- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-115-538/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01795-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- UAB „Raktas“
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-115-538/2012
2012 m. vasario 8 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei UAB „Raktas“ dėl kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 17 702 Lt dydžio kompensaciją už naudojimąsi likusiu žemės sklypu, kuriam nenustatytas servitutas už 2009 ir 2010 metus; įpareigoti atsakovą kompensuoti 65 procentus žemės mokesčio, sumokėto pagal pateiktas 2009 ir 2010 metų mokesčio deklaracijas, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viso 110,58 Lt; priteisti turėtas teismo išlaidas. Nurodė, kad M. Š. 2004 metais po savo tėvo mirties paveldėjo 1,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklype yra atsakovui priklausantis pastatas – medienos apdirbimo cechas. Įregistravęs žemės sklypą savo vardu, M. Š. kreipėsi į UAB „Raktas“ direktorių ir siūlė sudaryti žemės nuomos sutartį. Kaip teisėtas savininkas nori laisvai disponuoti savo turtu ir gauti naudos, bet atsakovas faktiškai naudojasi visu žemės sklypu. Minėtame žemės sklype, be pagrindinio pastato, medžio apdirbimo cecho, yra pastatytos trys medinės stoginės. Taip pat įvairiose sklypo vietose yra sukrauti gelžbetonio blokai, statybinės šiukšlės, medinės tvoros dalys, rąstai, telteris, medžio atraižos, namelis, medinės dėžės, krautuvas su metaline dėže, metalinis įrenginys bei metalinio vežimėlio dalis, metalinė krosnis, puspriekabės, šiferis, mašinos rėmas ir kabina su rėmu, metalinė platforma, metalinė dėžė, įvairios šiukšlės, vežimas, lentos, mediniai padėklai, mediniai rėmai bei metalinis vežimas, plytos. Nepavykus su atsakovu susitarti geruoju, jis su ieškiniu dėl servituto nustatymo bei kompensacijos priteisimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Klaipėdos apygardos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir 2009-02-24 sprendimu įpareigojo atsakovą UAB „Raktas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovui paskirtos žemės sklypo dalies visus 2009-01-13 faktinių aplinkybių protokole nurodytus daiktus. Taip pat buvo nustatytas atsakovo servitutas 0,3726 ha ploto sklypo daliai. Bendrovė turėjo sumokėti piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypu 2007 ir 2008 metais – 9533 Lt, o nuo 2009 įpareigojo kasmet mokėti 4766 Lt dydžio periodinę kompensaciją už servituto nustatymą. Atsakovas UAB „Raktas“ naudojasi ne tik servitutiniu plotu, o visu sklypu, todėl, be teismo priteistos periodinės kompensacijos, turi kompensuoti ir už kitos sklypo dalies naudojimąsi. Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytas priteistos kompensacijos apskaičiavimo būdas. Servitutas nustatytas 0,3726 ha plotui, tai sudaro 35 procentus viso ploto. 4766 Lt dydžio mokestis nustatytas už 35 procentus naudojamo ploto, tai už 65 procentus prašo priteisti 8851 Lt. Taip pat atsakovas turi kompensuoti atitinkamą dalį mokesčio. 2009 ir 2010 metais buvo apskaičiuotas po 85,06 Lt dydžio žemės mokestis. Atsakovė turi kompensuoti 65 procentus žemės mokesčio už 2009 ir 2010 metus – 110,58 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-05-10 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas kaip ieškinio reikalavimo pagrindą nurodė atsakovo turimą mokėti žemės nuomos mokestį, taip pat kompensaciją dėl naudojimosi 65 procentais žemės sklypu, kurio pagrindu atsakovas savo reikmėms naudojasi ieškovo žemės sklypu, tačiau ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kokią tiksliai dalį žemės sklypo atsakovas yra užėmęs. Ieškovas taip pat teismui negalėjo patvirtinti, kokia jo žemės sklype sukrautų daiktų priklausomybė, o vien ieškovo manymas, kad ieškinyje minimi daiktai priklauso atsakovui, nėra tiesioginis daiktų priklausomybės įrodymas. Kad daiktai nepriklauso atsakovui, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino atsakovas. Nesant įrodymų, kad atsakovas naudojasi 65 procentais ieškovui priklausančiu žemės sklypu, nėra teisėto pagrindo atsakovui mokėti žemės nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas trukdo ieškovui naudotis 65 procentais žemės sklypu, trukdo vykdyti ūkinę veiklą, dėl to ieškovas patiria ar patyrė nuostolius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. vasario 24 d. sprendimu ne tik nustatė servitutą UAB „Raktas“ naudai, bet ir