- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 2A-734-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- UAB „Swiss logistic“
- Ieškovas
- P.M.
- Kategorijos
- 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Swiss logistic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P.M. ieškinį atsakovui UAB „Swiss logistic“ (buvusi UAB „RST Baltic“) dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo bei darbo sutarties sąlygos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: 1) nustatyti, kad darbo sutartis su juo nutraukta pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. ir DK 124 str. 1 d. bei įpareigoti atsakovą nustatyta tvarka užpildyti darbo sutartį; 2) priteisti jam iš atsakovo neišmokėtą dalį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 9 967,92 Lt išeitinę pašalpą; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos (2007-01-08) iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo 2006-10-02 pas atsakovą dirbo direktoriumi. Pagal darbo sutartį jam buvo nustatytas 5 000 Lt mėnesinis atlyginimas ir 28 darbo dienų kasmetinės minimalios atostogos. Nuo 2007-01-09 iki 2007-01-15 ieškovas sirgo turėdamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Jam besigydant, 2007-01-12 elektroniniu paštu gavo nuskenuotus atsakovo 2007-01-08 pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą bei 2007-01-08 atsakovo vienintelio akcininko sprendimą, kuriuose nurodoma, kad jis atšauktas iš direktoriaus pareigų ir darbo sutartis nutraukiama nuo 2007-01-08, nors tą dieną jam būnant darbe jis apie atleidimą nebuvo informuotas. Atsakovas su ieškovu pilnai neatsiskaitė, išmokėjo tik atlyginimą už sausio mėnesį dirbtas dienas ir dalį kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Per visą darbo laiką jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl jo atliekamo darbo kokybės. Darbo sutartis nutraukta nesant jo kaltės; jam nežinomos jo atleidimo priežastys. 2007-01-02 pasibaigus bandomojo laikotarpio terminui, jis dirbo toliau. Ieškovas laikė, jog turėtų būti tikslinamas atleidimo pagrindas. Nutraukdamas darbo sutartį, atsakovas pažeidė DK 140 str. 2 d., 141 str., 177 str. 2 d., 206 str. 1 d. 1p. Atleidimo dieną turėjo jam būti išmokėta 1 800,28 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau atsakovas išmokėjo tik dalį kompensacijos, taip pat turėjo būti išmokėta 9 967,92 Lt išeitinė pašalpa pagal DK 140 str. 2 d. Be to, pagal DK 141 str. 3 d., atsakovui atsiskaityti uždelsus su ieškovu ne dėl ieškovo kaltės, atsakovas turi sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Atsakovo priešieškinį prašė atmesti nurodydamas, jog niekuo nepagrįstas atsakovo tvirtinimas, kad dėl jo atliekamo darbo atsakovas turėjo papildomų investicijų. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad sudarant darbo sutartį, buvo padaryta rašybos klaida. Pažymėjo, jog DK 94 str. draudžia nustatyti sąlygas, pabloginančias darbuotojo padėtį palyginant su ta, kurią nustato DK. Šiuo atveju ieškovui buvo nustatytos palankesnės nei DK 166 str. nustatytos sąlygos dėl kasmetinių atostogų ir tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ši sąlyga negalioja. DK leidžia ginčyti tik darbuotojo padėtį pabloginančias sąlygas. Susitarimas buvo būtent dėl 28 darbo dienų trukmės minimalių kasmetinių atostogų. Atsakovo nurodyti 1 800 Lt su atsakovo vienintelio akcininko sutikimu buvo panaudoti apmokėti V.Vasiljevui už atliktus darbus – kompiuterinių tinklų įrengimą ir modernizavimą. Su akcininku buvo sutarta, kad už šiuos darbus ieškovas darbus atliekančiam V.Vasiljevui sumokės iš savo pinigų, kuriuos jis vėliau paims iš atsakovo kasos, o akcininkas turėjo padengi įsiskolinimą kasoje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Pareiškė priešieškinį, prašydamas nustatyti rašymo klaidą 2006-10-02 darbo sutarties su ieškovu 8 punkte ir patvirtinti 28 kalendorinių dienų kasmetinių minimalių atostogų terminą, priteisti iš ieškovo 1 800 Lt padarytai žalai atlyginti. Atsakovas nurodė, kad sudarytoje su ieškovu darbo sutartyje įsivėlė spausdinimo klaida – sutarties 8 p. vietoj „kalendorinių dienų“ buvo atspausdinta „darbo dienų“, kuri pastebėta tik gavus ieškovo ieškinį. Paaiškino, kad 2007-01-08 ieškovas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų akcininko sprendimu, pranešimas apie atleidimą įteiktas 2007-01-08. Pasirašytinai susipažinti su pateiktais dokumentais ieškovas atsisakė. 