Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-10 · Civilinė byla Nr. 2A-786-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-10
Bylos Nr.
2A-786-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jan Maciejevski
Atsakovas
J. K.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-786-340/09Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6; 35.5; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Janovičienės, A. Maciejevskio,sekretoriaujant R. Kurganovaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui P. Gadliauskui,atsakovui (apeliantui) J. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 315-osios garažų statybų ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 2 956,59 Lt dydžio skolą už komunalines paslaugas ir 234,03 Lt delspinigių; visas bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, jog su atsakovu 2006-03-03 yra sudaręs sutartį, pagal kurią atsakovas tapęs prekybos patalpų ir garažo savininku įsipareigojo prisiimti visus kaip bendrijos nario įsipareigojimus; kita – Prekybos-biuro patalpų eksploatavimo sutartimi įsipareigojo mokėti už elektros energijos naudojimą, karšto ir šalto vandens bei šilumos energijos suvartojimą. Atsakovas pažeidinėja nustatytą atsikaitymo tvarką, vengia padengti susidariusį įsiskolinimą. Sutartimi taip pat susitarta ir dėl netesybų, t. y. 0,06 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ieškovas reiškia pretenzijas kaip bendrijos nariui, tačiau atsakovas nėra bendrijos nariu. 2006-03-03 sutartis sudaryta tikslu įregistruoti nuosavybę ir turėtų vadintis pažyma. Nurodė, jog dėl karšto, šalto vandens apmokėjimo pretenzijų negali būti, nes apmoka pagal patalpose esančius skaitiklių parodymus. Dėl apmokėjimo už šilumos energiją, ieškovas nepateikė įsiskolinimo apskaičiavimo dokumentų – kiek bendrija sumokėjo UAB „Vilniaus energija“, koks sunaudotos šilumos kiekis tenka jam priklausančiam plotui. Nurodė, jog skiriasi jam pateiktos sąskaitos nuo pateiktų teismui – nurodytos skirtingos kvadratūros, administravimo išlaidos, šiukšlių išvežimo paslauga jam neteikiama, todėl neprivalo mokėti, patalpas valosi pats.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui 315-ajai garažų statybų ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovo J. K. 2 956,29 Lt skolą ir 6,56 Lt delspinigių, 832,89 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3 796,04 Lt; kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas 2006-03-03 įsigijo komercines prekybos patalpas ir garažą, esantį 315-oje garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (duomenys neskelbtini); prekybos-biuro eksploatacijos sutartimi įsipareigojo iki 20 d. poataskaitinio mėnesio sumokėti bendrijai už sunaudotą elektros energiją, karštą ir šaltą vandenį, šilumą bei kitas paslaugas. Teismas nustatė, jog atsakovui už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2007 m. rugsėjo mėnesio už prekybos patalpą 1-182 buvo paskaičiuota 3 651,54 Lt mokesčių, apmokėta suma sudaro 1 401,61 Lt, skolos likutis – 2 249,93 Lt; už garažo patalpą nuo 2006 m. iki 2007 m. birželio mėnesio – 706,66 Lt, iš viso – 2 956,59 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, taip pat nepateikė įrodymų, dėl paslaugų jam neteikimo. Teismas reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, kadangi sutarties III d. 4 p. delspinigiai skaičiuojami nuo pavėluotai nesumokėto mokesčio už šilumos paslaugas, tuo tarpu ieškovas juos skaičiuoja nuo visų laiku neapmokėtų sumų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismas išnagrinėjo bylą pažeidžiant jo kaip atsakovo teises, nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, atmetė prašymą dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovo, atsisakė paskirti dokumentinę ekspertizę, taip pat nepagrįstai atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neišnagrinėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, nors CPK nenumato galimybės užbaigti bylą be atsakovo baigiamosios kalbos ir replikos, taip pažeistas CPK 159 str. Nurodo, jog sprendimo konstatuojamojoje dalyje netinkamai nurodyti patalpų numeriai, motyvuojamojoje dalyje nenurodyta, už kokias paslaugas apeliantas skolingas, ignoruotas atsiliepimas ir pridėti įrodymai dėl sąskaitų skirtumo. Atkreipia dėmesį, kad teismas patenkino patikslintą ieškinį 3 796,64 Lt sumai, tačiau patikslinto ieškinio suma buvo 3 190,62 Lt, todėl nesuprantamas teismo sprendimas – ieškinį tenkinti iš dalies. Sprendime nėra liudytojo paaiškinimų įvertinimo, nors tai turėjo tiesioginę reikšmę nagrinėjamai bylai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, o skundo argumentai nepagrįsti ir neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo panaikinimo, kaip ydingo dėl atsakovo procesinių teisių pažeidimų atmestini. Įstatymas draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.); apeliantas savo skunde nenurodė jokių motyvų ar samprotavimų, kaip jo apeliaciniame skunde išvardinti procesinės teisės pažeidimai turėjo įtakos teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

