Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų V. P.-Tamošiūnaitės, Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir V. R. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktų pagrindu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. R. skirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir V. R. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą. Taip pat V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam M. T. padarytą žalos dalį pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimą. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iš V. R. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 115 000 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. R. nuteistas už tai, kad būdamas užsienio juridinio asmens - bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, registruotos (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Š. A. Karalystėje, nuo 2015 m. sausio 6 d. registruotos Lietuvos Respublikos Mokesčių mokėtojų registre ir veiklą vykdžiusio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, direktoriumi, vadovaujamai bendrovei turint įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims ir neturint galimybės šiuos įsipareigojimus vykdyti, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė jokių sandorių su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti neplanuoja, 2015 m. liepos mėnesį, baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi D. D. ir pastarajam nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė planuoja sudaryti sandorius su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“, kaip patvirtinimą D. D. pateikė netikrus jo paties kurtus elektroninius laiškus, kuriuose jis kaip bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas su įmonių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini).“ atstovais tariamai derina sandorių sąlygas, D. D. nurodė, kad projektų su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ vykdymui jo vadovaujamai bendrovei trūksta piniginių lėšų bei D. D. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus paprašė suteikti jo vadovaujamai bendrovei 140 000 eurų dydžio paskolą. D. D., būdamas suklaidintas, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2015 m. spalio 20 d. elektroninio ryšio priemonėmis su V. R., veikiančiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pasirašė paskolos sutartį, kuria remiantis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu AB „SEB banke“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2016 m. liepos 13 d. pavadinimas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“) atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 140 000 eurų, tačiau iki paskolos sutartyje nurodyto pinigų grąžinimo termino, t. y. 2015 m. lapkričio 20 d., nei V. R., nei bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ paskolos negrąžino, sandorių su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė, o paskolintas lėšas panaudojo kitiems bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimams padengti, tokiu būdu V. R. apgaule bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 140 000 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Atsiliepimų į nuteistojo V. R. apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistojo V. R. apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma panaikinti teismo paskirtas pareigas (įpareigojimus): neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis atsisakė apeliacinio skundo prašymo panaikinti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas tik dalyje dėl prašymo panaikinti pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, V. R. pateiktus rašytinius duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam V. R. laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėdamas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be kitų pareigų paskyręs ir pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, skiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, išvardintas šios normos 2 dalyje bei 3 dalyje, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Šiuo nagrinėjamu atveju nuteistajam V. R. buvo paskirta viena baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas teismo nustatytomis sąlygomis atlyginti turtinė žalą bei 3 pareigos (bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą). Įstatymo leidėjas nėra teismui nustatęs privalomo reikalavimo skirti nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigą ar pareigas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas tai sprendžia, atsižvelgdamas į nusikaltimų sunkumą, jų pobūdį, kaltininko asmenybę, būtinybę jį kontroliuoti ir pan.

8. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigas, taip pat pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tinkamai realizavo BK 75 straipsnio nuostatas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliantas V. R. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, šios bausmės vykdymą, pritaikius BK 75 str. nuostatas, atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. R. paskirta bausmė buvo subendrinta su paminėto nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu aukščiau nurodytas pareigas. Apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, nenurodė įstatymo, reglamentuojančio bausmių bendrinimo taisykles, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jam paskirtos bausmės buvo bendrinamos, taikant BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 9 dalies nuostatas.

9. Kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes, BK 63 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas, mano, kad, apylinkės teismas, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turi bendrinti ne tik paskirtas bausmes, tačiau ir paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas. Įstatymo leidėjas nėra numatęs atskiro teisinio instituto, kokia tvarka turėtų būti bendrinamos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos, paskirtos, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, tačiau, kolegijos nuomone, bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, turi būti bendrinamos ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos. Baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos gali būti nebendrinamos tik vienu atveju, kai, priimant naują nuosprendį, anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos nebeturi prasmės. Šiuo nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, bendrino ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas pareigas.

10. V. R., pagrįsdamas prašymą panaikinti pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, Vilniaus apygardos teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog nuteistojo tėvas G. R. 2018 m. liepos 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis, pateikdamas pažymą, jog jo tėvai deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus rajone, nepagrindė būtinybės panaikinti jam skirtą pareigą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nors apeliaciniame skunde V. R. teigia, jog jam reikia prižiūrėti užmiestyje gyvenančius tėvus, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų apie savo tėvų sveikatos būklę, o 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tėvai sveikatos problemų neturi.

11. Dėl aukščiau išsakytų argumentų, kolegija nemano, kad apeliantui paskirta pareiga – neišvykti už gyvenamosios vietos ribų, gali būti keičiama, taikant apeliacinio proceso metu jo išsakytą alternatyvą: nurodyti šioje pareigoje reikalavimą neišvykti ne tik už jo gyvenamosios vietos ribų, bet ir už tėvų gyvenamosios vietos ribų.

12. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog dėl teismo skirtos pareigos – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuteistasis jaučia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad jis turi būti panaikintas. Bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti. Be to, pažymėtina, jog BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas neapriboja jo galimybės aplankyti tėvus. Nuteistasis, norėdamas juos aplankyti, gali kreiptis į probacijos tarnybą ir gauti leidimą. Panaikinti įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.