Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. V. asmens kodas – (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. lapkričio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – bauda 50 MGL (2500 Eur), bausmės neatlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis A. V. 2022 m. spalio 1 d. apie 21.00 val., nukentėjusiojo šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, ne mažiau penkis kartus sudavė kumščiu ir vieną kartą kojos keliu spyrė V. M. į veidą ir tuo padarė nukentėjusiajam V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2022 m. spalio 1 d. pas V. M. namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį. Kartu alkoholį vartojo ir V. M. sūnūs, dukra ir sutuoktinė. Išgertuvių metu, apie 21.00 val., kilus kivirčui, jis sudavė smūgius V. M. kumščiu ir keliu į veido sritį. Nukentėjusįjį mušė dėl to, kad šis grasino papjauti, grasinimas buvo tik žodžiu. Neneigia, kad V. M. galėjo suduoti ne mažiau penkis smūgius kumščiu ir vieną smūgį keliu. V. M. jam nesmūgiavo ir nesigynė. Jis liovėsi mušti, kai V. M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas (b. l. 69-70, 89-92).

3. Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 21.00 val. jam būnant namuose, atėjo tame pačiame daugiabučiame name gyvenantis kaltinamasis A. V.. Pamatęs, kad šis yra neblaivus, pasakė jam, kad jis čia negers ir liepė varyti iš čia. Taip jam pasakius kaltinamasis A. V. ant jo, gulinčio lovoje, užšoko ir sudavė ne mažiau penkis kartus iš savo abiejų rankų kumščių į veido sritį ir ne mažiau vieną kartą iš kažkurios kojos kelio į veido sritį, dėl sumušimo jis jautė fizinį skausmą. Visą šį įvykį matė kambaryje buvusi jo sutuoktinė ir sūnus K. M., kuris kaltinamąjį nuo jo atitraukė ir ištempė į virtuvę. Dėl suduotų smūgių jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis A. V. jo atsiprašė, savo ieškinį kaltinamajam jis mažina iki 150 eurų. Su A. V. jie susitarė, jog kaltinamasis padarytą 150 eurų žalą jam atlygins iki 2022 m. lapkričio 12 d. (b. l. 11-12, 83-84).

4. Liudytojas D. M. parodė, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 21.00 val. savo namuose, kambaryje, miegojo ant sofos. Tame pačiame kambaryje ant lovos gulėjo jo tėtis V. M.. Staiga prabudęs nuo triukšmo pamatė ant lovoje gulėjusio tėvo užlipusį A. V., kuris iš savo kažkurios kojos kelio suduoda smūgį tėčiui į veido sritį. Jis pašoko iš lovos norėdamas numesti kaltinamąjį nuo tėvo, tačiau greičiau pribėgo brolis K. M., kuris ištempė kaltinamąjį iš kambario (b. l. 17-18).

5. Liudytojas K. M. parodė, kad 2022 m. spalio 1 d. pas juos (duomenys neskelbtini) kartu su broliu D. M. ir pusbroliu A. V. nuo ryto vartojo alkoholį. Tame pačiame kambaryje ant lovos gulėjo jo tėvas V. M.. A. V. staiga pribėgo prie gulinčio V. M. ir trenkė vieną kartą kumščiu į veido sritį. Jis bandė tempti A. V. nuo tėvo, tada kaltinamasis kojos keliu spyrė tėvui į veido sritį ir prakirto lūpą. Kaltinamasis tėvui galėjo suduoti nemažai smūgių kumščiu, gal ne mažiau penkis (b. l. 80-81).

6. 2022 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, jog įvykio vieta yra dviaukščio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bute. Butas yra pirmajame namo aukšte. Įėjus pro rudos spalvos medines duris su stiklu patenkama į koridorių, koridoriaus gale yra durys vedančios į virtuvę, iš virtuvės patenkama į kambarį, kuriame prie lango yra dvigulė lova, gale lovos stovi fotelis, dešinėje pusėje prie sienos yra spinta, o kairėje pusėje medinės durys, pro kurias patenkama į sekantį kambarį. Kambaryje stovi minkšta sėdimoji dalis-kampas. Aplinka iš dalies tvarkinga (b. l. 30-32).

7. 2022 m. spalio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajam V. M. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė lūpos žaizda bei nubrozdinimai lūpos srityje buvo padaryti artimu vienas kitam metu kontaktuojant su kietais ar bukais daiktais, galimai 2022 m. spalio 1 d., nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, V. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 57-58).

8. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus staigiam pykčiui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia suduodamas smūgius rankos kumščiu ir spirdamas kojos keliu į veidą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas ne mažiau penkis smūgius kumščiu ir vieną kartą spirdamas kojos keliu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Trečia, penki smūgiai ranka ir spyris kojos keliu į veidą, sukėlę nukentėjusiajam kurį laiką trukusį fizinį skausmą, išorinius kūno sužalojimus ir jais nežymiai sutrikdę jo sveikatą aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojami nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, išorinių kūno sužalojimų padarymas veide ir nežymus jais sveikatos sutrikdymas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų D. M. ir K. M. parodymais, tiek teismo medicinos specialisto duotomis išvadomis, ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kadangi nagrinėjama kaltinamojo veika nebuvo įvykdyta prieš šeimos narį, artimą giminaitį ar mažametį, nenustatyta faktinio pagrindo šios veikos kvalifikavimui pagal sunkesnes (kvalifikuotas) BK 140 straipsnio antros ar trečios dalies sudėtis, kaip ir vertinti sutrikdžiusią viešąją tvarką nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

10. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, kadangi nagrinėjamu atveju buvo atlikti 6 smurtiniai veiksmai, jais padaryti išoriniai kūno sužalojimai veide ir sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau, kita vertus, fizinis smurtas santykinai nebuvo stiprus, jo pasekmės trumpalaikės, kaltinamasis nenaudojo jokių daiktų ar kitų priemonių mušimui, galėjusių sąlygoti sunkesnių, pavojingesnių nukentėjusiojo sveikatai padarinių atsiradimą. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau šiek tiek mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio ir išorinių kūno sužalojimų, nežymiai sutrikdžiusių sveikatą) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina jau menkai teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau teismo teistas 1 kartą (b. l. 43-46), Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl kaltinamojo įvykdytos tyčinės nusikalstamos veikos, per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį 3 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 53-56), kaltinamasis, yra visiškai darbingas, nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo, šeimos nesukūręs.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu ir reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną jo atsakomybę lengvinančiai ir ją sunkinančiai aplinkybei, kartu konstatavus daugiau neigiamų kaltinamojo asmenybės aspektų (punktas 12), atsižvelgiant į kaltinamojo amžių bei turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 9 mėnesių laisvės apribojimo, bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, vietoje jos per visą bausmės vykdymo laiką paskiriant: 1) įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jos pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Byloje patvirtintinas kaltinamojo A. V. susitarimas su nukentėjusiuoju V. M. dėl nusikalstama veika pastarajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 101).

15. Kaltinamajam A. V. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-78) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą ji panaikintina. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų byloje taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę A. V. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vietoje intensyvios priežiūros per visą bausmės vykdymo laiką nustatyti jam tokius įpareigojimus: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Patvirtinti A. V. susitarimą su nukentėjusiuoju V. M. dėl nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytos žalos (neturtinės) atlyginimo :

„A. V. įsipareigoja atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą – 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), nukentėjusiajam V. M. sumokėdamas grynaisiais pinigais iki 2022 m. lapkričio 12 dienos“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ją panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.