Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. (J. G.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. RV-25-3398 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

J. G. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, J. G. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. vasario 3 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 21 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 11 d. – 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo ir 10 (dešimt) dienų. Nuteistasis 2/3 laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. kovo 11 d.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. RV-25-3398 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu nuteistasis J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui, į jo charakterio dominuojančius bruožus, neatsižvelgė į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje. Dėl savo nusikaltimo nuteistasis savo kaltę pripažįsta ir visiškai prisiima atsakomybę, turi aiškiai suformuotus tikslus ir siekius.

1.2. Teismas skundžiamą nutartį grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie pakartotiną vidutinę riziką, o tai prieštarauja teisingumo sampratai. Teismo motyvai dėl nuteistojo darbinės veiklos visiškai neatitinka tikrovės. Nuteistojo darbinė veikla atsispindi nemokamuose darbuose. Jis yra kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, bet gavo atsakymą, kad įdarbintas jis nebus, nes nėra laisvų darbo vietų, o Vilniaus kalėjime nėra jokių gamybinių patalpų, kad būtų atliekami kokie nors darbai.

1.3. Nuo pat bausmės vykdymo pradžios nuteistasis intensyviai vykdė jam sudarytą socialinės reabilitacijos planą. Papildomai dalyvavo daugelyje intervencinių priemonių, kurios nebuvo įtrauktos į jo socialinės reabilitacijos planą, tad jo pažanga yra pakankama ir akivaizdi. Vilniaus kalėjimo patariamosios komisijos nariai įžvelgė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir perkėlė jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (pusiaukelės namus).

1.4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nes teismas nepateikė faktų analizės ir argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, kuriuos nurodė Komisija savo nutarime. Iš skundžiamos nutarties yra visiškai neaišku, kokius dar kriterijus nuteistasis turi atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, jog nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei kad yra akivaizdi mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už nepriekaištingą elgesį ir mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistajam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos trims paroms parvykti į namus net 14 kartų.

1.5. Taikant nuteistajam lygtinį paleidimą bus pasiekta progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšis stiprėja, išlaiko ir stiprėja motyvacija, gerėja jo ekonominiai reiškiniai. Lietuvos teismų praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BK 84 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Visi teismų praktikoje esantys precedentai yra galiojantys, todėl pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį yra privalomi.

Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs J. G. skundo argumentus ir susipažinęs su nuteistojo asmens bylos duomenimis bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad J. G. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad Komisijai vertinant ar nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti, o teismui vertinant Komisijos sprendimo pagrįstumą, privalu atsižvelgti į Komisijai ir teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kadangi skundas pateiktas dėl Komisijos 2023 m. spalio 16 d. nutarimo, šiuo atveju siekiant nustatyti nuteistojo elgesio pažangą, nagrinėtina asmens byloje esanti socialinio tyrimo išvada, surašyta 2023 m. rugsėjo 30 d.

Skunde iš esmės akcentuojama, kad apylinkės teismo argumentai dėl nuteistojo darbinės veiklos visiškai neatitinka tikrovės. Nuteistojo darbinė veikla atsispindi nemokamuose darbuose, be to, jis yra kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, bet gavo atsakymą, kad įdarbintas jis nebus dėl laisvų darbo vietų stokos, o Vilniaus kalėjime nėra jokių gamybinių patalpų, kad būtų atliekami kokie nors darbai. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. pabaigė 8 klases (duomenys neskelbtini) mokykloje, po to mokėsi profesinėje mokykloje, tačiau jos nebaigė, nes teko atlikti pirmąją laisvės atėmimo bausmę. Šios bausmės atlikimo metu Vilniaus kalėjime jis įgijo vidurinį išsilavinimą. Marijampolės kalėjime profesinio rengimo centre 2018 m. įgijo tekintojo specialybę, 2019 m. įgijo šaltkalvio – įrankininko specialybę, 2020 m. įgijo elektros įrengimų remontininko specialybę, o 2021 m. įgijo mūrininko – betonuotojo specialybę Nuteistojo teigimu, jis iki dabartinio įkalinimo apie 6 mėnesius dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš viso jis turi apie 1,4 metų darbo stažą, buvo pakeitęs keturias darbovietes, tačiau nurodo, kad laisvėje dažniausiai dirbdavo nelegaliai, nes dėl teistumų mažai būdavo laisvėje ir nespėdavo legaliai įsidarbinti. Bylos duomenimis, atlikdamas dabartinę laisvės atėmimo bausmę dėl įsidarbinimo galimybių nuteistasis nesikreipė, tačiau nuo bausmės atlikimo pradžios J. G. iš tikrųjų įsitraukė į nemokamų darbų atlikimą. Be to, 2022 m. sausio 4 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu jam buvo leista užsiimti individualia darbine veikla – bižuterijos gaminių gamyba, kuri nuo 2023 m. vasario 26 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai, kurią nuteistasis tęsia iki šiol (III t., b. l. 167–168). Taip pat nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugpjūčio 23 d. direktoriaus M. Š. pranešimą, kuriuo nurodoma, kad J. G. bus priimtas į darbą pastolių montuotojo pareigoms. Taigi, sutiktina, kad nuteistasis padarė pažangą darbinės veiklos ir mokymosi srityje, patvirtino savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2016 m., o tik pastaruoju metu pradėjo imtis aktyvių veiksmų, be to, nuteistasis dar stokoja oficialios darbinės patirties.