įpareigojo atsakovę: per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovui paskirtos žemės sklypo dalies daiktus, nurodytus ir aprašytus 2009-01-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole; mokėti kasmet piniginę kompensaciją už naudojimąsi sklypo servitutine dalimi; sumokėti piniginę kompensaciją už naudojimąsi sklypu 2007, 2008 metais; kompensuoti dalį žemės mokesčio. Tačiau atsakovė nevykdė teismo sprendimo dalyje dėl ieškovui paskirtos žemės sklypo dalies atlaisvinimo nuo daiktų ilgą laiką, todėl jis ir kreipėsi su nauju ieškiniu prašydamas priteisti iš UAB „Raktas“ piniginę kompensaciją už naudojimąsi žemės sklypo dalimi, kuriai nenustatytas servitutas. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovė naudojasi ieškovui paskirta žemės sklypo dalimi ir naudojasi neracionaliai, kad daiktai sudėti netvarkingai ir nenustatytas daiktų priklausymas atsakovei. Tačiau sprendžiant pirminį ginčą dėl servituto nustatymo ir sklypo atlaisvinimo, UAB „Raktas“ nekėlė klausimo dėl ieškovo žemės sklype esančių daiktų ir Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad bendrovė netvarkingai sudėjo įvairius daiktus, gamybos atliekas, todėl naudojasi faktiškai visu sklypu. LR CPK 182 str. 2 p. numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nepaisant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl sklypo atlaisvinimo atsakovė ir toliau faktiškai naudojasi visu sklypo plotu, o ieškovas planavo nuomoti jam paskirtą žemės dalį, bet dėl atsakovės veiksmų, t. y. teismo sprendimo nevykdymo, visi potencialūs nuomininkai atsisakydavo sudaryti nuomos sutartis, kadangi sklypas netvarkingas. Dėl tos pačios priežasties sklypu negalėjo naudotis ir pats ieškovas, nors yra ūkininkas ir turi įvairios žemės ūkio paskirties technikos, kurią yra priverstas laikyti motinai priklausančiame namų valdos kieme. Atsakovė neatlygintinai naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, nei jai nustatytas servitutas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Raktas“ prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 metų gegužės 10 dienos sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo M. Š. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas galėjo reikšti ieškinį tik pagal LR CPK 273 str., t. y. pats iškeldinti daiktus ir reikalauti kompensuoti dėl to turėtas išlaidas. Apeliantas nesutinka, kad neįrodė, jog turtas priklauso atsakovei. Tačiau iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų negalima nuspręsti, kieno tai turtas, o teismai, spręsdami klausimą dėl servituto nustatymo, nesprendė ir nenustatinėjo daiktų priklausomybės. Be to, iš fotonuotraukų matyti, kad minimi daiktai neužima viso ieškovo žemės sklypo. Ieškovas neįrodė, kad patyrė realios žalos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad M. Š. 2004 metais po savo tėvo mirties paveldėjo 1,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b. l. 8–9). Sklype yra UAB „Raktas“ priklausantis pastatas – medienos apdirbimo cechas (b. l. 67). Klaipėdos apygardos teismas 2009-02-24 sprendimu patenkino ieškovo M. Š. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti atsakovės UAB „Raktas“ daiktus iš ieškovui M. Š. paskirtos žemės sklypo dalies ir įpareigojo atsakovę UAB „Raktas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš ieškovui M. Š. paskirtos žemės sklypo dalies daiktus, žymimus indeksais Nr. B 1-B 14, nurodytus 2009-01-13 faktinių aplinkybių protokole ir plane (civilinės bylos Nr. 2-50-479/2009 t. 3, b. l. 146–147), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patenkino ieškovo M. Š. ieškinį dėl servituto nustatymo ir patvirtino atsakovei UAB „Raktas“ servitutą naudotis pagal paskirtį žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,3726 ha, sklypo ribos, žymimos taškais 15-22, sklypo planas paruoštas 2007 metų vasario mėnesį O. K. įmonės (civilinės bylos Nr. 2-50-479/2009 t. 1, b. l. 147). Įpareigojo atsakovę UAB „Raktas“ ieškovui M. Š. kasmet kompensuoti 35 procentus žemės mokesčio, mokėtino pagal pateiktą mokesčio deklaraciją, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės UAB „Raktas“ ieškovui M. Š. 9 533 Lt piniginę kompensaciją už naudojimąsi ieškovui priklausančiu žemės sklypu 2007, 2008 metais. Kitą ieškovo M. Š. ieškinio dalį atmetė. Patenkino iš dalies atsakovės UAB „Raktas“ priešieškinį dėl periodinės kompensacijos priteisimo už servituto nustatymą ieškovui M. Š. priklausančiame žemės sklype ir įpareigojo atsakovę UAB „Raktas“ kasmet nuo 2009 metų mokėti ieškovui M. Š. už servituto nustatymą periodinę kompensaciją, kurios dydis 4 766 Lt. Kita priešieškinio dalis atmesta (b. l. 10–14).