2007-01-09 ieškovas dar kartą bendrovės buveinėje, dalyvaujant bendrovės darbuotojams ir advokatei D.Jaudegienei, buvo supažindintas su atleidimo dokumentais, tačiau pasirašyti vis tiek atsisakė. Su ieškovu galutinai atsiskaityta 2007-01-09 ir tai paneigia ieškovo teiginį, kad apie atšaukimą jis sužinojo tik 2007-01-15. Ieškovas iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas teisėtai, dėl jo kaltės, nes netinkamai vykdė savo pareigas, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, savo kaltais veiksmais prarado vienintelio akcininko pasitikėjimą. Kadangi teisiniai santykiai baigėsi dėl ieškovo kaltės, išeitinė išmoka pagal DK 140 str. 2 d. jam nepriklauso. Atsakovas nuo 2006-11-30 iki 2006-12-08 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, lapkričio 1 d., gruodžio 25-26 d. ir sausio 1 d. yra švenčių dienos, todėl pagal DK 106 str. 3 d., 143 str. 2 d. 4 p., toks laikas į darbo ir išbandymo laiką neįskaitomas, taigi išbandymo terminas turėjo baigtis 2007-01-14, o ieškovas buvo atleistas 2007-01-08, t.y. nepasibaigus išbandymo terminui. Todėl išeitinė išmoka jam nepriklauso. Ieškovas iš kasos paėmė kaip avansą už pirkimus grynais 1 800 Lt, tačiau šių pinigų negrąžino iki šiol, jokių dokumentų apie atliktus pirkimus grynais nepateikė, tuo padarė žalą ieškovui, kurią privalo atlyginti.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2007-06-20 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai: pripažino, kad darbo sutartis, sudaryta tarp jo ir atsakovo 2006-10-02 buvo nutraukta pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d. ir DK 124 str. 1 p., įpareigojo atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atitinkamai užpildyti ieškovo darbo sutartį. Priteisė ieškovui iš atsakovo 8 786 Lt išeitinę išmoką ir 496,39 Lt neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotų atostogų dalį; priteisė ieškovui 25 002,39 Lt dydžio vidutinio darbo užmokesčio sumą už pradelstą atsiskaityti laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai; priteisė ieškovui iš atsakovo po 239,69 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelstą atsiskaityti terminą nuo 2007-06-21 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio (4393 Lt) priteisimo ieškovui nurodė vykdyti skubiai.
Teismas taip pat atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies priteisdamas atsakovui iš ieškovo 1 800 Lt, likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Proporcingai patenkintų ir atmestų ginčo šalių reikalavimų daliai, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Teismas pripažino, kad ieškovo išbandymo terminas dėl jo nedarbingumo (išbandymo laikotarpiu ieškovas sirgo 9 kalendorines dienas, o išbandymo laikotarpis skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis) prasitęsė ir baigėsi 2007-01-11, todėl pripažino, kad P.M. iš darbo buvo atleistas per išbandymo laikotarpį, tačiau, įvertinęs tai, kad atsakovas nesilaikė DK 107 str. 1 d. reikalavimo raštu prieš tris dienas įspėti darbuotoją, kuris atleidžiamas nepasibaigus išbandymo laikotarpiui, teismas pripažino, kad ieškovo atleidimas iš darbo atsakovo pranešime nurodomu pagrindu buvo neteisėtas ir tenkino ieškovo reikalavimą dėl atleidimo pagrindo pakeitimo į DK 124 str. 1 p. ir Akcinių bendrovių įst. 37 str. 3 d. Teismas laikė neįrodytomis atsakovo nurodytas aplinkybes, jog darbo pas atsakovą metu ieškovas taip pat vadovavo konkuruojančioms įmonėms; jog ieškovas veikė neūkiškai, nekompetentingai, netinkamai elgėsi su darbuotojais ar netinkamai vykdė pareigas, todėl laikė, kad ieškovo kaltės dėl jo atleidimo iš darbo nėra ir jam turi būti išmokama dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Teismas nustatė, jog ieškovas apie darbo atleidimą buvo informuotas 2007-01-09. Susitarimo darbo sutartyje dėl ieškovui nustatyto atostogų laiko teismas (28 darbo dienos) teismas nelaikė rašymo apsirikimu ir atsižvelgdamas į tai priteisė ieškovui papildomą kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalį, kuri ieškovui nebuvo išmokėta. Kadangi atsakovas ieškovo atleidimo dieną neišmokėjo ieškovui visos priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išeitinės išmokos, kaip to reikalauja DK 141 str. 2 d., teismas priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį (dienai 239,69 Lt) už uždelsimo laiką nuo 2007-01-10 iki teismo sprendimo paskelbimo dienos imtinai – 25 002,39 Lt. Kadangi teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovas su ieškovu nebuvo atsiskaitęs, teismas priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį nuo 2007-06-21 iki visiško atsiskaitymo, pažymėdamas, jog DK nenumato galimybės mažinti minėtą išmoką, be to, ji nepriklauso nuo to, ar uždelsta atsiskaityti visa suma ar jos dalis. Teismas laikė pagrįstu atsakovo priešieškinio reikalavimą dalyje dėl 1 800 Lt priteisimo iš atsakovo nustatęs, jog darbų perdavimo priėmimo aktas, kurio pagrindu V.Vasiljevas gavo autorinį atlyginimą iš atsakovo už kompiuterinių tinklų įrengimą ir modernizavimą, ieškovo buvo surašytas 2007-01-10, t.y. po