštas M. ir A.. M. jį stūmė prie durų,mušė į krūtinės ląstą, o A. mušė į šonkaulius, kepenis. Jie sakė, kad muša už tai, jog jų vengia. Po to jie liepė eiti į lauką, kur laukia V., kuris iš tikrųjų įvažiavo į kiemą, įjungė automobilio avarinius žibintus, atbėgo prie jo, pradėjo šaukti bei trenkė vieną smūgį į veidą, nuo kurio jis atsitrekė į konteinerį. M. pradėjo šaukti, kad nemuštų prie žmonių, nes iškvies policiją. Vėliau M. jam sakė, kad ,,man tavęs gaila, aš nenorėjau tavęs mušti, bet nėra kitos išeities mums su V., nes tu mums skolingas pinigų ir tu mūsų vengi“. Tą patį vakarą apie 21.30 val. jam paskambino M., liepė greitai ateiti prie (duomenys neskelbtini), vėliau A. – prie V. D. namų. Eidamas pakeliui pamatė tą patį Mercedes, iš kurio išlipo M., V. ir A., kuris rankoje laikė peilį. A. žaidė su peiliu, jį vartė ir jam sakė ,,Gal tau ausis nupjaut? Gal tave perdurt? Tu vis labiau klimsti į skolas ir neatsakinėji į skambučius.“ V. jam trenkė į veidą ir sakė, kad ,,Gal tu kvailas? Žodžių nesupranti, gal tave pradėt kur nors vežiot?“. Liepė iki rytojaus ryto atnešti skolą už amfetaminą, kurią sudarė 700 ar 800 litų. V. pasakė, kad ,,Tu esi šiukšlė ir man neįdomu iš kur gausi tuos pinigus, bet kad rytoj ryte, kai paskambins M., kad būtų pinigai. Nebus pinigų, bus tau blogiau.“ Jie pasiūlė nuo automobilių vogti apdailą, pasakė kokios markės reikalingos - nuo automobilio BMW X5 veidrodėlius, o A. parodė kaip reikia juos nulaužti. Sakė už du veidrodėlius nurašys 200 ar 300 litų skolos. V. pasakė, kad ,,Mums neįdomu kas tau bus. Tu mums skolingas ir viskas.“ Nežinodamas ką daryti nuėjo namo ir savaitę niekur nėjo.

Po savaitės jo draugas A. B. jam parašė SMS žinutę išeiti į kiemą pasikalbėti, kur jis jam pasakė, kad buvo atvažiavę tie patys vaikinai. Jie žino, kur jis gyvena, ir jeigu jis su jais nepasikalbės, tai jie prikabins jo (A. B.) skolą jam (A. B.), tai yra 700 ar 800 litų. Po šio pokalbio, A. pasakė, kad trumpam eina namo. Tik jam nuėjus, prie laiptinės privažiavo tas pats automobilis Mersedes. Iš jo išlipę M. su A. pribėgo prie jo, įgrūdo jį į automobilį, vairuotojas V. atsisukęs du kartus trenkė jam į veidą ir pagarsino muziką. Jis tik išgrido V. žodžius ,,Kur jį vežam?“. M. pasakė ,,Ten pat, kur ir buvom prieš tai.“ Jis suprato, kad veš į (duomenys neskelbtini). Prieš jį įsodinant į automobilį, jis dar spėjo savo seseriai parašyti SMS, kad jį veža į mišką. Važiuojant jam nurengė striukę ir ja užrišo galvą, kad nematytų kur veža. Prieš tai dar liepė viską ištraukti iš kišenių. Jis ištraukė piniginę. Jie pamatę laikrodį, jį nusegė nuo rankos. M. pareikalavus, pats atidavė telefoną. V. paklausė ,,Gal tu ant mentų dirbi, kad taip mūsų vengi?“ ir liepė A. jį apieškoti, kad šis sėdėjo kartu su juo ant galinės sėdynės. Būtent tada A. atsegė striukę, pamatė laikrodį ir jį nusegė. Bevažiuojant jam liepė klauptis, o jam atsisakius, A. trenkė du smūgius į galvą. Po ko jis atsiklaupė, nusiėmė striukę. A. patikrino ją. Po ko, uždėjo striukę ant galvos. Jis dar spėjo pamatyti, kaip iš daiktadėžės ištraukė panašų daiktą į ginklą. Jis suprato, kad atėjo galas ir pradėjo melstis. Vienu metu pamatė, kad jie (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Tada dar kartą trenkė A. sakydamas, kad jis neklauso kas jam sakoma. Nuo tos vietos važiavo dar apie 20 minučių. Automobiliu sustojus, jam nuo galvos nuėmė striukę ir jis pamatė, kad aplinkui miškas. Tai vyko apie 19-20 valandą vakaro, jau temo. V. su M. iš automobilio išlipo pirmi. A. liepė jam išlipti,išlipus - klauptis. V. A. pasakė ,,trauk valyną ir pasiimk kastuvą“. Valyna yra pistoletas. Jis nesiklaupė, todėl kažkuris iš jų trenkė ar koja spyrė ir jis nugriuvo ant kelių. Tada pajuto du-tris smūgius į galvą. Po to, vėl striuke apvyniojo galvą ir liepė eiti. Vedė per kažkokią pelkę. Po to atrišo akis ir pasakė ,,Kaip dabar kalbėsim. Viskas, tau atėjo galas. Ne su tais žmonėm prasidėjai. Mes tau sakėm normaliai“. Tai V. sakė, o A. jam pritarė. Jie pasitraukė, o A. pradėjo jį smaugti. Smaugė kol pamatė, kad jis vos kvėpuoja ir tik tada paleido. Jis atsiklaupė, o A. keliu trenkė į krūtinės ląstą. V. paėmė už plaukų, nutempė prie balos ir pasakė ,,Kaskis sau duobę“. Jis atsisakė ir pamatė kaip V. užsimauna žiemines pirštines, o M. su A. –gumines. A. iš vidinės kišenės išsitraukė juodos spalvos pistoletą ir nusitaikė į jį. Jam padavė kastuvą, liepė kastis duobę. Jis pradėjo kasti, o jie tyčiojosi. Ant kaklo pamatė kryželį ir A. pasakė, kad ,,Tiki į Dievą, bet jis nuo tavęs nusisuko, nes papuolei į tokią situaciją“. Tryse pradėjo šaipytis ir iš jo mamos.Kai baigė kasti, jie liepė klauptis, tačiau jis nesiklaupė, todėl jam vėl trenkė, jis nukrito. Vėl apvyniojo striuke galvą. Po to, pajuto, kad ginklo rankena muša jam per galvą. Dar prieš tai, kai jis išsikasė duobę ir liepė klauptis, ko jis neklausė, pajuto prie pat galvos ginklo vamzdį. Būtent tuo metu, M. kažkas pradėjo skambinti ir šis labai supanikavo. Tada jis kitus du pasikvietė pasikalbėti. M. pradėjo rėkti, kad ,,A. skambino jo mama ir pasakė, kad jei sūnus negrįš iki dešimtos valandos, juos visus išduos. Ir T., ir R.. Visus, kurie pardavinėja“. Po to jie pradėjo daužyti į galvą, jis nukrito. M. ar V. laikė jo rankas, o kitas jį pakėlė. Tada A. su ginklu per šonkaulius ir kitas kūno vietas. Visą tą laiką jis buvo iškastoje duobėje, kuri buvo jam virš kelių. Jie pasikeisdami visi mušė. Jam pasirodė, kad po telefoninio skambučio jie supanikavo. V. ant M. ir A. pradėjo rėkti ,,Kam iš viso jam davėt narkotikus“. Jie pradėjo pyktis tarpusavyje, šaukė vienas ant kito. M. labai stipriai susipyko su A.. Pastebėję jį, pradėjo rėkti ,,Ko žiūri? Gulkis į duobę“. Paskui liepė lipti iš duobės, paimti striukę ir kastuvą. Išlipęs maždaug už 50 metrų jis pamatė automobilį. V. su M. nuėjo link jo, o A. liepė plauti kastuvą, ką jis ir padarė. Po to prie automobilio liepė nusirengti, kad neišpurvintų automobilio salono. Automobilyje vėl striuke apvyniojo galvą ir važiavo link miesto, važiavo apie 25 minutes. Prie (duomenys neskelbtini) garažų jį išlaipino, iš bagažinėje buvusio maišo ištraukė jo drabužius ir numetė ant žemės. Tada V. A. pasakė ,,Duok jam dar profilaktiškai, nes jis jau mūsų nebebijo“. Tada A. trenkė kokius penkis kartus, nuo ko jis nukrito ir pradėjo dusti. V. jį pakėlė ir dar 3-5 smūgius trenkė į krūtinės ląstą. Jie pasakė, kad galutinė skola dabar 1100 litų, nes jis jų vengė. Jie pasakė, - pinigus gauk iš kur nori, auksą nešk iš močiutės ir liepė eiti pas močiutę. M. V. sakė, kad jeigu tėvai pamatys tokį purviną ir sumuštą, tikrai iškvies policiją ir jiems geruoju nesibaigs. Po to, eidamas namo matė juos kalbant su A. B.. Be to, būnant miške jie sakė, kad jei A. kam nors pasakys, kad kažką kažkur išvežė, tai jam baigsis kaip ir jam pačiam. Pakeliui namo dar prie jo buvo priėjęs M. ir pasakė, kad jei jis kitą dieną atiduos pinigus ir jų neišduos policijai, tai jie jam vėl duos narkotikų ir vėl galėsi normaliai dirbti. Miške, kai jis kasė duobę, jie visi trys jam sakė, kad ,,mūsų daug. Tu vis tiek visų nepasodinsi. Anksčiau ar vėliau vis tiek tave surasim“. Grasino, kad butą sudegins, sesei baigsis blogai. Jie net žinojo, kur jo sesuo dirba. Grįžus namo, jį į ligoninę mama nuvežė taksi autombiliu. Ligoninėje nustatė sumušimus. Naktį grįžo namo, o kitą dieną jis kreipėsi į Narkotikų kontrolės skyrių. Be to, nukentėjusysis parodė, kad prieš dvi dienas iki to kai jis buvo sumuštas V. D. laiptinėje, jis buvo nuvažiavęs į pataisos inspekciją, pas inspektorę G. B., kuriai paaiškino kas vyksta, o ji patarė kreiptis į Narkotikų kontrolės skyrių. Tą pačią dieną jis ten važiavo, bet jau buvo pasibaigę darbo valandos. Vėliau jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai sakė, kad reikia dėl saugumo pakeisti gyvenamąją vietą, ką jis su mama ir padarė. Jį nuolat persekiojo nepažįstami asmenys.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti nukentėjusiojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2010-04-07 apie 21.50 val. jam paskambino M. ir pasakė susitikti prie (duomenys neskelbtini) esančių kioskų. Kai jis atėjo vėl atvažiavo tie patys A., M. ir vairuotojas. Privažiavę vairuotojas pradėjo šaukti, kad jis turbūt nesupranta su kuo turi reikalą, ar reikia nupjauti ausys, ar išmušti dantis, kad suprastų, kad viskas rimtai. Tada jis pasakė, kad neturėjo nuo buto rakto, o jei dabar nueis namo neišleis tėvai. Tada šie pasakė, kad jeigu iki 2010-04-09, tai yra penktadienio neturės duoti 1100 litų už visus narkotikus, kuriuos prarado, tai jam bus blogai bei išvažiavo. 2010-04-10 apie 20.00 val. jis išėjo į lauką. Kai tik priėjo prie priešais esančio namo pamatė, kad atvažiuoja A. su M.. Jis spėjo parašyti mamai žinutę, kad ši atbėgtų iki to namo. Ir tuoj pat prie jo pribėgo iš automobilio išlipęs M. su A. ir jėga įsodino į „Mercede Benz“. A. atsisėdo šalia jo, M. į priekinę sėdynę, o vairuotojas iš karto užrakino visas duris bei sudavė jam kumščiu į galvą ir pasakė „vežam ten?“ ir įjungė garsiai muziką. Jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Po to A. išrengė jį iki marškinių ir patikrino ar neturi su savimi sekimo įrangos, nuėmė laikrodį, paėmė telefoną su Sim kortele ir piniginę. Pilaitėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), A. sudavė jam į pakaušį kumščiu ir pasakė pasilenkti, kad nematytų kur važiuoja. Kai tik automobilis sustojo, jis spėjo pakelti galvą ir pamatyti, kad yra miške. Pastarieji striukę užsuko jam aplink galvą, kad nematytų nieko. Po to kažkas ištraukė jį iš automobilio ir ar M., ar vairuotojas pasakė klauptis. Tuomet kažkas sudavė jam per kojas ir jis nugriuvo ant kelių. Šis išgirdo, kad vairuotojas pasakė, A., „paimk iš bagažinės kastuvą ir „valyną““, tai yra pistoletą. Jie kalbėjosi rusiškai ir žargonu. Po to pajuto, kad jį kažkas laikė už kairės rankos ir liepė eiti. Jie ėjo apie 10 minučių ir jis pajuto, kad eina per balą, nes buvo šlapia ir klimpo batai. Jie priėjo iki kažkokios vietos, tada jam nuėmė nuo galvos striukę ir A. pradėjo jį smaugti ir pasakė „žinosi, kaip kidat pacanov“, na tai yra pakišinėti. Kai pamatė, kad jis praranda sąmonę, tai paleido vieną ranką, o kita smūgiavo į krūtinę bei sakė, kad „taip tau ir reikia suka, tuoj visai užmuš ir užkas, kad niekas nerastų, žinos, kaip pakišinėti rimtus bachurus“. Sudavęs apie 5 smūgius į krūtinę paleido. Jis nuo smūgių atsiklaupė ir susirietė, o A. sudavė jam keliu į krūtinę. Tada vairuotojas davė jam kastuvą ir pasakė „imk kastuvą ir kask sau duobę, suka“. Kai ėmė kastuvą, pamatė, kad pastarieji su pirštinėmis. A. buvo su juodomis, o kiti du su paprastomis, kaip pas gydytojus bei vairuotojas rankose laikė ginklą, juodos spalvos, modelio nežino. Tuomet jis pradėjo kasti duobę. Iškasęs maždaug apie pusę metro duobę, ir apie du metrus pločio, tuomet kažkas iš jų paėmė iš jo kastuvą. Po ko liepė vėl klauptis ir užrišo ant galvos striukę. Netrukus pajuto smūgį į kairės pusės mentę, kaip suprato sudavė kastuvu. Tada kažkas sudavė vieną smūgį į galvą. Jis nugriuvo. Tuomet jį kažkas pakėlė ir jis išgirdo, kad iš nugaros, kažkas pertraukė ginklą ir pajuto, kad prie galvos kažką metalinio prirėmė. Jis pagalvojo, kad jį nušaus. Vaikinai pradėjo šaukti ant jo, kad nesupranta su kuo turi reikalą, kad jam galas, kad žino jie viską - kur gyvena jo tėvai, giminaičiai ir jį stebi. Pasislėpti nuo jų negalės, jei pasodins ką nors, jei jis kreipsis į policiją, tai tuo viskas nesibaigs, nes jų yra labai daug, kad išpjaus jo šeimą. Tada apie 5-7 kartus kažkas sudavė ginklu į pakaušį. Jis nuo smūgių nukrito. Po to jį kažkas pakėlė, vėl apie 5-6 kartus sudavė į galvą, jis vėl nukrito. Po to jį pakėlė ir laikė už rankų iš abejų pusių ir smūgiavo į pilvą ir šonkaulius ginklu. Tai suprato, nes pajuto metalą. Po to paleido jo rankas, atrišo striukę ir A. pasakė užkasinėti duobę. Jis apsivalė rankas, paėmė kastuvą ir pradėjo užkasinėti duobę. Tada jie visi pradėjo tarpusavyje pyktis ir kalbėjo, kad negalima jo paleisti, nes jeigu nueis į policiją išduos, tai pastariesiems bus galas, kad jis per daug žino. Jis užkasė duobę ir su juo liko A., o vairuotojas ir M. nuėjo prie automobilio. Tada A. pasakė „suka, eik plauk kastuvą„. Jis baloje išplovė kastuvą ir atidavė A.. Tada A. nuvedė jį iki automobilio. Prie automobilio stovėjo M. ir vairuotojas. A. pasakė klauptis. Jis atsiklaupė. Jam į pakaušį sudavė apie 5-6 kartus kažkokiu metaliniu daiktu ir jis nugriuvo. Jį pakėlė ir liepė nusirengti drabužius, kad neišpurvintų salono. Jis nusirengė. Automobilyje, kol važiavo A. sudavė jam dar porą smūgių į galvą ir vieną į krūtinę. Atvykus į Vilnių jį nuvežė iki (duomenys neskelbtini) esančių garažų, netoli (duomenys neskelbtini) sustojimo, išleido, dar sudavė 5 smūgius vairuotojas, kaip pasakė A. „profilaktiškai“. Tada dar paklausė „ar turi namuose ką nors“. Jis atsakė, kad yra aukso. Tuomet šie pasakė, kad turės nueiti pas močiutę ir paimti visą auksą, o pastarieji patys susisieks kada jiems atiduoti turės. Po to liepė klauptis ir pasakė, kad galės eiti tik po 10 minučių, kai jie išvažiuos. Pastarieji atidavė jo piniginę, o telefoną ir laikrodį pasiėmė bei išvažiavo. Kai šie išvažiavo jis apsirengė ir nuėjo namo. Kai ėjo, prie namų, kieme pamatė stovinčius M. su draugais. Šis pamatęs priėjo bei pasakė, kad jam negalima eiti namo. Bet A. pasakė, kad eis namo, nes matė prie laiptinės savo sesę. Po to jis užėjo namo ir pradėjo prašyti tėvų, kad duotų 1100 litų, nes kitaip jį užmuš. Tėvai jį uždarė namuose. Jie pamatė, kad jam bloga ir nuvežė jį į Lazdynų ligoninę. Kas buvo ligoninėje neatsimena. Jam skaudėjo visą kūną. Jis labai bijo, kad nesusidorotų su jo šeima. Paaiškino, kad neprisimena daugiau jokių duomenų apie apklausos protokole nurodytus asmenys. A. yra apie 25-27 metų, 180 cm. ūgio, stambaus sportiško kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, visada su kepure, tamsaus gymio. Jis nežino ar A. tai vardas, ar pravardė. Atpažinti galėtų. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas yra apie 25 metų, apie 180 cm ūgio, sportiško kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų, rengiasi sportiniais rūbais. Atpažinti galėtų. Koks pastarojo vardas tiksliai neprisimena, galimai V.. Papildė, kad kai 2010-04-10 M. Z. su draugais išvežė į mišką, A. paėmė jo laikrodį, kuris buvo ovalus, plokščias, su rausvos spalvos aukso imitacija, viduje trys mažesni ciferblatai. Laikrodis su odiniu dirželių, rudos spalvos panašaus į krokodilo odą. Laikrodžio kaina 100 litų. Laikrodžio firmos neatsimena. Jokių pirkimo dokumentų neišsaugojo. Patikslino, kad galimai galėtų parodyti vietą, kur jį buvo nuvežę, kur kasė duobę ir jį mušė, kadangi jų automobilis buvo įklimpęs bei kai važiavo buvo trys staigūs posūkiai, kai ėjo, peršoko per betoninį bloką, galimai daubą kažkokią. Aplink sausi medžiai, šalia galimai pelkė arba ežeras nedidelis. Kai buvo miške, M. rūkė „Minsk“ cigaretes, bei pastarajam kažkas skambino. Po šio skambučio, kaip suprato jiems kažką pasakė apie jį ir jie pradėjo bartis, kad jį paleisti reikia. Taip pat jam atrodo, kad kai kasė duobę vairuotojas ir A. irgi rūkė. Jis po visų šitų įvykių patyrė didelį šoką, stresą ir todėl galimai visko neprisimena (t.4, b.l.1-6).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis A. B. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslesnes įvykių datas. Kaltinamųjų vardus ir pavardes sužinojo ikiteisminio tyrimo metu, kai vyko atpažinimas iš nuotraukų. Iš pateiktų nuotraukų atpažino, kad A. yra T. G., vairuotojas V. – A. G., M. – M. Z.. Be to, jam buvo parodytas kastuvas, kuris buvo labai panašus į tą, su kuriuo jis kasė duobę miške. Jis anksčiau buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, kad kartu su draugu pavogė telefoną. Narkotikų jis neplatino, o jeigu tai būtų daręs, tai nebūtų ėjęs į policiją, turėtų pinigų ir nebūtų jokios skolos. Nukentėjusiojo manymu, kaltinamieji jį pasirinko narkotikų platinimui, kadangi žinojo, kad jo tėvai yra pasiturintys ir iš jo bus galima reketuoti pinigus. Iš pradžių A. jam davė 30 gramų kanapių: 20 gramų platinimui, o 10 gramų turėjo grąžinti (duomenys neskelbtini). M. jam taip pat miške grasino, mušė, trenkė su kastuvu bei ginklu. Jis tėvams nesakė, kad jį verčia prekiauti narkotikais, nes jo tėvas yra sunkaus būdo. Jis neitų į policiją, o bandytų su jais išsiaiškinti pats. Be to, jis niekada T. G. nepardavinėjo mobiliųjų telefonų ir nesiūlė pirkti automobilių detalių. A. G. liepė jam atiduoti telefoną. Po sumušimo miške, M. jam pasakė, kad jeigu kitą dieną jis grąžins 1100 litų ir neįduos jų policijai, jie jam vėl duos narkotikų ir jis galės jais prekiauti. Miške kasdamas duobę suprato, kad ją kasa savo lavonui paslėpti. Nesipriešino, nes situacija buvo beviltiška.

Ikiteisiminio tyrimo metu nukentėjusysis atpažino iš pateiktų foto nuotraukų A. G., kaip vaikiną vardu V., į kurio automobilį 2010 04 10 apie 20 val. M. Z. su draugu A. jį jėga įsodino ir išvežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur mušė, grąsino ginklu, reikalavo už narkotikus pinigų, kuriuos jis atsisakė pardavinėti (t.4,b.l.10-12).

