Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-265/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-05
Bylos Nr.
2A-265/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
R. J. M., R.
Trečiasis asmuo
V. P., V.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-265/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.4; 45.1; 126.8 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,

dalyvaujant: ieškovo atstovėms Aušrai Gudaitienei ir adv. Danguolei Elenai Mikalauskaitei, atsakovei R. J. M. ir jos atstovei adv. Jelenai Koltakovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-817-153/2006 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurivita“ ieškinį atsakovei R. J. M., trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei dėl neteisėtai įgytų pinigų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla. UAB „Eurivita“ administratoriumi paskirta UAB „Divingas“. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Eurivita“ administratoriaus atstovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu ir prašė vadovaujantis CK 6.237 straipsniu priteisti iš atsakovės R. J. M. 48 700 Lt BUAB „Eurivita“ naudai.

Ieškovo administratoriaus atstovė nurodė, kad pagal 2003 m. spalio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.03/10/30/01, sudarytą tarp pardavėjo UAB „Eurivita“ ir pirkėjo V. P. gamybos įmonės, trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei turėjo būti pateikta 53 700 Lt vertės rūkykla BASTRAMAT MODELL. Už būsimą prekę pirkėjas V. P. gamybos įmonė 2003 m. spalio 30 d. pagal kasos pajamų orderį, serija LAD Nr. 0697487, pardavėjui UAB „Eurivita“ sumokėjo 5 000 Lt avansą. 2003 m. gruodžio 22 d. pirkėjo V. P. gamybos įmonės savininkė V. P. sumokėjo už rūkyklą dar 48 700 Lt. Faktiškai pirkėjui buvo pateikta kita prekė - 12 100 Lt vertės rūkymo kamera BASTRAMAT - 950 C-UP. Iš V. P. gamybos įmonės savininkės V. P. 48 700 Lt sumą už rūkyklą paėmė UAB „Eurivita” direktorė R. J. M., kuri 2003 m. gruodžio 22 d. jau nebeturėjo įgaliojimų gauti įmonei priklausančias lėšas, nes Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ buvo iškelta bankroto byla. R. J. M. neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, o paėmusi įmonei priklausančius gauti pinigus ir jų neperdavusi, padarė žalą, kurią privalo atlyginti. Kadangi trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei buvo pateikta prekė, kurios vertė tik 12 100 Lt, ši įmonė kreipėsi į BUAB „Eurivita“ administratorių dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Tada paaiškėjo, kad UAB „Eurivita“ kasoje nėra 48 700 Lt, kuriuos buvo gavusi R. J. M. Trečiojo asmens V. P. gamybos įmonės kreditoriniai reikalavimai BUAB „Eurivita“ bankroto byloje patvirtinti už 41 600 Lt sumą. Atsakovė R. J. M. be teisinio pagrindo įgijo tai, kas jai nepriklausė, todėl turi grąžinti ieškovui BUAB „Eurivita“ 48 700 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui BUAB „Eurivita“ iš atsakovės R. J. M. 48 700 Lt.

Teismas konstatavo, kad pagal 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutartį Nr.03/10/30/01 trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei turėjo būti pateikta 53 700 Lt vertės rūkykla BASTRAMAT MODELL 1201 RR. Sutartis sudaryta tarp pardavėjo UAB ,,Eurivita“ ir pirkėjo V. P. gamybos įmonės. UAB ,,Eurivita“ mokestiniai dokumentai patvirtina, kad tretysis asmuo (pirkėjas) 2003 m. spalio 30 d. sumokėjo UAB „Eurivita“ (pardavėjui) 5 000 Lt už rūkyklą. Prekės pardavimą fiksuojanti 2004 m. vasario 13 d. PVM sąskaita–faktūra išrašyta UAB „Eurivita“ vardu. Joje nurodyta, kad parduodamos rūkyklos BASTRAMAT - 950 C-UP vertė - 12 100 Lt. Prierašas apie tai, kad 2003 m. gruodžio 22 d. tretysis asmuo sumokėjo UAB „Eurivita“ direktorei 48 700 Lt, padarytas 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutarties Nr.03/10/30/01 originalo egzemplioriuje.

