Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-05-19 · Civilinė byla Nr. 2-10190-451/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
2-10190-451/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06466-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
J. Č.
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Civilinė byla Nr. 2-10190-451/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06466-2014-9
Sprendimo kategorijos: 128.2., 116.1.(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. Č. kreipėsi 2014-04-08 į Kauno apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. L. S. mirties jo turtą faktiškai pradėjo valdyti ir paveldėjo jo sutuoktinė I. S.. Pareiškėja pareiškime teismui nurodė, kad pareiškėja ir jos brolis A. S. yra mirusių sutuoktinių M. L. S. ir I. S. vieninteliai vaikai. M. M. L. S. 2004-11-08, po jo mirties palikimą faktiškai priėmė jo sutuoktinė I. S., faktiškai pardėdama jį valdyti. Palikimą sudaro: gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jam priklausančiais priklausiniais.

Suinteresuotam asmeniui A. S. J. Č. pareiškimo ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiškimą pateikti suinteresuotam asmeniui įteikti LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė 2014-04-17 atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka (b. l. 22).

Civilinę bylą Nr. 2-10190451/2014 nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka LR CPK 153 str. nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad Marcelinas L. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). I. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pareiškėja J. Č. ir suinteresuotas asmuo A. S. yra M. L. S. ir I. S. vaikai (b. l. 6,7). Po M. L. S. mirties liko turtas pastatas-gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Civilinėje byloje pateiktas Kauno miesto 13-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame patvirtinta, kad A. S. ir J. Č. yra I. S. įpėdiniai pagal įstatymą (b. l. 10). Kauno miesto 13-ojo notarų biuro 2013-10-30 raštas patvirtina, kad po M. L. S. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo niekas notarų biurui nepateikė (b. l.11), Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos pažymos patvirtina, kad M. L. S. ir I. S. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 12,13). Pateikti dokumentai už komunalines paslaugas patvirtina, kad I. S. mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas už turtą, likusį po M. L. S. mirties.

Pagal CPK 444 str. 1 d. nuostatą teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CK 5.1 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba ( ir ) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos ( CK 5.1 str. 1,2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 2 d ir 3d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ar pan.).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia paveldimo tikslu.

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Pareiškėjos pateikti įrodymai dėl atsiskaitymo už gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) po M. L. S. mirties patvirtina, kad I. S. po savo sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius, jį išlaikė, taip įgyvendindama savo teisę į palikimą.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad I. S. po M. L. S. mirties per tris mėnesius ėmė valdyti likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, pasirūpino jo naudojimu, disponavo ir prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad ji priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio mirties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51str.1d., Civilinio proceso kodekso 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio Marcelijaus L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai J. Č. paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė