- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-30
- Bylos Nr.
- 2A-1662-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11492-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Vidas Stankevičius (pran.), Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- A. U., G. U.
- Ieškovas
- Daugiabučių namų J
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. U. ir G. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučių namų J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinį atsakovams A. U. ir G. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Daugiabučių namų J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. U. ir G. U. ieškovo naudai 1 851,51 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas sudarė sutartis su komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis bei darbo sutartis su samdomais darbuotojais, kurių pagrindu eksploatavo gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , bei patyrė sąnaudas savininkų naudai – teikė jiems komunalines ir namo eksploatavimo paslaugas. Bendrija veikia kaip namo, esančio adresu J. B. g. 9, Vilniuje, bendrosios dalinės nuosavybės administratorius. Atsakovai sutuoktiniai yra buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini) ,bendrasavininkiai. Atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. B. g. 9, Vilniuje, namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tenkantis atsakovų butui, yra 1 851,51 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovai A. U. ir G. U. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokio įsiskolinimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas nurodytu laikotarpiu nėra. Pažymėjo, jog tikrasis ieškovo ir atsakovų ginčo dalykas – tai teisiškai nepagrįstas ir neteisėtas sumų už kaupiamąsias lėšas ir bendrijos apmokamus darbuotojus reikalavimas iš bendrijos narių, tame tarpe ir atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų A. U. ir G. U. ieškovo Daugiabučių namų J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrijos naudai 1 438,40 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2012-08-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 1176,23 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas yra daugiabučių namų, esančių J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrija, kurios valdymo organai yra priėmę sprendimus dėl minėtų daugiabučių namų teikiamų administracinių paslaugų įkainių, kurie yra galiojantys, nenuginčyti. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą pateikė sąskaitas – faktūras, patvirtinančias atsakovų 1 438,40 Lt skolą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodyti atsakovams taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovai ilgą laiką neapmoka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendrijos veikloje susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, sprendė, kad proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas, prašydamas priteisti skolą, iš pradžių neišskyrė delspinigių dalies, o vėliau teismo posėdžio metu nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu, jis reikalauja iš atsakovų priteisti delspinigius, todėl reikalavimą dėl 413,11 Lt dydžio delspinigių priteisimo teismas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai A. U. ir G. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog iš atsakovų priteistina suma yra lygi 1 438,40 Lt skolos ir 1 176,23 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į proporcingai ieškovo tenkinto reikalavimo dalį, tačiau tuo pačiu teismas, nustatęs, jog ieškovas į bylą pateikė sąskaitas – faktūras, patvirtinančias atsakovų 1 438,40 Lt skolą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2012 m. gegužės mėn., neatkreipė dėmesio, kad atsakovai pagal pateiktas byloje sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2007-02-28 iki 2012-08-31 iš viso ieškovui nėra sumokėję nebent 783,70 Lt sumos. Tokią išvadą galima daryti, nes atsakovai laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. faktiškai ieškovui netgi yra permokėję pagal tam tikras pateiktas sąskaitas faktūras, todėl atsakovų prievolė ieškovui turėtų būti mažesnė. Šį faktą patvirtina pagal atsakovų 2014-01-04 prašymą ieškovui dėl apmokėtų sąskaitų faktūrų pastarojo pateikta informacija – išrašas iš banko sąskaitos, iš kurio turinio matosi faktiškai įmokėtos atsakovų sumos ieškovui, kurių suminė išraiška yra didesnė nei aritmetiškai skaičiuojant ieškovo už tą patį periodą pateiktų sąskaitų faktūrų dydis. Taip pat nurodo, kad atsakovui A. U. atvykus išklausyti teismo sprendimo paskelbimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2013-12-17 teisėja suklydo dėstydama rezoliucinę teismo sprendimo dalį, nes buvo nurodyta atsakovų skola ieškovui neva siekianti net 35 055 Lt. Atsakovui nesutikus su tokiu sprendimo paskelbimu, sprendimas buvo pataisytas, pažeidžiant imperatyvią CPK įtvirtintą tvarką, nes teismas turėjo pasirašyti taisymus sprendime ir priimti atitinkamą nutartį dėl aiškios aritmetinės klaidos bei privalėjo vėliau išsiųsti tokią nutartį šalims. Pažymi, jog taip pat buvo atliktas kitas procesinis pažeidimas, kadangi ieškovai iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą, nors nebuvo gautas atsakovų sutikimas, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar ieškinio pagrindo pakeitimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsakovams netgi nebuvo suteiktas papildomas laikotarpis parengti atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį, nors CPK 141 str. 2 d. yra nurodyta, kad pakeitus ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, pažeidė rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principus, įtvirtintus CPK 12 str. bei 17 str.
Ieškovas Daugiabučių namų J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrija atsiliepimu į atsakovų A. U. ir G. U. apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn. yra sumokėję daugiau nei buvo jiems nurodyta, o šį faktą patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – išrašas iš banko sąskaitos. Pažymėtina, kad šį įrodymą atsakovai teikia tik kartu su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismui šis įrodymas nebuvo pateiktas, todėl pirmosios instancijos teismas ir negalėjo vertinti šių aplinkybių ir jas įvertinti priimant ginčijamą sprendimą. Atsakovai nenurodo, kokios objektyvios priežastys trukdė atsakovams šį prašymą pateikti ir gauti minėtą įrodymą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tęsėsi beveik metus, tačiau atsakovai nesant jokių objektyvių priežasčių, trukdančių gauti minėtą įrodymą, šio įrodymo pirmosios instancijos teismui nepateikė. Minėti atsakovų veiksmai turėtų būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu, todėl vadovaujantis CPK 314 str. atsakovų pateiktas įrodymas – prašymas ieškovui dėl apmokėtų sąskaitų faktūrų ir ieškovo atsakymas atsakovui su banko sąskaitos išrašu turėtų būti nepriimamas ir apeliacinės instancijos teismo nevertinamas. Pažymi, jog ginčijamą sprendimą ieškovas gavo 2013-12-19, jokių aritmetinių skaičiavimo klaidų sprendime nėra. Atsakovai apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK reikalavimų, keitė ginčijamą sprendimą. Tačiau netgi esant atsakovų nurodytoms aplinkybėms, pažymėtina, kad CPK 329 str. 1 d. nurodo, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atkreiptinas dėmesys, kad aritmetinių klaidų sprendime ištaisymas nesilaikant CPK reikalavimų, neturėjo įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovų nurodytas argumentas dėl galimo ginčijamo sprendimo neteisingumo ir neteisėtumo yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad ieškovas pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo pirmosios instancijos teismui pateikė 2013-03-20, t. y. dar iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje dienos, todėl atsakovų sutikimas nebuvo reikalingas. Taip pat pažymėtina, jog atsakovų teiginys, kad jiems nebuvo suteiktas papildomas laikas pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį yra klaidinantis, kadangi atsakovai 2013-04-16 pateikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir atsakovų atsiliepimas buvo priimtas. Pažymi, jog atsakovai taip pat neteisingai tvirtina, jog jie yra apmokėję didžiąją dalį skolos ir yra likę skolingi ieškovui nebent 783,70 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog kartu su ieškovo procesiniais dokumentais pateikti suvestiniai atsakovų skolų apyvartų žiniaraščiai aiškiai parodo, kokias sumas ieškovas buvo pateikęs apmokėti atsakovams ir kokius faktinius mokėjimus atliko atsakovai. Atlikus elementarius aritmetinius veiksmus ir iš atsakovų skolos atėmus atliktus mokėjimus, gaunasi būtent toji suma, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovai A. U. ir G. U. yra apmokėję dalį skolos, nes šie argumentai grindžiami naujais įrodymais, kurių apeliacinės instancijos teismas negali priimti ir nagrinėti (t. 2, b.l. 115-127 ). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų atsakovai neteikė pirmosios instancijos teisme ir neprašė teismo jų išreikalauti. Negalima sutikti su apeliantais, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti skolos apmokėjimo faktą tenka skolininkui, šiuo atveju atsakovams (CPK 178 str.). Taigi būtinybė pateikti įrodymus negalėjo atsirasti apeliacinės instancijos teisme, nes tokia būtinybė (atsakovų pareiga) jau egzistavo pirmosios instancijos teisme.
Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą. Pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti 1851,51 Lt skolą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio, teismui buvo pateiktas 2013 m. kovo 20 d. Pareiškimą teismas priėmė 2013 m. kovo 25 d. ir nustatė atsakovams 20 dienų terminą atsiliepimams pateikti (t.1, b.l. 15-158). Žodinį bylos nagrinėjimą iš esmės teismas pradėjo ir bylą išnagrinėjo tik 2013 m. lapkričio 28 d., todėl civilinio proceso normos, reglamentuojančios ieškinio patikslinimą, nebuvo pažeistos, o atsakovams buvo sudarytos visos galimybės atsikirsti į patikslintą ieškinį bei pateikti skolos apmokėjimą patvirtinančius įrodymus.
Visiškai nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, skelbdamas sprendimo rezoliucinę dalį, nurodė iš atsakovų ieškovui priteisiamą skolą - 35055 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo garso įrašas paneigia apeliantų nurodomas aplinkybes ir patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo paskelbta sprendimo rezoliucinė dalis atitinka 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį (t. 2, b. l. 81-83).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Ieškovas Daugiabučių namų J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrija pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 Lt (2 t., b.l. 137-138). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apeliacinio skundo turinį ir apimtį, iš atsakovų A. U. ir G. U. ieškovo Daugiabučių namų J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrijos naudai lygiomis dalimis priteisiama 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų A. U. ir G. U. ieškovo Daugiabučių namų J. B. g. Nr. 9 ir Nr. 11, Vilniuje, savininkų bendrijos naudai lygiomis dalimis 1000 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.