Be to, nukentėjusysis atpažino ir T. G., kaip asmenį, vardu A., kuris kartu su M. Z., 2010 04 mėnesį vertė jį pardavinėti narkotikus bei 2010 04 10 apie 20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo su M. Z., jėga įsodino į nepažįstamo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“ bei nuvežę į mišką mušė, grąsino, kad nužudys, reikalavo pinigų už narkotikus, kuriuos js prarado, nes atsisakė pardavinėti ir išmetė į konteinerį (t.4,b.l.8-9).

Liudytoja J. B. parodė, kad jos sūnaus A. elgesys pasikeitė 2010 metų balandžio pradžioje. Jis nenorėjo išeiti į lauką, neprieidavo prie durų, nuolat išjungdavo telefoną. Matėsi, kad jis kažko bijo. Balandžio 5 dieną jis lyg juokais užsiminė, kad jį vėl reketuoja. Jie šeimoje jo pradėjo klausinėti apie tai, bet A. išsigando ir pasakė, kad pajuokavo. Tuo laikotarpiu jis į nieką beveik nereagavo, nevalgė, nemiegojo. Balandžio 6 dieną, po atostogų atsisakė eiti į mokyklą. Balandžio 7 d. jis nuvažiavo į Pataisos inspekciją atsižymėti. Ketvirtadienį nuėjo į mokyklą. Grįžęs pasakė, kad ji paskambintų inspektorei ir pasakytų, kad į darbo pabaigą jis atvažiuos. Į jos klausimą atsakė, kad taip reikia, o grįžęs viską papasakos. Grįžęs A. pasakė, jog pataisos inspekcijos inspektorė nurodė, kad reikia kreiptis, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs po truputį pradėjo pasakoti, kad jį vėl reketuoja, reikalauja 1100 litų. Kad jį gali įtraukti į tokius dalykus, po kurių jį gali pasodinti 10-12 metų. Pasakė, kad važiuosim į policiją ir ten viską ji sužinos. Po poros dienų, jis išėjo į lauką, po ko, greitai ji gavo SMS žinutę kuo greičiau ateiti prie A. B. laiptinės. Tokią pačią žinutę gavo ir dukra, kuri pirma ir išėjo. Netrukus ji iš savo dukters gavo žinutę, kad A. nėra, bet iš laiptinės išėjo labai išsigandęs A., kuris negalėjo pasakyti, kur A.. Dukra sugrįžo, apsirengė ir išėjo į lauką ieškoti A.. Jis taip pat išėjo. Vėliau, tiksliai laiko nurodyti negali, ji su dukra kieme pamatė einantį A.. Jis praėjo pro šalį, net nesureagavo, jų neatpažino. Jis buvo visas purvinas, žemėtas, šlapias. Jos nuėjo namo jam iš paskos. Namuose A. pasakė, kad jį norėjo užmušti ir juos visus tuoj nužudys. Prašė 1100 litų, nes kitaip bus padegtas jų butas. Po to, kai jie susiruošė važiuoti į ligoninę, kadangi sūnus sunkiai kėpavo, ji pro pravirą buto langą girdėjo kaip M. šaukė ant R., kodėl šis šis nepasakė, kad jos A. laukė prie laiptinės. Pakeliui į ligoninę, taksistas tris kartus buvo sustojęs, nes A. beveik nekvėpavo, visą laiką kriokė. Ligoninėje A. nekalbėjo, į nieką nereagavo. Kai nuėjom daryti rentgeno, jis nusirengė ir tada ji pamatė, kad jis visas sumuštas, mėlynas. Ant kaklo matėsi smaugimo žymės. Visi drabužiai, batai ir kiti daiktai buvo purvini, šlapi. Ji neišlaikiusi, pradėjo verkti, šaukti, kodėl jį taip kankino. Po vitų tyrimų, A. išleido gydytis į namus. Kitą dieną, nuo pat ryto, prasidėjo beldimas į duris, skambučiai, automobilių stovėjimas po langais, SMS žinutės ,,kur A.“, ,,kas jam atsitiko“, ,,kodėl jis neišeina“ ir panašiai. Į visą tai jie nereagavo. Pirmadienį paskambino inspektorei, kuri pasakė, kad reikia važiuoti adresu (duomenys neskelbtini), ten jų laukia. Nuvažiavus, A. davė parodymus, jį įspėjo, kad už melagingus parodymus jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Po apklausos tyrėja pasakė, kad dabar jiems nerekomenduojama grįžti namo, reikia keisti gyvenamąją vietą. Ketvirtadienį nuvažiavo į Riomerio universitetą, kur A. atliko ekspertizę. Po to poliklinikoje padarė pakartotinus tyrimus. Chirurgas dvejms mėnesiams paskyrė gydymą, nurodė miegoti pusiau sėdint, išrašė stiprius vaistus - ketanovą. Nurodė kreiptis į psichologus ir psichiatrus, pas kuriuos lankosi iki šiol. Per visą tą laikotarpį ji su sūnumi jau pakeitė keturis butus, nes juos labai greitai rasdavo ir nuolat persekiodavo. Be to, liudytoja parodė, kad tą dieną, kai A. išėjo į kiemą ir pradingo, namuose jo nebuvo apie 3-4 valandas. Tuo laiku ji buvo išėjusi į lauką, paskambino sūnaus draugui A. B., teiravosi ar nematė A.. A. buvo pasimetęs, išsigandęs, sakė, kad nematė. Ji jį labai gerai pažįsta, todėl suprato, kad jis meluoja. Tada ji pastarajam pasakė, kad jeigu jos sūnus iki 22.00 val. negrįš namo, ne tik kreipsis į policiją, bet ant kojų sukels visą rajoną. A. neprieštaravo. Tada jis paskambinusi R. O., pasakė tą patį. Jos sūnaus A. sveikata pablogėjo po 2010 m. balandžio mėn., kai jis grįžo sumuštas. Psichologinė būsena buvo baisi, jam buvo panika, šokas. A. narkotikų nevartojo. Jos vyrui, A. tėvui, yra žinoma, kad ji su A. 2010 metais kreipėsi į policiją, kad A. prasta sveikatos būklė ir kitos aplinkybės, bet jie ne viską jam papasakojo. A. buvo nuteistas už vagystę. Jis nėra linkęs meluoti. Narkotikų kontrolės skyriuje jai pasakė, kad turi pakeisti gyvenamąją vietą, tai patvirtina tyrėjos išduota pažyma, kurią liudytoja pateikė teismui. Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėja pažymą išdavė mokyklai dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.

Liudytoja O. B. parodė, kad 2010 m. balandžio 9 d., penktadienio ryte, jos brolis A. B., paprašė pasitiktį jį iš stotelės. Grįžtant brolis jai savo telefone parodė žinutę, kurioje buvo parašyta, kad „taip nieks nedaro, kitą kartą važiuosime pasivažinėti supynėmis“. Ji šį tekstą suprato kaip grasinimą. Balandžio 10 dieną, šeštadienį, brolis visą dieną buvo namuose, buvo išjungtas telefonas. Tačiau staiga, apie 18-19 val. (tiksliai laiko neprisimena) jis pasakė, kad norėtų trumpam išeiti. Jie nenorėjo jo išleisti, bet pažadėjo užtrukti 15-20 min. Po kažkiek laiko, mama į savo mobilųjį telefoną gavo žinutę: „Ateikit prie A. laiptinės“. Tuomet ji (O. B.), nedelsdama išlėkė į paminėtą vietą, tačiau atėjusi nieko nerado. Po kiek laiko iš savo laiptinės išėjo A.. Jis atrodė neįprastai, buvo išsigandęs. Ji jo paklausė kur A., tačiau A. pasakė, kad nežino. Jai tai pasirodė keista, nes jis buvo jį pakvietęs išeiti į lauką. Ji apie tai pasakė mamai, lauke ieškojo brolio. Sutemus, ji pamatė einantį A., į kurį žiūrint, susidarė įspūdis, kad jį kas nors būtų tampęs pure. Jis buvo purvinas, žemės gabalai prilipę prie drabužių, kelnės ir batai kiaurai šlapi. Eidamas jis net negalėjo kvėpuoti, o tiesiog kriokė. Jis jos net nepastebėjo ir praėjo pro šalį. Ji jam sušuko palaukti, tačiau jis nereagavo, matėsi, kad suniai orientuojasi. Tik įėjus namo, brolis pradėjo rėkti ir verkti. Jis šaukė, kad reikia būtinai atiduoti pinigus, nes visai šeimai gręsia nemalonumai – visus sugaus, nužudys. Jis guodėsi, kad viskas apie jų šeimą yra žinoma, t.y. kas kur dirba, vardai, pavardės ir t.t. Po to, kartu su broliu ir mama važiavo į ligoninę taksi automobiliu. Ligoninėje ji ant brolio kūno matė smaugimo, pirštų ir kitokias žymes. Be to, liudytoja parodė, kad jai yra žinoma, jog jos brolis atsisakė prekiauti narkotinėmis medžiagomis. Jis jai skundėsi, kad yra verčiamas pardavinėti narkotikus. Jam buvo duotas didelis kiekis narkotikų, bet brolis jį išmetė ir dėl to yra skolingas daugiau nei 1000 litų. Brolis jai buvo pasakojęs apie M., taip pat minėjo A.. Po balandžio 10 d. įvykio, kai jis buvo sumuštas ir grįžo visas purvinas, brolis minėjo, kad iš jo buvo atimtas telefonas ir laikrodis. Dar brolis sakė, kad jam buvo liepta eiti ir pavogti veidrodėlį nuo kažkokio brangaus automobilio, atrodo, džipo. Taip pat brolis sakė, kad jis paspruko, nes jam neleido grįžti namo, liepė tą patį vakarą eiti pas giminaičius, paimti auksą ar pinigus ir taip grąžinti skolą. Iki sumušimo, paskutiniu metu, brolis dažnai būdavo nusiminęs, be nuotaikos, uždaras, vengdavo kažkur išeiti, dažnai net namie išsijungdavo savo telefoną, išimdavo iš jo kortelę.Po šių įvykių visa šeima išsikraustė į kitą gyvenamąją vietą. Po balandžio 10 d. įvykio, ji sulaukdavo iš R. O. ir A. B. telefonų skambučių, žinučių, kur jie teiraudavosi kur A., kaip jo sveikata, ar jį sužalojo, ar sumušė, nors jie niekad jiems nesakė, kad A. buvo sužalotas. Tėvas nuo šios istorijos buvo kaip galima labiau atribotas, jis sumušto A. nematė, tačiau mama su juo bendravo telefonu. Tėvui bijojo visko pasakoti, kadangi jis galėjo neadekvačiai pasielgti. Bijojo, kad tėvas, vykstant ikiteisminiam ir teisminiam tyrimui, nesugalvotų su tais jaunuoliais pasišnekėti „vyriškai“, kadangi jaunuoliai net griežtesnį pokalbį gali traktuoti kaip gąsdinimą bei tuo apsukriai pasinaudoti.

Liudytojas J. B. parodė, kad yra nukentėjusiojo A. B. tėvas. Kieme yra matęs kaltinamuosius R. K. ir V. D., bet su jais niekada nebendravo. Taip pat kieme yra matęs A. G.. Jam yra žinoma, kad šioje byloje sūnus yra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau visų aplinkybių nežino, nes tuo laikotarpiu nebuvo namuose. Jis žino, kad sūnus A. buvo įsodintas į automobilį ir kažkur nuvežtas. Viskas įvyko dėl kažkokių narkotikų, bet nieko konkrečiai nežino. Žmona jam nieko nepasakojo. Tik nesenai sužinojo, kad A. buvo išvežtas į mišką. Iki to laiko jam jokių įtarimų man nekilo. Daugiau nei du metus jis gyvena pas savo motiną. Namuose būdavo labai retai, dažniau su namiškiais susiskambindavo. Motina serga, yra senyvo amžiaus, todėl ją reikia prižiūrėti. Buvo atvejis, kai sūnus atėmė ar paėmė telefoną, buvo nuteistas bauda. Jis buvo sūnui nupirkęs telefoną NOKIA, mokėjo apie 1200 litų. To telefono jo sūnus dabar neturi, nežino kur jis yra. Jis nėra girdėjęs, kad sūnus užsiimtų narkotikų platinimu ar pardavinėtų telefonus. A. neprašė jo pinigų, nesakė, kad turi problemų ar yra skolingas kitiems asmenims, kad buvo sumuštas ir iš jo reikalauja pinigų, nežino.

Liudytoja A. B. parodė, kad Iš kaltinamųjų pažįsta M. Z., A., T. ir V.. Su M. pažįstami tris metus, nuo mokyklos laikų. Jis buvo jos geriausias draugas, kaip brolis. T., t.y. T., jo pavardės neprisimenu, pažįsta maždaug du metus. A. pažinojo apie tris mėnesius, o V., jo pavardės nežino, yra jos kaimynas. Su A. ir T. susipažino per M.. Su A. bendravo ne daug. Su T. bendravo irgi labai draugiškai. M., T. ir A. pradėjo pardavinėti narkotikus. Jie jos paprašė jiems padėti, t.y. perduoti narkotikus V.. Tai buvo apie dešimt kartų. Su jais nebendravo maždaug tris savaites iki jų suėmimo. Narkotikus atveždavo arba vienas iš jų trijų, arba atvažiuodavo visi kartu. Narkotikai būdavo supakuoti kaip rutuliukai, apvynioti lipnia nepermatoma juosta. Kiekių ji nežino. Ji pinigus už narkotikus atiduodavo arba M., ar kuriam nors iš jų trijų, arba visiems kartu. Jų atvežtus narkotikus ji perduodavo V. arba broliukams. Vieno broliuko vardas - R., o kito - neprisimena. V. arba broliukai ateidavo į laiptinę, atnešdavo pinigus, apie 300 litų, o ji jiems atiduodavo narkotikus. Tai būdavo kanapės, o du kartus buvo amfetaminas. Kartais narkotikai būdavo maišeliuose, o kartais - suvynioti į rutuliukus. Ji pati keletą kartų vartojo narkotikus, tačiau kai jie atveždavo narkotikus, ji nebuvo apsvaigusi, suprato kas vyksta. Paskutinį kartą narkotikus kaltinamieji jai atvežė maždaug prieš mėnesį iki jų sulaikymo, apie 2010 metų gegužės mėnesį. Jai yra tekę bendrauti su T. seserimi Z., po kaltinamųjų sulaikymo. Z. jai sakė, kad ji T. kambaryje rado narkotikus, kuriuos išmetė, tačiau kur išmetė nesakė. Iš iš M. sesers sužinojo, kad jie visi trys sulaikyti. Z. skambino jos (A. B.) draugei M. M., kad ši jai tai perduotų, nes nežinojo jos naujo telefono numerio. Ji grasino, kad jeigu su M. kas nors atsitiks, tai ji (A. B.) neprisimins net savo vardo. Aš apie tai ji iš karto pranešė tyrėjai. Pati Z. jai negalėjo paskambinti, nes nežinojo jos naujo telefono numerio. Nukentėjusiojo A. B. niekada nematė, apie jį sužinojo tik tyrimo metu. Broliukus ji ir anksčiau matydavo, nes jie ateidavo pas jos kaimyną V. D.. Tiksliai neprisimena, bet mano, kad pirmą kartą pas ją vienas iš brolių atėjo kartu su V.. Su broliukais jis bendravo tik narkotikų perdavimo klausimais, kitų reikalų neturėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2010 06 03 ji, apklausta liudytoja, parodė, kad su M. Z. pažįstama apie du metus. Jie mokėsi vienoje mokykloje. 2009 m. pavasarį, tiksliai datos neprisimena, M. supažindino ją su savo draugu T. G., kurio pravardė „T.“. M. su T. buvo draugais. Po to M. pasodino į kalėjimą. Vėliau, kai jis išėjo, jie vėl pradėjo bendrauti. 2010 m. pavasarį, M. ją supažindino su savo draugu A. G., kuris važinėjo automobiliu „Mercedes Benz“. Jie labai dažnai bendravo su M., tačiau su A. bendravo arčiau. M. dažnai ateidavo pas ją su T.. 2010 m. pavasarį, iš jų pokalbio suprato, kad jie pradėjo pardavinėti narkotikus – kanapes, o po to amfetaminą. Šie prie jos kalbėjo apie narkotikus, t. y. kam, kiek reikia paduoti narkotikų. Kalbėjo jie apie „savo mažiems“, kiek ji žino V. D. ir broliams dvyniams R. ir R.. Kiek jai žinoma, V. duodavo pardavimui kanapes, o broliams - amfetaminą ir kanapes. Po kiek jie parduodavo pastariesiems narkotikus ji nežino, neprisimena. Po kurio laiko M. su T. paprašė jos padėti šiems ir pasakė, kad ji turės paimti iš jų narkotikus, t. y. jie atveždavo narkotikus, palikdavo pas ją bute, o ji turėjo valandos bėgyje atiduoti narkotikus V. arba broliams dvyniams. Atveždavo narkotikus vienas iš jų, t. y. A. G., M. Z. arba T. G.. Narkotikus atvežę buvo apie 10 kartų, tiksliai neprisimena, vieną kartą į savaitę, kartais dažniau. Taip ji jiems padėjo apie mėnesį laiko. Už tai jie jai nemokėjo, narkotikų neduodavo. Narkotikai, kai jie jai atveždavo buvo supakuoti į polietileninius permatomus maišus, kurie padaryti kaip rutuliukai ir apvynioti ruda lipnia juosta, paprastuose užspaudžiamuose permatomuose polietileniniuose maišuose. Narkotikai buvo nesufasuoti, nes matėsi per maišelį. Paimti narkotikus vaikinai ateidavo patys. V. ir broliai dvyniai paimdavo narkotikus ir po to atnešdavo jai pinigus. Dažniausiai duodavo 200 Lt, 300 Lt, sumos buvo įvairios. Pinigus už narkotikus ji turėjo atiduoti M. arba T.. A. pinigų davusi nebuvo, bet jis kartu atvažiuodavo. Jie jai neaiškino iš kur gaudavo narkotikų. Paskutinį kartą M. ir T. paliko pas ją narkotikus maždaug 2010 m. gegužės mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, po to ji juos kažkam perdavė, tačiau kam, neprisimena. Nuo to laiko ji su M., A. ir T. nustojo bendrauti. Jie jai neskambino ir neatveždavo narkotikų. Kodėl jie nustojo bendrauti, nežino. Po to laiko ji šiuos matė kieme, bet nebendravo. Matė, kad šie susitikinėjo su V.. 2010 m. birželio pradžioje jai paskambino M. sesuo N. ir pasakė, kad M., A. ir T. sulaikyti. Ji tuomet paskambino savo draugei M., po to paskambino broliams dvyniams, T., Z., T. sesei. Kai kalbėjo su Z., ši pasakė, kad nieko nežinojo apie tai, kad jie sulaikyti ir jos susitarė susitikti. Kai Z. atvažiavo pasakė, kad namuose pas T. kambaryje, atrodo striukėje, rado kanapes, kurias užkasė, ar išmetė, ar paslėpė, tiksliai neprisimena. Pokalbio metu jai paskambino kažkokia draugė M. ir ji šiai pasakė, kad Z. labai gerai pasielgė, ji turėjo omenyje, kad radusi narkotikus juos paslėpė. Kiek atsimena, kad krata dar nebuvo atlikta pas juos namuose. Kitą dieną pas ją atvažiavo policijos pareigūnai ir atliko kratą, paėmė telefonus, sąsiuvinius ir dar kitus daiktus. Du sąsiuviniai, t. y. kalendorius užrašams ir sąsiuvinis yra jų, kiek atsimena atnešė ar M., ar T., užrašus vedė T.. Kiek matė sąsiuvinyje rašė kiek, kam padavė narkotikų ir kas, kiek skolingas pinigų (t.4, 203-204, 209-210). Teisme liudytoja pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad tada kai iš M. sesers sužinojo, kad jie sulaikyti, apie tai pasakė M. draugui T., kurio pavardės nežino. M. sesuo paprašė sužinoti kažkokio A. telefono numerį, todėl ji kalbėjo su T. ir tuo pačiu jam pranešė apie jų sulaikymą. Dar apie jų sulaikymą pasakė vienam iš dvynių – R. ir tai, kad niekam iš jų neskambintų, nes jie sulaikyti. Pas ją namuose buvo palikti kai kurie jų daiktai – M. džinsai, du sąsiuviniai, kuriuose buvo surašyta, kiek ir kam duota narkotikų ir kiek jiems skolingi. Kiek prisimena, užrašus vedė T.. Ikiteisminio tyrimo metu jai tyrėja nieko nežadėjo, ji viską papasakojo kaip viskas vyko. Ji suprato, kad kaltinamieji (T. G., A. G., M. Z.) jai atveža narkotikus, kad ji juos peduotų kitiems asmenims. Jikalbėjo su kaltinamaisiais apie narkotikus. Žinojo, kad kaltinamieji užsiima narkotikų platinimu. Ji pati yra vartojusi narkotikų, ją pavaišindavo draugai, su kuriais dabar nebebendrauja, bet buvo atvejų, kai kaltinamieji ją taip pat vaišino narkotikais. Ji pati už narkotikų perdavimą atlygio negaudavo, tai darė iš draugiškumo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. B. patvirtino duotus parodymus vietoje (t.4,b.l.205-207).

