Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 6 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimo bausme 15 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 18 metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iš A. Ž. priteista: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. J. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. J. 1057,31 Lt laidojimo išlaidų ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas; Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 4467,50 Lt už S. N. gydymą; 785,14 Lt, proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 27 d., apie 2 val., Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl asmeninių paskatų, du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam S. N. į krūtinės sritį, tuo padarydamas jam kiaurymines durtines - pjautines žaizdas abiejuose krūinės ląstos pusėse su oro patekimu į pleurų ertmes, širdies maišelio ir kairiojo plaučio sužalojimus. Dėl kiauryminių krūtinės ląstos ertmės sužalojimų nukentėjusiajam S. N. sunkiai sutrikdyta sveikata.

Be to, A. Ž. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 6 d., apie 16 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), A. J. ir V. J. priklausančio namo, esančio Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), svetainėje, dėl savanaudiškų paskatų, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą - nukentėjusiosios S. J. pinigus, prieš tai nukentėjusiajai S. J. atsisakius jam paskolinti apie 200 Lt, sudavė kairės rankos kumščiu pastarajai į galvos sritį. Nuo suduoto smūgio nukentėjusioji nukrito ant grindų. Po to, A. Ž. , paėmęs už S. J. skarelės, ne mažiau 6 kartus daužė jos galvą į grindis, tuo padarydamas jai kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, kraujosruvas dešinio smilkinio srityje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose bei kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, tai yra nežymiai ir sunkiai sutrikdė S. J. sveikatą. Po to, A. Ž. nutempė nukentėjusiąją į jos kambarį, kur tyčia 6 kartus peiliu dūrė jai į kairę krūtinės pusės sritį, tuo padarydamas durtines - pjautines kairės pusės krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus žaizdas su kairio plaučio ir širdies pažeidimais bei paviršinę pjautinę odos žaizdelę kairės krūtinės ląstos pusės užpakaliniame paviršiuje, tai yra sunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl durtinių - pjautinių krūtinės ląstos žaizdų su kairio plaučio ir širdies sužalojimais, kurie komplikavosi ūmiu vidiniu išoriniu nukraujavimu, S. J. įvykio vietoje mirė. Nužudęs S. J. , A. Ž. apieškojo jos kambarį, tačiau pinigų nerado dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios - išsigando pamatęs mašinos šviesas.

A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo veika, nužudant S. J. , netinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pirmosios instancijos teismas šioje nuosprendžio dalyje šališkai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl sunkaus S. N. sveikatos sutrikdymo

Taip pat nepagrįstas ir kitas apeliacinio skundo argumentas, jog S. N. nepareikšdamas baudžiamojoje civilinio ieškinio, tuo pripažino, kad jo paties veiksmai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi komentuojamas straipsnis numato nukentėjusiojo teisę, bet ne pareigą byloje reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tai viena iš nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisėtus interesus. Dėl to, kad byloje S. N. nepareiškė civilinio ieškinio, A. Ž. padarytos veikos pavojingumas nesumažėjo, tuo labiau, tai nerodo, kad nukentėjusysis pripažįsta, kad neteisėtus nuteistojo veiksmus išprovokavo jo paties elgesys.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad A. Ž. prisipažino sunkiai sutrikdęs S. N. sveikatą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis teigė, kad nesigaili nusikaltęs ir žada atkeršyti jo brolį sumušusiems asmenims (b. l. 58-56, t. 1). A. Ž. savo parodymus pirmosios instancijos teisme pakeitė nurodydamas, kad gailisi sunkiai sutrikdęs S. N. sveikatą, o priešingus parodymus davė todėl, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 118, t. 3). Toks nuteistojo gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką nėra nuoširdus ir laikytinas gynybine versija, siekiant švelnesnės bausmės paskyrimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad nuteistasis nelinkęs neigiamai vertinti savo poelgio. Be to, nors nuteistasis vėliau prisipažino padaręs minėtą nusikalstamą veiką, tačiau šis prisipažinimas nėra vienintelis ir pagrindinis įrodymas, padėjęs išaiškinti teisėsaugos pareigūnams nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios taip pat žinomos ir iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų, specialisto išvadų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra, nes jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdus ar padėjęs išsiaiškinti nusikalstamą veiką.