Teismas sprendė, kad negalima sutikti su atsakovės paaiškinimu, jog susitarimas dėl rūkyklos pardavimo trečiajam asmeniui V. P. gamybos įmonei buvo sudarytas tarp privačių fizinių, bet ne juridinių asmenų, nes tai neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad ginčo pinigai yra sumokėti UAB „Eurivita“, o ne atsakovei R. J. M. asmeniškai, todėl atsakovė privalo grąžinti 48 700 Lt UAB „Eurivita“. Atsakovės motyvus, kad tretysis asmuo V. P. gamybos įmonė, o ne atsakovė R. J. M. liko skolinga ieškovui UAB „Eurivita“, teismas pripažino nereikšmingais. Teismas pažymėjo, kad atsakovės teiginiai dėl rūkyklos sugrąžinimo yra nepagrįsti, nes ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei dėl 48 700 Lt pinigų priteisimo, bet ne reikalavimą trečiajam asmeniui dėl rūkyklos grąžinimo. Po teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla, priėmimo atsakovė R. J. M. nepateikė bankroto administratoriui įmonės dokumentų, jos buvimo vieta nebuvo žinoma. Teismas konstatavo, kad atsakovės R. J. M. nurodytos aplinkybės apie tai, jog ji nežinojo, kad UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla, neatleidžia atsakovės nuo pareigos grąžinti turimą UAB „Eurivita“ finansinį turtą - 48 700 Lt. Atsakovės R. J. M. įgaliojimai valdyti ir tvarkyti įmonės turtą buvo pasibaigę nuo 2003 m. lapkričio 25 d., įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurivita“. Atsakovė R. J. M., priėmusi iš trečiojo asmens V. P. gamybos įmonės užmokestį už rūkyklą - 48 700 Lt, šių pinigų ieškovui BUAB „Eurivita“ neperdavė, todėl atsakovė be teisinio pagrindo naudoja turtą, priklausantį UAB „Eurivita“.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad apie bankroto bylos UAB „Eurivita“ iškėlimą nieko nežinojo. Administratoriaus UAB „Divingas“ siųstų laiškų ji negavo, o Kauno miesto VPK ENTS tyrėjai apie iškeltą bankroto bylą taip pat nepranešė. Atsakovė nežinojo apie bankroto bylos iškėlimą ir dirbo toliau, iki bendrovės dokumentacija buvo paimta revizijai. Tik įsidarbinusi VšĮ „Žmogaus teisių gynimo ir socialinės integracijos centras“ 2004 m. rugsėjo mėnesį ji sužinojo, kad UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla. Iš UAB „Eurivita“ atsakovė buvo atleista 2004 m. rugsėjo 14 d. Atliekant buhalterinės dokumentacijos tikrinimą 2004 m. gegužės 18 d. niekas nesakė, kad UAB „Eurivita“ paskelbtas bankrotas. Atsakovė pažymi, kad buhalterinio patikrinimo dokumentus ji pasirašinėjo kaip UAB „Eurivita“ direktorė. Apie bankroto bylos iškėlimą nebuvo informuota ir pagrindinė UAB „Eurivita“ akcininkė. UAB „Eurivita“ bankrotas paskelbtas dėl šveicarų koncerno „Sika“ pareikštų reikalavimų, tačiau jie yra nepagrįsti, o administratoriui laiku pranešus apie bankroto bylos iškėlimą, įmonė galbūt nebūtų bankrutavusi.

Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2003 m. spalio 30 d. ji sudarė pardavimo-komplektavimo sutartį su V. P. įmonės savininke V. P. , kad iš Vokietijos atveš mėsos rūkyklą. Iš V. P. paėmė UAB „Eurivita“ vardu 5 000 Lt avansą, o likusius pinigus - 48 700 Lt V. P. jai davė asmeniškai, o ne firmai. Ši suma buvo skirta nuvažiuoti į Vokietiją, ten sumokėti avansą ir kitas išlaidas. Sutartyje nustatytai kainai padidėjus iki 70 618 Lt, Vokietijos firmai buvo sumokėta 23 000 Lt ir sutarta, kad likusi suma bus sumokėta iki 2004 m. gruodžio 31 d. Kol V. P. galutinai sprendė dėl rūkyklos pirkimo, buvo išrašyta sąskaita–faktūra 12 100 Lt sumai.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu, kad turi grąžinti BUAB „Eurivita“ 48 700 Lt, nes pinigai nebuvo užpajamuoti. Atsakovė pažymi, kad pinigai buvo perduoti jai asmeniškai, iš kurių 21 062,08 Lt vokiečiams buvo sumokėtas avansas už rūkyklą. V. P. pateiktuose dokumentuose nurodytą 12 100 Lt kainą sudaro yra tik transportavimo išlaidos ir PVM suma, bet ne rūkyklos kaina. Atsakovė nesutinka, kad po UAB „Eurivita“ bankroto bylos iškėlimo ji nepateikė administratoriui įmonės dokumentacijos, kad dokumentų buvimo vieta buvo nežinoma. Visa bendrovės dokumentacija buvo pas ikiteisminio tyrimo tyrėją A. Vitvickį bei Kauno miesto VPK ENTS. Atsakovė pažymi, jog nuo 1997 m. spalio 27 d. jos deklaruota gyvenamoji vieta nepasikeitė, be to, jai buvo uždėtas namų areštas, kurio ji nepažeidė, todėl nesutinka su argumentais, kad bankroto administratorius UAB „Divingas“ negalėjo jos surasti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Eurivita“ administratoriaus atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo administratoriaus atstovė pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra nesusiję su ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovo administratoriaus atstovė nurodo, kad administratorius UAB „Divingas“ ėmėsi visų priemonių paskelbti apie iškeltą bankroto bylą. Pati apeliantė pripažino, kad V. P. yra sumokėjusi 48 700 Lt ir šie pinigai yra bendrovėje neužpajamuoti, kadangi bendrovės dokumentai buvo paimti revizijai atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei pagal CPK taisykles įvertinęs byloje esančius įrodymus (CPK 178 str., 185 str.), objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl bylą išsprendė teisingai. Pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis priimtas sprendimas patenkinti ieškinio reikalavimus, yra motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis, pagrįstos tinkamai išaiškintų ir pritaikytų teisės normų nuostatomis.

Civiliniame procese vadovaujamasi rungimosi principu (CPK 12 str.), pagal kurį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje tiriama esminė aplinkybė yra ta, ar V. P. gamybos įmonės savininkė V. P. pinigus - 48 700 Lt, skirtus atsiskaitymui pagal sutartį už rūkyklos įsigijimą, perdavė asmeniškai atsakovei R. J. M. ar perdavė juridiniam asmeniui - UAB „Eurivita“, kurio vadove iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovė. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad pinigai buvo perduoti jai asmeniškai, todėl šioje byloje būtina išaiškinti 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutarties Nr.03/10/30/01 nuostatas, įvertinti sutartyje esančio prierašo apie pinigų gavimą bei su šia sutartimi susijusių kitų dokumentų turinį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutarties Nr.03/10/30/01 sąlygos ir sutartyje esančio prierašo turinys aiškintini vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (CK 6.193 str. 1 d.). Kai sutarties šalys, esant ginčui, skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai nėra įmanoma tikruosius ketinimus nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kuris objektyviausiai atspindi šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgtina į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutartimi Nr. 03/10/30/01 pirkėjui V. P. gamybos įmonei turėjo būti pateikta 53 700 Lt vertės rūkykla BASTRAMAT MODELL 1201 RR. Sutartis sudaryta tarp pardavėjo UAB „Eurivita“ ir pirkėjo V. P. gamybos įmonės. Sutartį pasirašė pardavėjo UAB „Eurivita“ atstovė direktorė R. J. M. ir pirkėjo V. P. gamybos įmonės savininkė V. P. . Sutartyje yra padarytas prierašas, jog 2003 m. gruodžio 22 d. R. J. M. gavo iš V. P. 48 700 Lt. Pinigų gavimo faktas patvirtintas R. J. M. parašu, šalia kurio uždėtas spaudas „Direktorė R. –J. M.“ (b. l. 11-13).

