Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, neteista

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 3 d., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. A. Z., 2016 m. liepos 9 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (girtumas 1,81 prom.), pažeidė viešąja tvarką, kai ginčo metu su namo laiptinėje žaidusiais vaikais dėl, jos nuomone, netinkamo vaikų elgesio, elgėsi įžūliai, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdydama visuomenės rimtį (pažeisdama žmonių teises į normalią ir ramią aplinką), o būtent, priekaištaudama vaikams plūdosi, spjaudėsi ir tyčia kumščiu sudavė mažametei E. K., gim. (duomenys neskelbtini), į kairįjį skuostą sukeldama jai fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. A. Z. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-07-09 apie 18.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pavaišino kelis vaikus sausainiais, o kiti buvę vaikai kažką jai pasakė. Ji nepamena, kad vaikams būtų išsakiusi kokius nors priekaištavimus, ar ant jų spjaudžiusi, tačiau neneigia tokias aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime. Taip pat neneigia, kad galėjo suduoti mergaitei į veido sritį. Dėl tokių jos veiksmų buvo iškviesta policija. Mergaitės atsiprašė, gailisi dėl tokio, elgesio, bei tokiems jos veiksmas įtakos turėjo išgertas alkoholis.

Motyvuojamoji dalis

V. A. Z. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 str. 1 d. nustatyta tvarka, LR BPK 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjos apklaustos nukentėjusiosios mažametės E. K. parodymais, kad buvo šeštadienį, liepos 9 d., apie 18.00 val. ji, jos sesė N., brolis T., bei draugai L., Kotryna buvo kieme. Po kiek laiko ji nuėjo į namo laiptinės koridorių išgirdusi, kad V. laiptinėje keikė, koliojo, kaltino pavogus čiulpinukus jos sesę J. ir jų draugą iš kito namo D. D. pasakė V., kad ji išsiblaivytų ir surinktų įrodymus dėl vagystės. Po tokių žodžių V. spjovė D. D. išėjo iš laiptinės į kiemą, o paskui D. išėjo V. ir ji (E. K.). Girdėjo kaip V. pasakė D., kad kvies policiją. D. pasakė: „kviesk“ ir tada ji atsisuko į ją, sudėjo kumštį ir sudavė jai į kairės pusės žandą. Ji jautėsi nejaukiai, nes tai buvo prie visų draugų, jai skaudėjo, norėjo verkti, bet susilaikė. Tuo metu, kai įvyko įvykis V. buvo neblaivi. D. mama viską matė per balkoną iš kito namo, todėl išėjo į kiemą. Jos tėtis taip pat žiūrėjo per penkto aukšto langą ir išėjęs į kiemą sustabdė V., kuri norėjo išeiti. Po apsilankymo pas specialistus, namo laiptinėje ji susitiko V., kuri ją apsikabino, verkė, atsiprašė, klausė ar stipriai ją užgavo. Ji nežino ar pyksta ant V., nelabai jai atleido. Iki smūgio sudavimo ji V. nesakė jokių žodžių. (b.l. 27-29).

Nukentėjusiosios E. K. atstovo pagal įstatymą Ž. K. parodymais, kad 2016-07-09 apie 18.00 val. jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme kažkokį triukšmą. Jo dukra E. K. tuo metu buvo išėjusi į kiemą ir buvo šalia laiptinės. Kita kaimynė, J. Č., gyvenanti antrame aukšte, taip pat girdėjo triukšmą ir pro savo balkoną matė, kaip kaimynė V., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute, pradėjo konfliktuoti su prie laiptinės buvusiais vaikais ir sudavė jo dukrai ranka į veidą. Išėjęs iš buto laiptinės, pirmame aukšte, pamatė neblaivią kaimynę V., kuria sulaikė, nes kaimynės J. sūnus buvo iškvietęs policiją. V. buvo agresyvi, pikta, šaukė, „koliojosi", tačiau priežasties, dėl ko sudavė jo dukrai, ji neaiškino. Atvykus policijai, V. buvo sulaikyta. Jam dukra pasakojo, kad jai su draugais būnant šalia laiptinės, pro šalį ėjusi neblaivi kaimynė V. pradėjo prie jų kabinėtis, kaltini nebūta vagyste iš parduotuvės, sudavė jo dukrai vieną į veidą, bandė apspjauti dukters draugą D. Č., tampė už rūbų K. V.. Dėl minėto įvykio jo dukrai E. buvo sukeltas fizinis skausmas, ji išsigando, sutriko. Vėliau dukra pasakojo, kad ji laiptinėje buvo sutikusi V., kuri jos atsiprašė. (b.l. 36-37).

Liudytojos J. K. parodymais, kad 2016-07-09 apie 18.00 val. dukra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), jai pasakė, kad ji su draugais buvo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, kai pro juos praeidama kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), sudavė jos dukrai vieną kartą į veidą. Nuėjus į kiemą, prie laiptinės rado stovinčią neblaivią kaimynę, kurios paklausus, kodėl sumušė jos dukrą, ši nieko neatsakė. Dėl suduoto smūgio jos dukrai skaudėjo. Be to, ją sumušė kitų draugų, t. y. D. Č., K. (pavardės nepamena), akivaizdoje. (b.l. 39).