to, kuomet ieškovas buvo įspėtas apie jo atleidimą nuo 2007-01-08. Taigi, teismas darė išvadą, kad ieškovas minėtą aktą surašė neturėdamas tam įgalinimų ir apie tai žinodamas, todėl minėtą aktą laikė niekiniu ir negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Swiss logistic“ prašo iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą nustatant, jog ieškovo darbo sutarties 8 punkte padaryta rašymo klaida ir patvirtinti 28 kalendorinių dienų kasmetinių minimaliųjų atostogų terminą, bei kad ieškovo darbo santykiai nutrūko dėl ieškovo kaltės 2007-01-08 dieną ir neišmokant jam kompensacijos bei nesant atsiskaitymo su darbuotoju uždelsimui. Apeliantas nurodo, jog pateikė teismui ieškovo kaltę patvirtinančius įrodymus, todėl nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas buvo atleistas nesant jo kaltės. Dėl ieškovo iniciatyva be bendrovės akcininko leidimo atlikto ryšio operatoriaus pakeitimo, atsakovas galėjo patirti nuostolių, o aplinkybė, kad atleidus ieškovą iš darbo šių nuostolių pavyko išvengti, neatleidžia ieškovo nuo atsakomybės už neatsakingą vadovavimą. Remiantis LAT 2007-06-22 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-260/2007 išsakyta pozicija, nustatinėjant bendrovės vadovo kaltę dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu, be to, vadovo kaltę lemia ir akcininko pasitikėjimo juo praradimas, todėl teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra ieškovo kaltės dėl jo atleidimo. Be to, teismas neteisingai pritaikė DK 140 str. 2 d. ir be pagrindo taikė DK str. 141 str. 3 d. nuostatas. Apeliantas nesutinka, jog ieškovas buvo atleistas 2007-01-09, o taip pat su teismo išvada, jog dėl 28 darbo dienų atostogų termino darbo sutartyje buvo išreikšta tikroji šalių valia. Apeliantas pažymi, kad netgi ir pripažinus, jog bendrovė laiku neišmokėjo ieškovui trūkstamos kompensacijos dalies už nepanaudotas atostogas jas skaičiuojant darbo dienomis (viso 496,39 Lt), pripažinus, jog ieškovas buvo skolingas atsakovui 1 800 Lt, teigti, jog bendrovė neatsiskaitė su ieškovu nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas neįrodė esant ieškovo kaltę dėl jo atleidimo. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka LAT praktiką. Neigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodomą tariamai tikrąją ieškovo atleidimo iš darbo dieną. Nesutinka, jog darbo sutartyje nurodant sąlygą dėl atostogų atsakovo buvo suklysta. Be to, pažymi, jog apeliacinis skundas neatitinka keliamų reikalavimų, numatytų CPK 306 str. Jame nėra suformuluotas apelianto prašymas, nenurodoma kokią sprendimo dalį prašomą panaikinti, o kokią palikti, bei kokį naują sprendimą prašoma priimti apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinio skundo nurodyta suma neatitinka apeliacinio skundo dalyko, o skunde nurodomas naujos aplinkybės, kurios pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriamos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007-12-06 nutartimi iš dalies tenkindamas atsakovo UAB „Swiss logistic“ skundą, pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimą: sprendimo dalį, kuriomis ieškovui P.M. iš atsakovo buvo priteista 8 786 Lt išeitinė išmoka, priteista 25 002,39 Lt suma už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo bei vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, panaikino ir ieškinio reikalavimus dėl išeitinės išmokos bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti, atmetė. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teismas atliko patenkintų ieškinio ir priešieškinio piniginių reikalavimų tarpusavio įskaitymą ir konstatavo, kad atsakovui iš ieškovo priteista 1 303,61 Lt; taip pat pakeitė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-05-12 nutartimi iš dalies tenkino ieškovo P.M. kasacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-06 nutarties dalį, kuria panaikinta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007-06-20 sprendimo dalis dėl priteisimo ieškovui iš atsakovo 25 002,39 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo bei vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo ir šios reikalavimas atmestas, taip pat nutarties dalį dėl patenkintų piniginių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tarpusavio įskaitymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bei perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; kitą apygardos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