Teisėjų kolegija, aiškindama ir vertindama šios sutarties nuostatas, daro išvadą, kad sutarties šalys buvo juridiniai asmenys, tai yra UAB „Eurivita“ (sutartyje - pardavėjas) ir V. P. gamybos įmonė (sutartyje - pirkėjas). Sutarties 9 punkte, fiksuojančiame sutarties šalių juridinį adresą, nurodyti juridinių asmenų rekvizitai (adresai, kodai, vadovų vardai ir pavardės, banko sąskaitos numeris ir kt.), sutartis patvirtinta pardavėjo UAB „Eurivita“ ir pirkėjo V. P. gamybos įmonės antspaudais. Sutarties prieraše, kuris padarytas pačioje sutartyje, nurodyta, jog R. J. M. gavo iš V. P. 48 700 Lt. Šis prierašas patvirtintas direktorės R. J. M. spaudu ir parašu bei V. P. parašu. Kadangi prierašo turinys fiksuoja šalių sutartinių prievolių dėl rūkyklos pirkimo – pardavimo vykdymą, todėl jis laikytinas neatskiriama pardavimo – komplektavimo sutarties Nr. 03/10/30/01 dalimi (sutarties 8.2 p. nuostatos). Byloje esantys kiti dokumentai: PVM sąskaita-faktūra ir kasos pajamų orderio kvitas (b. l. 10), rūkyklos įsigijimo Vokietijoje ir jos transportavimo dokumentai (b. l. 54-57) taip pat patvirtina, jog 2003 m. spalio 30 d. pardavimo-komplektavimo sutartis Nr. 03/10/30/01 dėl rūkyklos pardavimo V. P. gamybos įmonei, buvo ir sudaryta, ir vykdoma tarp UAB „Eurivita“ bei V. P. gamybos įmonės, tai yra tarp juridinių, o ne fizinių asmenų. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad V. P. gamybos įmonės savininkė V. P. , vykdydama pardavimo-komplektavimo sutartį, sumokėjo 5000 Lt avansą, kurio gavimas UAB „Eurivita“ buvo įformintas kasos pajamų orderiu, taip pat sumokėjo 48 700 Lt grynaisiais pinigais, juos perduodama atsakovei R. J. M. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginio, jog 48 700 Lt jai buvo duoti asmeniškai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo pinigai pagal mokėjimo tikslą ir turinį buvo skirti ieškovui UAB „Eurivita“, atsiskaitant pagal sutartį, todėl apeliacinio skundo argumentus, kad V. P. 48 700 Lt pinigų davė atsakovei R. J. M. asmeniškai, o ne ieškovui BUAB „Eurivita“, laiko nepagrįstais.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutartimi UAB „Eurivita“ iškelta bankroto byla (b. l. 4), o to paties teismo 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi BUAB „Eurivita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 5).

