Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria įtariamajam A. J. kardomosios priemonės– suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. įtariamas tuo, kad jis, suvienydamas E. J., pravarde „Edukas“, M. S., pravarde „Svitke“, A. S., pravarde „Seikus“, D. J., pravarde „Bicas“, A. B., pravarde „Aurė“, E. L., pravarde „Storas“, M. B., pravarde „Mantė“, M. R., pravarde „Marte“, D. A. bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus: didelės vertės turto plėšimus, neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, laikotarpiu nuo 2000 m. balandžio 13 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., Marijampolės mieste organizavo iš dešimties asmenų: A. J., E. J., M. S., A. S., D. J., A. B., E. L., M. B., M. R., D. A., ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis nusikalstamą susivienijimą „jakštai“. Laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gegužės 4 d. jis vadovavo ir dalyvavo ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis nusikalstamo susivienijimo „jakštai“ veikloje, kas pasireiškė nusikalstamos veiklos planų parengimu bendrų pasitarimų metu, vaidmenų pasiskirstymu, ginklų įgijimu, naujų narių – E. J., H. V., R. B., R. G., P. S., Rolando J. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų asmenų parinkimu bei jų verbavimu ir suvienijimu bendrai nusikalstamai veiklai, nurodymu dalyvauti susivienijimo veikloje, paklusti susivienijimo vadovui, daryti nusikaltimus – prievartauti turtą, vykdyti plėšimus, neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas, iš nusikalstamos veikos gautų lėšų dalį – 10-30 procentų, perduoti į susivienijimo bendrą kasą, M. S. paskyrimu nusikalstamo susivienijimo iždininku – bendros kasos laikytoju. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su E. J., M. S., M. R., E. J., H. V., R. B., R. G., P. S., R. J. V., veikdami įvairiomis grupėmis, vykdė konkrečius nusikaltimus: neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, įvykdė teroro aktą. Šiais savo veiksmais A. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis, vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, veikloje, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su E. J., M. S., E. J., M. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o būtent:

2009 m. spalio-lapkričio mėnesiais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su E. J., M. S., E. J., M. R. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis, Gudelių užeigoje, esančioje K. R. seniūnijoje, susitarė su U. A., U. I. ir A. M. pirkti iš jų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino, susitarė dėl narkotinių medžiagų palikimo vietos ir laiko. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus davė nurodymus nusikalstamo susivienijimo dalyviams E. J., M. S., E. J., M. R. iš sutartos vietos, esančios kelio Nr. 230 Kaunas-Marijampolė automobilių stovėjimo aikštelės (prie Gudelių kaimo, K. R. seniūnijoje) šalikelėje, paimti U. A., U. I. ir A. M. paliktą heroiną, atgabenti heroiną į Marijampolę, po ko E. J., M. S., E. J., M. R. ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjami asmenys, veikdami įvairiomis grupės, 2009 m. laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. per kelis kartus paėmė ne mažiau kaip 2000 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis - ne mažiau kaip 232,334 g, narkotinės medžiagos – heroino, šią narkotinę medžiagą gabeno į Marijampolę. Po to A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytą kiekį šios narkotinės medžiagos realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o kitą dalį – ne mažiau kaip 981,095 g, birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 232,334 g, narkotinės medžiagos – heroino, 2009 m. lapkričio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, dėl netinkamos kokybės grąžino U. A., U. I. ir A. M., palikdamas pagal išankstinį susitarimą šią narkotinę medžiagą kelio Nr. 230 Kaunas-Marijampolė automobilių stovėjimo aikštelės (prie Gudelių kaimo, K. R. seniūnijoje) šalikelėje, iš kur ją pasiėmė U. A. ir A. M.. Šiais savo veiksmais A. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Be to, jis, vadovaudamas ir dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiai ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, davė nurodymus teroristiniais tikslais padegti ir taip visuotinai pavojingu būdu dideliu mastu naikinti ir gadinti svetimą turtą, o būtent:

