Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-56-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-17
Bylos Nr.
2A-56-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Albinas Čeplinskas, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
V. R.
Atsakovas
M. B., A. C.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-56-390/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvedaravičienė
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4; 21.6; 114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 17d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovei V. R., jos atstovei adv. Irenai Andriuškevičienei, atsakovui M. B., jo atstovui adv. Deimintui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams A. C. ir M. B. dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo,

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 121-124) prašo pripažinti 2007-06-27 pirkimo-pardavimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų A. C. ir M. B. dėl 1,0322 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje žemės sklypą įgijo pirkėjas M. B., apsimestiniu nuo jo sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti E. R.. Nurodo, kad 2007-06-27 sutartimi A. C. pardavė M. B. 1,0322 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sandoris yra apsimestinis ir buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Faktiškai žemės sklypą įsigijo ne atsakovas M. B., o jos sutuoktinis E. R., kuris mirė 2007-09-11. Jų šeima buvo nusprendusi įsigyti žemės sklypą šalia šeimos draugų R. ir statyti ten gyvenamąjį namą. Sutuoktinis E. R. visas derybas vedė su sklypo savininku A. C., sudarė su juo avansinio mokėjimo sutartį ir sumokėjo 8600,00 Lt avansą. Kadangi jie ketino pirkti apie 70 arų sklypą, kuris dar nebuvo atidalintas iš 11,8200 ha žemės sklypo, A. C. įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su parduodamo sklypo atidalijimu bei gauti visus reikiamus dokumentus sandoriui sudaryti. Visi žemės tvarkymo reikalai užtruko ne dėl nuo A. C. priklausančių priežasčių, todėl suėjus avansinio mokėjimo sutartyje nustatytam terminui žemės sklypas nebuvo parduotas, tačiau nei viena iš šalių neatsisakė vykdyti avansinio mokėjimo sutarties. Būtent E. R. susitarė dėl sutarties sąlygų, susitarė, kad žemės sklypas bus parduotas už 40 000,00 Lt, nes pardavėjas turėjo išlaidų sklypo atidalijimui. Sumokėtą 8600,00 Lt avansą šalys įskaitė į pirkimo-pardavimo sutarties kainą. E. R. sklypo pirkimui panaudojo santuokoje įgytas lėšas- 8600,00 Lt sumokėjo 2006-06-07, sudarydamas avansinio mokėjimo sutartį, o likusius 31 400,00 Lt sumokėjo grynais pinigais sandorio patvirtinimo dieną. 2007-06-18 iš savo sąskaitos banke ji nuėmė 10 000,00 Lt, o sandorio patvirtinimo dieną iš savo sąskaitos banke nuėmė dar 20 000,00 Lt. Likusią pinigų sumą- 1400,00 Lt sutuoktinis turėjo su savimi. Nuimtus pinigus perdavė sutuoktiniui žemės sklypo įsigijimui. Kadangi ginčijamu apsimestiniu sandoriu M. B. nuosavybės neįgijo, todėl pripažinus iš dalies sandorį apsimestiniu, pirkėjo teisės turi būti perkeliamos E. R., nes būtent jis pagal šalių valią buvo pirkėju.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Pripažino 2007-06-27 notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp A. C. ir M. B. dėl 1,0322 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje žemės sklypą įgijo pirkėjas M. B., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkėlė E. R., mirusiam 2007-09-11. Teismas įvertinęs liudytojų parodymus, avansinio mokėjimo sutartį, skambučių ataskaitą, Alytaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 33-ž-2743 „Dėl nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“, išrašą iš V. R. sąskaitos nustatė, kad E. R. vedė derybas su žemės sklypo pardavėju A. C. dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo, už nupirktą žemės sklypą sumokėjo E. R., po sandorio sudarymo sutuoktiniai naudojosi žemės sklypu, jį tvarkė ir rūpinosi, nužymėjo ribas. Apsimestinio sandorio sudarymo faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pirkimo-pardavimo sutartį, turėjusią būti pas sutarties šalį M. B., pateikė ieškovė. Pažymėjo, kad atsakovas A. C. ieškovės nurodytus faktus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą, pripažįsta. Teismas konstatavo, kad atsakovas M. B. savo atsikirtimų pagrindu neįrodė, kad tarp jo ir žemės sklypo pardavėjo A. C., sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį susiklostė sutartiniai santykiai. Atsakovo M. B. paaiškinimus, liudytojo E. M. parodymus vertintino kritiškai, nes jų nurodytos faktinės aplinkybės nesutapo su atsakovo A. C., pripažinusio ieškinį, paaiškinimais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas pripažino, kad tarp A. C. ir statytinio M. B. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, kuri buvo vykdoma kaip tarp A. C. ir E. R. sudaryta sutartis, t. y. šalių valia buvo nukreipta sudaryti sutartį būtent tarp šių asmenų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl yra naikintinas. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nors ieškovė teismui nepateikė pagrįstų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimus, tačiau teismas ieškovės nurodytoms, bet nepagrįstoms objektyviais įrodymais aplinkybėms suteikia didesnę įrodomąją galią už byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai paneigia ieškovės išdėstytus motyvus. Teismas nesivadovavo CPK 197 str. 2 d. Neaišku, kuo remiantis teismas padarė išvada, kad už ginčo sklypą A. C. sumokėjo E. R.. Pardavėjas, pasirašydamas sutartį patvirtino, kad iš pirkėjo, t.y. iš apelianto, pinigus gavo, kas yra nurodyta 2007-06-27 pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri laikytina oficialiu įrodymu. Nesuprantama, kodėl teismas avansinio mokėjimo sutartį vertina kaip įrodymą šioje byloje, šioje sutartyje, kuria E. R. ketino pirkti iš A. C. žemės sklypą, neatitinka nei žemės sklypo dydis nei kaina, pažymi, kad ši sutartis nuo 2006-12-01 yra negaliojanti.

