Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-523-581/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-03
Bylos Nr.
1S-523-581/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nr. 1S-523-581/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant įtariamojo gynėjai Kristinai Rutkauskienei, prokurorei Kristinai Ulienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. B. (D. B.) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria įtariamajam D. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jo terminą nustatant vienam mėnesiui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Skundu suimtasis D. B. prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir paleisti jį iš suėmimo. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teigia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog jis padarė įtarime nurodomas veikas, tai yra įtarimas pareikštas remiantis vien nepilnamečio M. S. parodymais, kuris neatsako už melagingų parodymų davimą ir jo parodymai neatitinka tikrovės. Pabrėžia, jog nors jis praeityje ir teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, aktyviai sportuoja, taip pat jį išlaiko tėvai nors ir jis pats turi legalų pragyvenimo šaltinį – už dalyvavimą varžybose gaunamus pinigus. Mano, jog kardomųjų priemonių taikymo tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones

Teismo posėdyje įtariamojo D. B. gynėja prašė skundą patenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

D. B. įtariamas tuo, kad :

1) 2014 m. kovo mėn. viduryje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametį M. S., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. suduodamas kumščiu į nosį, pagrobė svetimą, jo močiutei V. R. priklausantį 400 Lt vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „LG Optikus L7“, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

2) be to, jis, 2014 m. gegužės 20 d., apie 7.35 val., prie (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertės mažametį M. S., gim. (duomenys neskelbtini), perduoti jam turtą – žaidimų kompiuterį „Xbox“, grasindamas tuo, kad neįvykdžius reikalavimo, prieš nukentėjusįjį bus panaudotas fizinis smurtas, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Suimtasis D. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2014-05-20 22.00 val. buvo laikinai sulaikytas bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui.

Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, nors suimtasis šią aplinkybę ir neigia, tačiau byloje yra duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikaltimas veikas. Tokie duomenys yra – nukentėjusiojo M. S., liudytojų V. R., A. S. parodymai, iš dalies ir paties D. B. parodymai, nukentėjusiojo M. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas bei kiti tyrimo veiksmų protoklai. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo (ar jo termino pratęsimo) klausimą, teismas byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau kaltės klausimo nesprendžia iš esmės.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad D. B. įtariamas dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Apylinkės teismas suėmimą D. B. paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog įtariamasis darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).

Kad D. B. būdamas nesuimtas gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, rodo įtarime jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis ir jų skaičius, taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys. Bylos medžiaga rodo, jog D. B. įtariamas dviejų, BK 180 straipsnio 1 dalyje bei 181 straipsnio 1 dalyje numatytų, tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-01-17 nutartimi D. B. prieš terminą buvo nutraukta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nuosprendį, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, vykdoma priežiūra suėjus 2/3 probacijos termino, o naują veiką D. B. įtariamas galimai padaręs 2014 m. kovo mėnesio viduryje, tai yra nepraėjus nė dviem mėnesiam nuo jo teisinę padėtį lengvinančių nuostatų pritaikymo. Tačiau ir ši neigiama patirtis – ankstesnis teistumas bei teisių suvaržymas ankstesnio nuosprendžio vykdymo metu, įtariamajam D. B. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai ir galimai padarė naujas, tokios pačios rūšies, nusikalstamas veikas. LITEKO duomenys patvirtina, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-01-22 nuosprendžiu D. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 181 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 ir 3 p. p. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad D. B. atžvilgiu yra atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai dėl BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi Panevėžio jaunimo mokykloje, aktyviai sportuoja bei dalyvaudamas varžybose gauna piniginių lėšų pragyvenimui neleidžia tvirtinti, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nagrinėjamu atveju nėra BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo paskyrimo pagrindo.

Priešingai, visos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad suimtasis D. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, t. y., jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 punkto 3 dalyje numatytas suėmimo skyrimo (ar jo termino pratęsimo) pagrindas, dėl ko apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę bei, atsižvelgdamas, jog ikiteisminis tyrimas iš esmės yra pradinėje stadijoje, suėmimo terminą nustatė vienam mėnesiui. Sprendimas dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas suėmimo terminas neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus termino.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, D. B. šioje proceso stadijoje buvo paskirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamoje teismo nutartyje yra klaidingai nurodytas įtariamojo vardas – D., nors pagal ikiteisminio tyrimo byloje esančius anketinius duomenis įtariamasis yra D., tačiau tai pripažįstama tik rašymo apsirikimu nekeičiančiu skundžiamos nutarties esmės bei teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo D. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė