- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 1-14-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00578-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- V. Z.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, šiuo metu sulaikytas užsienio valstybėje pagal išduotą Europos arešto orderį, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje - (duomenys neskelbtini), teistas 2020-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su K. V., įvykdė svetimo turto vagystę, t. y. 2011-08-31 apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), iš L. P. priklausančio garažo pavogė kampinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, 100 litų vertės, elektrinį grąžtą „(duomenys neskelbtini)“, 300 litų vertės, akumuliatorių „(duomenys neskelbtini)“, 80 litų vertės, 100 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė 2,65 litai, o bendra vertė 265 litai, tuo padarydamas L. P. 745 litų (215,77 Eur) turtinę žalą.
Kaltinamasis V. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis pas nukentėjusįjį L. P. buvo kaip ūkvedys, kaltinime nurodytu laiku, tai galėjo būti 2011-08-31, jis miegojo L. P. garaže, kai pas jį atėjo kiti asmenys. Pripažįsta pagrobęs nukentėjusiojo turtą - kampinį šlifuoklį „(duomenys neskelbtini)“, elektrinį grąžtą „(duomenys neskelbtini)“, akumuliatorių „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 100 litrų dyzelinio kuro. Sutinka su kaltinime nurodyta daiktų verte. Vagystės metu buvo neblaivus, jei tuo metu būtų buvęs blaivus, nieko panašaus nebūtų įvykę. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas jį garaže, adresu (duomenys neskelbtini), savo techniką tvarkėsi V. Z., V. G. ir R., kurio pavardės nežino. 2011-08-31 apie 16 val. atėjęs į garažą, jis pastebėjo, kad nebėra kampinio šlifuoklio, 100 litų vertės, elektrinio grąžto „(duomenys neskelbtini)“, 300 litų vertės, ir akumuliatoriaus „(duomenys neskelbtini)“, 80 litų vertės. Jam padaryta 480 litų turtinė žala. Vėliau jis pastebėjo, kad iš plastikinės statinės buvo pavogta apie 100 litrų dyzelinio kuro, kurio vertė 265 litai. Be to, kartu su V. G. buvo ir jo brolis A. . Ten buvę vyrai tvirtino, kad į garažą buvo atėję iš matymo pažįstami vyrai, kurie išėjo nešdamiesi maišelį, kuriuos V. Z. išleido pro galines duris, nors jie atėjo pro priekines duris. Po įvykio jis sutiko V. Z., kuris priekaištavo, kad buvo įskųstas policijai (1 t., b. 1. 14-15, 16-18, 19-20).
Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-31 jis darbavosi garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kur taip pat dirbo V. Z. bei R., kurio pavardės jis nežino. Apie 14 val. atėjo trys vyrai, kurie klausė, kur yra V. Z.. Nurodžius, kad jis yra pirtyje, jie įėjo į pirtį. R. vieną iš jų išvarė lauk. Jie ten buvo 5-8 min., o išeidami nešėsi plastikinį maišelį, bet kas buvo maišelyje, jis nematė. Apie 16 val. R. pasigedo kampinio šlifuoklio, apie tai pranešė šeimininkui (1 t., b. l. 23-24).
K. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad jis su V. D. buvo nuėjęs į kažkokį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kažkoks vyras V. D. už skolą atidavė įrankius. Nuėjus į garažą, asmens, pravarde Z., jie paklausė, ar jis turi alaus, bet šis atsakė, kad neturi, o tik turi benzino, įrankių, kuriuos reikia išnešti, kad nepamatytų šeimininkas. Tada tas Z. atnešė dvi statines, į kurias iš garaže stovėjusios statinės įpylė kuro. Jis pamatė garaže besimėtantį grąžtą, paklausė, ar gali jį paimti. Z. pasakė, kad gali imti, nes vis tiek neveikia. Pamačius „(duomenys neskelbtini)“, jis taip pat paklausė, ar gali paimti, o tas vyras jam leido ją imti. Paimtus daiktus jie pardavė netoliese esančiame garaže už 110 litų. Gautus pinigus jie su V. D. pragėrė bare (1 t., b. 1. 31-32, 62-65).
Iš 2011-09-02 protokolo-pareiškimo matyti, kad L. P. kreipėsi į policiją, pranešdamas apie tai, jog 2011-08-31 apie 16 val. jis pastebėjo, kad iš jo garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra pavogtas kampinis šlifuokis, 100 litų vertės, elektrinis grąžtas „(duomenys neskelbtini)“, 300 litų vertės, akumuliatorius „(duomenys neskelbtini)“, 80 litų vertės, dėl ko jam padaryta 480 litų turtinė žala (1 t., b. 1. 9-10).
Iš 2011-09-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), L. P. priklausantis garažas, kur stovi automobilis, o ant stalų sudėti įvairūs įrankiai. Apžiūrint įvykio vietą, buvo fotografuota (1 t., b. 1. 11-13).