Apeliantas yra teisėtas ir faktiškas žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaryta įstatymo numatyta notarine forma, įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl sandorio pripažinti negaliojančiu nebuvo ir nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Nepagrįstas ir neteisėtas teismo vertinimas, kad atsakovas M. B. savo atsikirtimų pagrindu neįrodė, kad tarp jo ir žemės sklypo pardavėjo susiklostė sutartiniai santykiai, nes apeliantas neturėjo pareigos įrodinėti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pinigų perdavimo, ginčo sklypo perėmimo iš pardavėjo, sklypo įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktų, kadangi visi šie faktai įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai ieškovė turėjo pareigą įrodyti šių faktų nebuvus, tačiau jokių objektyvių įrodymų nepateikė.

Nesuprantama teismo pozicija kuomet oficialių institucijų išduotus oficialius dokumentus vertina kritiškai, aukštesnę įrodomąją galią suteikdamas subjektyviems ieškovės paaiškinimams ar liudytojų parodymams, kurie tik patvirtina aplinkybes, ką jiems neva buvo sakęs E. R., nors patys liudytojai nei derybose dėl pirkimo-pardavimo, nei sutarties sudaryme nedalyvavo.

Teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad su mirusiuoju E. R. apeliantas nepalaikė jokių santykių nuo 1993 m., kai dėl jo kaltės buvo sulaikytas policijos ir laikomas areštinėje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį ir laikė tai svarbiu argumentus sprendžiant ar apeliantas turėjęs tikslą ir galimybę įsigyti ginčo sklypą. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į apelianto nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino ir liudytojas E. M., kad M. B. daugiau kaip 20 metu dirba privačiame statybų versle, be to pardavė turėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl turėjo galimybę susitaupyti 40 000 Lt, kuriuos sumokėjo už įsigytą žemės sklypą. Pažymi, kad lėšų kilmės neįrodė ir ieškovė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės V. R. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ištyrė ir sprendime aptarė pagrįstus ir leistinus įrodymus, kurie atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, ir jų pagrindu teismas padarė iš vadą apie tam tikrų faktų egzistavimą. Ieškovei iškėlus ginčą dėl sutarties apsimestinumo atsakovas turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus įrodymus ir įrodančius, kad būtent tarp jo ir pardavėjo buvo susiklostę ikisutartiniai ir posutartiniai santykiai, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pardavėjas patvirtino, kad tarp jo ir E. R. buvo susiklostę pirkėjo ir pardavėjo santykiai, tą įrodo avansinio mokėjimo sutartis. Faktą, kad M. B. buvo tik statytinis įrodo, tai, jog jis nesidomėjo nei sklypo kaina, nė karto nesusitiko su pardavėju, kurį matė vienintelį kartą – notarų biure pasirašant sandorį. M. B. ūkininko ūkį įregistravo ne tikslu ūkininkauti, bet tikslu įvykdyti tarp jo ir E. R. buvusį susitarimą gauti leidimą statyti statinius. Atsakovas M. B. po E. R. mirties, siekdamas materialinio intereso, pasielgė nesąžiningai. Tuo tarpu atsakovas A. C. jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, jo parodymai teismui, skirtingai nuo M. B. parodymų teismui, yra logiški, nuoseklūs, sutampa su ieškovės, liudytojų V. R., R. L. parodymais, teismas turėjo rimtą pagrindą netikėti apelianto parodymais. Ieškovė teismui pateikė sąskaitos išrašą apie iš sąskaitos išimtus grynuosius pinigus, atitinkančius sandorio laiką ir sumą. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl avansine sutartimi susitarto parduoti žemės sklypo dydžio ir kainos neatitikimo yra nereikšmingos, nes sklypo dydis ir kaina keitėsi nežymiai. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo sulaikytas policijos ir, kad tai įvyko dėl E. R. kaltės, tokia versija atsirado tik teismo posėdyje, kas kelia abejonių jos pagrįstumu. Aplinkybę, kad apeliantas 20 m. dirba privačiame statybos versle apeliantas nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė patikslinusi ieškinį ( b.l. 121-124) CK 1.87 straipsnio pagrindu prašė 2007m. birželio 27d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų A. C. ir M. B. dėl 1,0322 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje žemės sklypą įsigijo pirkėjas M. B. pripažinti negaliojančia ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti ieškovės sutuoktiniui E. R..

CK 1. 87 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Ieškovė nurodo, kad ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinė, nes tikrasis pirkėjas buvo ne atsakovas M. B., o jos sutuoktinis E. R.. Taigi, ieškovė nurodo, kad M. B. buvo apsimestinis pirkėjas. Reikalavimą pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ieškovė grindžia šiomis aplinkybėmis: jos sutuoktinis vedė derybas dėl žemės sklypo pirkimo su pardavėju A. C., sudarė su pardavėju avansinio mokėjimo sutartį dėl sklypo pirkimo, sumokėjo pinigus už pirktą sklypą ir nupirkęs žemę ja naudojosi.

Pagal CPK 178 straipsnį ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą, o atsakovas – aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus į jam pareikštus reikalavimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ( CPK 185 straipsnis). CK 1. 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad minėtų nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokiais atvejais liudytojų parodymai vertintini atsižvelgiant į faktines aplinkybes ( sandorio dalyko vienos šalies valdymą, tokio valdymo trukmę ir pan.).

