Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui A. A. J. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir susijusių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinys, kuriuo ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, grąžinti ieškovei ikisantuokinę pavardę „L.“.

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Praėjus keliems mėnesiams nuo santuokos sudarymo šalys 1998 metais pavasarį išvyko gyventi į Jungtinius Arabų Emyratus. (duomenys neskelbtini) Dubajuje šalims gimė sūnus. Netrukus atsakovas vis dažniau negrįždavo nakvoti į namus, vis mažiau rūpinosi ir domėjosi kūdikiu bei ieškove, jų šeimos pajamos buvo itin mažos. Ieškovei susiradus darbą, ji faktiškai išlaikė šeimą, jai vienai tekdavo visi šeimos rūpesčiai. (duomenys neskelbtini) gimus antram sūnui, atsakovas neatsakingo požiūrio į šeimą nepakeitė, be to, ieškovė sužinojo, kad atsakovas jai yra neištikimas. Tarp šalių prasidėjo nesutarimai, kurie peraugo į rimtus konfliktus. 2004 metų pradžioje ieškovė su vaikais grįžo į Lietuvą ir apsigyveno savo tėvų bute. Po kelių mėnesių į Lietuvą atvyko ir atsakovas, tačiau pabuvęs Vilniuje kelias savaites, nutarė grįžti į Dubajų. Nuo 2004 metų pavasario, kontaktai su atsakovu nutrūko, jis nustojo domėtis šeima ir vaikais, jokių ryšių su jais nepalaikė, niekada jokia forma neprisidėjo prie sūnų išlaikymo. Jau aštuoniolika metų ieškovė apie atsakovą neturi jokių žinių. Santuoka faktiškai iširo prieš aštuoniolika metų ir nutrauktina dėl atsakovo kaltės, nes jis per visus metus visiškai nesirūpino ir net nesidomėjo šeima, buvo ieškovei neištikimas. Šalys jokio santuokos metu įgyto ir dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovė asmeninių ir bendrų su sutuoktiniu kreditų neturi. Išlaikymo reikalavimo atsakovui nereiškia.

4. Atvykusi į parengiamąjį teismo posėdį ieškovė nurodė, kad būstas Dubajuje, kurį ji nurodė kaip paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, buvo nuomojamas prieš 20 m., jai nėra žinoma kur šiuo metu gyvena atsakovas. Teismo vertinimu, tikimybė, kad atsakovas gyvena tame pačiame būste, kurį šeima nuomojosi šalims su vaikais dar gyvenant kartu Jungtiniuose Arabų Emyratuose, yra nedidelė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negalėjo pateikti jokių duomenų apie aktualią atsakovo gyvenamąją vietą, į tai, kad procesinių dokumentų tinkamo parengimo siuntimui į užsienio valstybę (dokumentų legalizavimo) kaštai dideli, o jų įteikimo atsakovui tikimybė maža, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo bei proporcingumo principais, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis).

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad gyveno Jungtiniuose Arabų Emyratuose, ten dirbo ir susipažino su atsakovu, susituokė Lietuvoje ir išvyko gyventi į Dubajų, kur susilaukė dviejų vaikų. Gyvenant santuokoje atsakovas negrįždavo namo, vartodavo alkoholinius gėrimus, ji sužinojo, kad atsakovas yra jai neištikimas. Ieškovė atleido atsakovui neištikimybę, tačiau gimus antram vaikui, atsakovas ir toliau buvo neištikimas, aiškino, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose taip gyventi priimtina. Ieškovė pasiūlė vykti gyventi į Lietuvą. Atsakovas sutiko, tačiau atvykus į Lietuvą, jis čia pabuvo neilgai ir išvažiavo. Minėjo, jog grįžta į savo šalį, tačiau ieškovė vykti kartu neplanavo. Nuo to laiko atsakovas dingo, neskambino, vaikais niekada nesirūpino, nebandė užmegzti su jais kontakto, ieškovė viena išlaikė šeimą ir vaikus. Ieškovė nemato savo kaltės dėl santuokos išrimo, vykdė sutuoktinės pareigas tinkamai, o atsakovo kaltė pasireiškė tuo, jog jis nesirūpino šeima ir paliko šeimą.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinį jame nurodytais argumentais. Pažymėjo, jog yra preziumuojama kito sutuoktinio kaltė, kai šis yra neištikimas ir paliko šeimą bei ja nesirūpino. Šiuo atveju yra pagrindas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas seniai nesirūpina šeima, nesidomėjo nepilnamečiais vaikais. Dalintino turto šalys neįgijo, kreditorių neturi, išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja.

7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – įteikiant teismo šaukimą viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

8. Iš į bylą pateikto santuokos sudarymo liudijimo originalo nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų gimimo liudijimų matyti, jog šalys susilaukė dviejų vaikų: M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. M., gimusio (duomenys neskelbtini), kurie yra pilnamečiai.

9. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nuo 2004 metų pavasario su atsakovu jokių ryšių ir kontaktų nepalaiko. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ieškovė grindė jo neištikimybe ir tuo, kad jis paliko šeimą, nesirūpino nei ja, nei vaikais.

10. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio (Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės) nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004).

11. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

12. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

13. Nors ieškovė teigė, jog atsakovas, be kita ko, buvo jai neištikimas, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo neištikimybės faktą (CPK 178 straipsnis). Remiantis ieškovės paaiškinimais, atsakovas paliko šeimą, neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo, nesirūpino šeima. Priešingų duomenų byloje nėra.

14. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, ieškovės paaiškinimus, nenustatęs duomenų apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam palikus šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai grąžinama iki santuokos sudarymo turėta pavardė – L.. Atsakovui paliekama jo pavardė – M. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

16. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių 2021 m. lapkričio 29 d. VĮ Registrų centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 26 d. VĮ „Regitra“ pažymų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šalys, būdamos santuokoje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) Lietuvos Respublikoje neįgijo. Ginčo dėl neregistruoto kilnojamojo turto padalijimo byloje nėra.

17. Byloje taip pat nėra duomenų apie šalių bendrus ar asmeninius įsipareigojimus kreditoriams, todėl prievolių pobūdžio klausimas taip pat nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 100,00 Eur žyminio mokesčio, tačiau prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė.

20. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės O. M. (iki santuokos – L.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. A. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. A. J. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. M. grąžinti iki santuokinę pavardę – L., A. A. J. M. palikti pavardę M..

Priteisti iš atsakovo A. A. J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 euro ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.