Liudytojas A. B. parodė, kad žino visų kaltinamųjų vardus – R., V., o kitus - vadino M. (M. Z.) ir T. (T. G.). Su R., V. kartu žaidė futbolą stadione. M. ir T. taip pat žino, bet jų gerai nepažįsta. M. ir T. paprašė jo surasti savo draugą A., kuris jiems buvo skolingas pinigų. Jie sakė, kad jis su A. bendrauja, todėl jį gali surasti. Todėl jis skambino A. ir sakė, jog reikia susitikti ir pasikalbėti dėl skolos M. ir T.. Tą patį vakarą jie susitiko. Tuo metu, kai jie atėjo (duomenys neskelbtini) į jo gyvenamojo namo kiemą, jis (A. B.) parašė SMS žinutę į telefono numerį, iš kurio jam skambino M. ir T., kad jis kartu su A.. Netrukus M. ir T. atėję pasakė A., kad einam pasikalbėti. A. išėjo kartu su M. ir T.. Su kuo dar bendravo po to, kai A. nuėjo su M. ir T. – nepamena. Žino, kad kalbėjo su A. seserimi, kuri jo klausė kur yra A., tačiau jis pasakė, kad nežino. Tą vakarą bendravo ir su A. mama, kuri SMS žinute jo paklausė kur A.. Jis pasakė, kad nežino. A. mama jam rašė, kad jei A. nebus namuose iki tokios tai valandos, kreipsis į policiją. Gavęs A. mamos SMS žinutę, parašė žinutę į tą numerį, į kurį skambino pakviesti M. ir T.. Jis jiems paraė, kad jei A. nebus namuose iki tokio tai laiko, tada A. mama eis į policiją. Kur tuo metu buvo A. nežino, nematė kur jie nuėjo. Apie tai, kad A. skolingas, jis sužinojo iš M. ir T.. Jis pripažįsta, kad tarpininkavo kaltinamiesiems ir išdavė draugą. Jam nėra žinoma ar A., ar kaltinamieji turėjo kokių nors reikalų su narkotikais. Apie narkotikus su A. niekada nekalbėjo. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. A. B. ikiteisminio tyrimo apklausose parodė, kad ilgą laiką bendravo su A. B., tačiau po to pastarasis dingo ir jis nuo 2010 m. balandžio mėnesio šio nematė. Prieš tai, kai A. kažkur išvažiavo, 2010 m. balandžio pradžioje, tai buvo penktadienis, tik neatsimena tikslios datos, jam parašė nežinomas numeris, kad „reikia susitikti“. Jis paklausė, kas tai ir dėl ko nori susitikti, tačiau jam atsakė, ateisi pamatysi. Iš kokio numerio gavo žinutę, nežino, minėtą numerį ištrynė. Jie susitarė susitikti jo kieme (duomenys neskelbtini) prie 79 namo. Kai atėjo prie minėto namo pamatė M. Z. ir šio draugą T. G.. Kai M. ir šio draugas T. priėjo iškart paklausė, ar senai jis matė A.. Paprašė surasti A.. Jis pasakė, kad suras. Jie pasakė, kad kai suras, parašyt žinutę į šį numerį. Taip pat pasakė, kad jei nenori pats turėti problemų, tai turi surasti A.. Tą pačią dieną jis A. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) parašė žinutę. Tačiau šis jam neatsakė. Kitą dieną jis A. skambino, rašė žinutes. Apie 18.00 val. tikslaus laiko nežino, A. atsiliepė. Jis šiam pasakė, kad reikia susitikti, pasišnekėti. Apie tai, kad pastarojo ieško M. su draugu, nieko nesakė. Iškart A. nenorėjo eiti, bet po to sutiko. Jie susitarė susitikti už M. B. gimnazijos. Kai susitiko jis šio paklausė, kur dingo ir kodėl. A. nieko nesakė. Po to A. pasakė, kad geriau einam į jo kiemą ir jie atėjo prie jo namo laiptinės. Jie pastovėjo, parūkė, jis parašė žinutę į M. nurodytą telefono numerį, kad jis su A. stovi prie savo laiptinės. Neužilgo atėjo M. su tuo pačiu draugu T.. Kai A. pamatė juos ateinančius išsigando ir pasakė, „neišduok manęs, aš einu pas tave į laiptinę“, bet buvo koduotos durys ir jis pasakė šiam, kad tiesiog stovėtų. Kai M. su draugu priėjo, A. rankose turėjo seną kažkokį telefoną ir rašė kažkam žinutę. Kai M. su T. priėjo, atrodo T. A. pasakė „ateik čia“ ir pastarasis prie jų priėjo ir šie nuėjo link tunelio, kuris yra prie jo namo. Jis nuėjo namo, prie jo A. niekas nemušė. Maždaug po 10 minučių išėjo iš laiptinės ir pamatė A. sesę. Ji pradėjo klausinėti, kur A., bet jis pasakė, kad nežino, kur jis yra. Po to jis nuėjo namo ir jam paskambino A. motina bei pasakė, jeigu A. neatsiras iki 22 val., tai ji eis į policiją. Po šio skambučio jis parašė žinutę į M. nurodytą telefoną, kad jam skambino A. mama, kad jeigu šis negrįš namo iki 22 val., ji eis į policiją. Ar šie jam ką nors atrašė, neprisimena (t.4, b.l. 101-103). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė, viskas buvo taip, kaip surašyta perskaitytame protokole. M. ir T. jam sakė, kad jei nesuras A. - turės problemų. Jie sakė, kad jei jis slėps A. – jis bus už tai atsakingas ir skolingas. Iš kaltinamųjų žinojo, kad A. skola - apie 500 Lt. Tą dieną A., pamatęs ateinančius M. ir T., išsigando, tačiau jis jam pasakė, stovėk, pasikalbėsi ir viskas. A. nebėgo. Apie A. skolas ne kaltinamiesiems, o kitiems asmenims jam nėra žinoma. Būdavo atvejų, kai A. skolindavosi pinigų iš draugų. Jis išdavė draugą, nes pats nenorėjo turėti problemų, buvo išsigandęs. Jam yra tekę kartu su A. parūkyti kanapių. Jis pats iš jų draugo R. O. sužinojo, kad A. buvo sumuštas tą patį vakarą, kai jis jį suvedė su M. ir T.. R. O. sakė, kad A. važiavo į ligoninę. Be to, liudytojas parodė, kad jam yra žinoma, kad A. buvo pavogęs kelis telefonus, bet tai buvo ne 2010 metais, o anksčiau.

Liudytoja G. B. parodė, kad dirba inspektore Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje. A. B. yra inspekcijos įskaitoje. 2010 m. balandžio mėnesį A. B. atėjo į pataisos inspekciją su prašymu dėl pagalbos. Jis sakė, kad jam yra grasinama, daroma prievarta, kad jis disponuotų narkotinėmis medžiagomis. Jaunuolis buvo išsigandęs, todėl jį nukreipė į Narkotikų kontrolės skyrių. Kiek jai yra žinoma, A. B. slapstėsi, buvo persekiojamas, buvo jam grasinta ir pasikėsinta į jo gyvybę. Jis buvo vežamas į mišką ir jam pačiam liepta kasti duobę, grasino ir jo šeimos nariams, kad jei jis nedisponuos narkotinėmis medžiagomis ir nepristatys reikiamos sumos – bus susidorota su juo. Šios aplinkybės jam yra žinomos iš paties A. B. pasakojimų. Kiek ji prisimena, jam buvo duotas terminas surinkti apie 1 000 Lt. Jam davė narkotines medžiagas, kurias ji turėjo pardavinėti. A. B. tas narkotines medžiagas išmetė, tačiau turėjo tiems žmonėms už narkotikus pristatyti pinigus. Jis sakė, kad neturi pinigų, neturi iš kur jų paimti, klausė ką jam dabar daryti. Apie tai, kad jis buvo sumuštas, išvežtas į mišką, atrodo, sužinojo iš A. B. mamos. Šiuo metu visų aplinkybių konkrečiai neprisimena. Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad dirba pataisos inspekcijoje inspektore. A. B. buvo įrašytas pataisos inspekcijos įskaitoje, jam buvo paskirti įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Ji važinėjo tikrinti A. B. paskirtas priemones. Pastarojo kelis kartus namuose nebuvo, t. y. niekas neatidarė buto durų. Dėl to buvo kreiptasi į teismą, tačiau teismas konstatavo, kad buvo pateisinamos priežastys. 2010 m. balandžio pradžioje, tikslios datos neprisimena, darbo pabaigoje apie 17.00 val. pas juos į inspekciją atėjo A. B. ir pasakė, kad jam reikia pagalbos. Jis buvo labai išsigandęs, drebėjo. Jis pasakė, kad jam davė kažkokius narkotikus, verčia jais prekiauti ir kad už juos po paros jis turi atiduoti berods 1000 litų, ar pusę šios sumos, tiksliai neatsimena. Tačiau jis pasakė, kad narkotikus išmetė, pinigų nepristatė ir dėl to jam dabar grasina, terorizuoja, gąsdina, kad žino kur gyvena jo šeima. A. pasakė, kad jam grasino ir davė narkotikus kažkokie trys vaikinai, kaip suprato jis pastaruosius pažinojo (t.4, b.l. 116). Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad A. B. savo tėvams apie tai nieko nebuvo sakęs. Jie susitarė, kad jis pats nuvyks į narkotikų kontrolės skyrių ir tą patį vakarą pasakys savo tėvams. Paskui ji bendravo su tėvais, ir jie tai žinojo. Iš viso A. B. pasakojimo ji suprato, kad pastarasis labai bijojo rašyti pareiškimą policijoje, motyvuodamas tuo, kad asmenys, kurie jį verčia prekiauti narkotikais, tur daug pažįstamų policijoje. Jis jų bijojo. Bendraujant su A. B., lankantis jo gyvenamoje vietoje nebuvo užfiksuota, jog jis vartotų alkoholį ar narkotines medžiagas. Ji pati skambino į Narkotikų kontrolės skyrių, domėjosi ar ten A. B. buvo priimtas.

Liudytas M. M. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriuje tyrėju. 2010 metų balandžio mėnesį į skyrių kreipėsi pilietis A. B., kuris pranešė, jog jį verčia prekiauti narkotikais. Jam buvo pasiūlyta surašyti pareiškimą, bet jis atsisakė, bijojo susidorojimo. Tada jis surašė tarnybinį pranešimą ir paprašė ateiti kitą savaitę patikslinti duomenis. Po kelių dienų vėl kreipėsi A. B. į skyrių ir pranešė, kad buvo išvežtas į mišką, trijų asmenų sumuštas, atimtas iš jo telefonas. Dar kartą pasiūlė parašyti pareiškimą ir tą kartą jis jau neatsisakė. Buvo surašytas pareiškimas, apklausos metu jis pasijautė prastai ir dėl to apklausos jis negalėjo baigti. Papildomai jis buvo apklaustas vėliau. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatytas vieną iš trijų asmenų – M. Z.. A. B. žinojo jo adresą. Buvo sankcionuoti procesiniai veiksmai, kurių pagalba nustatyti galimai kiti du asmenys dalyvavę įvykyje. Tai buvo A. G. ir T. G.. Buvo sankcionuotas telefoninių pokalbių pasiklausimas, kurį jis vykdė. Reikšmingus pokalbius žymėdavo, o jau po to buvo surašomi protokolai. Liudytojas iš pokalbių suprato, kad M. Z., A. G. ir T. G. vykdė kažkokią neteisėtą veiklą, bet ją labai konspiravo. Bet kokios užuominos apie narkotikus būdavo nutraukiamos ar pašnekovas užsiminęs apie tai – apšauktas. Nustačius ratą asmenų, su kuo bendravo minėti asmenys, surinkus pakankamai duomenų, kad jie taip pat dalyvauja jų vykdomoje veikoje, nutarta juos sulaikyti. Jie buvo sulaikyti 2010-06-02, kuriame jis pats nedalyvavo. Vėliau dalyvavo A. G. automobilio Mercedes-Benz apžiūroje, visi daiktai išimti iš minėto automobilio surašyti į protokolą. Po to buvo A. G. namuose atliktoje kratoje. Dėl didelio darbo apimties buvo nutarta kratas atlikti kitą dieną. Manė, kad T. G. šeima neturi jokių ryšių su sulaikytais asmenimis Vilniuje, dėl to kratą atidėjo kitai dienai. Kitą rytą nuvažiavo į T. G. namus. Namuose buvo mama, tėvas ir sesuo. Atliko kratą, visi daiktai surašyti į protokolą. Grįžęs ir perklausęs sankcionuotus pokalbius jis nustatė, kad T. G. seseriai Z. iš vakaro skambino A. B. ir pranešė apie jos brolio ir kitų asmenų sulaikymą. Dar tą patį vakarą Z. G. atvyko susitikti su A. B., vėliau A. B. susiskambino su savo drauge ir pasakė: „Z. pasielgė labai protingai.“ Iš to jie nusprendė, kad iš namų buvo išnešti ir galimai sunaikinti daiktai reikšmingi bylai. Sulaikė A. B., atliko jos namuose kratą, pristatė į skyrių ir iš jos sužinojo, kad iš T. G. namų buvo išnešti narkotikai. Trečios dienos vakare iškvietė T. G. mamą ir seserį, pranešėme tai ką žinojo. Moterys susijaudino, net automobilio negalėjo vairuoti. Kolega A. N. padėjo vairuoti jų automobilį, o jis kitu automobiliu nuvyko iki T. G. namų, kur jiems buvo parodytas konteineris už namo, kur buvo išmesti daiktai. Išmestas buvo paketas su kanapėmis. Kartu buvusi tyrėja surašė poėmio ar savanoriško atidavimo protokolą. Be to, liudytojas parodė, kad A. B. pasakė, kad ji žino apie narkotikus T. G. namuose. T. G. mama sakė, kad iš vakaro tvarkydama namus, rado kažkokį paketą, parodė dukrai ir dukra pasakė, kad reikia išmesti. Kur buvo išmesti narkotikai, parodė. Tai buvo plastikinis konteineris. Prie jo liudytojas negalėjo prieiti, kadangi šalia buvo pririštas šuo, todėl paprašė, kad šunį palaikytų. Konteinerio apačioje po šiukšlėmis buvo rastas juodas maišas, kuriame buvo 5 ar 6 paketai su žole. Kitų aplinkybių tiksliai neprisimena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis, be kitų aplinkybių, parodė ir tai, kad 2010-04-09 darbo dienos pabaigoje į skyrių kreipėsi pilietis A. B., 1991 metų gimimo, kuris pranešė, jog vaikinas vardu „M.“ jį verčia prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. 2010-04-12 vėl kreipėsi A. B. ir pareiškė, kad po pirmo apsilankymo policijoje, vaikinas vardu „M.“ su draugais šį sumušė, dėl to pastarasis bijo dėl savęs ir šeimos, ir nori parašyti pareiškimą. Jis iš A. B. priėmė protokolą-pareiškimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 181 str. 2 d. Po ko apklausė A. B. kaip liudytoją apie jam žinomas aplinkybes. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo nustatyti asmenys vardu „M." - M. Z., „A." - T. G. ir automobilio „Mercedes Benz" vairuotojas - A. G., bei automobilis „Mercedes Benz E270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-06-02 Vilniaus aps. VPK NTV NKS vyr.tyrėjas V. B., tyrėjai A. N., V. G., A. K. ir Ž. Ž., apie 16.50 vai. (duomenys neskelbtini), sulaikė M. Z., T. G. ir A. G., kurie važiavo jau nustatytu automobiliu „Mercedes Benz", automobilį vairavo A. G.. Sulaikytieji kartu su automobiliu buvo pristatyti į Narkotikų kontrolės skyrių. Po ko, tą pačią dieną buvo sulaikytas pil. V. D., kuriam galimai M. Z., T. G. ir A. G. tiekė narkotikus. Jų sulaikyme jis nedalyvavo. Po to kartu su tyrėjais O. D. ir A. M. dalyvaujant A. G. atlikome automobilio Mercedes Benz E270", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą kurios metu, be kitų daiktų buvo paimti sulankstomas peilis ir dujų balionėlis. Atlikus apžiūrą A. G. atsisakė pasirašyti apžiūros protokolą. Po ko 2010-06-02 kartu su Vilniaus aps. VPK NTV NKS tyrėju A. K., tyrėja O. D. bei sulaikytuoju A. G. nuvykome pas pastarąjį į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atlikti sankcionuotą kratą. A. G. buvo supažindintas su nutartimi daryti kratą prieš jos atlikimą A. G. buvo paklaustas ar namuose yra narkotikai, ginklai, kastuvas, mobilieji telefonai ar kiti nutartyje nurodyti daiktai. A. G. atsakė, kad nieko namuose iš šių daiktų neturi. Kratos metu dalyvavo ir A. G. motina. Kratos metu buvo rasti SIM kortelės laikikliai, svetimo asmens vardu išduotas Sodros pažymėjimas ir banko kortelė ir kiti daiktai įrašyti į kratos protokolą. Po kratos atlikimo visi dalyvavę asmenys pasirašė. Kitą dieną 2010-06-03 kartu su vyr. tyrėjais I. Č. ir S. P. nuvyko atlikti sankcionuotą kratą pas sulaikytąjį T. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Prieš kratą sulaikytojo motina T. G. buvo supažindinta su nutartimi, tačiau ji pareiškė, kad namuose yra kastuvai ir nuosavi telefonai, daugiau jokių draudžiamų daiktų neturi. Kratos metu dalyvavo T. G. tėvas ir sesuo. Pastabų dėl vertėjo niekas nepareiškė, protokolą pasirašė ir pasakė, kad viską suprato. Kratos metu T. G. kambaryje buvo paimtas jo vardu išduoti pasas ir asmens tapatybės kortelė bei SIM kortelės laikiklis. Namo rūsyje buvo paimti du kastuvai, kieme taip pat paimti du kastuvai. Atlikus kratą minėti daiktai buvo pristatyti į skyrių bei perduoti tyrėjai prie bylos. Tą pačią dieną apie 13.00 vai. kartu su vyr. tyrėju V. B., tyrėju A. N. nuvyko atlikti sankcionuotą kratą pas pil. A. B., į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus A. B. buvo supažindinta su nutartimi daryti kratą ir pareiškė, kad namuose draudžiamų daiktų, narkotikų nėra ir ji nieko nežino. Kratos metu buvo paimta užrašų knygutės su užrašais, mobiliojo ryšio telefonai, A. B. pasas, bei procesorius (kompiuteris). Po ko A. B. buvo pristatyta į Vilniaus aps. VPK NTV NKS patalpas pas tyrėją O. D. apklausai. Skyriuje pastaroji paaiškino, kad ji viską žino apie narkotikus ir viską papasakos. Liudytojas paaiškino, kad 2010 m. gegužės mėnesį Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėjo nutartimi buvo sankcionuotas A. B. mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) telekomunikaciniais tinklais gaunamos informacijos turinio kontrolė bei fiksavimas. Po A. G., M. Z. ir T. G. sulaikymo 2010-06-03 vakare perklausė 2010-06-02 vakaro A. B. telefoninius pokalbius. Perklausimo metu buvo gauta duomenų, jog A. B. 2010-06-02 vakare skambino į telefono numerį, kuriuo naudojosi T. G. sesuo Z. G.. Pokalbio metu A. B. Z. G. pranešė, kad T. su A. ir M. sulaikyti. Tą pačią dieną vakare Z. G. paskambino A. B. ir pranešė, kad yra prie pastarosios namų. Be to buvo nustatyta, kad tą pačią dieną vakare A. B. paskambino nenustatyta mergina, kuriai A. B. pokalbio metu pasakė, kad Z. G. namuose „protingai" pasielgė. Iš pokalbio pobūdžio buvo aišku, kad iš namų buvo išnešti daiktai galimai reikšmingi bylai. Dėl šio fakto surašė tarnybinį pranešimą ir informavo tyrimą atliekančią tyrėją O. D.. 2010-06-03 į Narkotikų kontrolės skyrių buvo iškviesta T. G. motina T. G., kad ji atvežtų sūnui drabužius persirengti, nes jo dėvėti rūbai buvo reikalingi tyrimui atlikti. Apie 18-19 vai. į skyrių atvyko T. G. ir Z. G., kurios perdavė rūbus T. G.. Aiškindamiesi bylos aplinkybes, moterims buvo pasiūlyta praeiti į tyrėjos O. D. kabinetą siekiant patikrinti dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių kilusius įtarimus, ar Z. išmetė ar paslėpė narkotikus, jai buvo užduotas klausimas ar toks įvykis buvo. Išgirdusi tokį klausimą pastaroji pasimetė, pasakė, kad jai reikia pasitarti su motina. Iš tokių žodžių bei elgesio suprato, kad T. G. kažką žino apie narkotikus. Po ko, bendraujant, T. ir Z. G. papasakojo, kad T. kambaryje T. G. tvarkydama kambarį rado kažkokį juodą maišą, iš kurio sklido nesuprantamas kvapas. Ji maišą parodė Z., kuri pasakė maišą išmesti. T. G. paslėpė šį maišą šiukšlių konteineryje. Papasakojus tai, T. G. pasakė, kad nežino ką toliau daryti ir jei reikia, atiduos maišą policijai. Jis su tyrėjais A. N., O. D. ir T. G. 2010-06-03 vakare nuvyko pas pastarąją į namus, kur ji pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė tyrėjai juodą maišą, kuriame buvo du balti maišai su mažesniais maišeliais bei paketas apvyniotas lipnia juosta. Tiksliau T. G. nurodė, kad namo kieme stovinčiame šiukšlių konteineryje yra juodos spalvos maišas, kurį, kaip pasakė T. G., ji rado pas sūnų kambaryje ir jį nori atiduoti. Ji laikė šunį, o jis (M. M.) iš jos nurodyto šiukšlių konteinerio ištraukė juodos spalvos maišą. Kitų juodų maišų konteineryje nebuvo. T. G. patvirtino, kad tai, būtent, tas maišas, kurį ji rado sūnaus kambaryje ir nori atiduoti policijai. Tyrėja O. D. surašė daiktų pateikimo protokolą, kurį pasirašė T. G. ir jis. T. G. dar savo ranka surašė paaiškinimą. Išimti nartkotikai buvo supakuoti ir nuvežti į skyrių (t.4,b.l.74-75). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas M. M. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas papildomai paaiškino, kad su iškviestomis į Narkotikų kontrolės skyrių Z. G. ir T. G. bendravo tik jis ir tyrėja O. D.. Pirmiausia buvo pakviesta Z. G., po to - mama T. G.. Narkotikų kontrolės skyriuje psichologinio spaudimo nei jis, nei kiti pareigūnai liudytojoms T. G. ir Z. G. nedarė.Tuomet, kai vakare jie atvyko į kaltinamojo T. G. namus, namuose buvo ir tėvas. Konteinerį nurodė, atrodo, T. mama. Juos palydėjo iki konteinerio, prie kurio buvo pririštas šuo. Jis iš konteinerio ištraukė maišą. Kiek prisimena, T. mama palaikė šunį, kad jis galėtų prieiti prie konteinerio. Konteineris stovėjo prie namo sienos, vidiniame kieme, privačioje, uždaroje teritorijoje. Tuo metu buvo trys pareigūnai – jis, A. N. ir O. D.. Be to, liudytojas parodė, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad kaltinamieji T. G., A. G., M. Z. narkotikus perduodavo platinimui V. D., broliams R. B., R. B..