Be to, kolegija laiko apelianto argumentus dėl jo, kaip atsakovo, procesinių teisių pažeidimų, nepagrįstais.

Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovo 2009-02-02 prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neišnagrinėjo atsakovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo. Apelianto įsitikinimas, kad CPK nenumato galimybės užbaigti bylą be baigiamosios kalbos ir replikos, yra nepagrįstas įstatymo; priešingai, nei teigia apeliantas, tokios nuostatos CPK nėra. 2009-01-28 teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad jam reikia pertraukos baigiamosioms kalboms pasiruošti, ieškovas prieštaravo, nes jo manymu, bylos atidėjimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismas patenkino atsakovo prašymą ir paskelbė pertrauką iki 2009-02-02 16 val. Po pertraukos atsakovas į posėdį neatvyko, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo užbaigtas ir baigiamosios kalbos išklausytos jam nedalyvaujant (b.l. 150). 2009-02-06 buvo gautas J. K. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes jis per vieną dieną nespėjo parengti baigiamosios kalbos ir papildyti bylos medžiagos (b.l. 161).

Proceso ekonomiškumas ir koncentracija yra esminiai civilinio proceso principai, šalys procese privalo įgyvendinti savo teises operatyviai ir sąžiningai, todėl privalo pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai (arba suformuluoti prašymus dėl jų išreikalavimo) parengiamojo posėdžio metu (CPK 7, 8, 226, 229 str.). Prašymai, pateikti vėliau, po parengiamojo teismo posėdžio, gali būti atmesti, jei šių prašymų tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 245 str. 2 d.).

Kolegija pažymi, kad ieškinys teisme buvo gautas 2007-05-30, bylos nagrinėjimo metu įvyko parengiamasis ir 8 teismo posėdžiai; teismo posėdžių metu atsakovas kelis kartus prašė įpareigoti ieškovą pateikti visus įsiskolinimo apskaičiavimą liečiančius įrodymus; ieškovas tokius įrodymus į bylą pateikė, tačiau, apelianto nuomone, šių pateiktų įrodymų nepakanka, todėl jis kartojo analogiško pobūdžio prašymus. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visos procesinės galimybės rinkti įrodymus pagal atsakovo prašymus byloje išnaudotos ir išsprendė bylą iš esmės pagal surinktus įrodymus. Kolegija sprendžia, kad atsakovo teisės teikti įrodymus (CPK 42 str.) teismas nesuvaržė ir pagrįstai baigė bylos nagrinėjimą be atsakovo dalyvavimo, jam neatvykus po teismo paskelbtos pertraukos; apelianto nurodyta neatvykimo priežastis – nesugebėjimas pasiruošti baigiamajai kalbai per trumpą laiką, negali būti laikomas svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi, ypatingai kai byla nagrinėjama teisme daugiau nei metai; CPK 159 str. reikalavimų teismas nepažeidė.

Analogiškai nelaikytinas atsakovo procesinių teisų pažeidimu teismo atsisakymas priimti atsakovo 2008 m. spalio mėnesį pateiktą priešieškinį – priešieškinis buvo pateiktas 2008 m. spalio mėnesį, todėl kolegija laiko, kad teismas atsisakydamas priimti priešieškinį, nepažeidė CPK 143 str. nuostatų.

Kiti apelianto nurodyti teismo sprendimo motyvuojamos dalies trūkumai: motyvų neišsamumas ir trūkumai (netinkamai nurodyti patalpų numeriai, nenurodyta, už kokias paslaugas atsakovas yra skolingas, teismas nepasisakė dėl atsiliepimo į ieškinį argumentų, nėra šalių sutarties, kuria atsakovas ginčija kaip suklastotą, teisinio įvertinimo, neaptarti liudytojo parodymai ir pan.) taip pat nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą sprendimą ir ieškinį atmesti.