2011 m laikotarpiu nuo sausio 12 d. iki sausio 13 d., A. J., turėdamas tikslą įbauginti dalį visuomenės, o valstybės instituciją – Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą susilaikyti nuo procesinių veiksmų atlikimo „Jakštų“ nusikalstamo susivienijimo narių atžvilgiu ir norėdamas keršyti policijos pareigūnams už neva neteisėtus procesinius veiksmus – A. B. sulaikymą ir kardomosios priemonės suėmimo paskyrimą, nurodė nusikalstamo susivienijimo nariams Marijampolės miesto įvairiose vietovėse vienu metu padegti ir taip sunaikinti didelį kiekį automobilių. Nusikalstamo susivienijimo nariai: H. V., R. B., R. G., P. S., R. J. V., paklusdami A. J. nurodymui, panaudodami benziną ir padegimui pasigamintas priemones, 2011 m. sausio 14 d. laikotarpiu nuo 00.08 val. iki 01.01 val. Marijampolės mieste, tyčia padegė septynis automobilius: prie Kosmonautų gatvės namo Nr. 6, Marijampolės m., vienas greta kito stovėjusius S. D. priklausančius automobilius VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) prie Kosmonautų gatvės namo Nr. 30, Marijampolės m., stovėjusj R. L. priklausantį automobilį Citroen XM, v. n. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Sūduva“ Vytauto gatvėje Nr. 65, Marijampolėje m., stovėjusį E. K. priklausantį automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) prie Vytauto gatvės namo Nr. 41, Marijampolės m., stovėjusį M. M. priklausantį automobilį Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini) prie J. A.-Brazaičio gatvės namo Nr. 25, Marijampolės m., stovėjusį O. M. priklausantį automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) prie Draugystės gatvės namo Nr. 17, Marijampolės m., stovėjusį J. K. priklausantį automobilį VW Golf be valstybinio numerio, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 250 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 20-9-00088-10 pagal BK 260 str. 3 d. buvo 2010-12-21 atskirtas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 38-1-00010-10. Ikiteisminio tyrimo byla Nr. 20-9-00088-10, kurioje įtariamasis A. J. sulaikytas ir atlikti proceso veiksmai, tolesnio tyrimo atlikimui 2014 m. rugsėjo 3 d. perduota Generalinės prokuratūros ONKT departamentui.

2013 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu A. J. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. 2013 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei 2014 m. balandžio 6 d. A. J. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. J. sulaikytas 2014 m. gegužės 4 d. 10.15 val. Lietuvoje. 2014 m. gegužės 5 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo ir jis apklaustas kaip įtariamasis.

2014 m. m. spalio 22 d. A. J. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir A. J. apklaustas įtariamuoju. 2015 m. sausio 27 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 250 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2014 m. birželio 4 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. kovo 30 d. nutarimais į vieną ikiteisminį tyrimą Nr. 64-1-00490-06 sujungti ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose Nr. 64-1-00490-06, Nr. 64-1-00570-08, Nr. 64-1-00923-00, Nr. 20-9-00086-09, Nr. 20-9-00088-10, Nr. 64-1-00042-11, Nr. 64-1-1105-01, Nr. 64-1-00753-07, Nr. 64-1-00826-12.

Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 64-1-00490-06 atliekamas dėl to, kad: 1) 2000 m. gegužės 27 d. apie 7 val. 20 min. į VĮ „Lietuvos paštas“ skyrių, esantį Netičkampio kaime, Marijampolės savivaldybėje, įsiveržė 4-5 kaukėti asmenys ir grasindami peiliu ir šaunamaisiais ginklais pagrobė VĮ „Lietuvos paštas“ priklausančius pinigus – 146 800 Lt ir automobilį „Ford Tranzit“, v. n. (duomenys neskelbtini) 2) 2006 m. balandžio 21 d. apie 8 val. 15 min. Sasnavos g. 70, Marijampolėje, trys asmenys, panaudodami fizinį smurtą, peilį J. S. atžvilgiu, lipnia juosta apvyniodami nukentėjusiajam rankas ir burną, pagrobė iš pastarojo rankinės UAB „Elektroninių mašinų perdirbimas“ priklausančius 20 000 Lt; 3) 2008 m. gegužės 26 d. apie 00 val. 46 min. Marijampolės mieste prie Mokolų g. 65 namo, šaunamuoju ginklu buvo sužalotas M. B., gyvenantis Mokolų g. 65-52, Marijampolėje, kuris, pristatytas į VĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyrių, nuo patirtų sužalojimų mirė; 4) 2000 metais Marijampolės mieste A. J. įtariamas organizavęs „jakštų“ nusikalstamą susivienijimą daryti sunkius nusikaltimus – prievartauti didelės vertės turtą, vykdyti didelės vertės turto plėšimus, narkotikų ir psichotropinių medžiagų kontrabandą, neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kuriam priklausė E. J. pravarde „Edukas“, M. S., pravarde „Svitke“, A. S., pravarde „Seikus“, D. J., pravarde „Bicas“, A. B., pravarde „Aurė“, E. L., pravarde „Storas“, M. B., pravarde „Mantė“, M. R., pravarde „Martė“, D. A.. Šiems asmenims A. J. nurodęs dalyvauti susivienijimo veikloje, paklusti susivienijimo vadovui, daryti nusikaltimus – prievartauti turtą, vykdyti plėšimus, neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti ir realizuoti narkotines ir psichotropines medžiagas, iš nusikalstamos veikos gautų lėšų dalį perduoti į susivienijimo bendrą kasą; 5) A. J. įtariamas 2009 m. spalio-lapkričio mėnesiais su E. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamais asmenimis susitaręs su U. A. pirkti iš pastarojo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, susitaręs dėl narkotinių medžiagų palikimo laiko ir vietos, dėl to įgijęs ne mažiau kaip 981,095 birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis –232,334 g narkotinės medžiagos heroino; 6) 2011 m. sausio 14 d. apie 00,08-01,01 val. Marijampolės m. buvo padegti septyni automobiliai: prie Kosmonautų gatvės namo Nr. 6, Marijampolės m. stovėję S. D. priklausantys automobiliai VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šalia stovintis automobilis VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) prie Kosmonautų gatvės namo Nr. 30 Marijampolės m. stovėjęs R. L. priklausantis automobilis Citroen XM, v. n. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Sūduva“ Vytauto gatvėje 65, Marijampolėje, stovėjęs E. K. priklausantis automobilis Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) prie Vytauto gatvės namo Nr. 41 Marijampolėje, stovėjęs M. M. priklausantis automobilis Audi 100, v. n. (duomenys neskelbtini) prie J. A.-Brazaičio gatvės namo Nr. 25, Marijampolėje, stovėjęs O. M. priklausantis automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) prie Draugystės gatvės namo Nr. 17, Marijampolėje, stovėjęs J. K. priklausantis automobilis VW Golf be valstybinio numerio, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 2001 m. spalio 4 d. apie 19,40 val. Meškučių kaime, Marijampolės rajone, prie ŽŪB „Vegetaras“ sandėlių keturi asmenys užpuolė M. K. ir, panaudodami fizinį smurtą bei grasindami ginklu, iš nukentėjusiojo pagrobė šaunamąjį ginklą – pistoletą „Walther“, mobiliuosius telefonus Nokia 3210 ir Siemens ir automobilį „Mitsubishi Pajero“, v. n. (duomenys neskelbtini) t. y. pagrobė svetimą 64 159 Lt vertės turtą; 8) 2007 m. rugpjūčio 1 d. apie 17 val. R. Ž., nuvykęs į jam priklausantį Marijampolės sav. Adomiškių k. esantį gamybinį pastatą, pastebėjo, kad apšaudytos pastato durys ir nusikalstamais veiksmais padaryta 1000 Lt turtinė žala, kad sužalojimai padaryti šaudant iš trijų šaunamųjų ginklų; 9) 2012 m. liepos 4 d. Šunskų sen., Marijampolės sav., apleistoje sodyboje buvo rasta ir paimta didelis kiekis šaunamųjų ginklų – du vienetai pistoletų-kulkosvaidžių „LUGER“, du revolveriai, pistoletas „Mauser“, lygiavamzdis šautuvas „Mosberg“ su pistoletine rankena, lygiavamzdis šautuvas „Mosberg“ su buože, lygiavamzdis šautuvas „Vinčester“, vienvamzdis nupjautavamzdis šautuvas, dvivamzdis medžioklinis šautuvas, pistoletas-kulkosvaidis su atlenkiamai buože, 1 752 įvairaus kalibro šovinių, keturios šovinių dėtuvės, granatsvaidis, 4 sprogstamieji paketai, 2 rankinės granatos, 2 rankinių granatų sprogdikliai, 19 detonatorių, vienas signalinis užtaisas, viena mokomoji granata.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras A. Urbelis prašė A. J. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 4 d., nurodydamas, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, kadangi pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui bei darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Įtariamojo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų kardomųjų priemonių taikymui.

