Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Teisės aktuose nurodyta, kad pievas atsakovas privalo nušienauti ne mažiau kaip 2 kartus per metus: ne mažiau kaip vienas šienavimas – iki einamųjų metų liepos 1 dienos (įskaitytinai); ne mažiau kaip vienas šienavimas laikotarpyje nuo einamųjų metų liepos 2 dienos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (įskaitytinai). Atliktų patikrinimų vietoje metu NMA specialistai nustatė, kad atsakovas 2016 m. paraiškoje deklaruotose pievose nenušienavo/nenuganė žolės iki teisės aktuose nustatyto termino. Apie patikrinimų metu nustatytus pažeidimus atsakovas buvo informuotas NMA informaciniame portale bei 2016 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu apie patikros vietoje/nuotolinės patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 26783, prie kurio buvo pridėta paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros vietoje ataskaitos Nr. 16-1011464009-D4-1 kopija.

Taip pat atsakovo paraiškos administravimo metu kilo klausimų dėl galimai neteisėto/neteisingo laukų deklaravimo. Atsakovui paštu (2016 m. Paraiškoje nurodytu papildomu informavimo būdu) buvo išsiųstas pranešimas pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypų planais (2016 m. vasario 7 d. pranešimas Nr. 1676788), kuriame buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atsakovas neatsakė į 2016 m. vasario 7 d. pranešimą, todėl 2016 m. paraiška buvo vertinama pagal 2015 m. pateiktus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, kuriuos įvertinus nustatyta, kad Atsakovė žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus pateikė ne visam 2016 m. Paraiškoje deklaruotam plotui.

Atsakovas ŽŪB „Naujieji Kaniukai“ atsiliepimo į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą nepateikė, prieštaravimų dėl pareikštų reikalavimų nepareiškė.

Pareiškėjos ir atsakovo atstovai į teismo posėdį neatvyko, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Pareiškėja įvertino atsakovo 2014 m. paraišką ir 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-6055 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Minėtame sprendime konstatuojama, jog atsakovui buvo išmokėta didesnė negu priklauso kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė 9 275,40 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Minėtame sprendime teigiama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas turi įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-151 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 5.3 punkto reikalavimams. Pareiškėja 2018 m. spalio 11 d. raštu Nr. BRK-4857 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ supažindino atsakovą su 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ir įpareigojo atsakovą per 60 kalendorinių dienų susidariusią 9 275,40 Eur skolą pervesti į NMA sąskaitą.

Pareiškėja pakartotinai įvertino atsakovo 2016 m. paraišką ir 2018 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-2241 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame nurodė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka, todėl susidarė 9 369,20 Eur grąžintina tiesioginių išmokų suma. Minėtame sprendime teigiama, jog NMA specialistai nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. atliko 2016 m. paraiškos duomenų patikrą vietoje. Patikros vietoje metu nustatyta, jog atsakovas iki nustatyto termino nenušienavo/nenuganė 2016 m. paraiškoje deklaruotų laukų, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 8.1 punktui. Taip pat 2018 m. gegužės 25 d. sprendime nurodoma, jog 2016 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka buvo 234,23 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, jog faktinis plotas – 82,34 ha, todėl atsakovo deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą daugiau nei 50 proc. Pareiškėja 2018 m. birželio 4 d. raštu Nr. BR6-5574 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ supažindino atsakovą su 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu ir įpareigojo atsakovą per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 9 248,38 dydžio skolą pervesti į NMA sąskaitą.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės). Aptariamų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas 2014 m. birželio 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje nurodė, jog yra susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis (paraiškos 4 psl. 1 punktas), paraiškoje pateikė teisingus duomenis (paraiškos 6 psl. 12 punktas) ir įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir jam į sąskaitą pervestą paramos sumą grąžinti NMA (paraiškos 6 psl. 10 punktas). Taip pat atsakovas 2016 m. paraiškos III skiltyje „Įsipareigojimai“ patvirtino, kad yra susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis (1 punktas), suteikė NMA teisę patikrinti duomenis ir gauti papildomą informaciją apie jo ūkinę veiklą (8 punktas), sutiko, kad NMA gali neįspėjusi atlikti patikrinimą jo ūkyje (9 punktas) ir jam yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (12 punktas).

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių 45 punkte nustatyta, jog už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Minėtų taisyklių 49 punktas reglamentuoja, kad pareiškėjai, už taisyklėse nurodytų įsipareigojimų ir reikalavimų nesilaikymą, taip pat gavę išmokas neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėtų išmokų gavimo (sąmoningai patvirtinę klaidingus duomenis), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja prašyme prašo iš atsakovo priteisti ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos 9 248,38 Eur dydžio sumos (2018 m. gegužės 25 d. sprendimas), jas skaičiuojant nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Taip pat pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintos 9 275,40 Eur dydžio sumos (2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimas), jas skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.