Liudytojas A. N. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriuje tyrėju. 2010 m. birželio 02 d. dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl turto prievartavimo, kartu su tyrėjais M. M., V. B., A. K., ir kitais, sulaikė (duomenys neskelbtini), automobilyje „Mercedes Benz“ 3 asmenis – T. G. ir A. G., M. Z.. Minėti asmenys buvo pristatyti į narkotikų kontrolės skyrių, jie buvo įtariami dėl turto prievartavimo. Tą pačią dieną, tik kitų pareigūnų, buvo sulaikytas V. D., pas kurį namuose jis ir V. B. atliko kratą. V. D. paaiškino, kad M. Z. jam teikdavo narkotikus, o jis juo platino. Nuvykus pas V. D. jis pasakė, kad namuose neturi neleistinų daiktų, bet rūsyje turi kanapių. Jo namuose buvo rasti dokumentai kito asmens, rūsyje rasti keli maišeliai su augalinės kilmės medžiaga ir svarstyklės. Pasiteiravus kaip gaudavo, paaiškino, kad juo gaudavo iš M. Z. tiesiogiai arba palikdavo pas kaimynę. Kitą dieną nuvyko pas minėtą kaimynę A. B., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus A. B. buvo namuose, jai paskelbė nutarimą atlikti kartą, pareikalavus atiduoti neleistinus daiktus, narkotikus – pasakė, kad tokių daiktų neturi. Atlikus kratą buvo išimtas kompiuteris, užrašai, laiškai. A. B. paaiškino, kad nesupranta kas čia vyksta, bet pristačius į skyrių pasakė, kad viską papasakos dėl narkotikų ir M. Z..Kitą dieną į skyrių atvyko kaltinamojo T. G. motina ir sesuo, su jomis bendravo tyrėja O. D. ir tyrėjas M. M.. Iš jų sužinojo, kad minėtos moterys pasakė, kad namuose rado paketą, kuris smirda ir, kad tai gali būti narkotikai. Paketas buvo padėtas į šiukšlių dėžę ir, kad tuos narkotikus gali atiduoti. Nutarė nuvykti pas juos į namus. Kaltinamojo T. G. mama ir sesuo negalėjo vairuoti iš susijaudinimo, paprašė, kad jis vairuotų jų automobilį. Tarnybiniu automobiliu važiavo M. M. ir tyrėja O. D.. Atvykus į namus, kaltinamojo T. G. motina parodė vietą kur yra narkotikai, palaikė šunį ir M. M. nurodė konteinerį. M. M. ištraukė paketą, kuriame buvo augalinės kilmės medžiaga. Tyrėjas surašė daiktų pateikimo protokolą. T. G. motina pasakė, kad paketą rado sūnaus kambaryje, jo striukėje. M. M. iš konteinerio ištraukus maišą, kaltinamojo T. G. mama patvirtino, kad tai tas pats maišas, kurį ji rado sūnaus kambaryje. Prie konteinerio buvo M. M., liudytojos T. G., Z. G., tyrėja O. D.. Teisme buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriuje tyrėju. 2010-06-02 dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su Vilniaus aps. VPK NTV NKS tyrėjais A. M., V. G., A. K., Ž. Ž. ir vyr. tyrėju V. B. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje „Mercedes Benz“ sulaikė 3 asmenis – M. Z., T. G. ir A. G.. Jis sulaikė T. G., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Po sulaikymo visi trys sulaikytieji bei automobilis buvo pristatyti į Narkotikų kontrolės skyrių. Toliau dirbant tą pačią dieną į tarnybines patalpas buvo pristatytas dar vienas sulaikytasis V. D., po ko su vyr. tyrėju V. B. ir sulaikytuoju V. D. nuvyko pas pastarąjį į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Namuose buvo V. D. motina. Šie susipažino su nutarimu daryti kratą, ir į klausimą ar yra namuose bei pagalbinėse patalpose narkotikų V. D. atsakė, kad rūsyje yra „žolės“. Bute draudžiamų daiktų rasta nebuvo, buvo rasti svetimi dokumentai, o rūsyje buvo rasta augalinės kilmės medžiaga maišeliuose, tašelė su maišeliais su augalinės kilmės medžiaga bei elektroninės svarstyklės. Sulaikytasis V. D. paaiškino, kad „žolę" jis imdavo iš vaikino M. Z., kartais jam „žolę" palikdavo paimti pas kaimynę vardu A., kuri gyvena vienu aukštu žemiau. Kitą dieną apie 13.00 vai. kartu su tyrėju M. M. ir vyr.tyrėju V. B. su nutartimi daryti kratą atvyko pas A. B., adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. B. buvo supažindinta su nutartimi, jos paklausta ar turi nutartyje išvardintus narkotikus ir daiktus, pastaroji atsakė, kad nieko bendro ji su narkotikais neturi ir nieko nežino. Tada jie atliko kratą, kurios metu buvo paimti įvairūs laiškai, užrašų knygelės su užrašais, telefonai ir kompiuterio dėžė. Po kratos A. B. paprašyta vykti kartu į policiją. Skyriuje A. B. paaiškino, kad viską žino apie narkotikus, kuriuos pas ją laikė M. Z. su draugais, ir papasakos. Tą pačią dieną, vakare į skyrių atvyko T. G. sesuo ir motina, kurios atvežė rūbus. Su jomis bendravo M. M. ir tyrėja O. D.. Po ko, jos paaiškino, kad labai pergyvena dėl sūnaus, ir nežino ką daryti, nes namuose rado maišą kuriame, kaip vėliau suprato buvo narkotikai. Jos sutiko atiduoti šį maišą su narkotikais pareigūnams. Kadangi jos buvo labai susijaudinusios, Z. G. paprašė vairuoti jos automobilį iki jų namų. Tuomet jis vairavo jų automobilį, o tyrėjai O. D. ir M. M. atvyko iš paskos tarnybiniu automobiliu. Atvykę pas jas į namus, T. G. nurodė, kad už namo stovinčiame šiukšlių konteineryje yra juodas maišas, kaip ji paaiškino, kad su kažkuo, kas labai smirda, kurį ji rado kambaryje pas savo sūnų striukės rankovėje. Jie su M. M. ir T. G. priėjo prie jos nurodyto šiukšlių konteinerio, prie kurio buvo pririštas šuo. T. G. laikė šunį ir parodė M. M. išimti maišą iš jo. Kol ji laikė šunį, tyrėjas M. M. iš šiukšlių konteinerio ištraukė juodą maišą. T. G. pasakė, kad būtent šį maišą su kažkuo surado sūnaus kambaryje ir išmetė. Tyrėja O. D. surašė protokolą ir supakavo T. G. pateiktus narkotikus (t.4,b.l.80-81). Teisme liudytojas A. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas papildomai paaiškino, kad joks spaudimas liudytojoms T. G. ir Z. G. nebuvo daromas. Buvo joms paaiškinta kokia yra situacija, o kai sužinojo dėl ko T. G. sulaikytas, pasakė, kad konteineryje yra smirdantis paketas.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK NTV NKS vyresniuoju tyrėju. 2010-06-02 dirbo pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl neteisėto turto prievartavimo, laisvės atėmimo ir narkotikų platinimo. Kartu su kitais pareigūnais sulaikė A. G., M. Z. ir T. G., kurie buvo pristatyti į skyrių. Buvo jau žinoma, kad V. D. prekiauja narkotikais, kuriuos jam teikia minėti trys asmenys. Nuvažiavo kartu su A. M. sulaikyti V. D.. Sulaikymo metu V. D. prie savęs turėjo kelis maišelius žolės, pristatė jį į skyrių. Skyriuje jis paaiškino, kad narkotikus jis įsigydavo iš minėtų trijų asmenų, kartais jie perduodavo patys, o kartais narkotikus minėti asmenys palikdavo pas kaimynę. Rūsyje buvo rastos svarstyklės ir žolė. Kitą dieną buvo sulaikyta ir į skyrių pristatyta A. B., pas ją taip pat buvo atlikta krata. A. B. neneigė, kad pas ją A. G., M. Z. ir T. G. palikdavo narkotikus, o toliau ji tuos narkotikus perduodavo kitiems asmenims.Tyrimo metu dar buvo nustatyti du nepilnamečiai broliai dvyniai, kuriems minėti asmenys tiekia amfetaminą. Kaltinamųjų sulaikymo dieną brolių dvynių namuose nebuvo, todėl negalėjo jų taip pat sulaikyti. Vėliau broliai sužinojo apie sulaikymą ir jų namuose jau narkotikų nebuvo. Namuose surado tik vieną iš brolių ir jam pasiūlėme nuvykti į skyrių (kuris iš dvynių brolių buvo – nepamena), bet jis pasakojo, kad iš minėtų 3 asmenų įsigydavo narkotikus ir juos platindavo toliau. Jis jiems aiškino, kad pažinojo tik M. Z., o kiti du T. (T. G.) ir kitas važinėjantis su automobiliu „Mercedes Benz“ ( tai buvo A. G.). Jis pasakojo, kad A. buvo vadeiva, o kiti du – pagalbininkai. Taip pasakojo sulaikytas vienas iš brolių. Būtent ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad M. Z., T. G., A. G. perduoda narkotikus platinimui D., B. ir broliams dvyniams. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas parodė, kad 2010-06-02 dirbo pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), kai apie 16.50 vai. kartu su tyrėjais A. K., Ž. Ž., A. M. ir V. G. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti A. G., M. Z. ir T. G., kurie važiavo automobiliu „Mercedes Benz E270". Visi sulaikyti su automobiliu buvo pristatyti į Vilniaus aps. VPK NTV NKS. Po to su tyrėju A. M. nuvyko sulaikyti V. D., kuris kaip įtariama prekiavo narkotikais, kuriuos įsigydavo iš A. G., T. G. ir M. Z.. Tą pačią dieną apie 17.50 vai. nuvyko (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 68. Jis su kolegomis priėję prie V. D., prisistatė policijos pareigūnais ir paklausė ar turi draudžiamų daiktų. V. D. paaiškino, kad su savimi turi kanapes ir jas atidavė. Po to jis buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK NTV NKS patalpas, kur paaiškino, kad įsigydavo kanapes pardavimui iš M. Z., kuris palikdavo jas pas A. B., gyvenančią jo name. Po ko V. D. paaiškino, kad pas save rūsyje turi dar truputi kanapių. Tuomet buvo priimtas nutarimas daryti kratą pas V. D. ir rūsyje rado polietileninius maišelius su kanapėmis, svarstykles, o namuose rado užrašus ir kitus daiktus, kurie buvo įrašyti kratos protokole. Toliau dirbant pagal minėtą medžiagą, 2010-06-03 apie 13.00 val., kartu su M. M. ir A. N. nuvyko atlikti sankcionuotą kratą pas A. B. bute, (duomenys neskelbtini). Atvykus bute buvo A. B. ir iš jos išėjo draugė. Jie supažindino pastarąją su nutartimi daryti kratą ir po to buvo atlikta krata, kurios metu pas ją rado užrašus, mobiliojo ryšio telefonus bei kompiuterį ir kitus daiktus, kurie buvo įrašyti kratos protokole. Toliau dirbant pagal minėtą ikiteisminį tyrimą 2010-07-26 kartu su A. M. nuvyko įteikti šaukimą atvykti pas tyrėją R. B., kadangi pastarasis buvo namuose pasiūlė jam iš karto nuvykti į skyrių, kur jis buvo apklaustas ir jam buvo perduotas šaukimas broliui R. B. (t.4,b.l.79). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad sulaikymo metu ir atliekant tyrimą nei prieš vieną iš kaltinamųjų nei fizinio, nei psichologinio smurto nevartojo.

Liudytojas S. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriaus vyr. tyrėju. 2010 m. birželio pradžioje buvo nuvykęs su kolegomis vienu adresu, kur atliko kratą. Buvo paskelbtas nutarimas atlikti kratą. Vieno iš čia esančių kaltinamųjų, atrodo, kad T. G.. Buvo nuvykę į jo namus, kur buvo tėvas, mama ir sesuo. Jie susipažino su nutarimu, pasirašė. Atlikus kratą buvo išimti 4 kastuvai, du - lauke buvo surasti, du - rūsyje. Dar buvo rasti T. G. dokumentai, mobiliojo ryšio telefonai, kartu buvo jo kolegos I. Č., M. M.. Daug jis nedalyvavo atliekant proceso veiksmus.

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėju. 2010 metų kovo mėnesio pabaigoje į Narkotikų kontrolės skyrių kreipėsi pilietė O. K.. Ji papasakojo, kad savo namuose, pas nepilnametį sūnų, rado miltelius ir įtaria, kad tai yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Minėta pilietė parašė pareiškimą. Dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kartu su tyrėju G. jis nuvyko pas R. K. į namus atlikti kratą. Kratos metu draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Toliau dirbant pagal minėtą ikiteisminį tyrimą, 2010 m. birželio mėn. buvo sulaikytas automobilis „Mercedes Benz“ ir jame buvę A. G., T. G. ir M. Z.. Minėti asmenys buvo pristatyti į Narkotikų kontrolės skyrių, buvo atliktos asmens kratos. Po to jis su sulaikytuoju A. G. bei kitais pareigūnais nuvyko į jo namus atlikti kratą. Kratos metu draudžiamų medžiagų nerado. Be to, liudytojas parodė, kad jis sulaikė asmenį, sėdėjusį automobilio „Mercedes Benz“ gale, bet kuris tai buvo iš trijų asmenų – neatsimena. Automobilį „Mercedes Benz“ vairavo kaltinamasis A. G.. O. K. atnešė miltelius į Narkotikų kontrolės skyrių.

Liudytojas R. B. parodė, kad teismo posėdyje dalyvaujančių asmenų pažįsta M., T., A. B., V., A. ir R.. V. yra kiemo draugas, o R. tiesiog pažįstamas, su juo nedaug bendravo. Su M., T. ir A. susipažino per V. (V.). Pastarajam juos supažindinus, M. jam pasiūlė prekiauti narkotikais – pardavinėti amfetaminą. Siūlė 1 g amfetamino pardavinėti po 19 litų. Po to, kitą dieną M. jam davė 10 g amfetamino ir pasakė, kad kai parduosi, tada ir atsiskaitysi. Be to, pasakė, kad kitus narkotikus perduos jo draugė A., kurios pavardės jis nežino, o jis (R. B.) turės per ją perduoti pinigus. Nuo tada jis eidavo į A. namus, (duomenys neskelbtini), netoli nuo ten gyvena ir V.. Pirmus 10 gramų amfetamino, kuriuos davė M., jis pardavė maždaug dviejų savaičių laikotarpyje, pinigus už juos atidavė A.. Po to, kiekvieną kartą (apie 4-5 kartus) iš A. paimdavo po 10 g amfetamino. Narkotikus parduodavo gatvėje. V. jam sakė, kad dirba M. ir pasiūlė jam taip pat dirbti. Jam yra žinoma, kad ir R. prekiavo narkotikais, kuriam taip pat M. perduodavo narkotikus. Taip pat jais prekiavo ir jo kiemo draugas A.. R. jam sakė, kad jis narkotikus duoda A.. Žinojo, kad A. buvo paėmęs narkotikų, kadangi jis pats jam rodė berods „žolę“, tačiau nebuvo kalbos apie skolą už narkotikus. Jis gi, yra girdėjęs iš kiemo draugų, kad M. ieško A., kad šis surastų A.. Tiksliai nežino, bet turbūt dėl narkotikų. Praėjus apie mėnesiui laiko, nuo to kai jis pats pradėjo prekiauti narkotikais, pasiūlė savo broliui R. narkotikais. Jis sutiko ir tada jį supažindino su M.. Po to, kartu su broliu prekiavo narkotikais, kuriuos paimdavo iš A., pas kurią eidavo kuris nors vienas iš jų. Jis paimdavo narkotikų sau ir broliui, o kai nueidavo jis, paimdavo tik sau. M. paklausdavo kada reiks narkotikų. Su juo kartais susitikdavo, o kartais telefonu kalbėdavo. Jis su A. ir T. beveik nebendravo, tik susitikus jie paklausdavo kaip sekasi prekiauti. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2010 07 26 R. B. parodė, kad 2010 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jo pažįstamas V. D. paklausė ar jis nenorėtų pardavinėti narkotikus ir užsidirbti pinigų sau. Kadangi tuo metu šeimoje buvo labai sunku su pinigais, jis sutiko.Tą pačią dieną V. susitarė susitikti su narkotikų pardavėjais ir apie 18.00 val.su V. nuėjo į sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie (duomenys neskelbtini). Atėjęs pamatė iš matymo pažįstamą M. Z., jis gyvena jo mikrorajone. Su juo, prie automobilio „Mercedes Benz", stovėjo dar du vaikinai. Jis iš karto suprato, kad reikės dirbti su jais. Vaikinai prisistatė M., kurį jis pažinojo, A. ir T.. V. jį tiems vaikinams pristatė ir pasakė, kad jis (R. B.) nori dirbti. Tada M. nusivedė jį porą žingsnių į šoną ir pradėjo klausinėti, ką norėtų pardavinėti „žalią" ar „baltą". Tai reiškė „žalias" - kanapės, o „baltas" - tai amfetaminas. Jis atsakė - „žalią". M. sakė, kad ant „žaliam" vietos nėra. Tai reiškė, kad pardavinėti narkotikų - kanapių vietos nėra. Jis nenorėjo pardavinėti amfetamino, bet pagalvojęs, sutiko. Su M. susitarė dėl kainos. M. pasiūlė pirkti iš jo po 19 litų. Po to jie vėl priėjo prie visų vaikinų, ir kažkuris iš jų – A. ar T., tiksliai neprisimena, pasakė, kad jeigu bus nemalonumai, tai yra kas nors nesumokės, ar nenorės grąžinti pinigus, jis pats turės kreiptis pas M. o jis jau spręs ką ir kaip daryti. Taip pat pasakė, kad jeigu jį pagaus policija, tai jis turi tylėti, nes bus labai blogai, kadangi yra pažįstamų pareigūnų, kurie viską praneš. Taip pat M. pasakė, kad jeigu jis pridarysi skolų ar neatsiskaitys, tai atsakomybė už tai bus V. D.. Kokia tai atsakomybė nežino - ar sumuš, ar turės sumokėti jo skolas. M. davė savo telefono numerį, o jis jį užrašė kaip „A." (duomenys neskelbtini). Po to dar vieną numerį davė, bet jį ištrynė. Susitarė, kad jei jam reikės narkotikų, tai turi parašyti žinutę su kokią nors nesąmone, nereikšmingą frazę, „ką darai" ar panašiai ir jis kažką atrašys ir tai reiškė, kad jau baigėsi amfetaminas ir vėl reikia. Rašyti turėjo jam tada, kai parduos viską. M. pasakė, kad duos pradžiai 10 gramų ir priklausomai nuo to kaip jis pardavinės, taip ir tieks jam amfetaminą. Pinigus už amfetaminą turėjo mokėti kaip parduos amfetaminą. Kitą dieną vakare, M. parašė žinutę, jie susitiko, prie sutartos vietos- bromos, M. numetė ant žemės polietileninį užspaudžiamą maišelį, apvyniotą pilkos spalvos izoliacine juosta. Jis pakėlė tą maišelį. M. pasakė, kad jis turi viską parduoti, o paskui parašyti jam. Per pažįstamus surasdavo klientų. Jis pardavinėjo amfetaminą po 25 litus, priklausomai nuo kliento, būdavo ir po 30 litų.Iš pradžių 10 gramų amfetamino parduodavo per pusantros, dvi savaitės, o paskui – imdavo dažiau, kartą į savaitę. M. jam pats atnešdavo amfetaminą. Apie tai, kad jis pradėjo pardavinėti amfetaminą, pasakė savo broliui R., su kuriuo yra dvyniai. R. pasakė, kad irgi norėtų pardavinėti ir jis paklausė M. ar galima. Po to, jie visi susitiko, M. su jo broliu R. aptarė visas aplinkybes dėl narkotikų pardavimo. Broliui M. pasiūlė pardavinėti kanapes. Nuo to laiko dar M. pasakė, kad narkotikus reikės imti iš pažįstamos vardu A. B., kuri yra V. D. kaimynė. M. davė jos numerį, jis įrašytas jo telefone „A." Nr. (duomenys neskelbtini). Jie su ja turėjo susitarti kada užeis ir tai reikšdavo, kad jiems reikia narkotikų. Pinigus už narkotikus jis su broliu turėjo atiduoti irgi A.. A. žinojo, kad perduoda jiems narkotikus ir pinigai yra už parduotus narkotikus. M. parduodavo amfetaminą milteliuose, o aš jis pats fasuodavo ir sverdavo jį. Fasuodavo po 1 gramą. Svarstykles buvo paėmęs iš pažįstamo, kurio duomenų nežino, kurias paskui davė V. D., o jis pasakė, kad policija jas paėmė. Brolis R. irgi pats fasuodavo kanapes pats ir naudodavosi šiomis svarstyklėmis. Per visą laikotarpį pardavimui paėmė narkotikus iš M. ir A. apie 10 kartų. Taip pat kelis kartus sutikus kieme, T. jo paprašė duoti jam 50 ar 20 litų ir tai nuskaičiavo nuo jo skolos už narkotikus. Birželio mėnesį sužinojo, kad policija sulaikė V. D.. Po to V. papasakojo kas nutiko. Jis su broliu pardavė likusius narkotikus ir nuo to laiko nustojo pardavinėti juos. Vieną kartą perdavė V. D. narkotikus, nes A. jam davė kažkokį paketą ir pasakė perduoti V.. Tai buvo 2010 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena. Pažįsta R. K., bet su juo nebendravo. M. jam pats pasakojo, kad R. pardavinėjo nuo jo narkotikus, kokius nesakė. O A. B., pravarde „B." pardavinėjo narkotikus nuo R.. Taip pat M. pasakė, kad A. pridarė skolų už narkotikus ir dingo.

Už A. buvo atsakingas R., todėl skola už narkotikus buvo ir ant R. ir jis turėjo atsiskaityti. Skolingas A. buvo apie 1500 lt, bet po to jie padidino jam skolą iki 2500 lt. Be to M. pasakojo, kad A. davė jam už tą skolą telefonus, kurie kaip po to paaiškėjo buvo vogti. Kadangi jie negalėjo rasti Alano, tai sumušė R.. O po to dar paprašė A. draugo A., kad jis padėtų jiems rasti A.. Ir kažkaip A. pasikvietė A. ir tada M. su T. pagavo jį ir sumušė. Kur ir kaip mušė nesakė. Bet po to M. su T. davė suprasti, kad jeigu jis su broliu pridarysi skolų, tai jam bus panašiai kaip A., išveš į mišką ir sumuš. Tai išgirdęs jis išsigando ir nenorėjo pardavinėti, bet buvo per vėlu. M. su T. pasakė, kad jeigu jis nori išeiti visai, turi surasti į savo vietą dar keturis žmonės, kurie pardavinės. Jis neturėjo išeities ir toliau dirbo. Taip pat M. pasakojo, kad turi namuose ginklą, atrodo šaudantį guminėmis kulkomis. Kam jis jam tai sakė, nežino, bet aš suprato, kad bijotų jo ir nejuokautų. Narkotikus jis laikydavo savo namuose, kambaryje. Jis pats nevartoja narkotikų, tik ragavo maždaug prieš du mėnesius kanapes (duomenys neskelbtini), netoli namų. A. jam niekada neperduodavo narkotikų ir pinigų neimdavo. Jis buvę tik tada kai tarėsi, kad jis nuo M. pardavinės narkotikus (t.4,b.l.165-166). 2010 metų lapkričio 9 dieną apklaustas liudytoju R. B. iš esmės analogiškus parodymus (t.4,b.l.175-176).Teisme liudytojas R. B. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad pirmo susitikimo metu A. klausė, ar jis sutinka prekiauti narkotikais. M. parodė kur guli amfetaminas, kuris buvo padėtas prie krepšinio aikštelės suolelio. Tiksliai neprisimena koks tai buvo kiekis, 5 ar 10 gramų. Jis iš draugų sužinojo, kad A. skolingas apie 1000 litų už narkotikus. A. buvo nurodyta surasti A. ir pristatyti M. ar T.. Jis pats buvo išsigandęs, nenorėjo prekiauti narkotikų, bet negalėjo pasitraukti, nes M. pasakė, kad į savo vietą reikia surasti keturis žmones, kad jie dirbtų. Jis gi sakė, kad turi ginklą. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš nuotraukų atpažino M., T. ir A.. A. pardavinėjo narkotikus panašiai tuo pačiu laiku kaip ir jis. Jis iš T. žinojo, kad A. narkotikus ima pas R.. Girdėjo, kad A. skolingas apie 1000 litų. M. vieną kartą jam perdavė narkotikus, o kitus kartus – jis paimdavo pas A., M. nurodymu. Ikiteisminio tyrimo metu suklydo, todėl skirtingi parodymai. Kai jis narkotikus imdavau iš A., žinojo, kad juos ten paliko M.. Liudytojas parodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus. Po apklausų tyrėja garsiai perskaitydavo protokolą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. atpažino A. G., kuris buvo su M. Z. ir T. G., pravarde „T.“, kai jis tarėsi su M. pardavinėti narkotikus, tačiau jis asmeniškai jam narkotikų nedavė (t.4,b.l.170-172).

Liudytojas R. B. taip pat T. G., „T.“, kuris jam su M. Z. buvo davęs narkotikų- amfetaminą pardavimui. Be to, jis buvo su M. ir A., kai V. D. jį atvedė tartis dėl narkotikų pardavimo (t.4,b.l.167-169).

Liudytojas R. B. parodė, kad iš teismo salėje esančių asmenų pažįsta A., M., T., V., A. ir K., kurio vardo neprisimena. A. pažįsta iš matymo, buvo susitikę kieme. Su broliu ėjo į krepšinio aikštelę ir susitiko M.. Jį pažinojo brolis. Neprisimena apie ką kalbėjo. Su M. supažindino brolis. Su broliu eidami susitiko M. ir jie susitarė kitą dieną susitikti dėl kanapių pardavimo. Brolis prieš tai sakė, kad jis prekiauja narkotikais ir jam pasiūlė prekiauti kanapėmis, užsidirbti pinigų. Todėl reikėjo susitikti su M., kuris atėjo su A.. M. klausė ką jis nori pardavinėti. Jis pasakė -kanapes. Jam pasakė eiti namo, o brolis pasakys ką toliau daryti. Narkotikus jam duodavo brolis ar jis (R. B.) paimdavo pas A., kuri jam laiptinėje perduodavo po 10 g kanapių, supakuotų į plastikinį maišelį. Jis pats jas pasverdavo atskiromis dozėmis. Pinigus už kanapes perduodavo broliui arba A.. Neprisimenu ar M. jam buvo davęs narkotikų. Konkrečių aplinkybių šiuo metu neprisimena. Teisme buvo perskaityti liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas liudytoju R. B. 2010 11 09 parodė, kad pilnai tvirtina parodymus, kai buvo apklaustas kaip specialus liudytojas. Tuo metu papasakojo visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su šia baudžiamąja byla dėl narkotikų platinimo. 2010 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, sužinojo, kad jo brolis R. perką iš M. Z. narkotikus ir jis paprašė, kad jis supažindintų jį su M., su kuriuo susitiko prie parduotuvės „Norfa" (duomenys neskelbtini). Kartu buvo A. G.. Šių vaikinų pavardes sužinojo po jų atpažinimo policijoje. Tuomet prie jo priėjo A. ir pradėjo aiškinti, kaip jis turės pardavinėti narkotikus, kad reikės neminėti tiesiogiai žodžio narkotikai, vadinti kaip nors kitaip, nešnekėti visiškai apie narkotikus, būti atsargiems. Kai kalbėjo su A., M. stovėjo šalia, jis (R. B.) pasakė, kad nori pardavinėti kanapes. Jie pasakė, kad duos kanapes iki 10 gramų ir priklausomai nuo to kaip greitai jis parduos, vėl atveš. Duodavo jie jam narkotikus apie vieną kartą į savaitę, ne dažniau. Jis imdavo į skolą po 23 lt už 1 gramą, o parduodavo įvairiai, kaip kas pasiūlo. Po to jie davė kanapes, bet dabar neprisimena ar davė kas nors iš jų ar pasakė paimti iš V. D. ar iš A. B., kurią jie vadino „A.". Po to jis imdavo jų narkotikus per A.. Kai pasibaigdavo narkotikai, tai paimdavo iš A., nes jam pasakydavo kas nors paimti iš jos. Jai jis atiduodavo pinigus už ankstesnius narkotikus, o kam A. perduodavo iš jų pinigus aš nežino. A. asmeniškai nebuvo jam perdavęs narkotikų. Matė jį ir kalbėjo, tik tada kai tarėsi dėl narkotikų pardavinėjimo. Jo brolis irgi imdavo iš jų narkotikus, bet jis imdavo atskirai ir mokėdavo atskirai. Kai jam duodavo kanapes, jos buvo supakuotos į permatomą užspaudžiamą polietileninį maišą, o jis pats sufasuodavo į mažus maišelius. Jis imdavo svarstykles iš draugo ir fasuodavo. Tomis pačiomis svarstyklėmis naudojosi ir V. D. ir jo brolis, po to, jas paėmė iš V. D. policija. Jis pats retai su jais susitikdavo. Viską darė per A. arba per savo brolį. Vieną kartą kai kalbėjo su T. G., neprisimena ar jis vienas buvo ar su M., tai jis pasakė, kad jeigu jis padarys ką nors ne taip, pridarys problemų, įskųs, tai jam bus blogai. „Padirbęs", tai yra pardavinėdamas apie dvi savaites kanapes, jis nusprendė nustoti pardavinėti, bet jam paaiškino kažkas iš jų, kas tiksliai neprisimenu atrodo, kad T. G., kad jei nori išeiti, tai į savo vietą turi atvesti kitą žmogų ir galėsi išeiti, tačiau jis nerado kas norėtų pardavinėti narkotikus ir todėl toliau pardavinėjo. Jo neprašė perduoti narkotikų nei V. D., nei jo broliui, jis imdavo tik sau. Jis gi, pažįsta A. B., su juo buvo draugais. Nežino ar A. platino narkotikus, pas jį niekada nematė jokių narkotikų, ar jis vartojo narkotikus taip pat nežino. A. pasakojo, kai jis dar nepažinojo M. ir jo draugų, kad jis su jais bendravo, tačiau dėl ko bendravo nesakė. Jų niekada nematė kartu. Ar M. Z., T. G. ar A. G. platino dar kam nors narkotikus jis nežino, apie tai, kad A. buvo sumuštas nieko nežino (t.4,b.l.197-198).Teisme liudytojas patvirtino šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad šiuo metu visų aplinkybių neprisimena, viskas buvo taip kaip užrašyta apklausos protokole. Po apklausos tyrėja perskaitė protokolą, po to jis pats paskaitė protokolą ir jį pasirašė. Šiuo metu sunku prisiminti visas aplinkybes, kadangi teismo salėje labai daug žmonių. Tyrėja jo negąsdino ir niekuo negrąsino, apklausoje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Teisme liudytojas patvirtino ir perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 2010 07 27 dieną (t.4,b.l.184-185). Papildomai paaiškino, kad manė, jog narkotikus pardavinėjo nuo M..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. atpažino M. Z., kuris jam ir jo broliui Robertui pardavinėjo nuo 2010 m. balandžio mėn. narkotikus (t.4,b.l.186-188).

Be to, liudytojas R. B. atpažino ir T. G., pravarde „T.“, kuris su M. Z. ateidavo ir aiškindavo jam, kas bus, jei jis blogai pardavinės narkotikus ir pridarys problemų (t.4,b.l.189-191).

Liudytojas R. B. atpažino ir A. G., kuris su M. Z. 2010 m. balandžio mėn. aiškino jam kaip turės pardavinėti iš jų paimtus narkotikus, tai buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie „Norfos“ (t.4,b.l.192-194).

Liudytoja B. B. parodė, kad yra R. ir R. B. mama. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo vienoje R. apklausoje, o ar dalyvavo R. apklausoje neprisimena. Kai R. pirmą kartą iškvietė pas tyrėją, ji apie tai sužinojo, būdama kaime, todėl neturėjo galimybės atvažiuoti. Su R. yra sunkiau susikalbėti. Jeigu jam tiesiogiai išdėstomas klausimas ramiai, tai jis jį suvokia ir normaliai atsako, bet jeigu jis susijaudina, tiesiog pasimeta. Ikiteisminio tyrimo metu R. apklausa panašiai vyko kaip ir teisiamajame posėdyje, jam buvo užduodami klausimai. Jis turėjo duoti parodymus, bet nuo to įvykio praėjo daug laiko, todėl jis tiksliai negalėjo atkurti tų pokalbių, todėl ir sakė, kad neprisimena arba nežino. Apklausos metu R. pats pasakojo ir buvo užduodami klausimai, iš ko buvo formuluojamas sakinys ir užrašomas. Kai kuriuos klausimus jis net gi patikslindavo. Prisimena, kad R. apibūdindamas žmogaus išvaizdą minėjo, kad jis buvo baisus. Tyrėja galbūt daugiau parašė. Niekas jo nevertė kalbėti vienaip ar kitaip. Jam buvo užduodami klausimai, į kuriuos jis atsakydavo. Kai kuriuos klausimus tyrėja patikslindavo, kartais ji įsiterpdavo, kad sūnus suprastų. Nebuvo tokios kalbos, kad tyrėja viską žino, o reikia tik jo patvirtinimo. Apklausos metu psichologinio spaudimo nebuvo ir niekas negrasino.Viskas buvo užrašoma iš sūnaus pasakojimo. Tai kas buvo perskaityta teisme, ji girdėjo iš savo sūnaus apklausos metu pas tyrėją. Apie tai, kad R. ir R. užsiima narkotikų prekyba ji sužinojo tik prasidėjus tyrimui. Sūnų elgesio pakitimų nebuvo pastebėjusi.

Liudytoja K. L. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta M., T. ir A.. M. pavardė yra Z., o kitų nežino. Ji kartais su jais susikdavo, bendravo apie 1-2 mėnesius. Susitikimų metu jie visi trys kartais siūlydavo narkotikų. Du kartus ji bandė kokaino, kanapių nebandė. Broliai dvyniai, kuriuos pažinojo iš matymo, dirbo M., T. ir A.. Jie broliams duodavo narkotikų, o šie jais prekiaudavo. Daug kas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apie tai kalbėjo ir žinojo. M., T. ir A. važinėjo Mersedesu, kuriuo ji taip pat yra važiavusi. Bendravimas su jais nutrūko savaime. Daug kas kalbėjo, kad jie užsiima narkotikų prekyba, reketu.

Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad 2010 m. vasario mėnesį gatvėje susipažino su vaikinais A., M. ir A.. Jie važinėjosi automobiliu „Mercedes Benz“ tamsios spalvos su šviesiu salonu, taip pat kitu automobiliu „Mercedes Benz“, bet sidabrinės spalvos, kurį norėjo nusipirkti M.. Ji daugiausiai bendravo su M., bet turėjo ir A., ir A. numerius. Su M. ir jo draugais bendravo iki gegužės pabaigos, nes jie susipyko, kadangi jis pasakė, kad sudažys jai galvą, nes ji kažką pasakė ant jo draugo L.. Kartais jie susitikdavo su kažkokiais broliais dvyniais R. ir R., jie mokėsi su ja vienoje mokykloje, o gyveno toje pačioje laiptinėje kur ir jų draugė. Keletą kartų jiems susitikus, A. nuvažiuodavo namo ir paimdavo iš namų kažkokius mažus permatomus maišelius su milteliais, bet ji neklausė jų kas juose. Kam buvo skirti milteliai ji nežino. Taip pat M. iš A. imdavo parūkyti kanapių. 2010 m. birželio pradžioje ji iš vieno brolių dvynių- R. ar R., kurie, kaip sakydavo „dirbo ant jų“ sužinojo, kad jie visi sulaikyti. Ji kartu su M. ir jo draugais rūkė kanapes, tačiau ji neprisimena iš kur gaudavo kanapių, kas jas atveždavo. Ji su M. nustojo bendrauti maždaug gegužės mėnesį (t.4, b.l.113-114). Teisme liudytoja K. L. pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji gi, papildomai paaiškino, kad kartą, būnant pas jų draugę namuose, kažkuris iš jų trijų, išsitraukė kanapes, tiksliai neprisimena kuris, ir visiems jų pasiūlė. Ji tuomet buvo su dar dviem draugėmis, kurios rūkė, o ji tada viena nerūkė. Buvo toks atvejis kai ji su drauge nuvažiavo iki A. namų, iš kurių jis grįžo su paketu, kuriame buvo baltos spalvos milteliai. Ji žinojo, kad tai yra narkotikai, nes tada mašinoje jis juos uostė. Joms sakė, kad tai kokainas, bet ten buvo amfetaminas. Išsireiškimas „dirba ant jų“ reiškia, kad kaltinamieji broliams duoda narkotikų ir šie juos parduoda. Be to, liudytoja parodė, kad ji nėra priešiškai nusiteikusi nei prieš vieną iš jų – M. Z., A. G. ar T. G..

Liudytojas J. Z. parodė, kad iš matymo pažįsta kaltinamuosius V. ir R. bei nukentėjusįjį A., kuris iš jo skolinosi 20 litų. Jis sakė, kad turi problemų ir jam reikia 20 litų. Po kažkurio laiko A. grąžino skolą. Kai skolino pastarajam pinigus, apsikeitė telefono numeriais. Tuo metu A. buvo susijaudinęs, verkė. Jis kažką sakė, bet dabar neprisimena. Teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojo J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad pažįsta A. B.. 2010 metų žiemos pabaigoje ar pavasario pradžioje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, jis buvo su draugu E. G., prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau prisistatė A., ir paprašė paskolinti 20 litų. Jis su E. susimetė po 10 litų ir paskolino A. šiuos pinigus. A. matė pirmą kartą. Jis paliko jam savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Susitarė, kad jis grąžins pinigus savaitės bėgyje ir grąžins du ar trys kartus daugiau, tiksliai neprisimena. A. pasakė, kad turi problemų ir jam reikia pinigų. A. vos neverkė, todėl jis, nežiūrint į tai, kad matė A. pirmą kartą, vis tiek paskolino jam pinigus. Po savaitės A. negrąžino paskolintų pinigų, todėl jis jam skambino. Jis jiems su E. grąžino 40 litų, o ne 20 litų, nes taip buvo sutarę.Apie jokius narkotikus A. nieko jam nesakė. Jie narkotikų nevartojo, pas jį narkotikų nematė. Apie tai, kad A. buvo sumuštas bei kad turėjo reikalų su narkotikais, jis nieko nežino. Asmenų - M. Z., A. G., T. G., R. K. bei V. D. - nepažįsta. Teisme liudytojas pilnai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad nežinojo, kad V. pavardė D..

Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta M. Z. ir T. G.. Su M. – vaikystės draugai, o per jį susipažino su T. ir A.. Kartą M. paprašė palaikyti savo namuose ginklą. Jis jam nepaaiškino kodėl nori palikti pas jį ginklą. Tai buvo apie 2010 metų kovo mėnesį, tiksliai nurodyti negali. Ginklas jo namuose buvo apie porą mėnesių, tačiau, kai sužinojo, kad M. sulaikytas, jį išmetė.

Kaltinamųjų kaltę patvirtina ir byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

2010 04 09 Vilniaus apskrities VPK NTV Narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjas M. M. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad į Narkotikų kontrolės skyrių kreipėsi A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris nurodė, kad vaikinas vardu „M.“ verčia prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Minėtas vaikinas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mikrorajonuose renka asmenų grupę, kurie platins jo tiekiamus narkotikus – amfetaminą, kanapes bei jų dalis. A. B. pareiškimą rašyti atsisakė (t.1,b.l.24).

2010 04 12 A. B. pareiškimu kreipėsi į Narkotikų kontrolės skyrių, pranešdamas, kad 2010 metų balandžio 10 dieną apie 20 val., jį į automobilį jėga įsodino „M.“, kartu su A. bei dar kitu vaikinu nuvežė į mišką, vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, liepė pačiam išsikasti duobę. Sakė, jog čia už tai, kad vaikinų narkotikus praranda. Pakeliui paėmė jo laikrodį. „M.“ pasakė, kad jis jiems skolingas 1100 litų, o juos atidavęs niekur nedings ir turės su priežiūra jam „dirbti“ (t.1,b.l.1-2). Nustatyta, kad vaikinas vardu „M.“ yra M. Z. (t.1,b.l.25).

Kaip matyti iš 2010 05 17 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK tyrėjo tarnybinio pranešimo, 2010 04 10 23.10 val. buvo gautas Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas, kad į ligoninę kreipėsi A. B., kuriam diagnozuotas krūtinės sumušimas. Med.personalui paaiškino, kad 2010 04 10 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) mikrorajone sumušė nepažįstami (t.1,b.l.10; t.2, b.l.76, 84).

2010 04 13 buvo paskirta atlikti A. B. kūno tyrimą, kurį atlikus 2010 04 15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, žąstuose, juosmens dešinėje pusėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-10), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruvos žąstuose būdingos suspaudimui pirštais; kitos kraujosruvos neatspindi žalojančio daikto individualių pažymių. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Jie padaryti 4-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui. A. B. rankose savigynos žymių nenustatyta. Įvykio aplinkybėse nurodyta, 2010 04 10 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) prie 79 namo, jėga įsodino A. B. į automobilį MERCEDES Benz, valstybiniai numeriai nežinomi bei nuvežus į mišką, esantį prie (duomenys neskelbtini) mikrorajono, buvo sumuštas (t.4, 61-62).

Atlikus papildomą A. B. kūno tyrimą, 2010 08 23 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) remiantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateiktų medicininių dokumentų duomenimis nustatyta, kad A. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje, žąstuose, juosmens dešinėje pusėje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-04-10), paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruvos žąstuose būdingos suspaudimui pirštais; kitos kraujosruvos neatspindi žalojančio daikto formos, dydžio. Sužalojimai vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tiriamojo apsvaigimą alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis (t. 4, 64-65).

Pagal A. B. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 2 dalį. Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2010 06 02 buvo sulaikyti M. Z., T. G. ir A. G., kurie važiavo automobiliu „Mercedes Benz E270“, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. G.. Sulaikymo metu, atlikus minėtų asmenų kratą, be kitų daiktų rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai su SIM kortelėmis (t.1,b.l.26; t.5, b.l.103, 171; t.6,b.l.141), o pas A. G. - ir 1510 litų (t.5,b.l.173).

Atlikus sulaikytųjų tyrimą girtumui ar apsvaigimui nustatyti, konstatuota, jog T. G., M. Z. šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (t.7, b.l.50-51; t.5, b.l.168); o pas A. G. šlapime rasti tetrahidrokanabinolio kaboksi rūgšties pėdsakai. Nustatytas narkotikų vartojimo faktas (t.6,b.l.133-134).

Po sulaikymo buvo atlikta automobilio Merceds Benz v/n (duomenys neskelbtini) apžiūra (t.1,b.l.65-66), kurią atlikus, automobilis užplombuotas ir 2010 06 10 atlikta papildoma automobilio apžiūra (t.1,b.l.81-84), kurios metu paimtos mikrodalelės nuo galinės sėdynės (vokas Nr. 1), nuoplovos su galimais narkotinių medžiagų pėdsakais (vokas Nr. 2), mikroobjektai paimti po galine sėdyne (vokas Nr. 3), nuoplovos nuo dėtuvės vidaus (vokas Nr. 4), grunto pavyzdžiai – paketas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pasas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninis talonas Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas leidimas, kartoninė dėžutė nuo Sim kortelės su laikikliu ir užrašu lapeliu.

Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2010 06 18 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuoplovose, 2010 06 10 paimtose daiktų apžiūros protokolu nuo automobilio „Merceds Benz E270“,v/n (duomenys neskelbtini) vairo, yra psichotropinės medžiagos – metafetamino pėdsakai (t.1,b.l.113-114).

Iš 2010 06 02 kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata M. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurios metu rastas ir paimta - kompiuteris BMS Nr. A04701961300166109 ir juodas laidas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), „Tele2“ Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (su išpjauta dalimi), „tele2“ Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Tele2“ Sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) laikiklis ir Nr. (duomenys neskelbtini) laikiklis, sąsiuvinis su užrašu „Natural“, sąsiuvinis su užrašu „Get the ball“, popieriaus languotas lapas, mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3200“ Imei Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 31-32)

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad kratos metu paimti daikti buvo apžiūrėti, tarp jų asmens tapatybės kortelė, išduota R. V. vardu bei sąsiuviniai, kuriuose užrašai su skaičiais bei vardais, tokiais kaip „R.“, „R.“, „V.“ ir kt. (t.1, b.l. 42-50).

2010 06 02 kratos protokolas patvirtina, kad tą pačią dieną buvo atlikta krata ir kaltinamojo A. G. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur rasta ir paimta Socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas E. M. vardu, bei „Hansa banko“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota T. V. vardu (t.1, b. l. 119-120). Paimti daiktai apžiūrėti (t.1,b.l.121-129).

Iš 2010 06 03 kratos protokolo matyti, kad kaltinamojo T. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atlikta krata, kurios metu rasta ir paimta - LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), Sim kortelės (duomenys neskelbtini) laikiklis, keturi kastuvai (t.1, b.l. 59-60).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog šios kratos metu paimti daiktai buvo apžiūrėti, tai yra keturi kastuvai ir Sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) laikiklis (t.1, b.l. 61-63).

2010 06 09 daiktų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. B. atpažino kastuvą, pažymėtą Nr.1, paimtą kratos metu T. G. namuose, kaip tą, kuriuo M. Z. su draugais liepė kasti sau duobę miške bei mušė juo, tada kai 2010 04 10 dieną jėga jį išvežė. Atpažino jį pagal rankeną, kotą, tačiau tuo pačiu nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad šis įvykis buvo seniai ir tuo metu buvo tamsu, tai 80 procentų yra įsitikinęs, kad tai tas pats kastuvas (t.4,b.l.14-15).

2010 06 03 T. G. paaiškinime nurodyta, kad „ tvarkydama savo sūnaus T. G. kambarį, užuodė neaiškų kvapą. Pradėjo ieškoti, kas taip galėtų smirdėti. Ant pakabos kabėjo striukė. Pasižiūrėjusi, kas yra striukėje, pamatė juodą maišą, jis smirdėjo. Viduje kažkas buvo, ji išmetė tai į šiukšliadėžę. Nesuprato ir nežinojo, kad tai narkotikai. Šiandien pas juos atvyko policija, ji atliko kratą. Ji išsigando ir užmiršo apie maišą, todėl policijai nieko nepasakė, Dabar nusiramino ir suprato, kad tai reikia atiduoti policijai. Kas tai yra, ji nežino“ (t.4,b.l.82-83).

2010 06 03 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad T. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), savo iniciatyva pateikė tyrėjai O. D. juodą maišą, kuriame du balti maišai, kuriuose septyni mažesni maišeliai ir vienas supakuotas paketas, apvyniotas lipnia juosta. Protokole nurodyta, kad dalyvavę asmenys pareiškimų dėl daiktų pateikimo nepareiškė, tik T. G. paaiškino, kad lietuviškai supranta ir jai vertėjo nereikia (t. 2, 47).

Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2010 07 08 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog dalinai smulkintos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos iš 7 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, 2010-06-03 paimta iš T. G., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė yra 157,18 g. Bei susmulkinta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš bespalve lipnia juosta apklijuoto juodos spalvos plastikinio paketo, 2010-06-03 paimta iš T. G., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 150,62 g (t.2, b.l. 50-53).

2010 06 03 dieną atlikus kratą A. B. gyvenamojoje vietoje – bute bei pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta - rudos spalvos bloknotas – darbo kalendorius su užrašais, sąsiuvinis su užrašais, kompiuteris ir kiti daiktai (t.1,b.l.135-136).

Iš A. B. kratos metu paimti daiktai apžiūrėti, tarp jų ir užrašai su vardais, jų trumpiniais bei įvairiais skaičiais; mobiliojo ryšio telefone (Nr. (duomenys neskelbtini)) įdėtoje SIM kortelėje esančios žinutės adresato „Z.“. Telefono kontaktų knygelėje fiksuoti kontaktai „A.“, „M...“, „R.“, R.“, „V.“ , „Z.“ ir kiti (t.1,b.l.151-161).

2010 04 15 ir 2010 10 14 prokuroro nutarimais „Dėl informacijos apie abonentus ir buvusius telekomunikacijų įvykius pateikimo“ buvo kreiptasi į mobiliojo ryšio operatorių tikslu gauti telefono numerių (duomenys neskelbtini) (naudojosi M. Z.), (duomenys neskelbtini) (naudojosi T. G.) ir (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. B.), (duomenys neskelbtini) (naudojosi A. G.) įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų pranešimų išklotines, laikotarpiu nuo 2009 11 01 iki 2010 04 15 dienos ir nuo 2010 04 01 iki 2010 06 02 (t.3,b.l.17,20). Taip pat ir telefono numerio (duomenys neskelbtini) (naudojosi R. K.) – t.3,b.l.24.

2010 07 16 tyrėjos O. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus Vilniaus apskrities VPK OVV išklotines telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. B., nustatyta kad nurodytu laikotarpiu M. Z. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su A. B. susisiekdavo, rašydami tekstines žinutes bei skambindami vienas kitam - 38 kartus. Tame tarpe 2010-04-07 21:24, kurio metu A. B. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini), 21:32, kai telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini). 2010-04-08 19:35, kai A. B. mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini). 2010-04-10 19:10, kai buvo prisijungęs prie bazinės stoties adresu (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu laikotarpiu T. G. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su A. B. susisiekdami vienas su kitu, rašydami tekstines žinutes bei skambindami - 59 kartus. Tame tarpe 2010-04-10 20:08 ir 20:14, kai A. B. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini).

A. G. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) su A. B. buvo susisiekta rašant tekstines žinutes bei skambinant - 3 kartus. Tame tarpe 2010-04-07 21:24, kurio metu A. B. telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), 21:32, kai telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini). 2010-04-08 19:35, kai A. B. mobiliojo ryšio telefonas buvo prisijungęs prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini). 2010-04-10 19:10, kai buvo prisijungęs prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini).

Taip pat išanalizavus A. B. mobiliojo ryšio telefono išklotines nustatyta, kad 2010-04-10 nuo 18:24 val. A. B. bendravo su telefono numeriais – (duomenys neskelbtini) (naudojasi A. B.), (duomenys neskelbtini) (naudojasi R. K.), (duomenys neskelbtini) (naudojasi M. Z.), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 19:19 val. iki 19:58 val. bendravo tik su A. B. (tel. (duomenys neskelbtini)), po ko iš pastarojo telefono numerio buvo išsiųsti du pranešimai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. G.), po ko 2010-04-10 iš A. B. telefono numerio buvo paskutinis pranešimas 20:24 val. motinai J. B., bei prisijungęs buvo prie bokšto (duomenys neskelbtini), o paskutinis prisijungimas buvo prie bokšto (duomenys neskelbtini), po ko yra fiksuojamas „peradresavimas“ (t.3,b.l.18).

Kaip matyti iš 2010 10 28 dienos tarnybinio pranešimo, nustatytas SIM kortelių priklausomumas, tai yra pas A. G. paimtos Sim kortelės: Prikl. (SIM) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) IAP vartotojas veikė iki 2009.08.26, Prikl. (SIM) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) IAP vartotojas veikė iki 2010.04.27, Prikl. (SIM) (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) IAP vartotojas veikė iki 2010.08.27, Prikl. (SIM) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) IAP vartotojas veikė iki 2009.07.17., Prikl. (SIM) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) IAP vartotojas veikimo trukmė nenurodyta. Prikl (SIM) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) IAP vartotojas veikimo trukmė nenurodyta. Pas M. Z. išimtos SIM kortelės „Tele 2 Pildyk": Prikl. (SIM) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), IAP vartotojas veikė iki 2010.05.19, Prikl. (SIM) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), IAP vartotojas veikė iki 2010.01.23, Prikl. (SIM) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), IAP vartotojas veikimo laikotarpis nenurodytas; Prikl (SIM) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), IAP vartotojas veikimo laikotarpis nenurodytas. Pas T. G. išimtas mobiliojo ryšio telefonas, kuriame įdėta SIM kortelė „Tele 2 Pildyk": Prikl (SIM) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) IAP vartotojas. Gavus atsakymus nustatyta, kad visos Sim kortelės yra išankstinio apmokėjimo kortelės.

Nustatyta į kokius telefonus, pagal IMEI kodus, buvo įdėtos SIM kortelės - T. G. paimto mobiliojo ryšio telefono (M.R.T) „Nokia 7310" Imei kodas (duomenys neskelbtini), pas M. Z. M.R.T „Nokia 6300" Imei kodas (duomenys neskelbtini), pas A. G. M.R.T. „Nokia 8800e-l" Imei kodas (duomenys neskelbtini), IMEI kontrolės, bei nustatyta, kad laikotaroyje nuo 2010-04-01- 2010-06-03 T. G. buvo įdėtos Sim kortelės, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi M. Z.) ir (duomenys neskelbtini) (naudojosi T. G.), A. G. mobiliojo ryšio telefone buvo įdėta Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Z. MRT minėtu laikotariu buvo įdėtos Sim kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t.3,b.l.16).

Be kitų aplinkybių, 2010 10 29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad T. G. telefonu bendravo su V. D. 119 kartų, su R. B. – 5 kartus; net 502 kartus – su R. K., su A. B. – 345 kartus. Tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad T. G. galimai buvo susisiekęs su R. K. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (t.3,b.l.25-27).

Slapto sekimo protokolai patvirtina, jog kaltinamieji M. Z., T. G., kurie dažniausiai važinėdavo kaltinamojo A. G. vairuojamu automobiliu Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini), dažnai keletai minučių užeidavo adresu (duomenys neskelbtini) (kur gyvena A. B.) bei į to paties namo laiptinę, kurioje butai nuo 1 iki 36 (tarp jų ir butas Nr.10, kuriame gyvena V. D.) (t.3,b.l.172-181).

2010 04 14 bei 2010 05 13 teismo nutartimis leista atlikti telefoninių pokalbių pasiklausymą bei daryti jų įrašus telefonų abonentų (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. Z. bei (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. G. (t.3,b.l.31, 35) ir 2010 04 26 teismo nutartimi telefono abonento (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. G. (t.3,b.l.92); 2010 05 18 nutartimi – (duomenys neskelbtini) bei kitų – kuriais naudojosi A. B. bei kiti asmenys (t.3,b.l.120); 2010 04 23 nutartimi – (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi R. K. (t.3,b.l.144); 2010 05 07 nutartimi – (duomenys neskelbtini), iš kurio, kaip buvo nustatyta tyrimo metu, asmuo „A.“ skambino ir grasino R. K. (t.3,b.l.166).

Telekomunikacijų tiklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai patvirtina, kad buvo užfiksuoti pokalbiai aukščiau nurodytų telefono abonentų (t.3,b.l.36-55; 56-81; 82-87;93-116;121-133;145-162). Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti užfiksuoti telefoniniai pokalbiai.

„Snoro lizingas“ prekės perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad 2007 01 08 J. B. išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilio ryšio telefoną „Nokia N70“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kurio kaina 1188,07 Lt (t.2,b.l.158), kuriuo, kaip matyti iš liudytoju apklausto J. B., naudojosi jo sūnus A. B..

Tyrimo metu nustatyta, kad į nukentėjusiojo A. B. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N70“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2010-04-01 iki 2010-10-19 buvo įstatytos Sim kortelės - Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Visos Sim kortelės yra išankstinio apmokėjimo „Tele2“ operatoriaus Sim kortelės. Paskutinė SIM kortelė, kuri buvo įstatyta į A. B. telefoną „Nokia N70“ buvo Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi R. D. (t.3, b.l.16).

Kaip matyti iš 2010 06 02 laikino sulaikymo protokolo, 18.20 val. buvo sulaikytas V. D. (t.5,b.l.61). Jo asmens kratos metu rasta ir paimta juodos spalvos piniginė, kurioje 190 litų, telefonas SAMSUNG ir kiti daiktai (t.5,b.l.63). Jo šortų kišenėje rasta ir paimti du polietileniniai lašeliai su augalinės kilmės medžiaga, įtariama narkotinė medžiaga – kanapės (t.1,b.l.178).

2010 06 02 kratos protokolas liudija, kad buvo atlikta krata ir kaltinamojo V. D. gyvenamoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Šios kratos metu rasta ir paimta - 9 tušti polietileniniai maišeliai, 2 polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga, elektroninės svarstyklės, V. D. LR pasas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota P. M. vardu, mobilaus ryšio telefonas „Siemens“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 10 lt kupiūra, 1 tuščias polietileninis maišelis, 2 sąsiuviniai su užrašais. Rūsyje rastas krepšys, kurio vidinėse kišenėse 3 polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga (t.1, b. l. 181-182).

2010 08 20 Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti daiktai, paimti V. D. bute ir pagalbinėse patalpose atliktos kratos metu. Apžiūros metu, be kitų paimtų daiktų, apžiūrėti ir polietileniai užspaudžiami maišeliai, sąsiuviniai, kuriuose įvairūs užrašai – vardai, parašyti skaičiai, atskiri žodžiai; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SGM-L700“, kuriame išsaugoti tekstiniai pranešimai įvarių adresatų, tarp jų ir tokio pobūdžio kaip „tai nuo M., kur privažiuot“; „reikia“„tau nuo manęs paskambins“, „tai nuo M., reikia susitikt“; „M. užlaikė mane, tuoj būsiu“, „Skolą turi“ ir pan. Be to, telefono skambučių registre užfiksuoti skambučiai tokiems adresatams kaip A., R., R. B. ir kt.(t.2,b.l.1-21).

Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2010 07 28 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš trijų plastikinių maišelių, 2010-06-02 paimtų pas sulaikytąjį V. D., yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 2,55 g. Ant elektroninių svarstyklių, 2010-06-02 kratos metu rastų pas V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai, bei narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai. Sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš penkių plastikinių maišelių, 2010-06-02 kratos metu rastų pas V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios bendroji masė yra 3,63 g. Ant trijų tuščių plastikinių maišelių, kratos metu rastų pas V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Ant dviejų tuščių plastikinių maišelių, 2010-06-02 kratos metu rastų pas V. D. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t.1, b.l. 185-189).

Specialisto išvada nustatyta, jog V. D. šlapime, paimtame 2010 06 02, rasta metamfetamino, anfetamino ir tetrahidrokanabiolio karboski rūgšties. Nustatytas narkotikų vartojimo faktas (t.5, b.l.100-101).

Kaip matyti iš 2010 03 29 dienos O. K. pareiškimo, adresuoto Narkotikų kontrolės skyriaus viršininkui, kaltinamojo R. K. motina O. K., pranešė, kad tarp sūnaus daiktų rado juodą dėžutę, užrašu „Mentos“, kurioje polietileniniame maišelyje yra suvynioti šviesios spalvos milteliai. Įtaria, kad jos sūnus R. K. pats vartoja narkotikus ir juos platina, nes jai pasakius, kad nunešė narkotikus į policiją, jis atsakė, kad čia yra jo verslas. Ne vieną kartą jai R. minėjo, kad prekiauja narkotinėmis medžiagoms. Jam į telefoną labai dažnai skambina, po ko jis išeina iš namų. Prie pareiškimo O. K. pateikė juodą dėžutę, kurioje įvynioti šviesios spalvos milteliai (t.2,b.l.56).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2010 03 31 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio, supakuoto į plastikinį maišelį su užrašu „Orchidea“ bei į juodos spalvos plastikinę dėžutę su užrašu „Mentos Aqua Kiss“, rastų ir paimtų pas R. K., kuriuos 2010-03-29 pateikė O. K., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,175 g. (t.2, b.l. 60-62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos laboratorijoje atlikus tyrimą 2010 04 12 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog R. K. šlapime, paimtame 2010 04 08 10 val., rasta tetahidrokanabiolio kaboksi rūgšties pėdsakų. Nerasta amfetaminų ir etilo alkoholio (t.5,b.l.59). Nustatytas narkotikų vartojimo faktas (t.5,b.l.60).

I-III. Kaltinamųjų M. Z., T. G., A. G. įvykdytas nukentėjusiojo A. B. turto prievartavimas bei plėšimas (dvi nusikalstamos veikos)

Teismas, vertindamas surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagla LR BK 181 str. 2 dalį bei LR BK 180 str. 1 dalį.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikdami grupėje, 2010 mtais, laikotarpiu nuo balandžio mėnesio 3 dienos iki balandžio mėnesio 6 dienos, tiksliai nenustatytu laiku, vakare, apie 23 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudodami prieš nukentėjusįįjį A. B. psichologinę prievartą bei grasindami ateityje panaudoti fizinį smurtą, atvirai savo naudai reikalavo iš A. B. 600 litų už tai, kad jis nepardavė jų tiekamų jam narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Jie gi, tęsdami nusikalstamą veiką, 2010 m. balandžio 10 dieną, apie 20 val., prievarta nuvežė jį į mišką, kur jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tyčiojosi iš jo, liepė kasti duobę ir neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai pareikalavo 1100 litų bei aukso, motyvuodami tuo, kad jis prarado jų tiekiamas jam narkotines medžiagas bei nenori jų platinti. Jie gi, naudojo prieš nukentėjusįjį psichologinę prievartą bei grasino ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš jį ir jo šeimą.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, kaltinamieji neigę įvykdę šį nusikaltimą, aiškindami, jog A. B. nemušė, į mišką nevežė, su juo beveik nebendravo, nei vienas iš jų A. B. jokių narkotikų nedavė, nevertė jais prekiauti ir už juos iš jo pinigų nereikalavo. Pastarasis juos apkalba.

Kaltinamasis M. Z. teisme aiškino, kad iš A. B. yra pirkęs už 160 litų tris mobiliojo ryšio telefonus, kurie, kaip, vėliau paaiškėjo, buvo vogti, todėl jis, norėdamas susigrąžinti pinigus, ne kartą bandė jam skambinti, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Vėliau keletą kartų jį buvo sutikęs ir prašė grąžinti 200-210 litų už vogtus telefonus. Jis gi, nurodė, kad pats kiekvieną dieną rūkydavo „žolę“, kurią pirkdavo iš A. B., V. D., brolių B., R. K. ir kitų asmenų. Jis su savo draugais A. G. ir T. G. susitikdavo kiekvieną dieną, kartu nuolat leisdavo laiką, tačiau jie niekada, būdami trise, nebuvo susitikę su A. B. ar tuo labiau jam grasinę, ar davę narkotikų. A. jis kartą parodė A., paaiškindamas, kad jis pardavė jam vogtus telefonus. Be to, jam buvo žinoma, kad T. irgi ieško A. dėl kažkokių automobilio detalių. Apie tai, ar kada nors rašė ar skambino A. B. ir prašė surasti A., neprisimena. Namuose rasti užrašai apie parduotas kontrabandines cigaretas, tačiau jų prekyba neužsiima. Jis pats pirkdavo jas iš V. D. ar A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu M. Z. teigė, kad rūko kanapes du-tris kartus per savaitę kanapes. A. B. pažįsta apie dvi savaities (apklaustas 2010 06 03). Iš jo nupirko du mobiliojo ryšio telefonus už 60 litų. Nuo to laiko, jo nematė, neskambino jam, tik rašė žinutę, kad reikia susitikti, kaip paaiškėjo, kad telefonai vogti. Pats A. B. jam pasiūlė susitikti, o susitikus A. B. jam paaiškino, kad atiduos savo telefoną į lombardą ir atiduos jam skolą. Daugiau su juo jokių reikalų neturėjo. Jokių narkotikų niekam neplatino. T. G. ir A. G. A. B. nepažįsta. Teisme kaltinamasis M. Z. paaiškino, kad jo parodymai skiriasi dėl to, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu apklausė jį be advokato, protokolą pasirašė jo neskaitęs. Jo namuose rastuose užrašuose užrašai apie A. B. ir V. D. parduotas cigaretes.

Kaltinamasis T. G. teisme paaiškino, kad M. Z. jam pasakė, kad A. jam skolingas dėl vogtų telefonų, todėl jis pastarojo parduotuvėje apie tai klausė. Be to, jis klausė A. B. ar šis turi daugiau telefonų ar aparatūros pardavimui. Vėliau jam A. atnešė pardavimui telefonų, automobilių dalių. Jis A. yra davęs telefoną, kainuojantį 180 litų. Be to, jam yra skolinęs 400 litų. Po to, jis vengė su juo bendrauti, todėl jis pastarajam skambindavo, tačiau jis vengdavo susitikti. Pažįsta R. K., V. D., A. B.. Pas V. D. pirkdavo cigaretes, kuris jam irgi yra skolingas. R. skolino 600 litų, iš A. pirko abonementą į soliariumą. Su R. yra buvę konfliktai. Ikiteisminio tyrimo metu T. G. teigė, kad A. B. nepažįsta, jo telefono numerio nežino, ar draugai pažįsta – taip pat nežino. R. K. iš jo imdavo daiktus pardavimui, jis liko jam skolingas virš 1000 litų. Be to, dar jis skolingas pinigų, kuriuos ėmė iš jo kažkam grąžinti skolą, kurią jo prašė grąžinti. Vėliau, T. G. teigė (t.6,b.l.164-165), kad pažįsta A. B., neatsimena ar turėjo jo telefono numerį, ar jam skambino, su juo jokių reikalų neturėjo, ar A. jam skolingas – neprisimena. B., D., A. B. jam skolingi pinigų. Po to, T. G. teigė, jog A. B. jam skolingas už telefoną Nokia 180 litų ir negrąžino jam skolintų 400 litų. Teisme kaltinamasis aiškino, kad ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užrašyta neteisingai, be to, tuomet suklydo, nurodydamas daugelį aplinkybių, teisme viską atsimena geriau.

Kaltinamasis A. G. teisme paaiškino, kad A. B. iš matymo yra matęs 2-3 kartus, jo nepažįsta, su juo niekada nebendravo. M. jam yra rodęs jį kaip asmenį, kuris jam pardavė vogtus telefonus. K. matė bendraujant su jo draugu T., pats su juo nebendravo. Su broliais B., A. B. nebendravo. Matė T. bendraujantį su R. K.. Pas A. namuose yra buvęs keletą kartų su M.. Narkotikų niekada nevartojo, niekam jų neplatino. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad narkotikus vartojo seniai, 2010 m. žiemą, ar „žolė“ narkotikai nežino. A. B. nepažįsta. Anksčiau turėjo ginklą, skirtą šaudyti guminėmis kulkomis, kurį davė savo draugui, o iš jo prieš tris metus paėmė policija. Kiek jam žinoma, T. ir M. su R. K. nekonfliktavo. Kokie reikalai sieja T. G. su R. K. nežino, kaip ir nežino apie ką jie kalbėdavo. Ar jo draugui T. kas nors buvo skolingas nežino. Teisme gi, kaltinamasis A. G. vėl gi prieštaringai aiškino, kad jis žinojo, kad T. G. R. K. yra skolingas pinigų. Jam žinoma, kad M. Z. norėjo susigrąžinti pinigus iš A. B..

Kaip jau minėta, šie kaltinamųjų parodymai nėra patvirtinti byloje ištirtais kitais įrodymais. Priešingai, jų parodymus paneigia kitų asmenų parodymai bei kiti ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis A. B. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus.

A. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad kaltinamieji M. Z., A. G., T. G. jį vertė prekiauti narkotinėmis medžiagomis. 2010 metų pavasarį, (kovo mėnesio pabaigoje) M. Z., būdamas kartu A. G. Mercedes markės automobilyje, su T. G., pasakė, kad „turės jiems dirbti“, tai yra prekiauti narkotikais. Jis nenorėjo to daryti, tačiau jie jį gąsdino, kad jis niekur nedings, jį suras ir bus tik blogiau. Jis išsigandęs, paėmė iš jų amfetamino, kurio dalį nuvežė perduoti jų nurodytai merginai, o kitą dalį išmetė. Po to, vengė su kaltinamaisiais bendrauti. Praėjus keletui dienų, balandžio mėnesio pradžioje, susitiko su jais trimis prie parduotuvės, kur jie jam grasino, priekaištavo, kad jis neparduoda laiku narkotikų, neatsako į telefono skambučius, žadėjo išvežti į mišką, jei kreipsis į policiją, vis tiek jį suras. Be to, liepė grąžinti amfetaminą, nes blogai prekiauja, žadėjo vietoje jo duoti kanapių. Tą patį vakarą, jie per R. K., jam perdavė 10 gramų kanapių. R. jam sakė, kad geriau jiems nesipriešinti, nes kitaip bus didelių problemų. Po to, jie visi trys sakė, kad jis jam skolingas, kadangi negrąžino viso kiekio jų duoto amfetamino ir liepė už skolą atiduoti savo telefoną Nokia N70, kurį nurodė R. parduoti, ką jis ir padarė tą patį vakarą ir atidavė jiems pingus. Viso susitikimo metu jie visi trys labai agresyviai elgėsi. Jis jų labai bijojo, todėl atidavė savo telefoną. Jie aiškino, kad už amfetaminą jis jiems skolingas 600 litų. Po to, jau R. pardavus jo telefoną, jie sakė, kad skola sumažėjo. Tą patį vakarą jie davė jam pardavimui kanapių. Po šio vakaro jis jų vengė, tačiau jų buvo sumuštas. Dar po keletos dienų, jo vaikystės draugo A. B. pakviestas išėjo į kiemą, kur pastarasis jam pasakė, kad buvo atvažiavę tie trys vaikinai (kaltinamieji) ir sakė, jeigu jis su jais nepasikalbės, tai jie prikabins jo (A. B.) skolą jam (A. B.), tai yra 700 ar 800 litų. Netrukus atvažiavo Mercedes automobilis, vairuojamas A. G., ir jis M. Z. ir T. G. buvo jėga įkištas į automobilį, nuvežtas į mišką. Pakeliui buvo nuimtas nuo rankos laikrodis, atimtas telefonas, jis buvo apieškotas ar neturi pasiklausymo įrangos. Prieš jį išvežant dar spėjo parašyti žinutę mamai. Jis buvo mušamas, miške liepta kastis duobę, grasinta ginklu. Visi trys kaltinamieji jam aiškino, kad visa tai už tai, kad tinkamai nepardavinėjo jų narkotikų, kad jis privalo grąžinti skolą – 1100 litų, pavogti iš močiutės namų auksą. Būnant miške, kažkas paskambino M. Z., dėl ko jis labai susinervino. Po to, jie tarpusavyje susipyko, ginčijosi ir galiausiai nutarė iš miško išvažiuoti. Pavežė jį iki Justiniškių, kur T. G. ir A. G. dar sudavė keletą smūgių. Jie pasakė, kad galutinė skola - 1100 litų. Miške, jam kasant duobę, jie sakė, jog jų yra daug, visų „nepasodinsi“, vis tiek jį suras. Tą patį vakarą jis mamos ir sesers buvo nuvežtas į ligoninę. Kitą dieną kreipėsi į Narkotikų kontrolės skyrių. Prieš šį įvykį, apie tai, kad yra verčiamas prekiauti narkotikais pasakojo Pataisos inspekcijos inspektorei, pas kurią registruodavosi, vykdydamas teismo jam duotą įpareigojimą.

Nukentėjusiojo parodymai iš esmės buvo analogiški tiek ikiteisminio tyrimo metu, kur jis, beje, ir atpažino kaltinamuosius, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teisme jis, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu konkrečiai nurodė visas įvykių aplinkybes, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu jau ne viską gerai prisimena.

Nukentėjusiajam A. B. padarytus sužalojimus patvirtina Specialisto išvados, padarytos atlikus jo kūno tyrimą (t.4,b.l.61-62, 64-65), byloje surinkti medicininiai dokumentai bei pranešimai iš ligoninės (t.2,b.l.76, 84).

Be to, nukentėjusiojo parodymus pilnai patvirtina liudytojų parodymai – jo motina J. B., O. B., kurios analogiškai nurodė joms žinomas aplinkybes apie tai, kad 2010 04 10 vakare A. išėjo į kiemą, po to, parašė žinutę, kad jį išveža. Jos abi jo ieškojo, skambino A. vaikystės draugui A. B., kitiems kiemo draugams. Tą patį vakarą A. grįžo purvinas, sumuštas, sakė, kad jam reikia pinigų, kitaip jį ir jų šeimą nužudys, sudegins namus. Po ko, A. vežė į ligoninę, kur jos pamatė kaip jis yra sumuštas. Nukentėjusiojo tėvas J. B. patvirtino, kad sūnui buvo pirkęs mobiliojo ryšio telefonus Nokia N70, už kurį mokėjo apioe 1200 litų. Byloje pateikti telefonų,pagrobtų plėšimo metu, įsigijimo dokumentai (t.1,b.l.96,t.2,b.l.158).

Nukentėjusiojo parodymus tvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai.

Liudytojas A. B. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad kaltinamieji T. G. ir M. Z. prašė jo surasti A., sakė, kad su juo reikia pakalbėti dėl skolos. Jie gi, jam sakė, jei nesuras tai pats turės problemų, pats bus atsakingas už A. skolą. Jis išdavė draugą, nes buvo išsigandęs, pats jų bijojo. Kai A. atėjo, jis (A. B.) parašė SMS į jam nežinomą telefono numerį, iš kurio jam rašė M. ir T., pasakydamas, kad A. kartu su juo. A., pamatęs ateinančius T. G. ir M. Z., skubiai parašė kažkam SMS. Atėjus T. ir M., jie liepė A. eiti kartu su jais. Tą patį vakarą, jam skambino A. mama, klausė kur sūnus, sakė, kad jei pastarasis negrįš, kreipsis į policiją. Apie tai jis telefonu jiems pranešė. Liudytojas R. O. patvirtino, kad su A. yra kiemo draugai. Paskutiniu metu A. daugiau bendravo su A. B.. Jis yra girdėjęs apie A. skolas dėl narkotikų. 2010 metų balandžio mėnesį (datos neatsimena), jis vieną vakarą, įlipęs į liftą, matė A. kartu su jo seserimi ir motina. Jie sakė, kad A. sužalotas, važiuoja į ligoninę. Be to, ir iš liudytojais apklaustų R. bei R. B. parodymų matyti, kad jiems buvo žinoma, kad M. Z. ieško A. dėl skolos už narkotikus. A. B. buvo nurodyta surasti A. B. ir pristatyti jį M. ar T. (T. G.). Liudytoja G. B., Pataisos inspekcijos inspektorė, taip pat patvirtino nukentėjusiojo A. B. parodymus apie tai, kad pastarasis kreipėsi į ją, paaiškino, kad jam grasina, verčia prekiauti narkotikais, reikalauja pinigų už neparduotus narkotikus, jis buvo labai išsigandęs. Ji jį nukreipė į Narkotikų kontrolės skyrių. Ji suprato, kad A. B. bijo rašyti pareiškimą dėl jo atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų. Be to, ji pati teiravosi pas Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnas ar kreipėsi A. B.. Po to, bendravo ir su A. B. motina. Byloje apklausti Narkotikų kontrolės skyriaus pareigūnai taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes. Liudytojas M. M. nurodė, kad į jį 2010 m. balandžio mėnesį kreipėsi A. B., paaiškindamas, kad trys vaikinai jį verčia prekiauti narkotikais, tačiau jis atsisakė rašyti pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad bijo susidorojimo. M. M. dėl šio fakto surašė tarnybinį pranešimą. Po keletos dienų, A. B. vėl kreipėsi į Narkotikų kontrolės skyrių, pranešė, kad buvo išvežtas tų pačių asmenų į mišką, sumuštas, atimtas telefonas, reikalauta pinigų. Tą kartą A. B. parašė pareiškimą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tas aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai (t.1,b.l.24, 25). Tyrimo metu nustatyti asmenys – M. Z., T. G., A. G.. Sankcionavus jų telefonių pokalbių pasiklausymą, iš pokalbių turinio nustatyta, jog jie vykdo neteisėtą veiką, tačiau laikosi konspiracijos. Liudytoja O. D., tyrėja, atlikusi šioje byloje ikiteisminį tyrimą, taip pat patvirtino aplinkybes dėl A. B. kreipimosi į Narkotikų kontrolės skyrių. Pirminius tyrimo veiksmus atliko tyrėjas M. M., po to jai buvo perduota tyrimui byla. A. B. nuo tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad vaikinų, kurie jį vertė prekiauti narkotikais, buvo išvežtas į mišką, sumuštas, iš jo buvo reikalaujama pinigų už neparduotus narkotikus. Liudytoja parodė, jog A. B. buvo labai išsigandęs, bijojo grįžti namo. Jai yra žinoma aplinkybė, jog prieš tai, A. B. kreipėsi į Pataisos inspekciją. Ji kalbėjo su inspektore G. B., kuri analogiškai A. B. aiškino aplinkybes.A. B. nurodė tris asmenis, vertusius jį prekiauti narkotikais, kaip vėliau buvo nustatyta – M. Z., T. G., A. G.. Jie buvo apklausti, dalyvaujant gynėjams, pastabų dėl apklausos nepareiškė. Prieš įtariamuosius nei pschologinis, nei fizinis smurtas nebuvo vartojamas. Kaip matyti iš kaltinamojo R. K. parodymų, tiek jis, tiek ir A. B. buvo verčiami kaltinamųjų A. G., M. Z. ir T. G. prekiauti narkotikais. Jis gi , M. Z. ir jo draugų nurodymu, yra perdavęs narkotikus, A. B.. A. jų nenorėjo imti, tačiau jis sakė, kad kitaip bus blogai. Be to, jo akivaizdoje M. su draugais, liepė A. atiduoti savo telefoną NokiaN70, kurį jų nurodymu jis (R. K.) tą patį vakarą pardavė nepažįstamam asmeniui. R. K. parodymus apie tai, kad jis pasak kaltinamųjų, buvo „atsakingas už A. B.“. Liudija ir telefoninių pokalbių turinys „A. neatiduoda skolos, tavo problemos“; „važiuosim pas jį, sulaužysim jam kelius prie tavęs, nubausim jį dvigubai“ (t.3,b.l.145). Šias nurodytas kaltinamojo R. K. aplinkybes tvirtina ir liudytojo R. D. parodymai, jog jis 2010 metų pavasarį (datos neatsimena) pirko iš nepažįstamo asmens telefoną Nokia, į kurį įsidėjo savo SIM kortelę, vėliau – tų pačių metų rudenį jį pardavė kitam asmeniui. Šie parodymai patvirtinti telefoninių pokalbių išklotinėmis (t.3,b.l.16).

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų parodymus, apie tai, jog jie su nukentėjusiuoju A. B., kaltinamuoju R. K. bendravo vos keletą kartų dėl M. Z. ir T. G. skolos už telefonus, automobilių detales, o A. G. su A. B. buvo nepažįstami ir nebendravo, paneigia ir telefoninių pokalbių išklotinės. Byloje nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu M. Z. telefonu kontaktavo su nukentėjusiuoju A. B. 38 kartus; T. G. – 59, o A. G. – 3 kartus, o su R. K. – T. G. 502 kartus (t.3, b.l.18, 25-27). Be to, jie gi, naudojosi ir išankstinio apmokėjimo kortelėmis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad telefoniniai kontaktai fiksuoti ir 2010 04 01-10 dienomis, tai yra kaltinamiesiems inkriminuotų nusikaltimų, padarytų A. B. atžvilgiu, metu. Be kitų aplinkybių, užfiksuoti kontaktai - T. G. – 2010 04 10 20,08, 20.14; A. G. – 19.10. Be to, byloje nustatyta, kad 2010 04 10 laikotarpiu nuo 19.19-19.58 val. nukentėjusysis A. B. turėjo telefoninius kontaktus su A. B., po ko, būtent, iš A. B. telefono numerio buvo išsiųsti du pranešimai į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. G.. O iš A. B. telefono numerio paskutinis SMS pranešimas 20.24 val. išsiųstas į jo motinai J. B. priklausantį telefono numerį. Tuo metu telefonai buvo prisijungę prie bazinės stoties, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atlikus telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos tyrimą, buvo nustatyta, jog į kaltinamajam T. G. priklausanti SIM kortelė, ne kartą buvo įdėta į telefono aparatą, kuriuo naudojosi kaltinamasis M. Z..

Aplinkybę, kad 2010 04 10 vakare kaltinamiesiems nukentėjusįjį A. B. išvežus į mišką, ir prievartaujant jo turtą, buvo pastarajam grasinta ir ginklu, be paties nukentėjusiojo A. B. parodymų, iš dalies patvirtina ir liudytoju apklausto R. K. parodymai apie tai, jog jo vaikystės draugas M. Z. 2010 metų pavasarį paprašė namuose palaikyti ginklą, nenurodydamas priežasties, tačiau jis gi, sužinojęs, kad po poros mėnesių M. buvo suimtas, ginklą išmetė. Taigi, pagal bylos aplinkybes, matyti, kad prievartaujant A. B. turtą, ginklu buvo grasinta 2010 04 10 dieną, o M. Z. buvo sulaikytas 2010 06 02 dieną. Apie kaltinamųjų tyčiojimąsi iš nukentėjusiojo, vertimą kasti sau duobę ir tuo pačiu psichologinio smurto naudojimą, be kitų aukščiau išanalizuotų įrodymų, patvirtina ir tai, kad kratos, atliktos T. G. gyvenamojoje vietoje, metu buvo paimti keturi kastuvai, iš kurių vieną nukentėjusysis A. B. atpažino, kaip labai panašų į tą, kuriuo miške kasė sau duobę.

Ištirti įrodymai, akivaizdžiai patvirtina nukenėjusiojo A. B. parodymus apie jo atžvilgiu kaltinamųjų T. G., M. Z., A. G. įvykdytus nusikaltimus. Jie gi, kaip jau minėta, patvirtinti ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kitų asmenų parodymais, kurie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina kaip kaltinančius įrodymus. Tuo tarpu kaltinamųjų T. G., M. Z. ir A. G. prieštaringų parodymų apie A. B., R. K. skolas kaltinamiesiems T. G., M. Z. už mobiliojo ryšio telefonus, automobilių detales ar kitus daiktus, kaip nurodė kaltinamieji, jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Kaip ir nėra byloje nustatyta aplinkybių, leidžiančių kaltinamųjų parodymus vertinti nuosekliais ir atitinkančiais faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamųjų T. G., A. G., M. Z. parodymus apie tai, kad jie nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu jokių jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, vertina kaip pasirinktą jų gynybos poziciją, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra gauta jokių duomenų apie kaltinamiesiems, nukentėjusiajam ar liudytojams ikiteisminio tyrimo metu darytą psichologinį ar fizinį poveikį, turėjusį įtakos tikrovės neatitinkančių parodymų davimui.

Kaltinamieji neigia įvykdę šį nusikaltimą.

Kaip jau buvo nurodyta šiame nuosprendyje, teisme kaltinamasis M. Z. paaiškino, kad iš V. D. pirkdavo „žolę“, kontrabandines cigaretes. Tuo laiku, kai nebūdavo V. D., jis „žolės“ pirkdavo pas brolius B.. A. B. taip pat jam parduodavo „žolės“, kaip ir R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad R. K. jo (M. Z.) pats prašė surasti jam kanapių. Jis tarpininkavo K. perkant kanapes pas vaikiną, vardu L.. Jie su R. K. vienas kitam nėra skolingi, jo telefono numerio neturi, nebendrauja. Pažįsta brolius B., V. D., tačiau jokių reikalų su jais neturi. Nei vienam iš jų narkotikų neplatino. Rasti namuose užrašai yra apie kontrabandines cigaretes. Jis kontrabandinių cigarečių prekyba neužsiėmė, o namuose rasti užrašai apie A. ir V. D. parduotas cigaretes.

Kaltinamasis T. G. teisme paaiškino, kad pažįsta V. D., brolius B., su jais tik žaisdavo futbolą. R. K. jam skolingas už duotus parduoti telefonus. Jis skolos negrąžino, todėl jam skambino, prašydamas grąžinti skolą. Iš V. D. pirkdavo cigaretes, pastarasis jam skolingas. A. B. jam pardavė abonementą į soliarumą, kurį jis pardavė brangiau. Visi liudytojai dėl narkotikų juos apkalba, nes yra įtakoti policijos pareigūnų. Jis namuose jokių narkotikų nelaikė, jo mama ir sesuo buvo apgautos, į konteinerį narkotikus įdėjo policininkai. Niekam su savo draugais narkotikų neplatino. Ikiteisminio tyrimo metu, po sulaikymo, T. G. paaiškino, kad pažįsta brolius dvynius B., turi jų telefono numerius, R. matė paskutinį kartą vakar (2010 06 02), nes jis turėjo jam perduoti pinigus už sportbačius, gautus pinigus padėjo į A. G. automobilį. Su R. K. susitikdavo keletą kartų per savaitę, šis pardavinėdavo jo duotus daiktus. Liko skolingas virš 1000 litų, dar jis skolinosi iš jo (T. G.) pinigų. Jis telefonu prašė grąžinti skolą. Vieną kartą prie (duomenys neskelbtini) vidurinės jis, kartu su A. G., M. Z., buvo pasiviję R., kuriam papurškė dujomis. Be to, T. G. teigė, kad pažįsta A., neatsimena ar pas ją buvo palikęs savo daiktų, tačiau narkotikų pas ją nelaikė. V. D. jokių narktokių niekada nedavė, nežino ar jam skolino pinigus, kaip ir nežino ar jis davė V. pinigų. Vėlesnėje apklausoje kaltinamasis parodė, kad R. iš svetimų telefonų neskambino. Ar sulaikymo metu A. automobilyje turėjo pinigų, nežino. Su A. susipyko, nes jis davė jai 300 litų tikslu pigiau įsigyti abonementą į soliariumą, tačiau ji paėmė pinigus, o abonemento jam nedavė. V. D. ir broliai B. jam buvo skolingi už skolon iš jo paimtą įvairią aparatūrą. V. D. imdavo iš jo telefonus ir perduodavo broliams B..

Kaltinamasis A. G. teigė, kad R. K. yra matęs, kai su juo bendraudavo T. G.. Su R. K. jokie ryšiai jo nesiejo. Su V. D. – taip pat. Girdėjo kaip T. pastarajam skambino, prašė parduoti cigarečių. Be to, M. pirkdavo cigaretes arba pas V. D., arba A. B.. Su broliais B. nebendravo, yra tik juos matęs. Visi asmenys juos apkalba, nes yra išgasdinti policijos pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu jis gi, teigė, kad V. yra matęs su juo bendraujant M. ir T., tačiau jis nežino apie ką jie kalbėdavo, niekada negirdėjo. Pažįsta A., M. draugę, jokių daiktų pas ją nepalikdavo. Su broliais dvyniais bendravo du kartus, telefonų jų neturi. Su R. susipažino, kai šis bendravo su T. ir M., girdėjo jų pokalbį. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo apklausoje A. G. teigė, kad jis nežino ar M. pažįsta R., jis tik matė T. bendraujantį su R..