Ieškovė nurodo, kad jos vyras vedė derybas su žemės sklypo pardavėju A. C. ir buvo sudaręs su juo avansinio mokėjimo sutartį. Iš avansinio mokėjimo sutarties ( t 1, b.l. 100) matyti, kad E. R. ir atsakovas A. C. sudarė sutartį pagal kurią E. R. sumokėjo A. C. 8600 Lt. Šia suma šalys užskaitė avansą būsimų mokėjimų, perkant nekilnojamąjį turtą, t.y. 70 arų ploto sklypą iš turimo 11,8200 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pardavėjas įsipareigojo parduoti pirkėjui žemę ir pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau, kaip iki 2006m. gruodžio 1d. Byloje neginčijamai nustatyta, kad avansinio mokėjimo sutarties šalys joje nurodytu terminu pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, taip pat jos nepratęsė, todėl pagal tokį sandorį šalims teisės ir pareigos neatsiranda. Ieškovė aplinkybę, kad jos sutuoktinis vedė derybas su pardavėju dėl žemės pirkimo įrodinėja ir telefoninių skambučių ataskaita ( t 1, b.l.101-102), Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 33-ž-2743 „Dėl nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo“ priimtu pagal A. C. prašymą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, telefoninių skambučių ataskaita niekaip nepatvirtina ieškovės sutuoktinio su atsakovu A. C. pokalbių turinio dėl ginčo žemės pirkimo. Alytaus apskrities viršininko sprendimas dėl žemės sklypo kadastro ir registro duomenų pakeitimo priimtas pagal atsakovo A. C. prašymą taip pat neparodo vykusių derybų dėl žemės sklypo pardavimo. Ieškovė įrodinėja, kad už žemės sklypą pinigus mokėjo E. R. ir tai patvirtina ieškovės sąskaitos ( t. 1 b.l. 66-67). Atsakovas M. B. nurodo, kad pinigus 40000 Lt sumokėjo atsakovui A. C.. Ieškovės aiškinimą paneigia byloje esantis rašytinis įrodymas – 2007m. birželio 27d. notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios 2 punkto sąlyga patvirtina aplinkybę, jog pardavėjas A. C. už parduodamą žemės sklypą gavo iš pirkėjo M. B. 40000 Lt. Pažymėtina, kad pinigų nuėmimo faktas nuo ieškovės sąskaitos tinkamai negali patvirtinti aplinkybės, kad pinigus mokėjo būtent E. R.. Kitu bylos rašytiniu įrodymu perdavimo-priėmimo aktu ( t. 1, b.l. 7) konstatuota, kad pardavėjas A. C. ginčo parduotą žemės sklypą perdavė pirkėjui M. B., o pirkėjas nurodytą žemės sklypą priėmė. Taip pat ieškovė nurodo, kad po žemės sklypo įsigijimo jos vyras E. R. rūpinosi pirkto žemės sklypo priežiūra, jį šienavo, leido kaimynams ganyti gyvulius. Ieškovė nurodytas aplinkybes įrodinėjo atsakovo A. C., liudytojų V. R., R. L., V. R. parodymais. Pats atsakovas A. C. ginčo sklypo pardavėjas parodė, kad nupirktą žemės sklypą kažkas šienavo, o ar lygino žemę nematė ( t.1, b.l. 147). Liudytojo V. R., V. R. parodymus teisėjų kolegija vertina kritiškai, nes V. R. buvo ieškovės šeimos draugas, o liudytoja V. R. yra ieškovės motina. Be to, šių liudytojų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl teisėjų kolegija priimdama sprendimą jais nesivadovauja. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovas M. B. nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, todėl darė išvadą, kad atsakovas neturėjo tikslo ir galimybės įsigyti ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija tokią apylinkės teismo konstatuotą aplinkybę laiko nepagrįsta. Atsakovas M. B. aiškina, kad 20 metų dirba privačiame statybų versle, buvo pardavęs nekilnojamąjį turtą ir turėjo galimybę sutaupyti pinigus įsigyti ginčo žemės sklypą. Iš apeliacinės instancijos teisme pateiktos pirkimo pardavimo sutarties ( t 2, b.l. 9 ) matyti, kad atsakovas 2001m. gruodžio 29d. buvo pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nepaneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo pajamų iš jo vykdomo verslo. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas buvo finansiškai pajėgus įsigyti ginčo turtą.

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti 2007m. birželio 27d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine ir iš to išplaukiantį kitą reikalavimą, perkelti pirkėjo teises ieškovės sutuoktiniui nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, įrodinėjimo sąsąjumo, pakankamumo principus, įrodymų leistinumo taisyklę įtvirtintą CK 1. 93 straipsnio 2 dalyje, CPK 177 straipsnio 4 dalį, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ( CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai ištirti, todėl priimtinas naujas sprendimas, ieškovės ieškinį atmesti.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovo M. B. naudai priteisiama 1200 Lt išlaidų, turėtų apmokant už apeliacinį skundą, o valstybei 21,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu ( CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija,

nusprendžia:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008m. birželio 16d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą ir ieškovės V. R. ieškinį atmesti.

Iš ieškovės V. R. priteisti 1200 Lt žyminį mokestį atsakovui M. B. ir 21,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasRamūnas Mitkus