Bankroto bylų procesą reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Kadangi nagrinėjama byla susijusi su ieškovo BUAB „Eurivita“ bankroto procesu, būtina atsižvelgti ir Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, kurios gali būti reikšmingos sprendžiant byloje iškilusį teisinį ginčą (CPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta Įmonių bankroto įstatymo tvarka. Asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (ĮBĮ 14 str. 1 ir 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi bylos medžiaga ir ĮBĮ nuostatomis sprendžia, jog atsakovės R. J. M. įgaliojimai valdyti UAB „Eurivita“ turtą pasibaigė ne vėliau kaip 2003 m. gruodžio 1 d. (pirmadienį), t. y. įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurivita“ (pagal ĮBĮ 10 str. 13 d. nutartis iškelti bankroto bylą, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta). Įsiteisėjus Kauno apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eurivita“, R. J. M., kaip UAB „Eurivita“ valdymo organas – administracijos vadovas, buvo netekusi įgalinimų veikti BUAB „Eurivita“ vardu, todėl 2003 m. gruodžio 22 d. priimdama pinigus - 48 700 Lt iš V. P. gamybos įmonės, ji veikė neteisėtai. Pinigų priėmimo momentu teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios UAB „Eurivita“ turtą (lėšas) ir juo disponuoti turėjo tik teismo nutartimi paskirtas administratorius - UAB „Divingas“ (ĮBĮ 14 str. 1 d.). Byloje nėra įrodymų, jog R. J. M. paimti pinigai – 48 700 Lt būtų perduoti turėjusiam teisę juos gauti asmeniui - ieškovui BUAB „Eurivita“, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė R. J. M. be teisinio pagrindo ieškovo BUAB „Eurivita“ sąskaita įgijo finansinį turtą – 48 700 Lt, kuris turi būti perduotas ieškovui.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovės nurodytos aplinkybės apie jos nežinojimą dėl UAB „Eurivita“ bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo pareigos perduoti neteisėtai įgytą BUAB „Eurivita“ turtą – 48 700 Lt pinigų.

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 str. 1 d.). Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti), gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo, atsiranda tada, kai nėra konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, o kreditoriaus (ieškovo) (tam tikrais atvejais trečiojo asmens) veiksmai, kuriais skolininkas (atsakovas) gavo turtą yra teisėti. Aplinkybę, jog atsakovas turtą gavo be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas, o nagrinėjamos bylos atveju - UAB „Eurivita“ administratorius UAB „Divingas“, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p., CPK 178 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi V. P. gamybos įmonė įtraukta į likviduojamos dėl bankroto UAB „Eurivita“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas 41 600 Lt dydžio sumai (b. l. 18-19). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog buvusiai BUAB „Eurivita“ direktorei R. J. M. buvo sumokėta 48 700 Lt pinigų. Atsakovė R. J. M. turėjo arba atsisakyti priimti pinigus, arba priėmusi šiuos pinigus - perduoti juos BUAB „Eurivita“. Kaip jau minėta, byloje nėra įrodymų, kad šie pinigai būtų perduoti teisę juos gauti turėjusiam asmeniui – BUAB „Eurivita. Atsakovė R. J. M. be teisinio pagrindo įgijo iš trečiojo asmens V. P. gamybos įmonės 48 700 Lt, kuriuos turėjo gauti ieškovas BUAB „Eurivita“. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti ieškovui BUAB „Eurivita“ iš atsakovės R. J. M. 48 700 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, asmenys, dalyvaujantys byloje, iškeltoje pagal bankrutuojančios įmonės ieškinį, yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už paduodamą apeliacinį skundą, todėl atsakovei grąžintinas 1461 Lt dydžio žyminis mokestis, jos sumokėtas už apeliacinį skundą.

Atmetus atsakovės R. J. M. apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 3 d.). Iš atsakovės R. J. M. į valstybės biudžetą priteistina 18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 183).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei R. J. M. (duomenys neskelbtini) 1461 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (2007 m. sausio 10 d. įmokos mokėjimo kvitas AB banke „Hansabankas“).

Priteisti iš atsakovės R. J. M. (duomenys neskelbtini) 200 Lt bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eurivita“ (į. k. 135226138).

Priteisti iš atsakovės R. J. M. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alė BukavinienėGintaras PečiulisVigintas Višinskis