- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- I-580-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00575-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui R. M. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. R. M. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 20). Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį jo gyvenamojoje patalpoje atlikus kratą, pareiškėjas pasigedo savo USB laikmenos. Laikmenai neatsiradus, pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, prašydamas išregistruoti iš apskaitos sąrašo pareiškėjo dingusią laikmeną, kad jis galėtų įsigyti naują. Marijampolės pataisos namai 2016-03-01 rašte Nr. 20/07-314 nurodė, kad minėtos laikmenos išregistruoti negalima, kadangi pareiškėjas turi pristatyti sugadintą daiktą išregistravimui. Pareiškėjo manymu, laikmena pradanginta tyčia, o pataisos namų pareigūnai netyrė dingimo aplinkybių. Dėl to pareiškėjas negali įsigyti ir turėti antros USB laikmenos, esant neišregistruotai pirmajai, bei patiria neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 47-48) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 patvirtintos tvarkos aprašo 24 punktu, pataisos namų administracija negali išregistruoti pareiškėjo laikmenos, kadangi pareiškėjas jos nepateikė pareigūnams. Atkreipė dėmesį, kad Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-11-30 Tarnybiniame pranešime „Dėl bendrosios kratos 14 būrio gyvenamosiose patalpose“ nurodyta, kad rasta USB laikmena nepriklausė pareiškėjui. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti dingusi laikmena. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad kratos metu dingus pareiškėjo USB laikmenai, nebuvo tiriamos dingimo aplinkybės, o pataisos namų administracija atsisakė minėtą laikmeną išregistruoti iš apskaitos sąrašo, nes jis jos nepristatė pareigūnams.
Ginčo laikotarpiu galiojusiame Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012-03-30 įsakymu Nr. V-124 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos apraše (Žin., 2012, Nr. 41-2030) (toliau – Aprašas) buvo reglamentuojama tvarka, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai, skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat leidžiami naudoti kompiuteriai, buitiniai elektros prietaisai, muzikos instrumentai. Aprašo 9 punkte numatyta, kad patikrinti nuteistiesiems perduoti daiktai registruojami tarnyboje, atsakingoje už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą. Ant patikrinto ir užregistruoto daikto užklijuojamas šio daikto patikrinimo žymėjimo lapelis, kuriame įrašomas nuteistojo ar suimtojo vardas ir pavardė, daikto pavadinimas ir jo gamyklinis (identifikavimo) numeris, atsakingo pareigūno, paskirto laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu, patikrinusio daiktą, parašas ir data bei dedamas antspaudas su administracinio padalinio, atsakingo už šių daiktų apskaitą, pavadinimu. Aprašo 24 punkte nurodyta, kad sulaužytus ar kitaip sugadintus perduodamus daiktus laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, kuriems šie daiktai priklauso, privalo pristatyti tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams išregistruoti.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Marijampolės pataisos namų administraciją dėl galimai dingusios jo USB laikmenos išregistravimo, tačiau 2016-03-01 raštu Nr. 20/07-314 pareiškėjui buvo atsakyta, jog išbraukti pareiškėjo vardu registruotą USB laikmeną nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas jos nepateikė pareigūnams (b. l. 4). Šį raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, kuris, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nenustatė neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų ir 2016-04-05 rašte Nr. 2S-1828 (b. l. 5-6) konstatavo, kad pareiškėjo USB laikmena galėtų būti išregistruota vadovaujantis Aprašo 24 punktu – t.y. pateikus sulaužytą ar kitaip sugadintą daiktą pataisos namų pareigūnams. Taip pat pažymėjo, kad 2015-11-30 atliekant kratą pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, rasta tamsiai mėlynos ir baltos spalvų USB atmintinė ADATA C003/4GB nepriklausė pareiškėjui, kadangi jo vardu registruota USB laikmena buvo šviesiai mėlynos ir baltos spalvų. Pastarąją aplinkybę patvirtina atsakovo atstovo pateiktas Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-11-30 Tarnybinis pranešimas „Dėl bendrosios kratos 14 būrio gyvenamosiose patalpose“ Nr. 58/05-13073 (b. l. 106). Šiame pranešime konstatuota, kad patalpoje Nr. 1 ant pareiškėjo spintelės rasta USB laikmena ADATA C003/4, kuri nepriklausė pareiškėjui.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo USB laikmenos dingimo ar neteisėtų pareigūnų veiksmų. Kaip minėta, remiantis Aprašo 24 punktu, pareiškėjo vardu registruotas prietaisas galėtų būti išregistruotas tik tada, jei jis pateiktų sulaužytą ar kitaip sugadintą prietaisą pataisos namų pareigūnams. Tuo tarpu pareiškėjas šio reikalavimo neįvykdė, todėl negalima konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų dėl atsisakymo išregistruoti pareiškėjui priklausančią laikmeną. Pareiškėjo nurodomą aplinkybę, kad pataisos namų administracija nereagavo į pareiškėjo prašymus dėl dingusios laikmenos, paneigia jo paties į bylą pateikti Marijampolės PN 2016-01-19, 2016-03-01 ir 2016-02-11 raštai (b. l. 3-4, 7), iš kurių matyti, kad pareiškėjui buvo kaskart atsakoma į paklausimus dėl laikmenos dingimo bei išregistravimo. Remiantis byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu.
Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl dingusios USB laikmenos ir dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat byloje nėra jokių pareiškėjui galimai kilusią neturtinę žalą pagrindžiančių aplinkybių. Pareiškėjas nedetalizuoja ir neindividualizuoja galimai patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitų pasekmių, kurios galėtų būti laikomos pakankamomis neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.