Apeliacijos dalykas apibrėžtas paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-12 nutartimi, kartu pažymima, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išaiškino bylos aplinkybes, tačiau netinkami aiškino ir taikė Darbo kodekso normas, reglamentuojančias kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimą, kad sudaro pagrindą pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui kompensaciją iš atsakovo konstatavo, kad atsakovas pažeidė DK 141 str. 2 d. nustatyta pareigą visiškai atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną ir neišmokėjo visos jam priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas (liko neišmokėta 496,39 Lt kompensacijos dalis). Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už visą laikotarpį nuo 2007-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išaiškinęs, kad DK 141 str. 3 d. norma, atsižvelgiant į jos turinį, tikslus ir uždavinius, darbo teisinių santykių specifiką, nenumato galimybės mažinti minėtą išmoką, nepriklausomai nuo to, ar uždelsta atsiskaityti visa suma ar jos dalis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, aiškindama DK 141 str. 3 d. nuostatų taikymą šioje byloje, pažymėjo, kad šios normos paskirtis yra daugiaplanė: tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui); normos tikslai gali būti pasiekti bei efektyvūs tik tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 str. 3 d. mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Aplinkybė, kad darbuotojas yra skolingas darbdaviui, neatleidžia darbdavio nuo pareigos atsiskaityti su darbuotoju; darbdavys gali tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galimas tik sutikus darbuotojui.
Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl ieškovo atleidimo iš darbo dienos nustatymo; nors byloje ieškovas kėlė klausimą, kad jis sužinojo apie atleidimą nuo 2007-01-12, teismas pagrįstai pasirėmė rašytiniu įrodymu – atsakovo bendrovės vadovo ir kitų dviejų darbuotojų surašytu aktu apie atleidimą, 2007-01-09 kasos pajamų orderiu apie galutinį atsiskaitymą su ieškovu ir padarė pagristą išvadą, kad ieškovas buvo atleistas 2007-01-09; tokiu būdu atsiskaitymas uždelsiamas nuo 2007-01-10.
Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos priteisimas už visą laikotarpį nuo 2007-01-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra nepagrįstai didelis ir neadekvatus padaryto pažeidimo sunkumui, juk ieškovui liko neišmokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalis – 496,39 Lt, ženkliai mažesnė suma nei jo vidutinis darbo užmokestis – 4393 Lt. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad kompensacijos neišmokėjimas nebuvo piktybiškas, nes darbdavys ir ieškovas skirtingai aiškino darbo sutarties sąlygą dėl ieškovui suteikiamų kasmetinių atostogų minimalios trukmės – ieškovas aiškino, kad šalys buvo susitarusios dėl 28 darbo dienų atostogų, atsakovas – dėl 28 kalendorinių dienų atostogų trukmės. Šalių ginčas dėl šios darbo sutarties sąlygos aiškinimo buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo sprendimu, tuo pačiu teismas nustatė, kad ieškovui turėjo būti paskaičiuota 1 783,53 Lt nepanaudotų atostogų kompensacija, o faktiškai buvo paskaičiuota 1 287,14 Lt, t.y. 496,39 Lt mažesnė. Esant tokioms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas: ieškovui priteistinos kompensacijos dydis mažintinas; jam priteistina neišmokėtos sumos dydžio kompensaciją už laikotarpį nuo 2007-01-10 iki apygardos teismo nutarties paskelbimo – 2008-10-10, t.y. už 21 mėnesį, 10 424,19 Lt. Apygardos teismas neturi duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, todėl ieškovui priteistinos periodinės vienos dienos išmokos nuo teismo nutarties paskelbimo dienos iki visiško atsiskaitymo. Periodinės vienos dienos išmokos nuo ieškovui neišmokėtos kompensacijos dalies dydžio nustatomos proporcingumo principu: bylos duomenimis, esant vidutiniam mėnesio darbo užmokesčiui 4 393 Lt, ieškovo vienos darbo dienos užmokestis sudaro 239,69 Lt, taigi neišmokėtai kompensacijos daliai – 496,39 Lt atitinka 27,09 Lt vienos dienos išmoka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje taip pat konstatavo, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriskiriama nei prie sumų, iš kurių būtų draudžiama išieškoti, nei prie atvejų, kada draudžiamas įskaitymas (DK 226 str., CK 6.134 str.), taigi priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymas šioje byloje galimas. Tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo naudai priteistinos tiek tvirtos piniginės sumos, tiek periodinės išmokos, pripažįsta, kad reikalavimų įskaitymas nagrinėjamoje byloje netikslingas, nes gali apsunkinti sprendimo vykdymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas patyrė nagrinėjamoje byloje tokias išlaidas advokato teisinei pagalbai: 2 478 Lt (b.l. 157, 158, t.1) + 2 584,20 Lt (b.l. 191, 192, t.1) + 3 186 Lt (b.l. 75, 76, t.2) + 5 310 Lt (b.l. 145, 154, t.2), iš viso 13 558,20 Lt bei 135,20 Lt (b.l. 155, 156, t.1) dokumentų vertimo išlaidų.