Iš 2011-12-12 akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti V. Z. ir V. D.. Akistatos metu V. Z. parodė, kad į garažą atėjo V. D. su jam nepažįstamu draugu, pokalbio metu kilus konfliktui, V. D. jam sudavė delnu į veidą. V. Z. nurodė, kad buvo gerokai išgėręs alkoholio. Po šio incidento iš garaže buvusios talpos pripylė į dvi mažesnes talpas dyzelino, kuris priklausė L. P.. V. D. su V. Z. parodymais sutiko ir patvirtino, kad po sudavimo V. Z. į veido sritį matė, kaip V. Z. iš vienos talpos pylė į mažesnes talpas dyzeliną (1 t., b. l. 43).
Iš 2011-11-09 akistatos protokolo matyti, kad į akistatą buvo suvesti V. Z. ir K. V.. Akistatos metu K. V. parodė, kad, jam ir V. D. atėjus į garažą, prieš jį sėdinčio vyro, pravarde Z., jis paklausė, ar turi alaus. Z. atsakė, kad alaus neturi, bet yra kuro, įrankių, kuriuos galima neštis, tik turi nepamatyti šeimininkas. Tada Z. atnešė dvi statines, į kurias iš didelės statinės, stovėjusios garaže, pripylė kuro. Kurą jis išsinešė ir pastatė prie garažo durų, o sugrįžęs atgal V. D. jau nebematė. Kada jis spėjo išeiti, jis nepastebėjo. Pamatęs garaže besimėtantį grąžtą, jis paklausė Z., ar gali paimti, o šis atsakė, kad gali imti, nes vis tiek neveikia. Pamatęs „(duomenys neskelbtini)“, jis taip pat paklausė, ar gali imti. Leidimą taip pat gavo. Jie susitarė su Z. susitikti bare. Daiktus jis pardavė nepažįstamam žmogui už 110 litų. Grįžęs pas V. D. į namus, pasiūlė jam eiti į barą. Bare sulaukę Z., jam nupirko butelį alaus už atiduotus daiktus. Tuo tarpu V. Z. su K. V. parodymais nesutiko, teigdamas, kad V. D., atėję į garažą, jį pažadino, o paskui kažkuris, ar V. D., ar jo draugas, pareikalavo įpilti dyzelinio kuro. Jam V. D. draugas padavė dvi talpas po 5 litrus, į kurias jis įpylė kuro. Talpas paėmė V. D.. Tuomet jis atrakino garažo galines duris ir abu išleido. Ar jie dar ką nors išsinešė, jis nematė (1 t., b. 1. 52-53).
LR BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatytos bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis ir jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei, remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika, jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis.
Teismo posėdžio metu kalinamasis pripažino įvykdęs vagystę iš L. P., sutiko su pagrobtais daiktais ir kaltinime nurodyta jų verte. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, tokius V. Z. paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, t. y. nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, apžiūros protokolas, akistatos protokolai ir kt. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.
Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog V. Z. pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos padarymo metu (2011-08-31) siekė 745 Lt (215,77 Eur), kas sudaro 4,31 MGL. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo 2010-12-02 įstatymu Nr. XI-1199 patvirtinta LR BK 190 straipsnio redakcija (įsigaliojo 2010-12-11), kurioje buvo numatyta, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju paminėtina, kad nuo 2015-01-01 įsigaliojo LR BK 190 straipsnio 1 dalies pataisa, kuri išdėstyta taip: „Šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos“. Tokios aplinkybės rodo, kad minėtas LR BK pasikeitimas švelnina V. Z. teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.
Įvertinus šias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, daroma išvada, jog dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo V. Z. įvykdyta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne kaip nesunkus nusikaltimas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį, bet kaip baudžiamasis nusižengimas, atitinkantis LR BK 178 straipsnio 4 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis V. Z. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (1 t., b. l. 72; 2 t., b. l. 173-176 ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), buvo nuteistas po šios nusikalstamos veikos įvykdymo, praeityje baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 83-86), nedirbantis (1 t., b. l. 75-76). Šiuo metu yra sulaikytas pagal išduotą Europos arešto orderį (3 t., b. l. 24). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos mastą ir pobūdį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Z. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kas padėtų kaltinamajam tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu skiriama arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p., arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas visas atliktas ir įskaitytas laikas pagal 2020-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas V. Z. sulaikymo pagal Europos arešto orderį laikas nuo 2019-10-16 (3 t., b. l. 24) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 4 d., ir laikytina, kad V. Z. yra visiškai atlikęs jam šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam V. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 102) ir suėmimas (2 t., b. l. 9-10) panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-12-04, V. Z. nedelsiant paleidžiant iš suėmimo.
Nagrinėjant bylą, kaltinamajam V. Z. buvo skirta gynėja advokatė V. P.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-02-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 146), iš kurios matyti, kad V. Z. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 190,61 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. nustatyti sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir galutinę subendrintą bausmę V. Z. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams 10 (dešimčiai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti visą atliktą ir įskaitytą laiką pagal 2020-11-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti V. Z. sulaikymo pagal Europos arešto orderį laiką nuo 2019-10-16 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. gruodžio 4 d., ir laikyti, kad V. Z. yra visiškai atlikęs jam šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam V. Z. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir suėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020-12-04, V. Z. nedelsiant paleidžiant iš suėmimo.
Proceso išlaidų už kaltinamajam V. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.