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė raštus ir fotonuotraukas dėl faktinių aplinkybių paaiškindamas, kad fotonuotraukose užfiksuoti daiktai priklauso atsakovui ir kad atsakovas naudojasi faktiškai visu žemės sklypu (b. l. 39–48, 71–76). Atsakovė nurodė, kad fotonuotraukose užfiksuoti daiktai jai nepriklauso, patvirtino, kad dalis fotonuotraukose užfiksuotų daiktų sukrauti ne ant ieškovui priklausančio žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė trukdo jam naudotis 65 procentais žemės sklypu, trukdo vykdyti ūkinę veiklą, dėl to ieškovas patiria ar patyrė nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Nagrinėjamoje byloje pareikšdamas ieškinį dėl kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu priteisimo ieškovas nurodė, kad atsakovė nevykdė Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendime numatytų įpareigojimų. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nutartį, kurioje tenkintas antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimas dėl sprendimo nevykdymo. Skolininkei UAB „Raktas“ paskirta 500 Lt bauda išieškotojo M. Š. naudai. UAB „Raktas“ įpareigota per 10 kalendorinių dienų pilnai įvykdyti 2009 m. vasario 24 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-50-479/2009 (2009-12-21 vykdomojo rašto Nr. 2-50-479/2009) dėl įpareigojimo pašalinti iš ieškovui M. Š. paskirtos žemės sklypo dalies daiktus, žymimus indeksais Nr. B 1-B14, nurodytus 2009-01-13 faktinių aplinkybių protokole ir plane (civilinės bylos Nr. 2-50-479/2009 lapai 146, 147, t.3), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nutartis įsiteisėjusi, išduotas vykdomasis raštas. Taip pat pažymėtina, kad CPK 624, 771 straipsniuose numatytos priverstinio vykdymo priemonės, kurių turėjo imtis teismo antstolis, jeigu būtų buvęs neįvykdytas teismo sprendimas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų skundęs antstolio veiksmus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendime numatytų įpareigojimų nevykdymo bei nepateikė įrodymų, kokie atsakovės daiktai ir kiek ieškovui priklausančio žemės ploto užima.
CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodo, kad dėl atsakovės nevykdomo sprendimo jis patyrė 17812,58 Lt nuostolių dėl negalėjimo naudotis savo žeme bei jos išnuomoti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė savo nuostolių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė nuostolių forma galima tik nustačius pagal bylos faktines aplinkybes visas būtinas įstatyme nurodytas sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pabrėžtina, kad pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kaip minėta, Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nutartimi UAB „Raktas“ paskirta 500 Lt bauda ieškovo M. Š. naudai už Klaipėdos apygardos teismo 2009-02-24 sprendimo nevykdymą. Pažymėtina, kad atsakovei pažeidus sprendimo įvykdymo terminą dar kartą, jai gali būti taikoma bauda, kuri išieškoma ieškovo naudai (CPK 771 str. 5, 6 d.), ir ši bauda kartu yra kompensacija ieškovo galimiems nuostoliams dėl sprendimo nevykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad ieškovas nepateikė rašytinių ar kitų įrodymų, kad atsakovė naudojasi likusiais 65 procentais žemės sklypu ir dėl to ieškovas negali naudotis savo sklypu. Apeliantas skunde teigia, kad atsakovė faktiškai toliau naudojasi visu žemės sklypu, tačiau iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad minimi daiktai neužima viso ieškovo žemės sklypo. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui, kad jis ruošėsi naudotis šiuo žemės sklypu, nuomoti ir dėl to patyrė nuostolius. Nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad ieškovas būtų dalį savo turto atsivežęs į žemės sklypą ar bandęs ką nors sandėliuoti ir tai negalėjo padaryti. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kam norėjo išnuomoti žemės sklypą, kokios vyko derybos, t. y. neįrodė nuostolių dydžio (CPK 178 str., 185 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos 1210 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b. l.100–101, CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo M. Š. priteisti atsakovei UAB „Raktas“ 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.