Liudytojos J. Č. parodymais, kad 2016-07-09 apie 18.00 val. būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini), pro balkono langą pamatė, kad iš matymo pažįstama moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), šūkauja ant vaikų būrio. Kartu su vaikais kieme buvo ir jos sūnus D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., E. K., J. K. ir kiti vaikai, kurių vardų ir pavardžių nežino. Kiek matė pro balkono langą, minėta, galimai neblaivi, moteris bandė apspjauti jos sūnų D., E. K. trenkė į veidą, o K. V. tempė už megztinio rankovės. Kiek girdėjo, minėta moteris šaukė ant vaikų, kad jie vagys, kad dingtų iš kiemo. Kai ji išėjo į kiemą, kieme jau buvo susirinkę vaikų tėvai. Jos sūnus D. iškvietė policiją. Susirinkę tėvai neleido konfliktuojančiai moteriai pabėgti iš įvykio vietos. Kiek matė pro balkoną, vaikai elgėsi mandagiai, minėtos moters neprovokavo. (b.l. 40-42).

Liudytojos J. K. parodymais, kad 2016-07-09, apie 18-19 val. ji su draugais D., K., sesėmis N., E. ir kitais kiemo vaikais buvo kieme. Prie jų priėjo kaimynė V. ir paklausė „Koks jūsų reikalas“, nors jie jai patys pirmi nieko nesakė. Kaimynė įėjo į namo laiptinę, užlipo į viršų, tačiau netrukus nulipo žemyn ir pradėjo jiems sakyti, kad jie kažką pavogė iš parduotuvės. D. jos paklausė, ar ji turi įrodymų, V. pasakė, kad neturi, tačiau teigė mačiusi, kaip jie kišosi į rankoves, pradėjo spjaudyti ant D. Ji kažką aiškino, rėkė ant D., sakė K. ir D., kad jie nebūtų prie namo, nes čia negyvena. Po to, V. priėjo prie K., suėmė jai už megztinio, tempė į kiemą. D., jos sesė E. išėjo iš laiptinės į kiemą. Po to ir ji išėjo iš laiptinės, bei pamatė, kad jos sesuo E. vos neverkia. Paklausus, kas jai atsitiko, E. pasakė, kad V. kieme prie laiptinės "už nieką" jai trenkė į veidą. Į kiemą išbėgo D. mama, o ji nuėjo pakviesti savo tėčio. Kai jos tėtis bandė sulaikyti kaimynę, ši dar kažką rėkė, puolė ant D. mamos, sudraskė tėčiui kojas. V. tą vakarą buvo girta. (b.l. 44-45).

Liudytojo D. Č. parodymais, kad liepos 9 d. po pietų, jis buvo savo namo kieme, su draugais J., E., N., K., L., žaidė slėpynes. Visi vaikai slėpėsi, o jis ir J. turėjo jų ieškoti. Pro juos nieko nesakiusi praėjo išgėrusi moteris, kurią žino iš matymo, žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name, tačiau, priėjusi prie pašto dėžučių apsisuko ir grįžusi prie jų. Grįžusi pradėjo juos užgaulioti, vartojo keiksmažodžius, J. sakė, kad ši su sese iš Maximos vogė čiulpinukus. Jis moteriai pasakė, kad ji prasiblaivytų ir tada bus galima pasišnekėti. Moteris jam atsakė, kad čia ne jo reikalas, užlipo laiptais aukščiau ir spjovė į jį, tačiau jis pasitraukė ir ji jo neapspjovė. Kadangi moteris vėl pradėjo eiti artyn jo, jis išėjo į kiemą. Moteris ėjo jam iš paskos. Kieme buvo kiti jo draugai su kuriais jie žaidė. Išėjus į kiemą ta moteris vėl pradėjo spjaudytis ir priėjusi prie E. trenkė vieną kartą E. ranka į veidą. E. susijaudino ir pabėgo nuo tos moters. E. moteriai visiškai nieko nesakė ir nedarė. Kodėl ji sudavė E. į veidą, jis nesuprato. Tada į kiemą išėjo J. tėtis. Visą įvykį pro jų buto balkoną matė jo mama, kuri taip pat išėjo į kiemą. Iki atvykstant policijos pareigūnams jo mama ir J. tėtis laikė moterį, kuri toliau rėkė, koliojosi, muistėsi, žnaibėsi. Jis pats per įvykį nenukentėjo, ta moteris jam nieko nepadarė, tačiau dėl tokio moters elgesio jis pasijuto nejaukiai, buvo nesmagu. (b.l. 48-49)

Pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016-07-09 J. K. pranešė apie tai, kad 2016-07-09 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, neblaivi kaimynė V. A. Z., gyvenanti (duomenys neskelbtini) sumušė jos mažametę dukrą E. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. vieną kartą ranka sudavė į veiką (b.l. 5)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, planu-schema, fotolentele, kuriuose nurodyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). (b. 1.7-9, 10,11);

Specialisto išvada Nr. G 754/2016 (05), kad E. K. apžiūros metu objektyvių duomenų apie E. K. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis įvykio aplinkybėmis E. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 17).