Nors apeliacinio skundo teiginiai nėra nuoseklus ir išsamūs, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovo (apelianto) pozicija iš esmės buvo grindžiama tuo, kad jis nėra bendrijos narys ir privalo atsisakyti tik už savo patalpų individualiai sunaudotą elektrą, šiluminę energiją ir kitas paslaugas pagal skaitiklių parodymus, o priekybos-biuro patalpų eksploatacijos 2006 m. kovo mėnesio sutartis, kuria rėmėsi ieškovas, buvo suklastota, todėl nesukelia jam jokių prievolių.

Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai rėmėsi 2006 m. kovo mėnesio sutartimi ir netenkino prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantas nurodė, kad sutarties tekstas yra suklastotas tokiu būdu – paskutinis sutarties lapas, kuriame yra atsakovo ir ieškovo parašai, yra atskirtas nuo kito kažkokio šalių pasirašyto dokumento ir prijungtas prie sutarties teksto; į tai nurodo nevienodas sutarties teksto šrifto dydis. Savo parašo autentiškumo atsakovas neginčija. Šalis, kuri pareiškė apie įrodymo suklastojimą, turi pateikti suklastojimo įrodymus (CPK 184 str. 1 d.); tokių įrodymų atsakovas nepateikė, taip pat nenurodė, nuo kokio konkretaus dokumento galėjo būti atskirtas lapas su šalių parašais. Vertinant sutarties tekstą, pažymėtina, kad sutarties tekste yra 7 skirsniai; šalių parašas yra paskutiniame sutarties puslapyje po antraštė „VII. Šalių rekvizitai ir parašai“. Toks teksto išdėstymas būdingas sutarties tekstams, todėl kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad paskutinis sutarties lapas su parašais galėjo būti atskirtas nuo kokio nors kitokio turinio dokumento. Atsakovo prašymas dėl sutarties teksto ekspertizės paskyrimo buvo pagrįstai atmestas. Atsakovas nenurodė, kokia ekspertizė reikalinga byloje, kokiu būdu dokumentas turi būti ištirtas, nepateikė klausimų ekspertizei, nenurodė eksperto ar ekspertinės įstaigos, galinčių nustatyti suklastojimo faktą atsakovo nurodytu būdu ir pan. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.), t. y. nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo teisės rinkti įrodymų savo iniciatyva, todėl atsakovas be pagrindo pateikė teismui nekonkretų, neapibrėžtą prašymą dėl ekspertizės. Teismas negalėjo pats spręsti, kokia ekspertizė nagrinėjamoje byloje galėtų patvirtinti atsakovo pareiškimą apie įrodymo suklastojimą. Prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo teismo nepatenkintas pagrįstai. Kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai pasirėmė šalių sutarties nuostatomis, nes sutarties suklastojimas neįrodytas.

Kolegija taip pat negali sutikti su atsakovo (apelianto) teiginiu, jog jis neprivalo mokėti bendrijai jokių įmokų, išskyrus išlaidų už sunaudotą jo patalpose šilumos bei elektros energiją bei vandenį, nes nėra 315-osios garažų statybų ir eksploatavimo bendrijos narys. Byloje nustatyta, kad atsakovas nusipirko ne atskirą objektą su jam priskirtu žemės sklypu, bet pajų garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (b.l. 37); atsakovas nepaneigė, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos yra bendrijai priklausančioje teritorijoje, vanduo, elektros ir šilumos energija tiekiama atsakovo patalpoms per bendrijos sistemą.

Byloje nustatyta, kad bendrija atsiskaitydavo ne tik už kiekvieno garažo ir kitos paskirties patalpų individuliai suvartotą elektros, šilumos energiją, vandenį ir pan., bet ir sumokėdavo už bendrijos bendrosioms reikmėms suvartojamą elektros, šilumos energiją, kitas bendrijai teikiamas paslaugas (valymo, šiukšlių išvežimo). Kolegija pažymi, kad ir tie garažų ir kitų patalpų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, turi mokėti bendrijai tam tikras įmokas. Kiekvienas patalpų savininkas, nepaisant to, yra jis bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo pajaus dalis, bendraturtis. Taigi patalpų savininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti, nurodytą pareigą patalpų savininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, ar yra jis sudaręs rašytinę sutartį su bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 str.).