2023 m. rugsėjo 30 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3200 nustatyta, kad ankstesnis jo nusikalstamas elgesys susijęs su užimtumo trūkumu, bedarbyste, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka ir (ar) siekiu užtikrinti materialinį gerbūvį bei priklausomybe psichiką veikiančioms medžiagoms. Analizuojant nuteistojo gyvenimo būdo laisvėje ypatumus, pastebėtina, kad J. G. gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo ankstyvu delinkventiniu elgesiu ir nuosekliu įsitraukimu į situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Jo daryti nusikaltimai dažniausiai buvo vykdomi bendrininkų grupėje, didelę įtaką jam darė asocialios grupės, t. y. asmenys, su kuriais jis bendravo nuo pat vaikystės – kiemo draugai. J. G. buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, stokojo problemų atpažinimo, jų sprendimo įgūdžių, patyrė sunkumų vertinant savo elgesio pasekmes, buvo veikiamas impulsų. Šiuo metu nuteistasis J. G. deklaruoja, kad yra pasimokęs iš klaidų, pirmenybę teikia planavimui, o ne greitam veikimui. Nors praeityje sprendimus buvo linkęs priimti vadovaudamasis savo įsitikinimais, šiuo metu nuteistasis nevengia atsižvelgti ir į kitų patarimus, rekomendacijas ar nuomonę. Be to, nuteistasis pripažįsta, kad pagrindinė probleminė sritis skatinusi jo kriminalinį elgesį yra priklausomybė narkotinėms medžiagoms. Taip pat nuteistasis šiuo metu siekdamas pozityvių asmenybės pokyčių bausmės atlikimo eigoje nuosekliai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, kurias sėkmingai baigė ir įgijo žinių, kurias geba tinkamai panaudoti formuodamas pro-socialius įgūdžius, kas gali būti vertinama kaip svarbi nuteistojo resocializacijos procesą palengvinanti prielaida. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, kurių jis buvo lankomas laisvės atėmimo vietose, taip pat turi galimybę su jais palaikyti ryšį ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Be to, su savo dabartine sutuoktine augina dvi dukteris (viena nėra jo biologinė dukra), abi mergaitės turi jo pavardę. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, todėl manytina, jog santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Be kita ko, nors nuteistasis šiuo metu yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos priemones, tačiau jam vis dar būdingos tam tikro lygmens nusikalstamą požiūrį palaikančios nuostatos. Iš bylos duomenų matyti, kad J. G. yra praeityje teistas 9 kartus, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikaltimus – vagystę ir plėšimą, taip pat už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad J. G. už nusikalstamas veikas buvo skiriamos tiek švelnesnės, tiek griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, taip pat buvo taikomi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai neturėjo jokio teigiamo poveikio J. G. elgesiui ir neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Remiantis įvertinimo rezultatais, Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (II t., 1 d., b. l. 158–167). Taigi, visos šios aplinkybės rodo, kad jo padaryta pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi.