Dėl S. J. nužudymo

Apeliaciniame skunde nuteistasis, neginčija nužudęs S. J. . tačiau bandydamas iš dalies pateisinti savo poelgį, nepagrįstai nurodo, kad tam įtakos galėjo turėti jo ankstesnis gydymas psichiatrijos ligoninėse bei jo turima priklausomybė nuo alkoholio bei azartinių žaidimų. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad nusikaltimų padarymo metu A. Ž. galėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos visiškai valdyti. Jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybė nuo alkoholio. Priklausomybė nuo azartinių žaidimų negali būti tiesioginė nusikaltimo priežastis. Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis nebuvo laikino psichinio sutrikimo, fiziologinio afekto ar kitoje juridiškai reikšmingoje emocinėje būsenoje (b. l. 44-46, t. 3). Minėtas ekspertizės aktas buvo ištirtas ir pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvada bei detali paties nuteistojo nurodyta įvykio aplinkybių eiga duoda pagrindą teigti, kad nusikaltimo padarymo metu, nužudant S. J. , A. Ž. buvo sąmoningas, elgėsi kryptingai, bandydamas realizuoti turėtą tikslą – pinigų gavimą, todėl nėra pagrindo abejoti minėtame akte nurodytų išvadų teisingumu.

Specialisto išvadoje nustatyta, kad ant nukentėjusiosios drabužių rasti pavieniai tamsiai mėlyni su pilku atspalviu medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. Ž. tamsiai mėlynų džinsinių kelnių audeklo pluoštu (b. l. 150, t. 1). Apeliantas nurodo, kad, nužudant S. J. , jis nevilkėjo tamsiai mėlynų džinsinių kelnių, todėl tokios specialisto bei pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos. Šį apeliacinio skundo argumentą paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojai M. P. , T. A. bei V. A. , kurie nuteistąjį matė nusikaltimo padarymo dieną, patvirtino, kad jis vilkėjo tamsiai mėlynus džinsus (b. l. 27, 30, 48, t. 2). Tai, kad nusikaltimo padarymo dieną nuteistasis mūvėjo džinsines kelnes, neneigė ir jis pats (b. l. 78, t. 2). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtoje specialisto išvadoje nustatytas tik bendras, ne individualus pluošto grupinis priklausomumas ir ši išvada nėra lemiamas apelianto kaltės padarius nužudymą, įrodymas.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl savanaudiškų paskatų), kai nužudoma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims. Pagal šį punktą veika kvalifikuojama tik tada, kai tokias paskatas kaltininkas turėjo iki nužudymo pradžios arba jos kilo kėsinimosi į gyvybę metu. A. Ž. , apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl S. J. nužudymo, parodė, kad į nukentėjusiosios namus „atėjau dėl pinigų ir viską padariau dėl pinigų“ (b. l. 100, t. 2). Šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 120, t. 3). Taigi nuteistasis į S. J. namus ėjo turėdamas tikslą gauti (pasiskolinti) pinigų. Nepavykus jų pasiskolinti, jis sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį, vėliau – peiliu dūrė į kairę krūtinės pusės sritį. Nužudęs S. J. , jis toliau bandė realizuoti tikslą įgyti pinigų jų ieškodamas nužudytosios namuose, tačiau to padaryti nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių – pamatęs atvažiuojančio automobilio šviesas, išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino. Siekimas gauti pinigų šioje situacijoje buvo pagrindinis nusikaltimo motyvas – skatinamoji priežastis, pagrindas nusikalstamam veiksmui – nužudymui, todėl A. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą kaip nužudymas dėl savanaudiškų paskatų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl S. J. nužudymo A. Ž. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra. Pagal teismų praktiką, šiame straipsnyje numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatoma bent viena iš alternatyvų : 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pirmosios apklausos metu 2007-11-10 A. Ž. savo kaltę neigė (b. l. 76-78, t. 2), tačiau po penkių dienų (2007-11-15) savanoriškai parašytame prisipažinime (b. l. 88, t. 2) bei tą pačią dieną duodamas parodymus (b. l. 90-91, t. 2), jis prisipažino nužudęs S. J. , išsamiai papasakodamas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Nurodytu prisipažinimo laikotarpiu teisėsaugos institucijos neturėjo tikrų žinių apie šį nusikaltimą padariusį asmenį. Nors liudytojai A. J. bei M. P. , kurių parodymais skundžiamajame nuosprendyje grindžiama nuteistojo kaltė, buvo apklausti anksčiau nei gautas A. Ž. prisipažinimas, tačiau jų parodymuose nuteistojo kaltę patvirtinančios informacijos nebuvo (b. l. 1-2, 47-48 t. 2). Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant S. J. drabužių rasti pavieniai medvilnės pluoštai yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su A. Ž. tamsiai mėlynų džinsinių kelnių audeklo pluoštais, surašyta tik 2008-02-12, t. y. praėjus beveik 3 mėnesiams po to, kai nuteistasis pripažino savo kaltę (b. l. 144-151, t. 1). Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. Ž. savanoriškas ir išsamus prisipažinimas padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 2 dalis) pripažįstant, kad A. Ž. atsakomybę dėl S. J. nužudymo lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą. R. J. ir A. J. dėl A. Ž. padaryto nusikaltimo neteko pačio artimiausio žmogaus – motinos. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. 4 metus gyveno kartu su mama S. J. , ja rūpinosi, buvo artimi, jos nužudymas sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus. R. J. nors kartu su nukentėjusiąja negyveno, tačiau dažnai ją lankydavo. Išgyvenimai dėl motinos netekties jam sukėlė dvasinius sukrėtimus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis turi šeimą, 5 vaikus, iš kurių 3 yra nepilnamečiai, tačiau byloje esančiuose dokumentuose nurodyta, kad A. Ž. nevedęs, turi vieną dukrą, gimusią 2006 m. gegužės 10 d. (b. l. 2, t. 3). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, net jeigu žala sveikatai ar gyvybei padaryta netyčiniais veiksmais, priteisiamas panašus kaip šioje byloje ar net didesnis neturtinės žalos atlyginimas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje J. Z. v. VŠĮ „Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005 paliko galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-394/2004, kurioje civiliniams ieškovams priteista iš viso 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; L. A. Teismas 2003 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003 nukentėjusiajai N. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį padidino iki 114 000 Lt; Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-323-417/2008 nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisė po 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinusi visumą šių aplinkybių ir atsižvelgdama į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija laiko, kad priteistas po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, todėl nekeistinas.