Nagrinėjamoje byloje 2006 m. kovo mėnesio šalys sudarė priekybos-biuro patalpų eksploatacijos sutartį (b.l. 38-41), sutarties galiojimas jau aptartas. Sutartimi konstatuota, kad bendrija sudarė su AB Rytų skirstomieji tinklai, UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus šilumos tinklų įmone centralizuotam elektros, vandens ir šilumos aprūpinimui bei atsiskaitymui už suteiktas paslaugas sutartis. Bendrija įsipareigojo aprūpinti savininkų patalpas elektros energija, karštu ir šaltu vandeniu, šilumos energija ir kitomis sutarties IV skirsnyje numatytomis paslaugomis, atsakovas sutarties pagrindu privalo atsiskaityti. Atsakovas nebuvo sudaręs su paslaugų tiekėjais atskirų sutarčių dėl elektros, šilumos energijos ir pan. tiekimo, jis priimdavo ieškovo (bendrijos) paruoštas sąskaitas ir jas iš dalies, savo nuožiūra, apmokėdavo, tokiais savo veiksmais jis pripažino, kad paslaugos jam teikiamos per bendriją ir atsiskaitymas vyksta taip pat per bendriją; bendrija jam tiekė mokėtinų sumų paskaičiavimo paslaugas.

Atsakovo argumentai dėl netinkamo mokėtinų sumų paskaičiavimo taip pat atmestini. Pirmosios instancijos teismas pasirėmė ieškovo pateiktais skolos paskaičiavimais ir nustatė, kad atsakovo nepriemoka už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2007 m. birželio mėnesio sudaro 2 956,59 Lt. Apeliaciniame skunde atsakovas savarankiškų argumentų nepateikia, nurodo į savo atsiliepimo ieškiniui argumentus. Atsiliepime jis nurodė, kad skolos už karštą ir šaltą vandenį negali būti, nes jis moka pagal skaitiklių parodymus; šis argumentas atmestinas, nes, kaip jau buvo paminėta, net ir nebūnant bendrijos nariu, atsakovas privalo mokėti už vandenį, suvartotą bendrijos reikmėms. Dėl apmokėjimo už šilumos suvartojimą atsakovas nurodė, kad ieškovas nepateikė įsiskolinimo apskaičiavimo dokumentų – kiek bendrija sumokėjo, kiek sunaudotos šilumos tenka atsakovo plotui, todėl ieškovas, pagal šalių sutarties 6 punktą neturi teisės reikalauti jų apmokėjimo per teismą. Kolegija pažymi, kad tokiu būdu atsakovas atsiliepime rėmėsi šalių sutartimi, tuo patvirtindamas tokios sutarties buvimo faktą. Šis atsakovo teiginys atmestinas. Kaip jau buvo paminėta, kiekviena iš šalių privalo įrodyti savo argumentus, gi atsakovas neigia ieškovo pateiktus paskaičiavimus, nepateikdamas savo paskaičiavimų arba įrodymų, paneigiančių ieškovo skolos už šildymą paskaičiavimą. Dėl analogiškų motyvų atmetamas ir skundo argumentas, kad ieškovas nepateikė atsakovui ataskaitos apie 2006-03-03 sumokėto avanso panaudojimą. Priešieškinis dėl šio avanso išreikalavimo arba įpareigojimo pateikti ataskaitą apie avanso panaudojimą nebuvo pateiktas, o tai reiškia, kad ginčas dėl avanso panaudojimo nėra nagrinėjamos bylos dalykas; įrodymų, kad šis avansas turi būti įskaičiuotas į atsakovo skolą, nėra. Apeliaciniame skunde minimas ieškovo siunčiamų sąskaitų skirtumas buvo ieškovo atstovo paaiškintas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Kiti apeliacinio skundo argumentai – sprendime netinkamai nurodyti patalpų numeriai, sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurodyta, už kokias paslaugas atsakovas skolingas – atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. JanovičienėA. Maciejevski