- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-1312-42/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Virginija Gudynienė, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- B. E.
- Ieškovas
- T. E.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, AB bankas „Hansa bankas“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. E. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarties sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį paduodant apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo T. E. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei B. E. , trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, trečiajam asmeniui AB bankas „Hansa bankas“ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir santuokinio turto padalijimo, bei atsakovės B. E. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį dėl santuokinio turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė paduodama apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimo sumokėjo 100,00 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė teismą ją atleisti.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir nustatė atsakovei terminą likusiai 4900,00 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytą ieškinio kainą 549348,00 Lt, nustatė, jog mokėtinas žyminis mokestis sudaro 16480,44 Lt. Nutartyje nurodoma, kad atsakovė savo sunkią materialinę padėtį grindžia aplinkybe, kad niekur nedirba ir neturi pastovių pajamų, tačiau teismas pažymėjo, kad asmens turtinę padėtį lemia ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Jokių įrodymų ir duomenų iš bankų apie turimas indėlius ir santaupas atsakovė nepateikė, be to ji yra didelės vertės nekilnojamojo turto bendrasavininkė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes sprendė, kad laikyti, jog atsakovės materialinė padėtis yra labai sunki, nėra pagrindo, todėl prašymą tenkino iš dalies – atleido ją nuo 11480,44 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė 14 dienų terminą likusiai 4900,00 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) nutartis nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esantiems dokumentams, užkertanti kelią realizuoti teisę į apeliaciją. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo nurodydamas, kad nepateikta duomenų iš bankų apie turimus indėlius ir santaupas, kadangi teismui buvo žinoma, kad šeimos ūkis buvo išlaikomas iš ieškovo lėšų, kadangi apeliantė 13 metų niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo. Pažymoms iš Lietuvoje registruotų 14-os bankų pateikti būtų nepakakę 30 dienų termino apeliaciniam skundui paduoti. Teismo nurodytas argumentas, jog apeliantė yra didelės vertės turto bendrasavininkė yra tik deklaratyvi frazė, kadangi turtas nėra atidalintas ir realiai tuo turto ji disponuoti negali.
Apeliantė nurodo, jog teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi priimat ieškovo ieškinį jis buvo atleistas nuo 7705,45 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo nors teismui iš pateiktų dokumentų buvo žinoma, kad ieškovas be santuokinio turto, turi ir didelės vertės asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovas tai pat nebuvo pateikęs teismui jokių duomenų apie jo turimus indėlius bei santaupas bankuose.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra pakankama sumokėti 4900,00 Lt dydžio žyminį mokestį. Be to, apeliantė elgiasi nesąžiningai ir neteisingai teigdama, kad negali sumokėti žyminio mokesčio dėl to, kad negali įsidarbinti, kadangi Kauno darbo birža 2008 04 25 siūlė jai darbą UAB ,,Aleta“, tačiau ji šio darbo atsisakė. Nepagrįstas skundo argumentas dėl asmenų lygybės įstatymui ir teismui bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimo, kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino abiejų šalių prašymus dėl dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio, t.y. ieškovą paduodant ieškinį, o atsakovę paduodant priešieškinį. Be to, atsakovė įpareigota sumokėti mažiau nei 1/3 dalį mokėtino žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į turtinę asmens padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas.
Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta ieškinio kaina yra 549348,00 Lt, o mokėtinas žyminis mokestis sudaro 16480,44 Lt. Atsakovė paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies prašė teismą atleisti. Apylinkės teismas šį atsakovės prašymą tenkino iš dalies: atleido ją nuo 11480,44 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusiai 4900,00 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti nustatė terminą. Turtinė asmens padėtis vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias atsakovės materialinę padėtį. Atsakovė prašymą atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio grindė aplinkybėmis, jog yra bedarbė, savo asmeninio turto bei santaupų neturi, visos šeimos lėšos buvo kaupiamos ieškovo vardu atidarytoje sąskaitoje, jai priskirta turto dalimi disponuoti negali iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, ir pateikė Kauno darbo biržos pažymą apie nedarbo draudimo išmokos gavimą už paskutinius 3 mėnesius. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino atsakovės pateiktus duomenis, kuriais ji grindė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą, ir sprendė, jog atsakovės materialinė padėtis nėra labai sunki.Teisėjų kolegijos vertinimu suma, nuo kurios pirmosios instancijos teismas atleido atsakovę, yra pakankamai didelė. Atsakovė nepateikė teismui jokių kitų įrodymų ir su atskiruoju skundu.
Pažymėtina, kad pareiga mokėti žyminį mokestį skatina šalis ieškoti neteisminių ginčo sprendimo būdų, taip pat netiesiogiai yra užkertamas kelias nepagrįstiems reikalavimams. Nagrinėjamuoju atveju atsakovę atleidus beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos (atsakovė sumokėjo tik 100 Lt žyminio mokesčio), būtų sumenkintas žyminio mokesčio institutas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė galėjo prašyti teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 str.), tačiau šiuo institutu nepasinaudojo ir šia aplinkybe atskirąjį skundą grindžia nepagrįstai.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str.1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.