A. Ž. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už dvi nusikalstamas veikas. Už sunkų sveikatos sutrikdymą S. N. jam paskirta 6 metų, o už S. J. nužudymą – 15 metų laisvės atėmimo bausmės.

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalis numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimą paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė yra artima minėto straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Ši bausmė nėra per griežta atsižvelgiant į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra sunkus nusikaltimas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. A. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad A. Ž. prisipažino sunkiai sutrikdęs S. N. sveikatą ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis turi mažametę dukrą, charakterizuojamas patenkinamai, apibūdinamas kaip neprognozuojamas ir kerštingas žmogus.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalis numato terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Už S. J. nužudymą nuteistajam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Nužudymas yra labai sunkus nusikaltimas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad A. Ž. atsakomybę dėl šio nusikaltimo lengvina jo prisipažinimas ir padėjimas išaiškinti šią veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ši nuosprendžio dalis, kurioje už R. J. nužudymą A. Ž. paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, keistina, sumažinant jam paskirtos bausmės dydį ir už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte paskiriant kiek mažesnę bausmę kaip įstatymo sankcijoje numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis).

A. Ž. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomasis kalinimas nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2008 m. lapkričio 24 d.). Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. Ž. buvo sulaikytas kaip įtariamasis padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkiai sutrikdęs S. N. sveikatą) ir nuo 2003 m. lapkričio 27 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d. Šis laikotarpis į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitytas, nors tai turėjo būti padaryta, nes Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalis numato, kad laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida ištaisytina, pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio) pritaikymo (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 2 dalis).

A. Ž. nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, skirtingoje vietoje ir skirtingais veiksmais, taigi, šių nusikalstamų veikų sutaptis nėra idealioji. Pagal pavojingumą šios nusikalstamos veikos labai nesiskiria. Todėl bendrinti bausmes apėmimo būdu nėra pagrindo, jos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo A. Ž. atsakomybę dėl S. J. nužudymo lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. Ž. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą paskirti trylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, A. Ž. pagal 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą šešiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti ir laikinajame sulaikyme nuo 2003 m. lapkričio 27 d. iki 2003 m. lapkričio 28 d. išbūtą laiką.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.