Skunde nesutinkama su Komisijos ir apylinkės teismo padarytomis išvadomis, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos, kuri lemtų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindas konstatuoti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino J. G. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis iš tikrųjų vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvavo (duomenys neskelbtini) programoje, adaptavosi lengvai, prisitaikė prie gyvenimo sąlygų be išskirtinių sunkumų, įsitraukė į neatlygintino darbo veiklas, atliko buitį gerinančius darbus, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ projekto veiklose, mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, tekintojo, šaltkalvio – įrankininko, elektros įrengimų, mūrininko – betonuotojo specialybes, atlygino turėtus įsiskolinimus pagal vykdomuosius raštus, dalyvavo tikslinėse narkotinių medžiagų vartojimo įpročių valdymo priemonėse – lankė savitarpio pagalbos grupių ((duomenys neskelbtini) užsiėmimus, kelis sykius dalyvavo programoje „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo socialinės reabilitacijos intervencinėse programose - nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. dalyvavo psicho-edukacinėje programoje „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. sausio 12 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 14 d. dalyvavo ir baigė programą „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. kovo 10 d. dalyvavo psichologinio konsultavimo programoje „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. lapkričio iki 2022 m. sausio dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ programoje, 2022 m. kovo 17 d. dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. lapkričio 22 d. baigė „(duomenys neskelbtini)“ programą, 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. gegužės 8 d. lankė programą „(duomenys neskelbtini)“. Vis tik, pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, J. G. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką. Nors J. G. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 9 kartus buvo skatintas, tačiau per 2022 metus jis buvo du kartus baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. už draudžiamų daiktų įsigijimą ir laikymą (už disponavimą mobiliuoju telefonu) ir alkoholinių gėrimų vartojimą (III t., b. l. 170, 185). Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja ir nuteistasis visus bausmės atlikimo metus elgėsi disciplinuotai, tačiau nustatytos tvarkos pažeidimai buvo padaryti tų pačių metų eigoje, o tai tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai bei atskleidžia jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Kaip ir socialinio tyrimo išvadoje, Komisijos Nutarime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje nuteistasis iš tikrųjų pasižymi teigiamais asmeniniais pokyčiais. Kita vertus, nors nuteistasis išsprendė gyvenamosios vietos klausimą (nurodė, kad gyventų sutuoktinės tėvams nuosavybės teise priklausančiame name arba jo motinos name), taip pat formaliai patvirtino savo įdarbinimo galimybę paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, yra orientuotas į santykių su artimaisiais palaikymą, tačiau probleminė sritis, susijusi su darbinės veiklos sritimi (darbo patirties stygiumi), piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis, lėšų tvarkymo ir pajamų valdymo sunkumais, nepakankamu gebėjimu įvertinti elgesio pasekmes, impulsyviu elgesiu, problemų identifikavimo sunkumais, tam tikro lygio negatyviomis visuomenės atžvilgiu nuostatomis – išlieka aktuali bei reikalaujanti nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Iš Komisijos Nutarimo matyti, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė. Nors pastaruoju metu nuteistojo motyvacija spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas akivaizdžiai sustiprėjo, manytina, kad pažanga dar nėra tokia akivaizdi, kad leistų neabejoti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 15 metų amžiaus, tokio paties amžiaus pirmą kartą buvo nuteistas (už plėšimą). Nuteistojo kriminalinę patirtį sudaro 9 teistumai, įskaitant dabartinį, pastarieji nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. J. G. veikose dominuoja turtiniai nusikaltimai bei disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Nors, nuteistojo teigimu, jo pakankamai teigiama asmens charakteristika leidžia daryti išvadą, kad jis gali būti paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tik šios aplinkybės, nestebint aiškios pažangos paties asmens elgesyje, nėra pakankamos vertinti, jog nuteistojo pažanga yra tokia, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą pageidavimą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų reikšmingų aplinkybių visumą, kurią apylinkės teismas savo skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino ir aptarė.

Nuteistasis taip pat skunde cituoja teismų sprendimus, kuriais lygtinis paleidimas buvo taikomas bei nurodo, kad visi teismų praktikoje esantys precedentai yra galiojantys, todėl pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį yra privalomi. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šie nurodyti teismo procesiniai sprendimai nelaikytini precedentu šioje byloje, kadangi juose nustatytos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Be to, teismų praktikoje yra daugelis kitų pavyzdžių, kai lygtinis paleidimas yra netaikomas, todėl tokie nuteistojo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo visas maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo didesnę motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, iš Komisijos Nutarimo matyti, kad nors šiuo metu buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2024 m. balandžio mėnesį (II t., 1 d., b. l. 168–170).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus J. G. elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.