Pažymėtina, kad kaltinamasis V. D. viso proceso metu tvirtino, kad M. Z. pasiūlė jam prekiauti narkotikais, pagal susitarimą, jie būdavo perduodami arba per A. B. (A.), kuri gyveno toje pačioje laiptinėje, kaip ir jis, arba per brolius B.. Į rankas jam dažniausiai narktokų neperduodavo, juos padėdavo sutartoje vietoje, arba numesdavo ant žemės. Visi trys kaltinamieji buvo kartu kai pirmą kartą buvo tariamasi apie narkotikų prekybą. M. nurodydavo pinigus perduoti per brolius ar A.. Narkotikus imdavo į skolą – pinigus atiduodavo, kai parduodavo narkotikus. Kanapes imdavo ir iš T. (T. G.), kuris atvažiuodavo kartu su A. G.. Pradžioje Z. siuntė jam klientus. Pinigus atiduodavo M. Z. arba T. G.. Jaunimas (duomenys neskelbtini) žinojo, kad M. Z. su savo draugais užsiima narkotikų prekyba. Dažniausiai pas jį į namo kiemą, ar kitą vietą atvažiuodavi trise – T. G.,A. G., M. Z., - A. G. vairuojamu Mercedes markės automobiliu. M. jam yra sakęs, kad jį gali suimti, tada pinigus reikės perduoti T.. A. G. jo klausė, kodėl jis taip lėtai pardavinėja kanapes, jis gi, klausė kaip einasi reikalai su kanapių pardavimu. Be to, kai jis norėjo „išeiti“, M. jam pasakė, kad jis turi sumokėti arba 2000 litų, arba surasti į savo vietą kitus žmones. Dėl to jis susitarė su R. B., jį suvedė su M. ir jo draugais, tačiau jam vis tiek neleido pasitraukti, sakė, kad dar reikia surasti žmonių. Paskutinį kartą, jis paėmė kanapes iš R. ir R. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad tai M. Z. perduotos kanapės. Vėliau ir buvo jis su jomis sulaikytas, dalį šių kanapių jis turėjo su savimi, kitą – buto rūsyje.

V. D. parodymus pilnai patvirtina liudytojai R., R. B.. R. B. parodė, kad su M. Z., T. ir A. susipažino per V., kuris pasiūlė jam prekiauti narkotikais. Jam sutikus suvedė su M.. Pirmą kartą jam M. davė amfetamino, vėliau – jį perduodavo per A. B., o pinigus atiduodavo taip pat per A.. V. jam sakė, kad pats dirba M., todėl ir jam pasiūlė. Pirmą kartą, kai ėjo tartis dėl prekybos narkotikais, M. Z. buvo su savo draugais A. ir T.. V. jiems trims pasakė, kad jis (R. B.) nori „jiems dirbti“. Tą patį vakarą, A. ar T. jam paaiškino, kad jei bus nemalonumai, ar kas nors nesumokės už amfetaminą, ar nenorės grąžinti pinigų, jis (R. B.) turės kreiptis į M., o šis spręs ką daryti. O jei pagaus policija, turės tylėti, nes kitaip bus blogai. Vėliau, M. sutikus, jis įtraukė ir savo brolį R.. Jiems buvo nurodyta imti narkotikus per A. B., kuri yra V. D. kaimynė, davė jos telefono numerį, kurį įsirašė „A.“. T. iš jo yra ėmęs pingų, sakė, nuskaičiuos nuo skolos už narkotikus. M. ir T. jam yra sakę, kad jei norės išeiti, vietoj savęs turi surasti žmonių. 2010 metų gegužės mėnesį jis perdavė V. D. narkotikus, kuriuos jam davė A. B.. Jis žinojo, kad tai M. perduoti narkotikai. R. B. atpažino A. G., kaip asmenį, kuris su M. Z. ir T. G., pravarde „T.“, tarėsi dėl narkotikų pardavimo. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas R. B.. Jis gi, paaiškino, kad kai brolio buvo supažindintas su M., kartu buvo ir A. G., kuris jam aiškino, kaip jis turės pardavinėti narkotikus, kad reikės neminėti tiesiogiai žodžio „narkotikai“, vadinti kitaip, būti atsargiems. Tada buvo sutarta dėl kanapių pardavimo. Šie asmenys jam duodavo kanapių, kurias imdavo pas A.. Jis su broliu ir V. D. naudodavosi tomis pačiomis svarstyklėmis, sverdami iš minėtų asmenų gautus narkotikus. Jam gi, T. G. yra sakęs, kad jei jis pridarys problemų ar juos įskųs, bus blogai. Liudytojų B. motina B. B. patvirtino, jog dalyvavo R. B. apklausoje, kur jos sūnus davė tokius parodymus, kurie ir buvo perskaityti teismo posėdyje. Liudytojas J. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas, teisme taip pat patvirtino, kad, jam dalyvaujant, nepilnamečio R. B. apklausa vyko nepažeidžiant jokių reikalavimų, liudytojas parodymus davė laisva valia. Analogiškai paaiškino ir tyrėja O. D.. Liudytoja K. L. patvirtino, jog jai buvo žinoma, kad broliai dvyniai B. „dirbo M., T. ar A.“. Be to, liudytojos A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai pilnai atitinka aukščiau išdėstytų asmenų parodymus bei patvirtina kaltinamųjų kaltę dėl šio jiems inkriminuoto nusikaltimo. Ji gi, nurodė, kad kai A., T. ir M. pradėjo pardavinėti narkotikus, jie jos paprašė padėti, tai yra juos perduoti V. D.. Narkotikus jai atveždavo arba vienas iš jų trijų, ar visi kartu. Jų atvežtus narkotikus ji perduodavo arba V. D. arba broliams B.. Tai būdavo arba kanapės, arba amfetaminas. Paskutinį kartą jie jai atvežė narkotikus 2010 metų gegužės mėnesį. Su broliais bendravo tik narkotikų perdavimo klausimais, kitų reikalų neturėjo. Liudytoja taip pat parodė, kad visi trys kaltinamieji, jai dalyvaujant, kalbėjo kam, kiek reikia paduoti narkotikų, įvardindavo „savo mažiems“, kiek žino, tai V. D. ir broliams dvyniams R. ir R.. V. ir broliai paimdavo narkotikus, po to atnešdavo pinigus, kuriuos ji atiduodavo M. arba T.. A. pinigų nėra davusi, tačiau jis būdavo su jais kartu. Pas ją namuose kratos metu rasti užrašai yra M. ar T., kuriuose jie rašė kiek, kam padavė narkotikių ir kas, kiek skolingas pinigų. Ji ne kartą su T. G., M. Z., A. G. kalbėjo apie narkotikus, žinojo, kad jie užsiima narkotikų platinimu.

Taigi, kaip matyti, kaltinamojo V. D., liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, vieni kitus papildantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina kaip kaltinamųjų kaltę patvirtinančius įrodymus. Be to, šių asmenų parodymus patvirtina ir fiksuoti telefoniniai pokalbiai, tarp šių asmenų. V. D. telefono atmintyje įrašyti tokie adresatai, kaip „B.“, „A.“ „A.“ (M.) ir kt. V. D. telefono apžiūrėti pranešimai taip pat liudija, apie narkotikų prekybą - „nuo M.“ „reikia susitikti“, „kada skola“ ir panašiai (t.2, b.l.1-21). Be to, užfiksuota, jog T. G. telefonu bendravo su V. D. 119 kartų, su R. B. – 5 kartus, su A. B. – 345 kartus (t.3,b.l.25-27). Nustatytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir slapto sekimo protokolai (t.3,b.l.172-181).

Kaltinamųjų M. Z., T. G., A. G. parodymai teismo vertinami kritiškai, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Priešingai, nei teigia kaltinamieji, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad aukščiau nurodyti asmenys jiems turėjo skolų už cigaretes ar kitus daiktus ar patys jiems platino narkotines medžiagas, kaip nurodė kaltinamasis M. Z.. Visiškai nelogiška, kad pasak kaltinamojo M. Z., liudytojams V. D. ar A. B. užsiimant kontrabandinių cigarečių prekyba, užrašus apie tai darytų su tuo niekuo nesusijęs M. Z. ir juos laikytų savo namuose. Kaip ir niekas nepatvirtino kaltinamojo T. G. versijos, jog vienas iš brolių B. jam perdavė pingus už sportbačius, ar V. D. buvo jam skolingas už neaiškiomis aplinkybėmis perduotus daiktus. Be to, priešingai, nei teigė kaltinamasis A. G. nebendravęs nei su V. D., nei su broliais B. ir nežinojęs kokių reikalų su pastaraisiais turi jo draugai T. G., M. Z., aukščiau ištirti įrodymai visiškai paneigia jo pateiktą versiją. Todėl kaltinamųjų M. Z., A. G., T. G. prieštaringai nurodytos pažinties, bendravimo aplinkybės su šiais asmenimis, nesant byloje juos patvirtinančių įrodymų, negali būti pripažinti kaltinamuosius teisinančiais įrodymais. Kaltinamųjų pateiktą versiją apie tai, kad visi asmenys, davę prieš juos parodymus, yra įtakoti policijos pareigūnų, siekiant juos nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teismas vertina kaip kaltinamųjų pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Tokios aplinkybės teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytos. Priešingai, visi aukščiau nurodyti asmenys davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų atliekant šių asmenų apklausas ar kitus proceso veiksmus. Jie gi, duotus parodymus patvirtino bylą nagrinėjant teisme. Tuo tarpu kaltinamieji prieštaringai aiškino aplinkybes, keitė savo parodymus, derindami juos prie nustatytų byloje objektyvių aplinkybių.

Kaltinamieji A. G. ir T. G. neigė įvykdę šį nusikaltimą.

Kaip jau minėta, analizuojant kitas nusikalstamas veikas, kaltinamasis T. G. teisme teigė, kad R. K. iš jo imdavo pardavimui mobiliojo ryšio telefonus, už kuriuos neatsiskaitė. R. iš jo pasiskolino ir 600 litų, tačiau iki šiol liko skolingas. Dėl šios priežasties yra jam nekartą skambinęs, reikalavęs grąžinti skolą. Kitokių reikalų su juo neturėjo. Niekada jis su R. K. nesusitikdavo, būdamas kartu su savo draugais A. ir M.. Teisme kaltinamasis T. G. teigė nežinojęs kokio amžiaus yra R. K.. Ikiteisminio tyrimo metu T. G. parodė, kad M. ir A. G. žinojo, kad R. jam skolingas. R. K. iš jo ėmė pardavimui ne tik telefonus, bet ir kitus daiktus.Kiek pastarasis jam buvo skolingas nežino. Kai jis susitikdavo su R. K., kartu būdavo jo (T. G.) draugai A. G., M. Z. (t.5,b.l.156-157). Jis gi paaiškino, kad R. K. 17 metų. Jis nežino telefono numerio, kuriuo naudojosi R. K. (8-601-23-139).

Kaltinamasis A. G. teisme teigė, kad R. K. yra matęs tik bendraujant su T. G., pats su juo nebendravo, todėl ir narkotinių ar kitokių medžiagų jam duoti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad jis susipažino ir bendravo su R. K., būdamas kartu su M. ir T.. Jis gi apibūdino R. taip - „pažįstu vaikiną, kurio pravardė „R.“, jis yra storas, neaukšto ūgio, plaukai tamsūs, trumpai kirpti, jis jaunesnis, bet kiek metų nežino“. Kitos ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu A. G. paaiškino, kad kai prieidavo R., T. eidavo pakalbėti su juo nuošaliau, nežino kokie reikalai juos siejo. Teisme A. G., be kitų aplinkybių, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jis kalbėjo apie „R.“ tai yra R. K., kuris buvo byloje apklaustas liudytoju, bet ne apie kaltinamąjį R. K.. Tačiau, A. G. ikiteisminio tyrimo metu asmens apibūdinimas atitinka, būtent, kaltinamojo R. K., bet ne R. K.. Be to, šie jo parodymai ne tik tarpusavyje prieštaringi, bet ir prieštarauja kaltinamojo T. G. parodymams, kuriuose jis įvardino “R.“ kaip R. K..

Kaltinamasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad A. (T. G.) ir A. G., kurį žinojo, kaip V., „spaudė“ jį imti ir pardavinėti narkotines medžiagas, dėl jam daromo psichologinio spaudimo, jis išsigando ir sutiko. Jis stengėsi parduoti „žolę“, tačiau kai negalėdavo viso kiekio parduoti, tapdavo skolingas A. ir A., yra ir pats bandęs „žolės“. Be to, A. jam pasiūlė pardavinėti amfetaminą, tiksliai kaip ši medžiaga vadinasi, nežino. Tai buvo 2010 metų laikotarpiu nuo kovo 22 iki 28 dienos, prie parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini). Datą atsimena, nes tai buvo tie patys milteliai, kuriuos rado jo motina ir nunešė į policją. Tą kartą, kai A. jam davė tuos miltelius, A. G. pasakė panašią frazę „duok jam pabandyti, gal prastums“. Jie sakė jam pabandyti pardavinėti ir vartoti, kainos nesakė, tačiau šių miltelių jis niekam nesiūlė, parnešė namo ir padėjo į dėžutę, kurią paslėpė stalčiuje. Tikslo pardavinėti ar vartoti neturėjo. Po keletos dienų, jis pasakė A., kad narkotikus rado mama ir jis neturi pinigų jiems atiduoti, tačiau A. į tai atsakė, kad tai ne jų problema, skola - 1050 litų. Kaltinamieji žinojo kiek jam metų, vadino „malyj“. Iš T. niekada pinigų nesiskolino, be narkotikų, kitų daiktų pardavimui, iš jo nėra gavęs. Ikiteisminio tyrimo, pirmoje apklausoje bijojo sakyti tiesą, vengdamas kaltinamųjų susidorojimo su juo (t.5,b.l.8) ir tik, kai sužinojo, kad jie sulaikyti, 2010 06 10 ir vėlesnėse apklausose pasakė tiesą, ką patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei teisme.

Kaltinamojo R. K. parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad kaltinamieji T. G., A. G. ne kartą turėjo su R. K. telefoninius kontaktus (t.3,b.l.25-27). Su T. G. – net 502 kartus. Be to, kaip nustatyta kaltinamieji naudojosi išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis (t.3,b.l.16,18,25-27), iš kurių buvo skambinta į telefono numerius, kuriais naudojosi R. K.. Sankcionuotų klausymuisi telefoninių pokalbių turinys, kurie buvo perklausyti ir teisiamojo posėdžio metu, akivaizdžiai patvirtina ir R. K. parodymus apie nevienkartinį kaltinamųjų grasinimą pastarajam, jam keliamus reikalavimus susitikti, kaltinamųjų A. G. ir T. G. tarpusavio pokalbius, iš kurių matyti, kad jie maskuoja savo neteisėtus veiksmus - „nekalbėk telefonu, nedegink savęs“, pokalbyje minimi A., A. vardai (t.3,b.l.56-62; 74-76, 93-94; 153-157;159-162). Kaltinamasis R. K. teisme patvirtino buvus šiuos pokalbius. A. G. ir T. G. pastaruosius neigė, motyvuodami tuo, kad įrašytas ne jų balsas. Tačiau, teismas neturi pagrindo abejoti šių pokalbių autentiškumu. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs aplinkybes, kad tiek A. G., tiek ir T. G. naudojosi išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis, kurios kaip nustatyta buvo įdėtos į jų mobiliojo ryšio telefonus, bei vertinant pokalbiuose nurodytas reikšmingas aplinkybes, atitinkančias K. parodymus, kaltinamųjų kalbos manierą bei balso tembrą.

Be to, kaltinamojo R. K. parodymus tvirtina ir jo motinos O. K. 2010 03 29 pareiškimas (t.2,b.l.56), Specialisto išvada, patvirtinanti, kad baltos spalvos milteliai, paimti pas R. K., kurie buvo pateikti 2010 03 29 O. K., yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas,kurio masė – 0,175 g (t.2,b.l.60-62). Taigi, įvertinus išdėstytą, katinamųjų A. G. ir T. G. veiksmai pilnai atitinka požymius, nusikaltimo numatyto LR BK 261 str. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad pastarieji žinojo, kad R. K. yra nepilnametis, ko neneigė ir ikiteisminio tyrimo pradžioje, o vėliau, vengdami atsakomybės, pakeitė savo parodymus. Jie gi, veikė bendrai, - kartu buvo perduodant nepilnamečiui R. K. psichotropinę medžiagą metamfetaminą, abu darė jam psichologinį spaudimą, aiškino, kad jam nepavyks jų išvengti, ką pilnai patvirtina R. K. parodymai bei aukščiau ištirti kiti įrodymai.

M. Z. 2010 metais, laikotarpyje nuo gegužės mėnesio tiksliai tyrimo nenustatytos dienos iki birželio mėnesio 2 dienos, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo iš T. G. įgijo fizinio asmens dokumentą, tai yra asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2005-02-01 (duomenys neskelbtini) PK MP (63) R. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei laikė minėtą fizinio asmens dokumentą su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą asmens tapatybės kortelę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis T. G. dėl R. V. asmens tapatybės kortelės įgijimo aplinkybių paaiškino, kad pastarasis, tarpininkaujant kažkokiam pažįstamam, prašė paskolinti pinigų, žadėjo juos grąžinti po trijų valandų. Kaip užstatą paliko savo asmens tapatybės kortelę. Jis nenorėjo jo imti, bet jis įkišo į jo kišenę ir nubėgo. Po to jis pas M. paliko savo krepšį, tarp kurių atsitiktinai buvo R. V. asmens tapatybės kortelė. M. nepasakojo iš kur pas jį atsirado ta asmens tapatybės kortelė. Kaltinamasis M. Z. patvirtino, kad T. G. pas jį paliko R. V. asmens tapatybės kortelę, kurią rado ir paėmė policijos pareigūnai kratos metu. Liudytojas R. V. parodė, kad kaip užstatą padavė T. G. savo asmens dokumentą už 100 litų skolą. Dokumento iš jo neatsiėmė, nes neturėjo pinigų skolai grąžinti.

Byloje taip pat pilnai įrodyta, kad kaltinamasis A. G., tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą - socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei laikė minėtą fizinio asmens dokumentą su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Dėl šio kaltinimo A. G. paaiškino, kad neprisimena kokiomis aplinkybėmis E. M., su kuriuo yra kartu dirbęs, pas jį paliko Sodros pažymėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog pastarasis pamiršo jo bute šį dokumentą. Dokumento jam negrąžino, nes užmiršo, o vėliau sužinojo, kad šis išvažiavo į užsienį. Telefonu jam prisiskambinti nepavyko.

Liudytoju apklaustas E. M. parodė, kad automobilyje, kuriuo kartu su A. G. važiavo į darbą, paliko savo Sodros pažymėjimą. Vėliau A. jam skambino pasiimti pažymėjimą, tačiau jis tam neturėjo laiko. Kratos metu pas A. G. bute rastas Socialinio draudimo pažymėjimas, išduotas E. M. vardu (t.1,b.l.121-129).

Kaltinamasis V. D. pripažino paėmęs kaip užstatą už parduodamus narkotikus iš P. M. jo asmens tapatybės kortelę, kurią laikė namuose iki kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina kratos, daiktų apžiūros protokolai bei liudytojo V. B. parodymai.

Tiek kaltinamojo M. Z., tiek ir T. G., A. G. ir V. D. veiksmai pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 302 str. 1 dalyje, kur numatyta atsakomybė tam kas pagrobė, ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 str. 12 punkte nurodyta, jog asmuo, radęs kito piliečio tapatybės kortelę, ją turi atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamieji siekė grąžinti fizinių asmenų paimtus dokumentus ar pranešti jiems apie turimą dokumentą, o nesant galimybės to padaryti, apie tai pranešė policijai ar kitai įgaliotai institucijai. Nurodytus fizinio asmens dokumentus kaltinamieji, neteisėtai įgiję, laikė iki jie buvo paimti policijos pareigūnų. Be to, įstatymo nuostatos draudžia paimti iš kito asmens jo dokumentą, kaip suteikiamos paskolos užstatą. Taigi, kaltinamieji neturėjo jokio teisėto pagrindo įgyti ir laikyti kito asmens dokumentą. Tai, kad asmenys, kurių dokumentai buvo paimti (E. M., R. V.) bylos nagrinėjimo metu kaltinamiesiems pretenzijų nepareiškė, šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Taigi, kaltinamųjų veiksmai pilnai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 302 str. 1 dalyje.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad A. G., tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę -AB „Hansabanko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą T. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu bei neteisėtai laikė minėtą elektroninio mokėjimo priemonę su savimi iki 2010-06-02, kai tą pačią dieną apie 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu minėtą AB „Hansabanko“ mokėjimo kortelę rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. G. teigė, kad neatsimena kokiomis aplinkybėmis jo pažįstamas T. V. paliko jo namuose banko kortelę, kurią radęs laikė savo bute. Liudytoju teisme apklaustas T. V. parodė, kad pažįsta A., jo pavardės nežino, kuris bendravo su jo broliu. Jis nežino kaip jo banko kortelė atsirado pas A., gali būti, kad jo brolis jo banko kortelę paliko pas A.. Ikiteisminio tyrimo metu jis gi, teigė, kad neprisimena, kad A. būtų davęs savo „Hansabanko“ kortelę, tačiau jis ją galėjo palikti pas pastarąjį namuose arba automobilyje. Kratos protokolas patvirtina, kad nurodyta banko kortelė buvo rasta A. G. gyvenamojoje vietoje (t.1,b.l.119-120).

Kaltinamasis T. G. anksčiau neteistas (t.7,b.l.38-39), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.7, b.l.35-37), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir psichikos sveikatos centre negydytas (t.7, b.l. 47-48), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena kartu su tėvais, niekur nedirba, iki sulaikymo buvo registruotas Darbo biržoje (t.6, b.l. 196). Kaip matyti iš byloje esančios charakteristikos, T. G. ankstesnėse darbovietėse AB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (t.6, b.l.170-171,184). Bylos dokumentai liudija, kad kaltinamasis T. G. turi mažametę dukterį, K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jis nevedęs, pats dukros neaugina, mergaitė gyvena su motina (t.6, b.l. 195,176).