Atsakovas patyrė išlaidos žyminiam mokesčiui: 66 Lt (b.l. 94, t.1) + 100 Lt (b.l. 95, t.1)+ 364 (b.l. 113, t.2)+750,01 Lt (b.l. 127, 131, t.2), iš viso 1 280,01 Lt; kitos išlaidos: 56 Lt (registrų centrui b.l. 12, t.2). Atsakovo išlaidos advokato teisinei pagalbai: 500 Lt (b.l. 10, t.2) + 2 000 Lt (b.l. 11, t.2) + 500 Lt (b.l. 13, t.2) + 2 000 Lt (b.l. 77, 78, 79, 80, t.2) + 1 770 Lt (b.l. 153, t.2)+944 Lt (b.l. 198, t.2), iš viso 7 714 Lt.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str.4 d.). Kolegija pažymi, kad, nors pareikši reikalavimai kildinami iš darbo teisinių santykių ir byla dėl to laikytina sudėtinga, abiejų šalių patirtos atstovavimo išlaidos yra neprotingai didelės (13 558,20 Lt ieškovo ir 7 714 Lt atsakovo).
Po kasacijos atsakovo apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies ir išmokų, priteistų ieškovui iš atsakovo suma buvo ženkliai sumažinta; atsakovo priešieškiniu patenkintų reikalavimų mastas nepasikeitė. Dėl išdėstyto bei atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo procesiniais sprendimais nagrinėjamoje byloje liko patenkintas ir ieškovo neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo bei reikalavimas dėl 496,39 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, kolegija sprendžia, kad ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 1/3, o atsakovo 1/2. Dėl išdėstyto bei remiantis CPK 98 str. 2 d. nuostatomis, kolegija sprendžia, kad ieškovui priteistina 5 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (apie išlaidas kasaciniame teisme byloje duomenų nėra), bei 45,06 Lt dokumentų vertimo išlaidų. Atsakovui atitinkamai 4 000 Lt atstovavimo išlaidų visų trijų instancijų teismuose, 1/2 išlaidų žyminiam mokesčiui bei kitų išlaidų (640 Lt+28 Lt); atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 377,06 Lt (5 045,06 Lt-4 668 Lt).
Ieškovas darbo byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį ir skundus (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Remiantis CPK 96 str. 1 d. nuostatomis iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos žyminiam mokesčiui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Patenkintas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, ji indeksuojant, reikalavimas dėl kompensacijos už nepanaudotų atostogų dalį (496,39 Lt) priteisimo – 50 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Žyminis mokestis už 10 424,19 Lt kompensacijos priteisimą sudaro 3 proc. nuo priteistos sumos – 312,72 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 477,42 Lt (312,72 Lt+114,7 Lt+50 Lt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovui P.M. iš atsakovo UAB „Swiss Logistic“ kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo bei vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti ieškovui P.M. iš atsakovo UAB „Swiss Logistic“ 10 424,19 Lt (dešimt tūkstančių keturių šimtų keturių litų 19 centų) dydžio kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką nuo ieškovo atleidimo dienos (2007-01-08) iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Priteisti ieškovui P.M. iš atsakovo UAB „Swiss Logistic“ po 27,09 Lt (dvidešimt septynis litus 9 centus) per dieną už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2008-10-10 iki sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui P.M. iš atsakovo UAB „Swiss Logistic“ 377,06 Lt (tris šimtus septyniasdešimt septynis litus 6 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Swiss Logistic“ 477,42 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt septynis litus 42 centus) žyminio mokesčio byloje.