Įtariamasis nurodo, kad sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pirmiausia būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo proceso. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai šia aplinkybe remiantis galima padaryti išvadą, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Teismas, formaliai vertindamas įtariamojo socialinių ryšių tamprumą, neatsižvelgė į tai, kad būdamas paleistas iš suėmimo jis turėtų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kur šiuo metu gyvena įtariamojo sutuoktinė. Be to, su šia gyvenamąja vieta galėtų būti susietos ir kitos, už suėmimą švelnesnės, kardomosios priemonės. Teismo argumentas, jog įtariamasis A. J. turi ryšių užsienyje, nėra pakankamas šių ryšių pagrindu spręsti apie galimybę, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo proceso. Įtariamojo teigimu, teismo argumentai, kad A. J. deklaravęs gyvenamąją vietą Islandijoje, yra nepagrįsti byloje esančiais objektyviais duomenimis, nes Islandijoje A. J. negyveno ir nėra ten deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Gyvenamoji vieta buvo oficialiai deklaruota Ispanijos Karalystėje ir tai patvirtina, kad apeliantas nuo proceso nesislapstė ir gyveno kompetentingoms valstybės institucijoms žinomoje gyvenamojoje vietoje.

Įtariamojo teigimu, nepagrįstas teismo teiginys, jog jis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Nurodo, kad tyrimo didelė apimtis, sudėtingumas, tai, jog nėra atlikti visi būtini proceso veiksmai, nėra susiję su išvada, kad apeliantas gali trukdyti procesui ir neleidžia daryti tokios išvados. Tokios išvados neleidžia daryti ir ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys, kad apeliantas, būdamas suimtas, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Nors teismas nurodė, kad poveikio procesui buvimas patvirtintas ir liudytojo apklausos metu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, kurių patikimumas kelią pagrįstų abejonių, nėra pakankami patvirtinti fakto, kad buvo siekiama daryti poveikį proceso eigai, daryti poveikį kitiems proceso dalyviams ir pan.

Įtariamojo įsitikinimu, nepagrįsta teismo išvada dėl jo polinkio daryti naujus nusikaltimus. Šis teismo nurodytas pagrindas yra iš esmės deklaratyvus, neparemtas pakankamais faktiniais duomenimis, grindžiamas prielaidomis. Įtariamasis nurodo, kad byloje turi būti konkretūs duomenys apie jau planuojamus, rengiamus asmens nusikalstamus veiksmus ateityje, tokių išvadų negalima daryti vien iš buvusio elgesio, tačiau nagrinėjamu atveju teismas netikrino, kokie bylos duomenys pagrindžia teiginį, jog A. J. ir ateityje gali daryti nusikalstamas veikas, bylos medžiagoje objektyvių duomenų apie planuojamas daryti nusikalstamas veikas nėra. Net ir esant teorinio lygmens prielaidai, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus, šias jo galimybes galima apriboti taikant ne tik suėmimą, bet ir kitas kardomąsias priemones, atitinkamai nustatant jų sąlygas.

Įtariamasis nurodo, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių įtariamajam paskirto suėmimo terminas turėtų būti pratęsiamas, jis įtariamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, legalias pajamas, neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų procesui.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas įtariamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviem mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra nustatyti įtariamųjų D. A., M. R., E. J., liudytojų U. I., A. M. parodymais, jie užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas įtariamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte numatytais pagrindais. Šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

A. J. įtariamas padaręs tris tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 250 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymą numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad A. J. iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo ir neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos neturi, yra oficialiai deklaravęs išvykimą į Islandiją, be to, yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir Ispanijos Karalystėje, kur iki sulaikymo gyveno. Šios aplinkybės rodo, kad A. J. nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, jis turi ryšių užsienyje, kuriais neišvengiamai gali pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. J., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Įtariamojo skundo argumentas, kad būdamas paleistas iš suėmimo jis turėtų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kur šiuo metu gyvena įtariamojo sutuoktinė, nepaneigia minėtos apygardos teismo išvados pagrįstumo.

Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad šiuo metu nėra atlikti visi procesiniai veiksmai, nėra nustatytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat nenustatyti visi įtariamieji. Įvertinus įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų apimtį, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, tai, kad tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones buvo fiksuoti paties įtariamojo nurodymai dėl poveikio proceso dalyviams, taip pat apie tokio poveikio taikymą buvo fiksuota ir liudytojo apklausoje, be to, įtariamasis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, naudojosi draudžiamu laikyti mobiliojo ryšio telefonu, neteisėtai informacijai gauti ir perduoti galimai verbavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo būrio viršininkę, apygardos teismas pagrįstai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo taikymo (jo termino pratęsimo) pagrindo buvimą, kad A. J., būdamas laisvėje, gali trukdyti procesui, tiesiogiai ar per kitus asmenis daryti poveikį įtariamiesiems ir liudytojams, derinti parodymus tarpusavyje, sunaikinti ir paslėpti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės šioms nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 str. 3 d. 1 p.).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal formuojamą teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. J. yra įtariamas tyčinių vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Jis įtariamas nusikalstamų veikų, susijusių su ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis nusikalstamo susivienijimo organizavimu, neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, taip pat visuotinai pavojingu būdu dideliu mastu svetimo turto naikinimu ir gadinimu. A. J. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė veikdamas sudėtingiausia bei pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, sudėtyje. Dėl to laikytina, kad įtariamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, vykdyti kelerius metus, siekiant neteisėtai gauti pajamų. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtariamasis A. J. anksčiau yra teistas ir tai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį nusikalsti. Be to, iki sulaikymo įtariamasis A. J. Lietuvoje oficialiai nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o pagal jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, o įtariamojo skundo argumentas dėl tokios teismo išvados nepagrįstumo atmestinas.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ir didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, tiriamos nusikalstamos veikos, padarytos nuo 2000 metų iki 2014 metų, šiuo metu byloje įtarimai pareikšti 23 asmenų, nustatinėjami kiti galimai nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavę asmenys, dėl vieno iš įtariamųjų baudžiamojo persekiojimo buvo gautas Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos leidimas, inicijuota trijų įtariamųjų paieška, atliekami kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Po paskutinio A. J. suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis A. J., du kartus papildomai apklaustas įtariamasis M. B., apklaustas įtariamasis A. B., paimti įtariamojo A. B. biologiniai, kvapo pavyzdžiai, paskirtos DNR ir kvapų specialistų užduotys, paskirtas ir atliktas rankų atspaudų specialistų tyrimas, atliktos papildomos kitų įtariamųjų apklausos, 3 parodymų patikrinimai vietoje su trimis įtariamaisiais, nustatyti 8 įtariamieji, atliktos naujai nustatytų penkių įtariamųjų apklausos, penkiems įtariamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai, du įtariamieji apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, atlikta liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausa, atlikti parodymai atpažinti, 7 kartus kreiptasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl proceso veiksnių atlikimo, 32 kartus kreiptasi pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinės prievartos priemonių skyrimo ar sankcionavimo, 39 kartus kreiptasi dėl informacijos pateikimo ar duoti pavedimai; išnagrinėti trijų proceso dalyvių prašymai, surašyti didelės apimties protokolai dėl procesinės prievartos priemonių taikymo, nustatyta Lukiškių TIK būrio viršininkė, kurią A. J. ir jo sutuoktinė sukurstė atlikti neteisėtus veiksmus ir šioje dalyje atlikti procesiniai veiksmai – apžiūros, krata, apklausos, paskirtas balistinis specialisto tyrimas ir gauta išvada. Minėtos aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliekamas intensyviai, kryptingai, ir iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas būtų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas. Dėl to konstatuotina, kad A. J. suėmimo terminą pratęsęs apygardos teismas tinkamai įvertino bylos apimtį ir jos sudėtingumą, pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis įtariamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, yra susituokęs, turi šeimą, neatliko ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie trukdytų procesui, nepaneigia nurodytų aplinkybių dėl pagrindų taikyti kardomąją priemonę – suėmimą buvimo.

Pažymėtina, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas A. J., pobūdį, sunkumą, skaičių, ikiteisminio tyrimo apimtį, šiuo metu įtariamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. J. suėmimo terminą dviem mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Apeliacinis teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo A. J. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.