Tarnybiniais pranešimais dėl iškvietimo adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyta, kad dirbant ekipaže vyr. patruliui Ž. S. ir specialistui V. M. 2016-07-09 apie 18.10 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp pranešėjo 14 metų, jo draugės ir kaimynės. Nuvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., jo mama J. Č., vyriškis Ž. K.. Ž. K. paaiškino, kad jo dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., neblaivi moteris trenkė iš rankos į veiką. Taip pat paaiškino, kad jie matė kaip minėta moteris kelis vaikus kieme apspjovė, tyčiojosi iš jų. Moterį sulaikė ir pristatė į laikino sulaikymo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kur paaiškėjo, kad moteris yra V. A. Z., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 54, 55)

2016-07-09 19.06 val. alkotesterio parodymais Nr. 8041, kuriuo užfiksuotas V.A. Z. 1.87 promilių girtumas (b.l. 56).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji V. A. Z. viešoje vietoje, panaudojo fizinį smurtą prieš mažametę E. K., t.y. sudavė į kairįjį skuostą, taip sukeldama mažametei fizinį skausmą. Tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas E. K. atžvilgiu patvirtino ir liudytojai, kurie matė patį įvykį, t. y. J. Č., D. Č., bei ir liudytojai, kurie apie įvykusį įvykį sužinojo iš karto po įvykio, t. y. Ž. K., J. K., J. K.. Tai, kad įvykio nurodytomis aplinkybėmis E. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir specialisto išvada.

Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010). Pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamoji priekaištaudama vaikams plūdosi, spjaudėsi, sudavė, nukentėjusiajai į veido sritį (kairįjį skruostą), t. y. nustatyta, kad buvo neleistinas fizinis kontaktas, pažeistas nukentėjusiosios kūno neliečiamumas. Taigi kaltinamoji atliko veiksmus, kurie laikytini įžūliais. Taip pat pagal nukentėjusiosios, liudytojų D. Č., J. K. parodymus, nustatyta, kad neteisėtus V. A. Z. veiksmus viešoje vietoje girdėjo ir matė J. Č., Ž. K., J. K., kurie atskubėjo mažametei nukentėjusiajai į pagalbą, bei kiti tuo metu kieme buvę vaikai, buvo kviečiama policija. Dėl tokių veiksmų tiek pati nukentėjusioji, tiek ir įvykį girdėję bei matę liudytojai neabejotinai patyrė neigiamas emocijas, buvo šokiruoti. Teismo nustatyti kaltinamosios veiksmai visiškai atitinka BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. dispoziciją.

Kaltinamosios V. A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios V. A. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. 2016-07-09 19.06 val. alkotesterio parodymais Nr. 8041, užfiksuotas V. A. Z. 1.87 promilių girtumas, todėl kaltinamosios apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimų metu ir jo įtaka kaltinamosios veiksmams abejonių nekelia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamosios V. A. Z. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, su nukentėjusiąja susitaikė, tai raštu patvirtino mažametės nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą tėvas Ž. K., jai atleido, dukros atsiprašė, ieškinio nereiškia (b.l. 87). Kaltinamoji neteista ir nėra buvusi atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b. l. 77), nebausta administracine tvarka (b. l. 78), Panevėžio skyriuje duomenų apie asmenį nėra. Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 74), pagal gyvenamąją vietą iš aplinkinių gyventojų skundų bei raštiškų nusiskundimų negauta (b.l. 76) dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, teismui pažadėjo prieš nukentėjusiąją nebesmurtauti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 38 str. numatytoms sąlygoms, taip pat ir sąlyga, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų numatytų BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. padarymą (idealioji sutaptis), jai susitaikius su nukentėjusiosios mažametės E. K. atstovu pagal įstatymą Ž. K., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažymos patvirtina, kad kaltinamajai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos išlaidos 34,74 eurų ir ją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme gynė advokatė D. B.. Taip pat nukentėjusiosios E. K. įgaliotuoju atstovu buvo paskirtas advokatas Vytautas M. K., kurio užmokestis paskaičiuotas - 34,74 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas tiek kaltinamajam, tiek mažamečio nukentėjusiojo negalinčio pasinaudoti savo teise atstovauti jo interesams byloje nagrinėjamoje pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 str. 1 d. 2 p., 9 p., BPK 55 str. 4 d., 5 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad gyvėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo, nukentėjusiojo valios, bei į tai, kad kaltinamoji yra senatvės pensininkė, niekur nedirba, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini, minėtos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b.l. 68-69).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Baudžiamąją bylą dėl V. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d., – nutraukti kaltininkei V. A. Z. ir nukentėjusiosios mažametės E. K. atstovui pagal įstatymą Ž. K., susitaikius.

Valeriją A. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokatų darbui apmokėti iš Valerijos A. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.