Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, A. M. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. rugsėjo 16 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. spalio 25 d.) – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių 21 (dvidešimt viena) diena.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

8. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BVK redakcija, tačiau lygtinį paleidimą reglamentuojančios nuostatos iš esmės nepasikeitė, todėl nagrinėjant nuteistojo A. M. skundą vadovaujamasi įstatymo nuostatomis, galiojusiomis Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu, t. y. iki 2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcijos, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y., redakcija galiojusi Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais A. M. asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose („Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, lanko psichologines konsultacijas, „Agresijos ir autoagresijos valdymo“, „Streso ir emocijų valdymas“, dailės terapija „R.A.K.T.A.S“, piktnaudžiavimo alkoholiu „Įžanginė grupė“, „Tavo strategija“, „Smurto prevencija“, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo I modulis“, teisinio ir socialinio švietimo programa), pozityvaus užimtumo priemonėse, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 1 kartą, laisvės atėmimo vietų įstaigoje mokėsi ir įgijo dvi profesijas (plytelių klojėjo ir tinkuotojo padėjėjo), dirba pagalbinio darbininko pareigose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, antstolių patvarkymų ir vykdomųjų raštų nėra gauta, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – mama, turi draugę, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą (vyks gyventi pas mamą), taip pat galimybę įsidarbinti (gautas UAB „REMO“ raštas dėl nuteistojo įdarbinimo), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė, nuo 2021 m. liepos 16 d. išvyksta trumpalaikių išvykų į namus, pažeidimų nenustatyta. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir atsižvelgė tik į neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. M. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 29 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo ne sistemingai: 2019 m. spalio 23 d. atlikto elgesio rizikos vertinimu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2020 m. rugsėjo 30 d. nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi (vidutinė) ir iš esmės pradėjo mažėti tik nuo 2021 m. vasario 22 d., kai atlikus pakartotinį vertinimą buvo nustatyta mažėjanti skaitinė išraiška, nors rizika vis dar išliko vidutinė. 2022 m. vasario 11 d. atlikto vertinimo metu rizika vis dar išliko vidutinė. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad nuteistajam A. M. jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – smurtinio elgesio istorija, asocialios grupės įtaka, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, elgesio problemos jauname amžiuje, nuostatų problemos, mąstymas ir elgesys, kurie neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

13. Pritariant apylinkės teismo motyvams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis praeityje nėra teistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistojo gyvenimo būdui trūko struktūros ir įsipareigojimų tinkamose veiklose ir ryšiuose. Jis nuo 15 metų buvo patekęs į policijos akiratį dėl alkoholio vartojimo, ko pasėkoje padarydavo ir administracinius nusižengimus (ne kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus), įvertinus nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, matyti, kad nuteistasis turėjo tyčia nužudyti ne vieną asmenį. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, jo daromi pažeidimai sunkėja nuo administracinės iki baudžiamosios atsakomybės.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, veikų kiekis, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino A. M. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, įvertintino ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, buvusias iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (kas įvertinama bausmės skyrimo atveju priimant nuosprendį), bet ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

15. Atmetant nuteistojo A. M. skundą, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis nors ir neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau atsakomybę vis dėlto, linkęs sumenkinti, kaltindamas aukas dėl smurto naudojimo jo atžvilgiu bei to neteisėtumą, tokiu būdu lyg suteikdamas sau leidimą taip elgtis. Apie nusikaltimo aukas atsiliepia be išreikšto jautrumo, trumpai, neutraliu tonu užsimena apie žalą aukų artimiesiems. Praeityje neįvertindavo savo veiksmų pasekmių, buvo linkęs veikti pagal savo norą ir vidinį patyrimą, pripažįsta, kad yra pasielgęs neapgalvotai, nesukontroliuodavo impulso išgerti po blaivių periodų. Nors Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nebūdingas pasikartojantis smurtaujantis elgesys, tačiau jis yra smurtavęs keletą kartų ir paskutinis toks atvejis baigėsi žmogaus nužudymu. Smurto protrūkiai pasireiškia susierzinus, negebant nusiraminti, ypatingai būnant neblaiviam ar patiriant patyčias. Konfliktų metu jis vadovaujasi požiūriu akis už akį, ir ignoruoja galinčias kilti pasekmes, orientuotas į trumpalaikius sprendimus ir neįvertina ilgalaikės perspektyvos, žalos sau bei kitiems asmenims. Šiuo metu nuteistasis pradeda dėliotis asmeninius tikslus, pagrindiniais iš jų išvardindamas alkoholio nevartojimą ir rūpinimąsi mama, tačiau planavimas nėra išsamus ir užtikrintas, dėmesys sutelkiamas į vieno tikslo siekimo priemonę, atmetant su ja tiesiogiai nesusijusias blaivybės išlaikymo galimybes. Nuteistojo pasaulėžiūroje iškula pavieniai kalėjimo subkultūros pėdsakai. Dėl fiksuoto pažeidimo laisvė atėmimo vietų įstaigoje neapgailestauja. Pažymėtina, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vieno smurtinio nusikaltimo, tame tarpe ir labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. M. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo nustatytas atvejis, kai A. M. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimą, už kurį 2020 m. liepos 15 d. buvo paskirta drausminė nuobauda. Nors skirta nuobauda šiuo metu nebegalioja, nuteistasis 2021 m. kovo 16 d. buvo skatintas, tačiau minėtos aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Priešingai, jos patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo, nuteistasis negeba laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

16. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad A. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, laisvės atėmimų vietos įstaigoje mokėsi ir įgijo dvi specialybes (plytelių klojėjo ir tinkuotojo padėjėjo), iki sulaikymo dirbo statybų sektoriuje (UAB „R.“), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau nevengdavo alkoholio vartojimo, atlikdamas laivės atėmimo bausmę dirbo Turto valdymo skyriaus pagalbiniu darbininku. 2022 m. sausio 4 d. jam nustatytas 55 procentų darbingumas, gauna neįgalumo pašalpą. Remiantis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista 3700,00 eurų žalos atlyginimo, nukentėjusiajam E. J. 1 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Tad išėjęs į laisvę, nuteistasis neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais, o įvertinus jo dalinį darbingumą ir ankstesnes alkoholio vartojimo darbo metu problemas, tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai A. M. turės galimybę įsidarbinti UAB „R.“. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą. Juolab, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados atnaujintos pažymos dėl įdarbinimo nuteistasis nepristatė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad dėl nuteistojo darbinės motyvacijos, teigiamo požiūrio į darbą jokių abejonių apylinkės teismui nekilo, darbinė veikla nėra išskirta ir kaip kriminogeninė sritis.

17. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į A. M. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog praeityje administraciniai nusižengimai nuteistojo padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, nusikaltimai už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat ir labai sunkus nusikaltimas (žmogaus nužudymas), taip pat yra padaryti esant neblaiviam. Nors laisvės atėmimo vietų įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis ar smurto kitų asmenų atžvilgiu faktų neužfiksuota, be to, nuteistasis dalyvavo intervencinėje programoje „Įžanginėje grupėje“, elgesio pataisos programoje „Tavo strategija“, psichologų konsultacijas, taip pat savęs valdymo ir savikontrolės užsiėmimus, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei pataisos įstaigoje, gali būti įsigyjami daug laisviau. Juolab, kad nuteistasis, nors ir pripažįsta alkoholio sąsajas su nusikalstamu elgesiu, tačiau pateisina jo vartojimą. Be to, piktnaudžiavimas alkoholio vartojimu, su alkoholio vartojimu susijęs smurtinis elgesys Socialinio tyrimo išvadoje vis dar yra išskirti kaip kriminogeniniais veiksniai, didinantys tikimybę nusikalsti pakartotinai. Tuo tarpu asmens motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus, susijusius su alkoholio vartojimu, reikalauja tęstinio dalyvavimo tikslinėse intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

18. Nuteistojo skunde akcentuojami tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, pažeidimų išvykų už pataisos įstaigos ribų nebuvimas, galiojančių nuobaudų neturėjimas, noras rūpintis garbaus amžiaus mama, teigiama darbinė motyvacija, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, kaip tai pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog A. M. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir dedamos pastangos pasitaisyti laisvės atėmimo vietos įstaigų administracijos buvo įvertinta ir nuo 2021 m. birželio 10 d. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis bei suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį (daugiau kaip 6 metus iš skirtų 8 metų) jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vien ši aplinkybė nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

19. Atsakant į skundo argumentą dėl Komisijos nutarimo, kaip turinčio didesnę reikšmę, vertinimo pažymima, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d., 2022 m. birželio 28 d. Nr. XIV-1196) įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu netvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 25 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nuteistajam A. M. taikymo, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus A. M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.